- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- eA-977-492/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01463-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- L. B., R. B.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: L. B., R. B.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Palangos skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 16SK-165-(14.16.110.) „Dėl 0,8029 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, J. B. valdytos žemės dalyje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servitutų nustatymo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas); 2) įpareigoti Skyrių per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į Valstybės įmonę Registrų centras dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo sklypas), daiktinių teisių į jį išregistravimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja nurodė, kad nuosavybės teise valdo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas). Teigė, kad į Žemės sklypą visada patekimas buvo tik iš (duomenys neskelbtini) per valstybinę žemę. Pradėjus rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nustatyta, kad laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje buvo patekimas į Žemės sklypą, skundžiamu sprendimu atkuriant nuosavybės teises buvo suformuotas Ginčo sklypas, patvirtinti jo kadastro duomenys bei nustatytas servitutas (teisė ribotai naudotis žemės sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams, tarnaujantis) – 0,1475 ha ploto, pažymėtas plane raide S), tačiau adresas nenustatytas. Teigė, kad iš kitų Žemės sklypo pusių patekti į Žemės sklypą neįmanoma. Tokiu būdu suformuotas Ginčo sklypas jai užkerta kelią toliau ne tik pabaigti rengti minėtą projektą, numatantį Žemės sklypą padalinti į sklypus ir suplanuoti privažiavimą prie jų, tačiau apskritai ji nebegali naudotis Žemės sklypu. Pareiškėja manė, kad atsakovo padarytą klaidą būtų galima atitaisyti naujai formuojant Ginčo sklypą taip, kad valstybinėje žemėje būtų paliktas bendro naudojimo kelias, leisiantis pareiškėjai laisvai patekti į Žemės sklypą.
3. Teigė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 34 punktu atkurti piliečių nuosavybes teises į mieste esančią laisvą (neužstatytą) valstybinę žemę galima tik parengus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, tačiau skundžiamu sprendimu nei teritorijų planavimo dokumentas, nei žemės valdos projektas nebuvo parengtas ir piliečių nuosavybės teisės buvo atkurtos parengus tik kadastrinių matavimų bylą, kurioje nenumatytas patekimas nei į Žemės sklypą, nei į Ginčo sklypą. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), 12, 19, 32.1.1, 32.1.1.1 punktais Ginčo sklypas turėjo būti planuojamas teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu ir pagal juos nustatomi Ginčo sklypo kadastro duomenys, tačiau to nebuvo padaryta, be to, pareiškėja, kaip gretimo žemės sklypo savininkė, nebuvo kviečiama į ribų paženklinimo – parodymo procedūras, nors jos žemės sklypo riboženklių nėra išlikę, o ribų posūkio taškų koordinatės nustatytos ne valstybinėje koordinačių sistemoje, bet vietinėje. Teigė, kad administraciniu aktu bet koks servitutas nustatomas tik tada, jei jis yra suplanuotas teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu.
Atsiliepimas
4. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas paaiškino, jog vadovaujantis Tvarkos nuostatomis savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, Žemės sklypas buvo grąžintas nuosavybėn piliečiui 2006 m. gruodžio 5 d., o Ginčo sklypas – pilietei L. B. 2016 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 16S-S9-(14.16.3.). Nurodė, kad Ginčo sklypui nustatytas servitutas S (kodas 212) – teisė ribotai naudotis žemės sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams, tarnaujantis) – 0,1475 ha ploto. Atsakovas pažymėjo, kad grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano ar žemės valdos projekto nėra, ir norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais būtina parengti žemės valdos projektą, nes tiek Žemės sklypui, tiek Ginčo sklypui yra nustatyti naudojimo būdai – bendro naudojimo teritorijos. Teigė, kad rengiant projektus bus sprendžiami klausimai dėl privažiavimo kelių, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Manė, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą ir netenkino jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
7. Teismas nustatė, kad NŽT 2016 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 16S-89-(14.16.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei L. B.“ nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pilietei L. B. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,4014 ha žemės, grąžinant natūra 0,4014 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,8029 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, J. B. valdytoje žemėje. Nurodyta, jog tai kitos paskirties žemė, bendro naudojimo (miestų, mietelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos ir kad norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais būtina parengti žemės valdos projektą. Taip pat nurodyta, kad šis žemės sklypas bendrosios nuosavybės teise priklauso ir bendraturčiui R. B. – 0,4015 ha. Šiam žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai: V – aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonos ~ 0,8029 ha, XX – požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos – 0,8029 ha, XXI – žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai – 0,0323 ha; servitutas S (kodas 2012) – teisė ribotai naudotis sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams, tarnaujantis daiktas). Šis sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir apsvarsčius L. B. prašymą atkurti nuosavybės teises į jai tenkantį buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,7126 ha žemės ir 0,0750 ha miško, esantį Klaipėdos apskrities Palangos mieste.
