- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- eI-6631-386/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01463-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- L. B., R. B.
- Advokatai
- Visvaldas Petryla
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei,
2018 m. lapkričio 21 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. B. ir R. B. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja) skundu ir pareiškimu dėl skundo dalyko teismo prašo:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT, Tarnyba) Palangos skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 16SK-165-(14.16.110.) „Dėl 0,8029 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), J. B. valdytos žemės dalyje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servitutų nustatymo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas);
2) įpareigoti Skyrių per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į Valstybės įmonę Registrų centras dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių į jį išregistravimo.
3) priteisti pareiškėjai 803 € bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Nurodo, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas). Teigia, kad į Žemės sklypą visada patekimas buvo tik iš (duomenys neskelbtini) per valstybinę žemę. Pradėjus rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas Žemės sklypą padalinti į sklypus, nustatyta, kad laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje buvo patekimas į Žemės sklypą, skundžiamu sprendimu atkuriant nuosavybės teises buvo suformuotas žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Ginčo sklypas), patvirtinti jo kadastro duomenys bei nustatytas servitutas (teisė ribotai naudotis žemės sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams, tarnaujantis) – 0,1475 ha ploto, pažymėtas plane raide S), tačiau adresas nenustatytas. Teigia, kad iš kitų Žemės sklypo pusių bei minėtu Ginčo sklype nustatytu servitutu patekti į Žemės sklypą neįmanoma. Tokiu būdu suformuotas Ginčo sklypas jai užkerta kelią toliau ne tik pabaigti rengti minėtą projektą, numatantį Žemės sklypą padalinti į sklypus ir suplanuoti privažiavimą prie jų, tačiau apskritai ji nebegali naudotis Žemės sklypu, o tai reiškia, kad jai suvaržytos nuosavybės teisės. Mano, kad atsakovės padarytą klaidą būtų galima atitaisyti naujai formuojant Ginčo sklypą taip, kad valstybinėje žemėje būtų paliktas bendro naudojimo kelias, leisiantis pareiškėjai laisvai patekti į Žemės sklypą.
Teigia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 34 punktu atkurti piliečių nuosavybes teises į mieste esančią laisvą (neužstatytą) valstybinę žemę galima tik parengus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, tačiau skundžiamu sprendimu nei teritorijų planavimo dokumentas, nei žemės valdos projektas nebuvo parengtas ir piliečių nuosavybės teisės buvo atkurtos parengus tik kadastrinių matavimų bylą, kurioje nenumatytas pateikimas nei į Žemės sklypą, nei į Ginčo sklypą. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 12, 19, 32.1.1, 32.1.1.1 punktais Ginčo sklypas turėjo būti planuojamas (projektuojamas) teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu ir pagal juos nustatomi Ginčo sklypo kadastro duomenys, kuriuos atsakovei patvirtinus būtų laikoma, kad Ginčo sklypas užbaigtas formuoti, tačiau to nebuvo padaryta, be to, pareiškėja, kaip gretimo žemės sklypo savininkė, nebuvo kviečiama į ribų paženklinimo – parodymo procedūras, nors jos žemės sklypo riboženklių nėra išlikę, o ribų posūkio taškų koordinatės nustatytos ne valstybinėje koordinačių sistemoje, bet vietinėje. Teigia, kad administraciniu aktu bet koks servitutas nustatomas tik tada, jei jis yra suplanuotas teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu.
Atsiliepimas
Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ nuostatomis, savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, Žemės sklypas buvo grąžintas nuosavybėn piliečiui 2006 m. gruodžio 5 d., o Ginčo sklypas – pilietei L. B. 2016 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 16S-S9-(14.16.3.). Nurodo, kad Ginčo sklypui nustatytas servitutas S (kodas 212) - teisė ribotai naudotis žemės sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams, tarnaujantis) – 0,1475 ha ploto. Atsakovė pažymi, kad grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano ar žemės valdos projekto nėra, ir norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais būtina parengti žemės valdos projektą, nes tiek Žemės sklypui, tiek Ginčo sklypui yra nustatyti naudojimo būdai – bendro naudojimo teritorijos. Teigia, kad rengiant projektus bus sprendžiami klausimai dėl privažiavimo kelių, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Mano, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir jį naikinti nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjos skundą ir pareiškimą dėl skundo dalyko bei prašė juos tenkinti nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą ir prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Tretieji suinteresuoti asmenys teismo posėdžio metu palaikė atsakovės poziciją ir prašė pareiškėjos skundą atmesti. Paaiškino, jog pareiškėja turi privažiavimą į savo žemės sklypą.
Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, jai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl NŽT Palangos skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 16SK-165-(14.16.110.) „Dėl 0,8029 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), J. B. valdytos žemės dalyje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servitutų nustatymo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Skyrių per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į Valstybės įmonę Registrų centras dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių į jį išregistravimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 16S-89-(14.16.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei L. B.“ nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pilietei L. B. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,4014 ha žemės, grąžinant natūra 0,4014 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,8029 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), J. B. valdytoje žemėje. Nurodyta, jog tai kitos paskirties žemė, bendro naudojimo (miestų, mietelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos ir kad norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais būtina parengti žemės valdos projektą. Taip pat nurodyta, kad šis žemė sklypas bendrosios nuosavybės teise priklauso ir bendraturčiui R. B. – 0,4015 ha. Šiam žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai: V – aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonos ~ 0,8029 ha, XX - požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos – 0,8029 ha, XXI - žemė sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai – 0,0323 ha; servitutas S (kodas 2012) - teisė ribotai naudotis sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams, tarnaujantis daiktas). Šis sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir apsvarsčius pilietės L. B. prašymą atkurti nuosavybės teises į jai tenkantį buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,7126 ha žemės ir 0,0750 ha miško, esantį Klaipėdos apskrities Palangos mieste.
Iš Ginčo sklypo kadastro duomenų bylos ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Ginčo sklypui suteiktas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad jis bendrosios nuosavybės teise priklauso L. B. ir R. B., kuriam nuosavybės teisės atkurtos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 16S-90-(14.16.3.).
Skundžiamo NŽT Palangos skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 16SK-165-(14.16.110.) „Dėl 0,8029 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), J. B. valdytos žemės dalyje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servitutų nustatymo“ 1 punktu suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti 0,8029 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), J. B. valdytos žemės dalyje, kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geometrą“ matininko A. K. 2015 m. lapkričio 23 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis. Skundžiamo sprendimo 2 punktu žemės sklypui, nurodytam šio sprendimo 1 punkte, 0,1475 ha ploto nustatytas servitutas S – teisė ribotai naudotis sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams, tarnaujantis daiktas, kodas 212). Skundžiamo spendimo 3 punktu nurodyta, kad prievolę tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą turi žemės sklypo savininkai, kuriems atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant jį natūra – L. B. ir R. B. Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 12 ir 84¹.1.1.1 punktais, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, 16 punktu, atsižvelgiant į suderintą informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, patvirtintą 2003 m. birželio 13 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 75.
Pareiškėja V. M. skundžiamą sprendimą ginčija pirmiausia argumentuodama tuo, kad atkurti piliečių nuosavybes teises į mieste esančią laisvą (neužstatytą) valstybinę žemę galima tik parengus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kuriais ir būtų suformuotas valstybinis žemės sklypas, skirtas piliečių nuosavybės teisėms atkurti, tačiau nei teritorijų planavimo dokumentas, nei žemės valdos projektas nebuvo parengtas, o piliečių nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo atkurtos tiesiog parengus kadastrinių matavimų bylas.
Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 75 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo“ 2 punktu suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, Palangos miesto dalies teritorijos tarp šiaurinės Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano galiojimo ribos, Baltijos jūros, pietinės Šventosios gyvenvietės detaliojo plano galiojimo ribos ir miesto ribos, pagal pateiktą kartografinę medžiagą. Būtent šis sprendimas Ginčo sklypo kadastro duomenų byloje nurodomas, kaip šio sklypo formavimo teritorijų planavimo dokumentas. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju laisva (neužstatyta) žemė buvo grąžinta natūra, kai detaliojo plano ar žemės valdos projekto nėra.
Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo santykius reguliuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas). Nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Atkūrimo įstatymo 5 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Šiame punkte taip pat nurodyta, jog laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 34 punkto 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.
Tvarkos 106 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus statinius, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą, žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurie turi būti pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suprojektuoti žemės sklypą ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui.
Taigi, pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Tvarkos 34 punkto 1 dalį, 106 punktą nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, be kita ko, piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, tačiau nagrinėjamu atveju, nėra duomenų apie jokius piliečius Ginčo sklype nuosavybės teise turinčius statinių bei apie jų naudojamą žemės sklypą, kurio ribos turėtų būti nustatytos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose.
Tvarkos 106¹ punkto 1 dalyje nurodyta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis toliau šiame punkte nurodyta tvarka. Kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, savivaldybės administracijos direktorius žemėtvarkos skyriaus prašymu teikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas (Tvarkos 106¹ punkto 2 dalis). Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga (Tvarkos 106¹ punkto 3 dalis). Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėto žemės sklypo ribas pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus suprojektuoti žemės sklypą, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti šie kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taip pat suprojektuoti siūlomi servitutai (jeigu jų reikia) (Tvarkos 106¹ punkto 5 dalis). Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą ir šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas (Tvarkos 106¹ punkto 6 dalis). Suprojektavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai ir suderinus nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą su žemėtvarkos skyriumi, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą (Tvarkos 106¹ punkto 7 dalis). Žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą, be kita ko, suformuoja žemės sklypą (patvirtina jo kadastro duomenis) bei nustato žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus. Pažymėtina, kad Tvarkos 106¹ punkto 12 dalyje nustatyta, jog grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano ar žemės valdos projekto nėra, sprendime atkurti nuosavybės teises įrašoma sąlyga, kad norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais būtina parengti žemės valdos projektą.
Išanalizavus paminėtas teisės aktų nuostatas, matyti, kad galimybę grąžinti laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano ar žemės valdos projekto nėra, aiškiai nustato Tvarkos 106¹ punkto nuostatos. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jo pareiškėjos argumentas, jog visais atvejais, įskaitant Ginčo sklypo atvejį, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje tik parengus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurių pagrindu būtų suformuotas valstybinis žemės sklypas, skirtas piliečių nuosavybės teisėms atkurti, yra nepagrįstas.
Pažymėtina, kad, kaip to reikalauja Tvarkos 106¹ punkto nuostatos, pateiktoje Ginčo sklypo kadastrinių duomenų byloje kartografinėje medžiagoje savininko turėtos žemės sklypo ribos yra pažymėtos, natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribos yra suprojektuotos, žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atlikti, žemės sklypo kadastro duomenų byla yra suderinta su Žemėtvarkos skyriumi, žemės sklypo plane yra nurodyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos bei suprojektuoti servitutai, be to, šis planas yra patvirtintas savivaldybės administracijos direktoriaus. Taigi, nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad Ginčo sklypas buvo suformuotas tiesiog parengus kadastrinių matavimų bylas.
Pareiškėja taip pat teigia, kad administraciniu aktu bet koks servitutas nustatomas tik tada, jei jis yra suplanuotas teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu, o šiuo konkrečiu atveju buvo nustatytas 0,1475 ha ploto servitutas S – teisė ribotai naudotis sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams, tarnaujantis daiktas, kodas 212). Pažymėtina, kad Tvarkos 106¹ punkto 5 dalyje nurodyta, jog savivaldybės administracijos direktorius tvirtina nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti suprojektuoti siūlomi servitutai (jeigu jų reikia), todėl šie pareiškėjos argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėja skundžiamą sprendimą ginčija taip pat argumentuodama tuo, kad Ginčo sklypas suformuotas nenumačius patekimo ne tik į pareiškėjos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bet ir į Ginčo sklypą ir kad tokiu būdu šiai dienai abu šie žemės sklypai neturi jokio į juos patekimo. Prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas (Tvarkos 106¹ punkto 6 dalis).
