Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarimo D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2012 m. spalio 20 d. apie 21 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Prienuose, kieme, vairuodamas automobilį Dodge Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesilaikė saugaus atstumo ir kliudė šalia stovėjusį automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. B., jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET, apie eismo įvykį policijai nepranešė, tuo pažeidė KET 9, 234 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šios nuobaudos subendrintos ir skirta galutinė subendrinta nuobauda - 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

D. M. patvirtino, automobilis Dodge Caravan buvo nupirktas su nubrauktu bamperiu ir kad jį apeliantas buvo paskolinęs G. K.. Teismas kaip įrodymų nevertino apelianto pateiktų nuotraukų, iš kurių matosi, kad jo automobilio bamperio nubraukimo žymės neatitinka nukentėjusiosios automobilio nubrėžimų. Teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos L. L. parodymais, kuri nėra specialistė ir neturi net elementaraus techninio išsilavinimo, liudytojų A. P. ir D. Ž., M. B., Ą. R., kurie kaip specialistai įvertino automobilių kontakto buvimą, netgi laiką, nors nėra specialistai.

Teismas nepagrįstai vadovavosi prieštaringais nukentėjusiosios parodymais, tačiau jo nurodytų aplinkybių neanalizavo, jų visiškai nevertino, akivaizdžiai ignoruodamas šias aplinkybes ir vertindamas aiškiai neobjektyviai.

Motyvuojamoji dalis

D. S. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog D. S. savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Nors pažeidėjas dėl ATPK 127 str. 2 d., 130 str. l d. numatytų administracinių teisės pažeidimų savo kaltės nepripažino ir teigė, kad eismo įvykio nesukėlė, todėl neturėjo ir pareigos atlikti KET 234 punkto reikalavimų, tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai pažeidėjo versiją paneigia. Byloje surinktos medžiagos duomenų pakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog D. S. savo automobiliu kliudė nukentėjusiajai R. B. priklausantį automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neabejotinai tai pajuto ir suprato sukėlęs eismo įvykį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino.

D. S. kaltę pagrindžia nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, apgadintų automobilių fotonuotraukos, kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji R. B. išsamiai paaiškino įvykio detales, nuo pat pradžių davė nuoseklius parodymus, kurie patvirtinti ir kitais byloje esančiais įrodymais, todėl jais abejoti nėra pagrindo. Nukentėjusioji paaiškino, kad 2012-10-20 apie 21 val. išgirdo rėžimo garsą, priėjo prie lango ir pamatė aikštelėje manevruojančią, norint apsisukti, kaimyno D. S. mašiną Dodge Caravan. Automobilis Dodge Caravan įvažiavo į tarpą šalia jos ir gretimo automobilio, apsisuko ir atbulas išvažiavo. Tuo metu ji negalvojo, kad buvo kliudytas jos automobilis, todėl jo apžiūrėti neišėjo. Tik kitos dienos ryte ji pamatė, kad stipriai apgadintos jos automobilio vairuotojo pusės galinės durelės, nors prieš tai jos nebuvo apgadintos. Nuėjusi pas D. S., nukentėjusioji jam pareiškė pretenziją dėl apgadinto automobilio. D. S., apžiūrėjęs apgadintą automobilį dėl savo kaltės sutiko. Tačiau pradėjus pildyti eismo įvykio deklaraciją, persigalvojo ir kaltę ėmė neigti. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo apgadintą automobilį, paėmė ant automobilio likusius kito automobilio dažų likučius, sudarė įvykio vietos schemą. D. S. automobilis tuo metu buvo išvarytas į Birštoną, todėl policijos pareigūnai nuvyko ten paimti dažų mėginių. Ji matė, kad policijos pareigūnai atsivežė žalių dažų spalvos mėginį. Kai D. S. po poros savaičių parsivarė automobilį Dodge Caravan, ji pastebėjo, kad jo automobilio bamperis buvo nubrėžtas, matėsi, kad jis buvo dažytas kelis kartus. Bamperio viršutinis sluoksnis buvo melsvai žalios spalvos, o apatinis – šviesios žalsvos spalvos perlamutras. Ji dar kartą išsikvietė policijos pareigūnus, kurie vėl paėmė dažų pavyzdžius, ir jie atitiko dažus, likusius ant jos automobilio.

Liudytojais apklausti policijos pareigūnai D. Ž., L. L., Ą. R., M. B. patvirtino, kad ant nukentėjusiosios automobilio Ford Mondeo likę dažai atitiko D. S. automobilio bamperio dažų spalvą, o sugadinimų lokalizacija atitiko sugadinimus, esančius ant abiejų automobilių. Šiuos parodymus patvirtino ir A. P. bei R. D. tarnybiniai pranešimai. Iš byloje esančių automobilių apžiūros metu padarytų fotonuotraukų matyti, kad automobiliai nufotografuoti įvairiais rakursais, sugadinimų aukštis, plotis, pobūdis idealiai atitinka tarpusavyje. Siekiant įvertinti sugadinimų atitikmenį tarpusavyje, buvo atliktas įvykio imitavimas, kuris dar kartą patvirtino, kad automobilių sugadinimai visiškai tarpusavyje sutampa, todėl neliko jokių abejonių, jog Ford Mondeo buvo apgadintas būtent D. S. automobiliu Dodge Caravan. Policijos pareigūnai patvirtino, kad automobiliai buvo išmatuoti metrologinius reiklavimus atitinkančiomis matavimo juostomis, buvo išsiaiškinta, kad automobilių padangos nuo įvykio nebuvo pakeistos, todėl abejoti matavimų tikslumu nėra pagrindo. Policijos pareigūnai buvo visiškai įsitikinę ir tuo, kad ant apgadinto automobilio Ford Mondeo likę dažai atitiko Dodge Caravan bamperio spalvą. Tai patvirtino visi apklausti pareigūnai. Kaip pažymėjo apylinkės teismas, nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai būtų priešiškai nusiteikę D. S. atžvilgiu ar kitaip suinteresuoti bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo abejoti jų duotais parodymais.

Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad D. S. parodymus patvirtinę asmenys – G. K., D. M., J. Z. yra susiję su pažeidėju artimais ryšiais, todėl jų parodymus pagrįstai vertino kritiškai, kaip siekį padėti D. S. išvengti atsakomybės. Teismas kritiškai vertino ir paties D. S. duotus paaiškinimus, nes jo pateiktos versijos taip pat vertintinos kaip gynybinės ir paneigtos kitais byloje surinktais objektyviais duomenimis.

Kritiškai vertintinos ir apelianto pateiktos nuotraukos, kuriomis jis siekia paneigti abiejų automobilių sugadinimų atitiktį, kadangi akivaizdžiai matoma, kad nuotraukose automobiliai užfiksuoti iš skirtingų atstumų, nesimato ar naudota ta pati matavimo juosta ir ar vienodame lygyje nuo žemės ji buvo laikoma.

Teismas turėjo teisę atsisakyti skirti ir ekspertizę dažų atitikčiai nustatyti, nes įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir tik teismo prerogatyva yra spręsti, kada byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadas. Šiuo atveju dažų atitiktį D. S. automobiliui patvirtino visi byloje apklausti pareigūnai, kurie dalyvavo imant ir lyginant mėginius, todėl teismas neturėjo pagrindo tuo abejoti.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad apylinkės teismas nepašalino Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Šioje nutartyje apylinkės teismui buvo nurodyta išsiaiškinti administracinio teisės pažeidimo protokole nustatytus neatitikimus, ką ir padarė apylinkės teismas iš naujo nagrinėdamas bylą. Teismas išsiaiškino, kad protokole buvo padaryta klaida fiksuojant pažeidimo laiką ir ši klaida pašalinta, konstatuojant, jog pažeidimas buvo padarytas 2012-10-20 apie 21 val., taip pat, nustatyta, kad dėl automobilio, kuriuo buvo padarytas pažeidimas, taip pat buvo padaryta klaida, kuri aptarta ir pašalinta skundžiamu nutarimu. Byloje apklausti įvykį fiksavę ir tyrimą atlikę pareigūnai, kurie patvirtino nustatytas eismo įvykio aplinkybes.

Taigi, apylinkės teismas išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad būtent D. S. vairuodamas automobilį Dodge Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesilaikė saugaus atstumo ir kliudė šalia stovėjusį automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. B. ir tuo padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Apeliantas neigia savo kaltę ir dėl ATPK 130 str. l d. numatyto pažeidimo padarymo, nes jo įsitikinimu, nesant jo kaltės dėl eismo įvykio, negali būti inkriminuojamas ir šis pažeidimas. Tačiau tokią apelianto poziciją paneigia bylos duomenys. Jau iš anksčiau aptartų aplinkybių aišku, kad abejonių, jog D. S. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, nėra, o pagal ATPK 130 str. l d. administracinė atsakomybė vairuotojui kyla dėl jo pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Taigi D. S. savo veiksmais įvykdęs ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, privalėjo vykdyti KET 234 punkte numatytas pareigas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal ATPK 130 str. l d. pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia – asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Atsižvelgiant į aukštesniųjų teismų suformuotas nuostatas ir įvertinus byloje surinktą medžiagą, pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, kad D. S. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ATPK 130 str. l d. įvykdyto pažeidimo. Iš automobiliams padarytų sugadinimų mąsto spręstina, kad kontaktas buvo pakankamai stiprus, automobilis Ford Mondeo apgadintas net ne vienoje vietoje, iš nukentėjusiosios parodymų spręstina, jog susidūrimo garsas buvo pakankamai didelis, nes jį nukentėjusioji girdėjo net būdama savo bute, todėl pažeidėjas neabejotinai privalėjo tai pajusti ir suprasti sukėlęs eismo įvykį, dėl to pasilikti eismo įvykio vietoje bei vykdyti KET 234 punkto reikalavimus, tačiau jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, automobilį nuvarė į Birštoną, taip ne tik siekdamas išvengti atsakomybės, bet ir apsunkindamas įvykio tyrimą. Apeliantas, būdamas eismo dalyvis, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, o sukėlęs eismo įvykį, ne pasišalinti iš įvykio vietos, bet padėtį jį išsiaiškinti. Tačiau priešingai, D. S. nepripažino savo kaltės, nesistengė atlyginti žalos, nebendradarbiavo tiriant pažeidimo aplinkybių, dėl pažeidimo teikė klaidinančias versijas. Taigi toks pažeidėjo priešiškas elgesys, vadovaujantis aukštesniųjų teismų išaiškinimu, vertintinas kaip sąmoningas siekis išvengti atsakomybės – tyčia.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai pakankamai išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Keisti nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. S. apeliacinį skundą atmesti. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.