8. Iš Ginčo sklypo kadastro duomenų bylos ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad Ginčo sklypui suteiktas kadastrinis Nr., unikalus Nr. ir kad jis bendrosios nuosavybės teise priklauso L. B. ir R. B., kuriam nuosavybės teisės atkurtos NŽT 2016 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 16S-90-(14.16.3.).
9. Skundžiamo sprendimo 1 punktu suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti 0,8029 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, J. B. valdytos žemės dalyje, kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko 2015 m. lapkričio 23 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis. Skundžiamo sprendimo 2 punktu žemės sklypui, nurodytam šio sprendimo 1 punkte, 0,1475 ha ploto nustatytas servitutas S – teisė ribotai naudotis sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams, tarnaujantis daiktas, kodas 212). Skundžiamo spendimo 3 punktu nurodyta, kad prievolę tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą turi žemės sklypo savininkai, kuriems atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant jį natūra – L. B. ir R. B.. Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nuostatų 12 ir 841.1.1.1 punktais, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (toliau – ir Taisyklės), 16 punktu, atsižvelgiant į suderintą informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, patvirtintą 2003 m. birželio 13 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 75.
10. Teismas nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 75 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo“ 2 punktu suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, Palangos miesto dalies teritorijos tarp šiaurinės Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano galiojimo ribos, Baltijos jūros, pietinės Šventosios gyvenvietės detaliojo plano galiojimo ribos ir miesto ribos, pagal pateiktą kartografinę medžiagą. Būtent šis sprendimas Ginčo sklypo kadastro duomenų byloje nurodomas, kaip šio sklypo formavimo teritorijų planavimo dokumentas. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju laisva (neužstatyta) žemė buvo grąžinta natūra, kai detaliojo plano ar žemės valdos projekto nėra.
11. Teismas nurodė, kad pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Tvarkos 34 punkto 1 dalį, 106 punktą nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, be kita ko, piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie jokius piliečius Ginčo sklype nuosavybės teise turinčius statinių bei apie jų naudojamą žemės sklypą, kurio ribos turėtų būti nustatytos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose.
12. Teismas vadovavosi Tvarkos 106¹ punkto 1, 2, 3, 5, 6, 7, 12 dalių nuostatomis ir nurodė, jog galimybę grąžinti laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano ar žemės valdos projekto nėra, aiškiai nustato Tvarkos 106¹ punkto nuostatos. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pareiškėjos argumentas, jog visais atvejais, įskaitant Ginčo sklypo atvejį, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje tik parengus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurių pagrindu būtų suformuotas valstybinis žemės sklypas, skirtas piliečių nuosavybės teisėms atkurti, yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas pažymėjo, kad, kaip to reikalauja Tvarkos 106¹ punkto nuostatos, pateiktoje Ginčo sklypo kadastrinių duomenų byloje kartografinėje medžiagoje savininko turėtos žemės sklypo ribos yra pažymėtos, natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribos yra suprojektuotos, žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atlikti, žemės sklypo kadastro duomenų byla yra suderinta su Žemėtvarkos skyriumi, žemės sklypo plane yra nurodyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos bei suprojektuoti servitutai, be to, šis planas yra patvirtintas savivaldybės administracijos direktoriaus. Taigi, nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad Ginčo sklypas buvo suformuotas tiesiog parengus kadastrinių matavimų bylas.
14. Teismas pažymėjo, kad Tvarkos 106¹ punkto 5 dalyje nurodyta, jog savivaldybės administracijos direktorius tvirtina nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti suprojektuoti siūlomi servitutai (jeigu jų reikia), todėl atmesti pareiškėjos argumentai, kad administraciniu aktu bet koks servitutas nustatomas tik tada, jei jis yra suplanuotas teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu, o šiuo konkrečiu atveju buvo nustatytas 0,1475 ha ploto servitutas S – teisė ribotai naudotis sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams, tarnaujantis daiktas, kodas 212).
