- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- II-84-834/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00017-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. N.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius
- Kategorijos
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui, M. M.
viešame teismo posėdyje, naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (ZOOM) išnagrinėjusi pareiškėjos R. N. (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 569 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukė administracinio nusižengimo bylose teiseną dėl to, kad 2020-08-20 adresu (duomenys neskelbtini), kaimynas V. U. iš chuliganiškų paskatų mėtė smėlio saują Pareiškėjos vyrui B. N. į veidą. Nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos motyvavo tuo, kad R. N. dėl kaimyno V. U. padarytų veiksmų ir konflikto neturi, V. U. veiksmuose nėra nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas), nes nėra pakankamai įrodymų patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn.
Šalies argumentai
Pareiškėja R. N. skunde prašo panaikinti 2020 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos A. J. priimtą nutarimą ROIK (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, taip pat prašo pripažinti, kad minėtame nutarime klaidingai konstatuotos aplinkybės ir patraukti administracinėn atsakomybėn V. U.. R. N. skunde nurodo, kad nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) turi nuosavybės teise jai priklausantį žemės sklypą, kuriam yra atlikti kadastriniai matavimai, siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas, suformuota byla, nustatytos žemės sklypo ribos paženklintos nuolatiniais riboženkliais. Pareiškėja kreipėsi Pareiškimu į policijos įstaigą dėl daugkartinių, nuolat pasikartojančių, tyčinių ir piktybinių sodo-kaimyno V. U., su kurio žemėmis ribojasi jai priklausanti žemė, veiksmų. Pareiškėja teigia, kad V. U. iš savanaudiškų paskatų nuolat sunaikina nuolatinius riboženklius, iš nustatytos vietos juos perkeldamas į šiai priklausančią žemę, ir tokiu būdu neteisėtai didina savo sodo plotą. R. N. nurodo, kad atsakomybė už nuolatinių riboženklių sunaikinimą arbą sugadinimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 261 straipsnyje. Taip pat, neteisėtai naikindamas ir gadindamas riboženklius, V. U. pažeidžia Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 261 straipsnio 1 dalį, trukdymas Pareiškėjai, kaip žemės naudotojai, naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Be to, elgiasi chuliganiškai, nuolat konfliktuoja, terorizuoja Pareiškėją ir jos vyrą-B. N.. Pareiškėja savo skundą motyvuoja tuo, kad policijos pareigūnė nagrinėdama jos pareiškimą, visapusiškai jo neištyrė ir nebuvo pakankamai objektyvi, iškraipė faktinę informaciją, nurodė klaidinančią ir neteisingą informaciją bei tuo remdamasi priėmė procesinį sprendimą. Taip pat Pareiškėjos nuomone pareigūnė, priimdama procesinį sprendimą, rėmėsi ne faktine pateikta informacija, padarė nepagrįstas išvadas, neteisingai interpretavo teiginius bei neatsižvelgė į pareiškime išdėstytus faktus.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, kad su R. N. skundu priimtą nutarimą prašo palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Priimtą sprendimą grindžia šiais motyvais: 1) atlikus tyrimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) nebuvo surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių V. U. kaltę dėl įvykdyto administracinio nusižengimo; 2) nagrinėjant Pareiškėjos pareiškimą ir priimant nutarimą buvo apibendrintas pareiškimas nekeičiant jo esmės, atsižvelgiama į visus turimus įrodymus, pareiškimo priedus, remtasi tarnybiniu pranešimu kuriame buvo tikslinamos įvykio aplinkybės bendraujant su pareiškėja mobiliuoju telefonu; 3) administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėja A. J. nustatė visas įvykio aplinkybes ir rėmėsi gautais įrodymais, tačiau jų nepakako patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn.
