- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-07
- Bylos Nr.
- e2S-913-340/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02808-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūros
- Ieškovas
- Labdaros, paramos fondo Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- VšĮ „Aplinkosauginių sprendimų centras“, Norvegijos gamtos tyrimų institutas ir UAB „HNIT-BALTIC“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Labdaros ir paramos fondo Lietuvos gamtos fondo ieškinį atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, tretieji asmenys – VšĮ „Aplinkosauginių sprendimų centras“, Norvegijos gamtos tyrimų institutas ir UAB „HNIT-BALTIC“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo Labdaros ir paramos fondo Lietuvos gamtos fondo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros atžvilgiu.
Šalies argumentai
Nustatyta, kad ieškovas Labdaros ir paramos fondo Lietuvos gamtos fondas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, kuriuo prašė pripažinti ieškovo ir atsakovo 2015-05-07 sudarytos viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 28TP-2015-29 dėl paslaugos „Nacionalinė studija apie pagrindinių ekosistemų teikiamų paslaugų pasiskirstymą ir būklę Lietuvos teritorijoje“ teikimo nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu. Reiškiamo reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą Aplinkos apsaugos agentūrą visa apimtimi vykdyti 2015-05-07 viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 28TP-2015-29 ir uždrausti atsakovui imtis bet kokių veiksmų, susijusių su sutarties nutraukimu, įskaitant, bet neapsiribojant, reikalavimą AB SEB bankui išmokėti 141 950 Eur pagal garantinius raštus Nr. 56780A020977 ir Nr. 56780A021340 bei uždrausti AB SEB bankui išmokėti Aplinkos apsaugos agentūrai 141 950 Eur pagal garantinius raštus Nr. 56780A020977 ir Nr. 56780A021340.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu tenkino: įpareigojo atsakovą Aplinkos apsaugos agentūrą visa apimtimi vykdyti 2015-05-07 viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 28TP-2015-29 ir uždraudė atsakovui imtis bet kokių veiksmų, susijusių su sutarties nutraukimu, įskaitant, bet neapsiribojant, reikalavimą AB SEB bankui išmokėti 141 950 Eur pagal garantinius raštus Nr. 56780A020977 ir Nr. 56780A021340 bei uždraudė AB SEB bankui išmokėti Aplinkos apsaugos agentūrai 141 950 Eur pagal garantinius raštus Nr. 56780A020977 ir Nr. 56780A021340. Įvertinęs ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimus bei argumentus, kodėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje ir teismui pripažinus, jog ginčo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, jos įvykdymas būtų neįmanomas, teismas padarė išvadą, jog tokia priemonė, kaip įpareigojimas vykdyti sutartį, gali būti taikoma, nustačius, kad ja iš esmės užtikrinami pareikšti reikalavimai ir kad tokia alternatyvi užtikrinimo priemonė konkrečiu atveju visiškai atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus. Be to, teismas nustatė, jog preliminarus pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų vertinimas suponuoja išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje, galima teismo sprendimo neįvykdymo rizika ateityje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-29 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti AB SEB bankas išmokėti atsakovui garantiniuose raštuose Nr. 56780A021340 ir Nr. 56780A020977 numatytas išmokas, kurias atsakovas turės grąžinti, vadovaujantis Projekto įgyvendinimo sutarties nuostatomis. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčijamu atveju esmę ir neigiamus padarinius apelianto teisėtiems interesams. Ieškovas akivaizdžiai klaidina teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant atsakovą vykdyti sutartį, kai pats ieškovas jos nevykdo. Ieškovas iki šiol nepateikė atsakovo vertinimui ir žiniai nurodytos tarpinės ataskaitos nei komunikuodamas su atsakovu elektroninių ryšių priemonėmis, nei pristatydamas raštus tiesiogiai į atsakovo būstinę ir po sutarties nutraukimo. Skundžiama nutartis remiasi argumentais, kurie iš esmės prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslui;Palikus galioti skundžiamą nutartį, atsakovas galės patirti neproporcingų nuostolių, nes, vadovaujantis Projekto įgyvendinimo sutarties nuostatomis, Centrinė projektų valdymo agentūra pareikalaus atsakovo grąžinti ieškovui išmokėtą avansą. Tuo atveju, jeigu teismas pripažins, kad atsakovas teisėtai nutraukė sutartį, atsakovas nebegalės pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu ir avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimu pagal AB SEB bankas išduotus garantinius raštus, nes nurodyti dokumentai galioja tik iki 2016-04-30. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovas patirs turtinių nuostolių ir negalės tinkamai įgyvendinti jam priskirtų funkcijų.