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad patekimas į Ginčo sklypą galimas iš (duomenys neskelbtini): 1) per valstybinę žemę, esančią Ginčo sklypo pietinėje dalyje; 2) per žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdo VĮ Kretingos miškų urėdija). Patekimas į pareiškėjos Žemės sklypą galimas iš (duomenys neskelbtini): 1) per valstybinę žemę, esančią Žemės sklypo pietinėje dalyje, ir Ginčo sklypą arba žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) per žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdo VĮ Kretingos miškų urėdija) ir per Ginčo sklypą; 3) per žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdo VĮ Kretingos miškų urėdija) ir valstybinę žemę, esančią pareiškėjos Žemės sklypo šiaurinėje dalyje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad patekimui į Ginčo sklypą ar pareiškėjos Žemės sklypą būtų suprojektuotas ir nustatytas kelio servitutas iš (duomenys neskelbtini) per žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdo VĮ Kretingos miškų urėdija). Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju reikėjo siūlyti projektuoti ir skundžiamu sprendimu nustatyti kelio servitutą patekimui į pareiškėjos Žemės sklypą būtent per Ginčo sklypą. Kadangi patekimas į Ginčo sklypą galimas iš (duomenys neskelbtini) per valstybinę žemę, esančią Ginčo sklypo pietinėje dalyje, nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo poreikio siūlyti projektuoti ir skundžiamu sprendimu nustatyti kelio servitutą patekimui į Ginčo sklypą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Kaip pati pareiškėja nurodo, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės (toliau – ir Taisyklės) buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“. Taisyklių 2.3 punkte nurodyta, jog privačios žemės sklypams, pagal šias Taisykles nustatomas žemės servitutas suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas. Kaip minėta, norint plėtoti veiklą Ginčo žemės sklype Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais būtina parengti žemės valdos projektą. Būtent rengiant tokius projektus bus sprendžiami klausimai dėl privažiavimo kelių.
Pareiškėja skundžiamą sprendimą ginčija taip pat argumentuodama tuo, kad ji, kaip gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė, nebuvo kviečiama į ribų paženklinimo – parodymo procedūras, nors jos žemės sklypo riboženklių nėra išlikę, o ribų posūkio taškų koordinatės nustatytos ne valstybinėje koordinačių sistemoje, bet vietinėje.
Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus (toliau – ir Nuostatai), patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (Tvarkos 106¹ punkto 5 dalis). Nuostatų 32.1.1 punkte nurodyta, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai; žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau – kviestiniai asmenys), išskyrus šių Nuostatų 32.1.1.1 punkte nurodytus atvejus. Nuostatų 32.1.1.1 punkte nurodyta, kad kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius; pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kuriuo žemės sklypas padalijamas, atidalijamas, sujungiamas, perdalijamas, atliekant pertvarkyto (-ų) žemės sklypo (-ų) kadastrinius matavimus, kviestiniai asmenys nekviečiami dalyvauti ženklinant pertvarkyto žemės sklypo (-ų) ribas, jeigu bendrų su šiais gretimais žemės sklypais pertvarkyto (-ų) žemės sklypo (-ų) ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės iki šio (šių) žemės sklypo (-ų) pertvarkymo buvo nustatytos atlikus kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje ir jos nekeičiamos. Nuostatų 32.1.1.2 punkte nurodyta, kad kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku.