15. Teismas nurodė, jog iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad patekimas į Ginčo sklypą galimas iš (duomenys neskelbtini): 1) per valstybinę žemę, esančią Ginčo sklypo pietinėje dalyje; 2) per žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdo VĮ Kretingos miškų urėdija). Patekimas į pareiškėjos Žemės sklypą galimas iš (duomenys neskelbtini): 1) per valstybinę žemę, esančią Žemės sklypo pietinėje dalyje, ir Ginčo sklypą arba žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) per žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdo VĮ Kretingos miškų urėdija) ir per Ginčo sklypą; 3) per žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdo VĮ Kretingos miškų urėdija) ir valstybinę žemę, esančią pareiškėjos Žemės sklypo šiaurinėje dalyje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad patekimui į Ginčo sklypą ar pareiškėjos Žemės sklypą būtų suprojektuotas ir nustatytas kelio servitutas iš (duomenys neskelbtini) per žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdo VĮ Kretingos miškų urėdija). Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju reikėjo siūlyti projektuoti ir skundžiamu sprendimu nustatyti kelio servitutą patekimui į pareiškėjos Žemės sklypą būtent per Ginčo sklypą. Kadangi patekimas į Ginčo sklypą galimas iš (duomenys neskelbtini)per valstybinę žemę, esančią Ginčo sklypo pietinėje dalyje, nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo poreikio siūlyti projektuoti ir skundžiamu sprendimu nustatyti kelio servitutą patekimui į Ginčo sklypą.
16. Teismas vadovavosi CK 4.124 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 2.3 punktu. Teismas nurodė, kad norint plėtoti veiklą Ginčo žemės sklype Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais būtina parengti žemės valdos projektą. Būtent rengiant tokius projektus bus sprendžiami klausimai dėl privažiavimo kelių.
17. Teismas vadovavosi Tvarkos 106¹ punkto 5 dalimi, Nuostatų 32.1.1.1., 32.1.1.2. punktais. Ginčo sklypo kadastrinių matavimų duomenys patvirtino, jog Ginčo sklypas yra gretimybėje su pareiškėjos Žemės sklypu Ginčo sklypo ribų posūkio taškuose 10-11. Taip pat šie duomenys patvirtino, kad pareiškėja vienintelė iš gretimų sklypų savininkų nebuvo kviečiama ženklinant Ginčo sklypo ribas vietovėje. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos Žemės sklypo riboženklių nėra išlikę. Pareiškėjos Žemės sklypo 2004 m. spalio mėn. kadastrinių matavimų duomenys patvirtina, kad pareiškėjos Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės buvo nustatytos ne valstybinėje koordinačių sistemoje, o vietinėje – Palangos. Tačiau atkreiptas dėmesys, kad iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pareiškėjos Žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys buvo tikslinami 2012 m. spalio 18 d., nors pareiškėja tokių duomenų į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad šiuo atveju galimai buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, t. y. nesilaikyta Nuostatų 32.1.1, 32.1.1.2 punktų reikalavimų gretimų sklypų savininkus ar jų įgaliotus asmenis kviesti dalyvauti paženklinant Ginčo sklypo ribas vietovėje. Tačiau nurodytas pažeidimas savaime nebuvo besąlyginis pagrindas naikinti skundžiamą aktą. Toks pažeidimas turi būti vertinamas pagal esamą susiklosčiusią situaciją. Teismas pažymėjo, kad jeigu byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą galima pripažinti teisėtu, tokiu atveju, kaip taisyklė, tuo pačiu pripažįstama, kad materialinis teisinis santykis nepasikeistų, jeigu ir nebūtų procedūrinio pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas vadovavosi Nuostatų 32.1.1.4, 32.1.1.5 punktais ir nurodė, kad nustatant žemės sklypo ribas, visų pirma turi būti atstatyti sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai bei kad šis veiksmas turi būti atliekamas dalyvaujant gretimų žemės sklypų savininkams, arba apie tai juos atitinkamai informavus. Šio veiksmo rezultate, turi būti įvertinamos šių asmenų pastabos, pateikti atitinkami atsakymai į šias pastabas bei surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Toks šio dokumento (žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto) statusas reiškia, kad jame užfiksuotos faktinės aplinkybės apie žemės sklypo ribas sudaro sprendimo, kuriuo remiantis į nekilnojamojo turto kadastrą, yra įrašomi duomenys apie konkretų žemės sklypą, faktinį pagrindą. Taigi, šiuo atveju buvo galimai pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą nustatant Ginčo žemės sklypo ribas, o ne servitutus, tačiau pareiškėja ginčo dėl aplinkybių nustatant Ginčo sklypo ribas nekelia. Atsižvelgiant į tai, šis procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu ir turėjusiu įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
19. Teismas nenustatė, kad priimant skundžiamą sprendimą būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar kad atsakovas būtų viršijęs kompetenciją, taip pat kad skundžiamas sprendimas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių atsakovė buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
20. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos skundas dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas, todėl atmestas ir pareiškėjos skundas dėl išvestinio reikalavimo – įpareigoti atlikti veiksmus, bei nebuvo tenkinamas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III.
