Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Raimsta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus R. B., atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4703-1031/2017 pagal ieškovės BUAB „Raimsta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus R. B., ieškinį atsakovei AAS „BTA Insurance Company“ SE dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės BUAB „Raimsta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus R. B., ieškinį atsakovei AAS „BTA Insurance Company“ SE dėl draudimo išmokos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės BUAB „Raimsta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus R. B., ieškinį atsakovei AAS „BTA Insurance Company“ SE dėl draudimo išmokos priteisimo kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui. Teismas, įvertinęs teikiamo ieškinio elementus – pagrindą ir dalyką – konstatavo, kad ieškinys reiškiamas atsakovei dėl iš sutarties kylančių jos teisių ir pareigų vykdymo (ieškinio pagrindas), prašant priteisti sutartyje numatytą draudimo išmoką (ieškinio dalykas), o ne dėl žalos padarymo, todėl šiuo atveju nėra taikomos alternatyvaus (pasirenkamojo) teismingumo taisyklės, o ieškinys turi būti reiškiamas pagal bendrąsias teritorinio teismingumo normas – pagal atsakovės buveinės vietą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė BUAB „Raimsta“, atstovaujama bankroto administratoriaus R. B., prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį ir ieškinį priimti nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme. Nurodo, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą.Atsiliepimas į ieškovės atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga.CPK 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublik?s įstatymai. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti bankroto administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą.Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-21-285/2015 pažymėjo, jog vien tai, kad ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu pareiškė administratorius, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog toks ieškinys yra teismingas ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje nurodytam teismui. Kiekvienu atveju teismingumą apsprendžia ieškovo pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pobūdis.ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies prasme, bankrutuojančios įmonės buveinės vietos teismui yra teismingi ginčai, kurie tiesiogiai yra susiję su įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtinėmis teisėmis ir pareigomis. Reiškiant ieškinį po to, kai įmonei yra iškelta bankroto byla, ginčo teismingumą lemia bankroto instituto paskirtis, bankroto proceso specifika, ypatinga bankrutuojančios įmonės teisinė padėtis kitos proceso šalies atžvilgiu, keliamų reikalavimų pobūdis.Apeliantė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės draudimo bendrovės AAS „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje draudimo išmoką, kuria būtų padengta bankroto administratoriaus neteisėtais veiksmais vykdant bankrutuojančios įmonės bankroto procedūras padaryta žala. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė savo reikalavimus kildina iš atsakovės ir bankroto administratoriaus sudarytos civilinės atsakomybės sutarties, o ne iš atsakovės veiksmais ieškovei padarytos žalos, ir ginčija ne BUAB „Raimsta“ sudarytus sandorius ar sandorius, priešingus bankrutuojančios įmonės veiklos tikslams, todėl šiuo atveju atsakovė negali būti laikoma bankrutavusios įmonės skolininke ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo pareikštų materialinių reikalavimų teismingumą nustatė ne pagal specialaus įstatymo, reglamentuojančio įmonių bankroto procesą, reglamentavimą, o atsižvelgiant į atsakovės buveinės vietą (CPK 29 str.). Kadangi atsakovės buveinės vieta – Viršuliškių skg. 34, Vilnius, teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje pareikšti ieškovės reikalavimai teismingi Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.