Šalies argumentai
Pareiškėja R. N. teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko savo skundą. 2020 m. kovo 23 d. eilinį kartą nuvažiavo į sodą ir rado išvartytus, išdraskytus blokelius ir išdraskytą riboženklį. Pakvietė sodų bendrijos pirmininką, buvo ir kaimynė. Kai vėl į sodą nuvažiavo, riboženkliai dingdavo. Atsirado strypai, nudažyti raudona galvute. 2020 m. liepos 18 d. atvažiavo į sodą, prie įvažiavimo buvo prikalti strypai, ji su vyru juos išėmė. 2020 m. liepos 18 d. kaimynas – V. U. lakstė po sodą su kastuvu paskui vyrą B. N., po ko vyrui iškart pasikeitė savijauta. Vyras nukrito sode, traukulių nebuvo. 2020 m. rugpjūčio 2 d. ji išgirdo triukšmą, pažiūrėjo po langą, o V. U. su žmona mėto smėlį į jos vyrą. Jie nuėjo tada. Kai grįžo namo, vyrui buvo priepuolis su traukuliais. 2020 m. rugpjūčio 6 d. ji išėjo į parduotuvę, vyras skaitė žurnalą. Anūkė buvo namie. Vyras nuėjo į virtuvę ir krito, tai pamatė anūkė. Jis vėl pasikėlė ir krito su traukuliais. Ji mano, kad vyro traukulius išprovokavo kaimyno veiksmai. Vyras tapo paralyžiuotas po įvykio. Vyras nekalba beveik. Pradėjo nerviškai reaguoti. Iki karantino paskelbimo vis kaimynui kažkas nepatikdavo. Jos pareiškimas yra dėl riboženklių, nuotraukos per policiją persiųstos į žemėtvarką. Policija jos apklausą atliko telefonu. Ji pasakė, kad sode yra viena, strypus pasakė, kad kala vis. Dabar į sodą viena nebevažiuoja, bijo kaimyno. V. U. sakė negražius žodžius ir mėtė į jos vyrą smėlį.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas paaiškino, kad palaiko savo atsiliepimą. Teisena buvo nutraukta, nes nebuvo nustatyti liudytojai, kurie galėtų paliudyti, kad V. U. mėtė smėlį į pareiškėjos vyrą. Nežino kodėl buvo apsiribota vien tik Pareiškėjos telefonine apklausa, kadangi tyrimą atliko tyrėja. Daugiau dėmesio buvo kreipta į riboženklių sunaikinimą, o ne į R. N. vyrą B. N..
Motyvuojamoji dalis
R. N. skundas tenkintinas iš dalies
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019).
ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvusis požymis yra tai, kad pažeidimas turi būti padarytas viešosiose vietose ir juo turi būti sutrikdyta viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Analizuojant įžeidžiamo kibimo sąvoką, pažymėtina, jog esminę reikšmę vertinant, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai pasireiškė įžeidžiamu kibimu, turi semantinė atskirų žodžių, ištartų nukentėjusiajam asmeniui, prasmė ir kontekstas, t. y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiamos vertinant tai, ar kaltininko veiksmai įžeidė adresatą, ar ne.
Institucija 2020 m. gruodžio 15 d. surašydama nutarimą vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 punktu nutraukė administracinio nusižengimo byloje teiseną dėl to, kad V. U. veiksmuose nėra nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) požymių, nes nėra pakankamai įrodymų patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Be to pareiškėja dėl kaimyno V. U. padarytų veiksmų ir konflikto pretenzijų neturi.
