Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, susipažinusi su nukentėjusiosios M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundu privataus kaltinimo tvarka, kuriame G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas nukentėjusiosios M. M. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka G. B. atžvilgiu. Privataus kaltinimo skunde nurodoma, jog 2016-11-28, apie 15 val., Klaipėdos apygardos teisme (adresas H. Manto g. 26, Klaipėda), buvo nagrinėjamas M. M. atskirasis skundas civilinėje byloje Nr. 2YT-13310-323/2016 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai yra byla dėl G. B. priverstinio iškeldinimo iš jos buto, dėl notarės R. K. neteisėtai jai išduoto ir patvirtinto Įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Dėl notarės 2014-07-04 neteisėtai išduoto G. B. įgaliojimo su teise valdyti, naudotis ir atlikti visus kitus veiksmus su jai nuosavybės teise priklausančia turto dalimi, esančia (duomenys neskelbtini), įgyta santuokos metu su K. M., visiškai nesant jokio M. M. sutikimo, leidimo ir nieko jai nežinant, M. M. nukentėjo, nes faktiškai negali naudotis jai priklausančiu daiktu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė ir šeimos turtas.

Nukentėjusioji M. M. skunde nurodo, kad minėtoje byloje G. B. savo 2016-10-18 atsiliepime į M. M. atskirąjį skundą, pateiktą Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka, viešai, tyčia, raštu paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie M. M., kuri M. M. labai pažemino, nes G. B. tokiais savo veiksmais tyčia apšmeižė M. M., padarė jai labai skausmingą moralinę žalą, kurios iki šiol neatlygino.

Nukentėjusioji M. M. privataus kaltinimo skunde nurodo, kad atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti tokie ją šmeižiantys teiginiai:

1) „atkreiptinas dėmesys į tai, jog tam, kad pateisinti savo agresyvius bandymus faktiškai užvaldyti butą, kuriame ji niekada negyveno ir nei vieno cento į jį neinvestavo“;

2) „<...>pareiškėja VĮ Registro centrui pateikė melagingą prašymą dėl šio buto priskyrimo šeimos turtui“;

3) pareiškėjos reikalaujamų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne kas kita, o bandymas neatlygintinai pasisavinti<...>G. B. investicijas<...>“.

Nukentėjusioji M. M. mano, kad G. B. savo šmeižiančiame atsiliepime tiesiogine tyčia taip apibūdino ją, ir tai ją žeidžia, viskas, ką parašė G. B., yra netiesa. Tai tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti ją, pakirsti pasitikėjimą ja ir sukelti jai neigiamų emocijų.

M. M. nurodo, jog padaryto nusikaltimo vieta — Klaipėdos apygardos teismas; jo padarymo laikas: 2016 m. spalio 18 d. (tikslus laikas nenustatytas); padaryto nusikaltimo forma — rašytinis dokumentas (t.y. atsiliepimas); nusikaltimo liudytojai: teisėja G. S., M. L., teismo posėdžių sekretorės, notarė R. K., raštinės darbuotojai ir kiti.

Privataus kaltinimo skunde nukentėjusioji prašo pripažinti G. B. kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., padarymo, pripažinti ją nukentėjusiąja ir priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą bei priteisti jai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo skundo teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Privataus kaltinimo bylos procesą pagal nukentėjusiosios M. M. skundą pradėti atsisakoma.

Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BK 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį — objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.

BPK 412¹ str. 1 d. nustato, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

BK 154 str. 1 d. nustato, jog tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus ar savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji vėlgi turi būti paremta faktais ir pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2013, 2K-57/2015 ir kt.).

Tam, kad asmenį būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn už šmeižimą, jo veiksmuose turi būti nustatyta tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų požymių, apibūdinančių veiką kaip nusikalstamą, visuma. Pagal BK 154 str. 1 d. dispoziciją būtinas šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis yra informacijos paskleidimas. Šio požymio nustatymas veikos, kaip nusikalstamos, kvalifikavimui, turi esminę reikšmę, kadangi tik paskleista informacija gali sukelti neigiamus padarinius, t. y. paniekinti, pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo, parodymų) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, prokurorams, teisėjams ir kitiems asmenims) dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešta tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimo, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2015 ir kt.).

Kaip matyti iš nukentėjusiosios M. M. skundo turinio, nukentėjusioji prašo patraukti G. B. baudžiamojon atsakomybėn dėl BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nurodydama tris teiginius, kuriuos G. B. paminėjo savo 2016-10-18 atsiliepime į M. M. atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2YT-13310-323/2016.

Įvertinęs nukentėjusiosios M. M. skundo argumentus bei pateiktų skundo priedų turinį, teismas daro išvadą M. M. skunde išdėstytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 154 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Vertinant ne tik atskirus nukentėjusiosios M. M. nurodytus G. B. atsiliepimo į atskirąjį skundą teiginius, o viso G. B. teismui pateikto procesinio dokumento turinį, matyti, kad atsiliepime į atskirąjį skundą G. B. nesiekė paskleisti melagingų, prasimanytų žinių apie M. M. ir ją apšmeižti, o tik išreiškė subjektyvią nuomonę apie susiklosčiusią konfliktinę situaciją, pateikė tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimą, taigi nukentėjusiosios M. M. paminėti atskiri atsiliepimo teiginiai nagrinėjamos civilinės bylos kontekste negali būti laikomi informacija, kuria siekiama apšmeižti kitą civilinėje byloje dalyvaujantį asmenį.

Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad G. B. atsiliepimas į atskirąjį M. M. skundą buvo adresuotas ir pateiktas Klaipėdos apygardos teismui, t.y. institucijai nagrinėjančiai M. M. atskirąjį skundą, per Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad G. B. siekė ne paskleisti neigiamą informaciją apie M. M., o tik teisės aktų nustatyta tvarka atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė savo paaiškinimus dėl susidariusios ginčo situacijos. Šią informaciją priėmė teismas, kadangi ši informacija pirmiausia jam ir buvo skirta. Duomenų, kad ši informacija būtų paskleista tretiesiems asmenims, nepateikta. Tokiu būdu darytina išvada, jog šiuo atveju nėra BK 154 str. 1 d. dispozicijoje būtino šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymio – informacijos paskleidimo, todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo inicijuoti baudžiamąjį procesą ir asmenį traukti baudžiamojon atsakomybėn.

Teismui nenustačius nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių, privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas.

Esant minėtoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pagal M. M. skunde nurodytus duomenis yra aiškios BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės, todėl vadovaudamasis BPK 412¹ str. 1 d., teismas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Vadovaudamasis BPK 407 str., 440 str. 2 d., 412¹ str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą G. B. pagal nukentėjusiosios M. M. skundą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.