Atsiliepimas
Ieškovas Labdaros ir paramos fondo Lietuvos gamtos fondas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė šiuos atsikirtimus į atskirąjį skundą:
Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, materialinis ginčas tarp šalių negali būti nagrinėjamas, t.y. vertinamas tik ieškinio prima facie pagrįstumas. Skundžiama nutartis visiškai atitinka aukštesnės instancijos teismų panašiose bylose suformuotus reikalavimus, nes pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimus bei argumentus, kodėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje ir teismui pripažinus, jog ginčo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, jos vykdymas būtų neįmanomas. Egzistuoja rizika, kad atsakovas gali perduoti darbų pagal sutartį atlikimą kitiems asmenims – suorganizuoti konkursą viešajam pirkimui, jį įvykdyti, pasirašyti naują sutartį su konkurso laimėtoju, o šis gali imtis darbų atlikimo, dėl ko būsimas teismo sprendimas nebebus vykdomas;Esant pirmam atsakovo raštiškam pareikalavimui ieškovas sutinka ir įsipareigoja nedelsiant formaliai pratęsti tomis pačiomis sąlygomis banko garantijos galiojimą terminui iki bus visiškai įvykdyti ieškovo įsipareigojimai atsakovui pagal sutartį. Be to, net ir nepratęsus garantijos. Atsakovas teisės į garantijos išmoką neprarastų, kadangi reikalavimus išmokėti garantijos sumas atsakovas jau yra pateikęs SEB bankui. Atsakovo skundžiama nutartis tik laikinai sustabdė garantijos išmokėjimo galimybę;Ieškovas, siekdamas tinkamai užbaigti sutarties vykdymą parengiant išsamią ataskaitą, taip pat kaip ir atsakovas įgyvendina viešąjį interesą, todėl yra nesuprantama, dėl kokių priežasčių atsakovas savo veiksmais siekia, kad ieškovas negalėtų užbaigti pradėtų darbų. Akivaizdu, kad objektyvios grėsmės, jog ieškovui toliau vykdant sutartį Centrinė projektų valdymo agentūra pareikalaus kokių nors sumų iš atsakovo konkrečioje situacijoje tikrai nėra.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „HNIT-BALTIC“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skundą tenkinti. Nurodė šiuos atsikirtimus:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties bei analogiškose bylose formuojamos teismų praktikos. Manytina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, konstatuodamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ieškinio tenkinimo atveju buvimą, ir pritaikė proporcingumo principui prieštaraujančias laikinąsias apsaugos priemones;Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas visa apimti vykdyti sutartį, siekiant užtikrinti ieškovo reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, iš esmės suponuoja ne ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą, o pareikštu reikalavimu siekiamo tikslo įgyvendinimą, t.y. teismo sprendimo priėmimą iš esmės neišnagrinėjus bylos.
2016 m. balandžio 7 d. ieškovas Labdaros ir Paramos fondo Lietuvos gamtos fondas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais prašė atmesti atsakovo atskirąjį skundą. Papildomai nurodė, kad atsakovo prašymu gavo Banko garantijos pratęsimą, todėl tiek sutarties įvykdymo garantija, tiek avanso grąžinimo garantija dabar galioja iki 2016-10-31, todėl nėra jokios rizikos, kad palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones Agentūros interesai nukentėtų. Be to, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, Sutartis iki galutinio teismo sprendimo priėmimo nebegalėtų būti vykdoma, kad reikštų, jog dėl ilgai trunkančio teisminio proceso galimai pasibaigs ir projekto finansavimo laikotarpis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įpareigojimo atsakovą Aplinkos apsaugos agentūrą visa apimtimi vykdyti 2015-05-07 viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 28TP-2015-29 ir draudimo atsakovui imtis bet kokių veiksmų, susijusių su sutarties nutraukimu, įskaitant, bet neapsiribojant, reikalavimą AB SEB bankui išmokėti 141 950 Eur pagal garantinius raštus Nr. 56780A020977 ir Nr. 56780A021340 bei uždraudimo AB SEB bankui išmokėti Aplinkos apsaugos agentūrai 141 950 Eur pagal garantinius raštus Nr. 56780A020977 ir Nr. 56780A021340.
Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuodamas tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje ir teismui pripažinus, jog ginčo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, jos įvykdymas būtų neįmanomas, be to, preliminarus pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų vertinimas suponuoja išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje, galima teismo sprendimo neįvykdymo rizika ateityje. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, bei ištyręs bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo Labdaros ir paramos fondo Lietuvos gamtos fondo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros atžvilgiu.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaujantis šia teisės norma, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Kita vertus, civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato ir kitą šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 2015 m. gegužės 7 d. sudarytos viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 28TP-2015-29 dėl paslaugos „Nacionalinė studija apie pagrindinių ekosistemų teikiamų paslaugų pasiskirstymą ir būklę Lietuvos teritorijoje“ teikimo nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu bei atsakovo įpareigojimo toliau vykdyti šią sutartį. Pareikšto reikalavimo įvykdymą prašė užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis atsakovas būtų įpareigotas vykdyti minėtą viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. įpareigoti atsakovą Aplinkos apsaugos agentūrą visa apimtimi vykdyti 2015-05-07 viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 28TP-2015-29 bei uždrausti atsakovui imtis bet kokių veiksmų, susijusių su sutarties nutraukimu. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog 2015-05-07 viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 28TP-2015-29, kurią ieškovas prašo įpareigoti atsakovą vykdyti, jau yra nutraukta atsakovo 2015-12-08 raštu Nr. (20)-A4-13605 dėl esminio sutarties pažeidimo, vadovaujantis Sutarties 9.7 papunkčiu ir CK 6.217 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad įpareigojimas vykdyti sutartį kaip laikinoji apsaugos priemonė, kol teisme nagrinėjamas ginčas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, neatitiktų šių priemonių paskirties – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Draudimas atsakovui atlikti tolimesnius su sutarties nutraukimu susijusius veiksmus, kai sutartis de jure jau yra nutraukta, ir atsakovo įpareigojimas vykdyti savo sutartines prievoles bylos nagrinėjimo teisme metu bei netrukdyti ieškovui vykdyti savo sutartines prievoles, prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties bei iš esmės reikštų ieškiniu pareikštais reikalavimais siekiamų tikslų įgyvendinimą dar bylos nagrinėjimo teisme metu, teisme nesant išspręstam ginčui dėl sutarties nutraukimo teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-382/2010). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-415-241/2016). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus teiginius, iš esmės sutinka su apeliantu, kad nepanaikinus pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra gali patirti neproporcingų nuostolių, nes yra galimybė, jog Centrinė projektų valdymo agentūra gali pareikalauti atsakovo grąžinti ieškovui išmokėtą avansą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės neatitinka ieškovo ieškiniu pareikšto reikalavimu, kurio užtikrinimui šios priemonės ir turi būti taikomos, kadangi jos suponuoja ne ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą, o pareikštu reikalavimu siekiamo tikslo įgyvendinimą – teismo sprendimo priėmimą iš esmės neišnagrinėjus bylos. Tokia situacija kyla būtent dėl to, kad teismas įpareigojo atsakovą visa apimtimi vykdyti nutrauktą sutartį, nors jos nutraukimo teisėtumo klausimas dar nėra išspręstas. Šioje vietoje sutiktina su trečiojo asmens atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta aplinkybe, jog šiuo atveju atsakovui gali kilti tik civilinė atsakomybė (CK 6.221 str., 6.245 str. 3 d., 6.256 str.), tačiau jis negali būti įpareigotas visa apimtimi vykdyti sutartį.
Taigi, konstatuotina, kad net jeigu pirmosios instancijos teismas būtų nustatęs, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismas negalėtų taikyti dėl to, kad jos neatliktų savo, kaip teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, funkcijos ieškinio patenkinimo atveju.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto Aplinkos apsaugos agentūros atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naikintina, klausimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžiant iš esmės (CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo Labdaros ir paramos fondo Lietuvos gamtos fondo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.