21. Pareiškėja V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. Pareiškėja pažymi, jog ginčo nėra, kad ji patekti į Žemės sklypą negali per vakarinę pusę, tačiau ji nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ji į Žemės sklypą gali patekti iš kitų pusių. Pareiškėja sutinka su teismo išvada, kad tiek į Ginčo sklypą, tiek į Žemės sklypą nėra suprojektuotas ir nustatytas kelio servitutas iš (duomenys neskelbtini) per žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdo VĮ Kretingos miškų urėdija), bet Ginčo sklypo savininkai turi galimybę patekti į savo sklypą per laisvą valstybinę žemę iš (duomenys neskelbtini), o pareiškėja šią galimybę prarado po to, kai buvo suformuotas Ginčo sklypas.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad, atkuriant nuosavybės teises tiek į Žemės sklypą, tiek į Ginčo sklypą, nei teritorijų planavimo dokumentas, nei žemės valdos projektas nebuvo parengtas, bet pareiškėja nesutinka su teismo padaryta išvada, kad tokių dokumentų rengti nereikėjo, tuo labiau, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalis ir Tvarkos 34 punktas tai numato imperatyviai. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė iš esmės vadovaudamasis Tvarkos 106¹ punktu, tačiau šią išvadą nepakankamai motyvavo. Skirtingai nei teigia teismas, Nuostatai ir kiti teisės aktai nenumato galimybės formuoti žemės sklypus vadovaujantis Tvarkos pagrindu, nes Tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas ir nereglamentuoja žemės sklypų formavimo tvarkos. Pareiškėjos teigimu, piliečių nuosavybės teisės atkuriamos į žemės sklypus, kurie yra suformuoti pagal parengtus detaliuosius planus ar žemės valdos projektus. Kitokia tvarka formuojant žemės sklypus piliečių nuosavybės teisių atkūrimui būtų pažeidžiamos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Tvarkos 34 punkto 6 dalies, ir Nuostatų 1 punkto nuostatos.
Šalies argumentai
24. Pareiškėja, vadovaudamasi Tvarkos 106 punkto 1 dalimi, teigia, kad NŽT Palangos skyrius neturėjo teisės priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises tretiesiems asmenims į Ginčo sklypą, nes nebuvo gavęs nei patvirtintą detalųjį planą, nei žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nei žemės valdos projektą, tik Ginčo sklypo kadastro duomenų bylą.
25. Pareiškėja pažymi, kad teismas nurodė, jog skundžiamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į suderintą informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, patvirtintą 2003 m. birželio 13 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 75. Byloje šio dokumento nėra, tačiau jo turinys – tai informacija, kurioje nurodyta Palangos miesto konkreti vieta kaip laisva (neužstatyta) valstybinė žemė, tinkama piliečių nuosavybės teisių atkūrimui, tačiau tai nėra projektas Žemės reformos įstatymo, Žemės įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo prasme. 2003 m. birželio 13 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 75 nebuvo patvirtintas joks žemės sklypų formavimo projektas, o kadastro duomenų nustatymo forma reikalauja, kad jis būtų įrašytas.
