Telšių apylinkės teismo sprendimas

2020-04-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-1566-671/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-09
Bylos Nr.
e2YT-1566-671/2020
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00270-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audronė Alčauskienė
Pareiškėjas
M. Š.
Suinteresuotas asmuo
J. S., V. L., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1566-671/2020Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00270-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.8; 3.4.5.2; 3.4.5.15.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 9 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. S., V. L. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

2020 m. vasario 26 d. pareiškėja M. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti ir valdo faktiniu valdymu turtą, kurį sudaro: 0,6600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 9duomenys neskelbtini), 1,2300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. L., kuri buvo pareiškėjos M. Š. motina. A. L. sudarius santuoką su J. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini), jiems gimė keturi vaikai: M. Š., J. S., V. L. ir A. L., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Iki mirties motinai asmeninės nuosavybės teise priklausė 0,6600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,2300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). A. L. nebuvo sudariusi testamento, į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Mama iki mirties gyveno kartu su pareiškėja, jos namuose, kartu naudojosi mamai priklausančiais žemės sklypais. Mirus A. L. pareiškėja su vyru ėmė vadyti visą mamai priklausantį turtą ir toliau naudotis žemės sklypais. Juose augina įvairių kultūrų augalus, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio, ministerijos kiekvienais metais teikia paraiškas dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius ir gauna išmokas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad ji neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl pareiškėjos pareiškimo tenkinimo klausimą siūlo spręsti teismo nuožiūra, bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2017).

Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) kuriai nuosavybės teise priklausė 0,6600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,2300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Palikėja turėjo keturis vaikus: M. Š., J. S., V. L. ir A. L., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Palikėjos sutuoktinis J. L. mirė (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo į notarą įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, testamento palikėja nebuvo sudariusi. Pareiškėja po motinos mirties rūpinosi paliktu turtu, prižiūrėjo žemę, teikė paraiškas dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti (turėti savo žinioje) paliktą turtą, juo rūpintis kaip savu turtu (prižiūri, deklaruoja, kreipėsi į teismą išreikšda­mas valią priimti palikimą). LAT nutartyje Nr. 3K-3-586/2007 išaiškin­ta, kad įpėdiniui, atlikus minėtus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pa­sekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustaty­ta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja M. Š. po A. L. mirties naudojasi ir faktiškai valdo likusį palikimą, toliau juo disponuodama. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėja po A. L. mirties, toliau rūpinasi palikėjai nuosavybės teise priklausiusiais žemės plotais, juose augina įvairių kultūrų augalus. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja M. Š. faktiškai pradėdama valdyti yra priėmusi (duomenys neskelbtini) mirusios A. L. palikimą.

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti, priėmė po A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą.

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Audronė Alčauskienė