Ginčo sklypo kadastrinių matavimų duomenys patvirtina, jog Ginčo sklypas yra gretimybėje su pareiškėjos Žemės sklypu Ginčo sklypo ribų posūkio taškuose 10-11. Taip pat šie duomenys patvirtina, kad pareiškėja vienintelė iš gretimų sklypų savininkų nebuvo kviečiama ženklinant Ginčo sklypo ribas vietovėje. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos Žemės sklypo riboženklių nėra išlikę. Pareiškėjos Žemės sklypo 2004 m. spalio mėn. kadastrinių matavimų duomenys patvirtina, kad pareiškėjos Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės buvo nustatytos ne valstybinėje koordinačių sistemoje, o vietinėje – Palangos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pareiškėjos Žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys buvo tikslinami 2012 m. spalio 18 d., nors pareiškėja tokių duomenų į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad šiuo atveju galimai buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, t. y. nesilaikyta Nuostatų 32.1.1, 32.1.1.2 punktų reikalavimų gretimų sklypų savininkus ar jų įgaliotus asmenis kviesti dalyvauti paženklinant Ginčo sklypo ribas vietovėje. Tačiau nurodytas pažeidimas savaime nėra besąlyginis pagrindas naikinti skundžiamą aktą. Toks pažeidimas turi būti vertinamas pagal esamą susiklosčiusią situaciją. Jeigu byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą galima pripažinti teisėtu, tokiu atveju, kaip taisyklė, tuo pačiu pripažįstama, kad materialinis teisinis santykis nepasikeistų, jeigu ir nebūtų procedūrinio pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-158-415/2018).
Nuostatų 32.1.1.4 punkte nurodyta, kad: paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas; aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo; patikslinami Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. pokyčiai žemės sklypo viduje (žemės naudmenų pasikeitimai ar pasikeitimai dėl pastatytų naujų ar rekonstruotų statinių ir panašiai). Nuostatų 32.1.1.5 punkte nustatyta, kad: kviestiniams asmenims pateikus pastabų raštu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (ženklinamo ir besiribojančių) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kitą kartografinę medžiagą) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas nuo pastabų pateikimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje; dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi; apie priimtą sprendimą vykdytojas raštu informuoja pastabas raštu pateikusius kviestinius asmenis ir nurodo tokio sprendimo priėmimo motyvus.
Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad nustatant žemės sklypo ribas, visų pirma turi būti atstatyti sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai bei kad šis veiksmas turi būti atliekamas dalyvaujant gretimų žemės sklypų savininkams, arba apie tai juos atitinkamai informavus. Šio veiksmo rezultate, turi būti įvertinamos šių asmenų pastabos, pateikti atitinkami atsakymai į šias pastabas bei surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Toks šio dokumento (žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto) statusas reiškia, kad jame užfiksuotos faktinės aplinkybės apie žemės sklypo ribas sudaro sprendimo, kuriuo remiantis į nekilnojamojo turto kadastrą, yra įrašomi duomenys apie konkretų žemės sklypą, faktinį pagrindą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1381-438/2016). Taigi, šiuo atveju buvo galimai pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą nustatant Ginčo žemės sklypo ribas, o ne servitutus, tačiau pareiškėja ginčo dėl aplinkybių nustatant Ginčo sklypo ribas nekelia. Atsižvelgiant į tai, šis procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu ir turėjusiu įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
Teismas nenustatė, kad priimant skundžiamą sprendimą būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar kad atsakovė būtų viršijusi kompetenciją, taip pat kad skundžiamas sprendimas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių atsakovė buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos skundas dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus šio pareiškėjos skundo reikalavimo, atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjos skundas dėl išvestinio reikalavimo – įpareigoti atlikti veiksmus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja prašo priteisti jai 803 € bylinėjimosi išlaidų. 2018-11-20 pareiškime dėl skundo dalyko nurodo, jog 780 € yra už teisinę pagalbą ir 23 € žyminis mokestis.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis savo ruožtu įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. <...>.
Šioje byloje pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl netenkinamas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos V. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. B. ir R. B. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Netenkinti pareiškėjos V. M. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.