Žemesnės instancijos teismas
26. Pirmosios instancijos teismas ne tik padarė klaidingą išvadą, kad teisės aktai nenumato galimybės suprojektuoti privažiavimo kelių projektuojant žemės sklypus piliečių nuosavybės teisių atkūrimui, bet ir neteisingai nustatė faktines aplinkybes, jog pareiškėja gali laisvai važiuoti tiek per svetimus žemės sklypus, tiek per valstybinę žemę. Pareiškėja pažymi, jog tam turi būti įrengtas kelias, o keliui įrengti reikia statybą leidžiančio dokumento.
27. Teismas teisingai nustatė, kad servitutas „S“ Ginčo sklype buvo nustatytas tiesiog savivaldybės administracijos direktoriui patvirtinus Ginčo sklypo kadastrinių duomenų byloje esantį planą su jau įbraižytu servitutu, tačiau padarė klaidingą išvadą, kad teisinis pagrindas tokio servituto nustatymui yra numatytas Tvarkos 106¹ punkto 5 dalyje. Analizuojant Taisyklių nuostatas, matyti, kad administraciniu aktu bet koks servitutas nustatomas tik tada, jei jis yra suplanuotas teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu, o šiuo atveju jis buvo nustatytas administraciniu aktu nesant nei teritorijų planavimo dokumento, nei žemės valdos projekto.
Šalies argumentai
28. Pareiškėjos teigimu, Nuostatų 32.1.1, 32.1.1.2 punktų reikalavimų pažeidimai yra esminiai, sukėlę pareiškėjai teisines pasekmes – galimybės naudotis savo turtu netekimą. Jei pareiškėja būtų pakviesta į naujų ribų ženklinimą, tai būtų iškart supratusi, kad ji su tokiomis Ginčo sklypo ribomis negali sutikti. Tuo metu pareiškėja turėjo galimybę ir teisę paprašyti atsakovo administraciniu aktu nustatyti kelio servitutą bei užkardyti daromus teisės pažeidimus.
29. Pareiškėja tvirtina, jog NŽT Palangos skyrius, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenurodė jokių faktų ir argumentų, kodėl Ginčo sklypas buvo formuojamas be teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kodėl be jokio privažiavimo kelio, kodėl pažeidžiant procedūras (nekviečiant pareiškėjos į kadastrinius matavimus), kodėl ne taip, kaip reikalauja teisės aktai, t. y. skundžiamas sprendimas yra be jokių motyvų. Skundžiamo sprendimo turinys neatitinka beveik visoms jame nurodytoms teisės normoms, kas leidžia daryti išvadą, kad sprendimas priimtas ne tik nenurodant faktinių aplinkybių jame, bet ir be jokio teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
30. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
31. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovas palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į pareiškėjos skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui.
32. Tretieji suinteresuoti asmenys R. B. ir L. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
33. Tretieji suinteresuoti asmenys mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Tvarkos 106¹ punktu. Mano, kad žemės sklypo formavimas jų nuosavybės teisių į žemę atkūrimui pats savaime negali pažeisti pareiškėjos teisių. Pareiškėja neįrodė, o teismas nenustatė, kad formuojant Ginčo sklypą buvo pažeistos pareiškėjos sklypo ribos. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat teigia, kad servituto nustatymas jų sklype nepažeidžia pareiškėjos teisių.
34. Tretieji suinteresuoti asmenys mano, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos kviesti dalyvauti ženklinant jų sklypą nereikėjo vadovaujantis Nuostatų 32.1.1.1. punktu.
35. Pareiškėja neįrodė, kad atsakovas pažeidė savo kompetenciją priimdamas sprendimą suformuoti Ginčo sklypą ir perduodamas nuosavybės teisių atkūrimui.
36. Pareiškėja negali skundžiamo sprendimo ginčyti tuo aspektu, kad jis pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes ginčijamas sprendimas yra aiškus tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kuriems jis skirtas, ir yra realizuotas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
37. Byloje nagrinėjamo ginčo dalyku yra pareiškėjos teisių naudotis jai priklausančiu Žemės sklypu suvaržymai, kurių atsiradimą ji sieja su kadastro duomenų gretimai suformuotam Ginčo žemės sklypui nustatymu.
38. Pareiškėja byloje ginčydama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 16SK-165-(14.16.110.) „Dėl 0,8029 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, J. B. valdytos žemės dalyje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servitutų nustatymo“, akcentavo, kad ji neteko galimybės per minėtą žemės sklypą patekti į savo žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini). Teigė, kad Ginčo 0,8029 ha žemės sklypas turėjo būti formuojamas tik parengus teritorijų planavimo dokumentą, kuriame būtų suprojektuotas kelias per šį žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) į pareiškėjai priklausantį Žemės sklypą.
39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, nurodė, kad Ginčo sklypas nuosavybės teisių atkūrimui suformuotas ir jo kadastro duomenys nustatyti teisėtai, vadovaujantis Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34, 106, 106¹ punktų reikalavimais, todėl naikinti ginčijamą sprendimą nėra pagrindo. NŽT 2016 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 16S-89-(14.16.3) ir NŽT 2016 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 16S-90-(14.16.3) į Ginčo sklypą yra atkurtos nuosavybės teisės natūra tretiesiems suinteresuotiems asmenims.
40. Pareiškėja, apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentavo, kad jokie teisės aktai nenumato galimybės formuoti žemės sklypus vadovaujantis Tvarkos pagrindu, nes Tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas ir nereglamentuoja žemės sklypų formavimo tvarkos. Teismo išvados neatitinka teisės aktuose – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, Tvarkos 34 punkto 6 dalyje, ir Nuostatų 1 punkte įtvirtintų nuostatų. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 75 nebuvo patvirtintas joks žemės sklypų formavimo projektas Žemės reformos įstatymo, Žemės įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo prasme, tai tik informacija, kurioje nurodyta Palangos miesto konkreti vieta kaip laisva (neužstatyta) valstybinė žemė, tinkama piliečių nuosavybės teisių atkūrimui. Nuostatų 32.1.1, 32.1.1.2 punktų reikalavimų pažeidimai yra esminiai, sukėlę pareiškėjai teisines pasekmes – galimybės naudotis savo turtu netekimą. Servitutas „S“ Ginčo sklype buvo nustatytas administraciniu aktu nesant nei teritorijų planavimo dokumento, nei žemės valdos projekto. Skundžiamame sprendime nėra motyvų, kodėl Ginčo sklypas buvo formuojamas be teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano) ar žemės valdos projekto, be jokio privažiavimo kelio.
41. Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į esminius bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme principus, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.????Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams <...> (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015 ir kt.).??? Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija plačiau pasisako tik dėl tų apeliacinio skundo argumentų, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo išvadas teisėjų kolegija papildo naujais motyvais.
42. Byloje ginčijamu atsakovo skundžiamu sprendimu buvo suformuotas 0,8029 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, J. B. valdytos žemės dalyje, ir patvirtinti kadastro duomenys pagal UAB „Geometra“ 2015 m. lapkričio 23 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriama sprendimo dalis, ir žemės sklypui nustatytas servitutas „S“ – teisė ribotai naudotis sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams, tarnaujantis daiktas, kodas 212). Tretieji suinteresuoti asmenys, kuriems 2016 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 16S-89-(14.16.3) ir NŽT 2016 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 16S-90-(14.16.3) į Ginčo sklypą yra atkurtos nuosavybės teisės natūra, nurodė, jog servitutas nustatytas šalia melioracijos griovio, kad būtų galimybė jį prižiūrėti, taigi nėra susijęs su pareiškėjos teisėmis, nustatyta Ginčo sklypo riba nepažeidžia pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribos.
43. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 6 straipsnis įvirtina, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ją grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai bei išperkant kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse tvarką bei sąlygas nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose atkuriamos, be kita ko grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, <...>. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pagrįstai vertino, ar grąžinamas žemės sklypas suformuotas laikantis Tvarkos reikalavimų. Apeliacinio skundo argumentai, kad Ginčo sklypas suformuotas neteisėtai, nesant parengto teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano ar žemės valdos projekto), nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų.
44. Žemės valdos projektų rengimą reglamentuoja Žemės įstatymas, kurio 2 straipsnio 27 dalyje apibrėžiama, kad žemės valdos projektas – tai žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai). Šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad žemės valdos projektai pagal tikslus ir uždavinius skirstomi į: 1) žemės reformos žemėtvarkos projektus; 2) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus; 3) žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus; 4) žemės konsolidacijos projektus. Šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami Žemės reformos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje (37 str. 7 d.). Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo atvejus, įtvirtinta išlyga, kad suformuojant naujus valstybinės žemės sklypus tokie projektai nėra rengiami, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka (7 p.). Tai paneigia pareiškėjos teiginį, kad Ginčo sklypas privalėjo būti formuojamas rengiant žemės valdos projektą, nes tokio reikalavimo Žemės reformos įstatymas nenustato.
45. Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2014 m. sausio 1 d., 2 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžta, kad detalusis planas – tai urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Žemės sklypų formavimas nuosavybės teisių atkūrimui nėra detaliųjų planų objektu nei uždaviniu (Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 5 d. – 8 d.), todėl apeliantės argumentas, kad kadastro duomenų nustatymas ginčo žemės sklypui nesant detaliojo teritorijų planavimo dokumento prieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams, yra atmestinas ir nepagrįstas.
46. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems argumentams dėl Ginčo sklypo suformavimo bei kadastro duomenų nustatymo teisėtumo, atkreipia dėmesį, kad Tvarkos 106 punktas įtvirtina, jog sprendimas atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, priimamas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Tvarkos 106¹ punkte nustatyta, kad suprojektavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose parengti detalieji planai ar žemės valdos projektai, atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano ar žemės valdos projekto nėra, sprendime atkurti nuosavybės teises įrašoma sąlyga, kad norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2013, Nr. 76-3824) nustatytais atvejais būtina parengti žemės valdos projektą. Taigi Tvarkos nuostatos, kurių paskirtis suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, yra suderintos su kitų teisės aktų – Žemės reformos įstatymo, Žemės įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, numatyti papildomi reikalavimai parengti žemės valdos projektus veiklos plėtojimui grąžintuose žemės sklypuose, tačiau tokių reikalavimų nėra pagrindo taikyti formuojant žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra.
47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartus faktus, papildomai pažymi, kad priėmus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims, skundžiamas sprendimas laikytinas nesukeliančiu pareiškėjai savarankiškų materialinių pasekmių. Juo buvo suformuotas nekilnojamasis daiktas kaip visuma jį identifikuojančių požymių ir daiktinių teisių, į kurį atsakovo 2016 m. birželio 17 d. sprendimais perdavus nuosavybės teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims, bet kurių su nekilnojamojo turto formavimu, daiktinių teisių į šį turtą registravimu, susijusių sprendimų ginčijimas gali sukelti materialines teisines pasekmes tik tuo atveju, kai yra ginčijama ir atitinkama sprendimų atkurti nuosavybės teises dalis. Pareiškėjos reikalavimas apginti jos teises panaikinant Sprendimą ir įpareigojant išregistruoti daiktines teises į Ginčo sklypą negali būti tenkinamas vien dėl tos priežasties, kad nėra ginčijamos atitinkamos (t. y. galbūt pareiškėjos teises ir teisėtus interesus pažeidžiančios) atsakovo sprendimų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims, dalys.
48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja savo teisių pažeidimu nurodo galimybės patekti į savo Žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) per ginčo sklypą netekimu, tačiau šios teisės gynimas turi būti grindžiamas faktiniais duomenimis, objektyviai patvirtinančiais ne tik tokį poreikį, bet ir naudojimąsi nurodomu privažiavimo keliu prie žemės sklypo iki skundžiamo sprendimo priėmimo, bei reiškiant atitinkantį reikalavimą, pvz., nustatyti kelio servitutą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja niekaip nepagrindė, kad byloje pareikšti reikalavimai, be kita ko, panaikinti kitų savininkų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastro duomenis ir išregistruoti jiems priklausančias daiktines teises galėtų savaime užtikrinti jos siekiamas materialines teises – t. y. suteiktų teisėtą pagrindą patekti per Ginčo sklypą į jos nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą. Todėl šioje byloje apskritai nėra pagrindo nagrinėti aplinkybių, susijusių su pareiškėjos galimybėmis naudotis Žemės sklypu, nes pareiškėja neteikė duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad priėmus skundžiamą sprendimą jos teisių apimtis būtų kaip nors pasikeitusi. Nesant pagrindo vertinti, kad byloje pareikšti reikalavimai sietini su siekiamomis apginti teisėmis ar teisėtais interesais, jų nėra pagrindo tenkinti ir dėl šios priežasties (ABTĮ 5 str. 1 d.).
49. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų tenkinti apeliacinį skundą, jį atmeta, pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą. Kai nėra tenkinimas apeliacinis skundas, pareiškėja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos tesime neįgyja.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.