Šiuo atveju pareiškėja nesutinka su priimtu nutarimu ir nurodo, kad policijos pareigūnė nagrinėdama jos pareiškimą, visapusiškai jo neištyrė ir nebuvo pakankamai objektyvi, iškraipė faktinę informaciją, nurodė klaidinančią ir neteisingą informaciją bei tuo remdamasi priėmė procesinį sprendimą. Taip pat Pareiškėjos nuomone pareigūnė, priimdama procesinį sprendimą, rėmėsi ne faktine pateikta informacija, padarė nepagrįstas išvadas, neteisingai interpretavo teiginius bei neatsižvelgė į pareiškime išdėstytus faktus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos Institucijos tyrėjas 2020-10-09 R. N. pareiškimą dalyje dėl riboženklių panaikinimo persiuntė į Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus žemėtvarkos skyrių. Taip pat tyrėja telefonu atliko pareiškėjos apklausą. Taigi apsiribodama vien tik šiais nurodytais veiksmais tyrėja priėmė Nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuriame be kita ko nurodė ir tai, kad V. U. veikoje nėra nustatyta ANK 481 straipsnio požymių. Iš 2020-10-09 R. N. pareikšimo matyti, kad ši skundžiasi ir dėl V. U. chuliganiškų veiksmų, jis nuolat konfliktuoja, terorizuoja pareiškėją ir jos vyrą - B. N.. O iš teismo posėdžio metu duotų R. N. paaiškinimų matyti, kad V. U. jos vyrui į akis mėtė smėlį, taip pat su kastuvu lakstė paskui jį, dėl ko pastarajam pablogėjo sveikata. Nors Institucijos tyrėjas skundžiamame nutarime nurodo, kad V. U. veikoje nėra nustatyta ANK 481 straipsnio požymių, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tyrimo metu negautas nei paties V. U., nei B. N. paaiškinimai, neapklausti ir kiti asmenys galimai matę įvykį, taip pat nesiimta ir kitų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos aplinkybės. Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, taip pat įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
Teismo manymu siekiant kuo tiksliau išnagrinėti pareiškėjos R. N. 2020-10-09 pareiškimą, tikslinga atlikti V. U., B. N. apklausas, apklausti kaimynus, galimai mačiusius įvykius, atlikti kitus būtinus tyrimo veiksmus, siekiant nustatyti ar V. U. veiksmuose yra ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių. Pareiškėja tiek skunde tiek ir teismo posėdžio metu pareiškė nesutinkanti su skundžiamame nutarime nurodytais jos telefoninės apklausos rezultatais, nes galimai tyrėja neteisingai interpretavusi jos žodžius. Be to pareiškėja tiek skunde , tiek posėdžio metu nurodė, jog necenzūriniais žodžiais kimba prie pareiškėjos ir jos vyro, posėdžio metu nurodė, jog po kaimyno veiksmų pablogėjo sveikata. Kaip minėta, nusižengimo tyrimo metu buvo apsiribota telefonine pareiškėjos apklausa. Posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog turi klausos negalią, todėl pagrįstai manytina, šiuo atveju telefonu atlikta pareiškėjos apklausa galėjo būti nevisapusiška ir nepilna. Todėl teismo manymu tikslinga atlikti ir papildomą R. N. apklausą. Kaip minėta byloje nėra duomenų, jog buvo apklausiamas pats V. U. ir jo žmona, nes kaip matyti iš pareiškimo rašyto policijai R. N. nurodė, jog dėl kaimyno U. ir jo žmonos neprognozuojamo elgesio ir veiksmų, agresyvumo patiria nesaugumo jausmą, baimę, jai yra pablogėjusi sveikata. Visą tai galima padaryti tik atlikus papildomą tyrimą. Be to ir Institucijos atstovas teismo posėdžio metu sakydamas baigiamąsias kalbas sutiko su pareiškėjos skundu, pripažino skundžiamo nutarimo priėmimo skubotumą bei paprašė skundžiamą nutarimą panaikinti bei grąžinti bylą tirti iš naujo.
R. N. savo skundu teismo taip pat prašo patraukti administracinėn atsakomybėn V. U.. Tačiau teismas šiuo atveju pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o šiuo atveju teismas tokių duomenų neturi. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK (duomenys neskelbtini) naikintinas ir byla grąžintina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui papildomam tyrimui atlikti. Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
R. N. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK (duomenys neskelbtini), ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.
Nutartis per 20 kalendorių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus