Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui J. K., jo gynėjui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta.

J. K. perduotas laiduotojo V. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, J. K. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

– uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021-06-04;

– konfiskuoti automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą J. K., vardu, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Iki konfiskavimo įvykdymo palikta 2021-05-18 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į J. K. vardu registruotą kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2021 m. gegužės 15 d., apie 20.15 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y., alkoholio matuokliu „Alcotest 6810" Nr. ARZJ-0204, nustatytas 4,04 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nuosprendyje konstatuota, kad J. K. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, todėl jis pripažinti kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką.

3. J. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir uždrausti J. K. naudotis specialia teise - teise vairuoti motorines kelių transporto priemones - 1 (vieneriems) metams su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vieneriems) metams, nekonfiskuoti J. K. priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o išieškoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 360 Eur.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, teisingai ir pagrįstai taikė BK 40 str. nuostatas, tačiau skirdamas baudžiamojo poveikio priemones pagal BK 68 str. specialiosios teisės - uždraudimą vairuoti transporto priemonę 2 (dviem) metams ir LR BK 72 str. 2 d. - nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimą, nepilnai įvertino šių priemonių ypatingai neigiamas pasekmes asmeniui, nesvarstė jų taikymo alternatyvų ir tai sutrukdė priimti teisingą bei įstatymais pagrįstą teismo sprendimą.

3.2. Dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino. Apeliantas neginčija, kad padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau net ir tokiu atveju, apelianto įsitikinimu, ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai - ne kiekvienas „vairavimas“ realybėje yra vienodas savo pobūdžiu. Pažymi, kad jo įvykdytas nusikaltimas išskirtinai turėjo tik formaliuosius jo įvykdymo elementus, t. y. jis iš benzino kolonėlės niekur nevažiavo, įvažiavo į plovyklą jį nuplauti, todėl nesukėlė jokios grėsmės aplinkiniams ar kitiems eismo dalyviams. Tikimybę, kad gali sukelti eismo įvykį mažino ir ta aplinkybė, kad nusikaltimas padarytas vėlai vakare, valstybėje paskelbto karantino dėl covid-19 metu, kai eismas gatvėmis faktiškai nevyko, o važiuojamoje dalyje ir šalia jos, transporto priemonių ir asmenų nebuvo.

4. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje J. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė J. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

6. J. K. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliaciniame skunde J. K. neginčija kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau ginčija jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir turto konfiskavimo klausimus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Apeliantas, prašydamas sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą, prašo įvertinti teigiamą jo asmenybę, atkreipti dėmesį, kad davė nuoseklius paaiškinimus, nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo ištirti įvykį. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos, priimant sprendimą atleisti J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant šioms sąlygoms, teismas gali spręsti dėl galimumo taikyti asmeniui laidavimą. Taigi, J. K. kaltės prisipažinimas ir gailėjimasis pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta kaip viena iš BK 40 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, kuriai nesant laidavimo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui apskritai nebūtų galima taikyti. Be to, kaip minėta, viena iš laidavimo sąlygų yra pagrindas manyti, kad asmuo atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.). Ar asmuo nedarys nusikalstamų veiksmų, teismas sprendžia įvertinęs kaltinamojo asmenybę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas išanalizavo J. K. charakterizuojančią medžiagą ir ją įvertino teigiamai, kaip leidžiančią manyti, jog jis ateityje nenusikals.

9. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. J. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta, taigi, teismas turėjo pagrindo skirti J. K. aukščiau paminėtoje įstatymo normoje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. Pirmosios instancijos teismas apeliantui skyrė dvi BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones bei turto konfiskavimą ( BK 67 str. 2 d. 1, 7 p).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones

10. J. K. skunde teigia, jog 2 metų trukmės baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra perteklinis, todėl prašo ją sutrumpinti, taip pat vadovaujantis mutatis mutandis principu, rasti galimybę taikyti jam skyrimą vairuoti transporto priemonę su sumontuotais antialkoholiniais variklio užraktais. Toks apelianto prašymas nepagrįstas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog yra pagrindas J. K. skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, nes jos skyrimas padės pasiekti prevencinių tikslų ir užtikrins visuomenės saugumą.

10.1. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

10.2. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, jog J. K. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus – jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (4,04 promilių). J. K., sėdo už automobilio vairo, būdamas stipriai neblaivus, ką patvirtina ir alkotesterio parodymai, tokiais savo veiksmais ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, jog teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, kas, teisėjų kolegijos manymu, rodo jo neatsakingumą. Kaltininkas privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad J. K., vairuodamas automobilį neblaivus, nepadarė turtinės ar neturtinės žalos kitiems asmenims, niekaip nelengvina jo atsakomybės bei neleidžia daryti išvados, jog padarytas teisės pažeidimas yra mažiau pavojingas. Tai, kad nebuvo padaryta reali žala kitiems eismo dalyviams, priešingai nei teigiama skunde, nereiškia, kad jis savo neteisėtais veiksmais nesukėlė jokios grėsmės aplinkiniams ar kitiems eismo dalyviams. Kaip jau buvo minėta, J. K. neteisėti veiksmai kėlė realų pavojų aplinkai, žalos atsiradimo grėsmę.

10.3. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas byloje nustatytas, taip pat ir skunde paminėtas teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias, aplinkybes, ir paskyrė J. K. teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą trumpesniam nei įstatyme nustatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis, terminui, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl apelianto argumentai, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas per ilgas, ar kad tokia priemonė yra apskritai per griežta, yra nepagrįsti.

10.4. Nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto prašymo vadovaujantis mutatis mutandis principu taikyti jam skyrimą vairuoti transporto priemonę su sumontuotais antialkoholiniais variklio užraktais. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, numatydamas konkrečią ribą (konkretų neblaivumo laipsnį), aiškiai atskyrė baudžiamąją ir administracinę atsakomybes. Šiuo metu transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 str. 5 d. Taigi, paminėtas apribojimas numatytas administracinių nusižengimų kodekse kaip administracinio poveikio priemonė, skiriama už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam. Nors administracinė ir baudžiamoji atsakomybės turi panašumų (abi orientuotos į asmens nubaudimą, auklėjimą, įstatymų pažeidimų prevenciją), tačiau baudžiamoji atsakomybė yra griežtesnė atsakomybės forma, numatyta už pavojingesnius teisinių gėrių pažeidimus, todėl asmeniui turi sukelti atitinkamai sunkesnius padarinius.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

11. Skunde apeliantas prašo nekonfiskuoti jam priklausančios transporto priemonės „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o konfiskuoti pinigų sumą, atitinkančią minėtai transporto priemonei. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas J. K. paskirta pagrįstai.

11.1. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamas tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas.

11.2. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Bylos duomenimis nustatyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą J. K. padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės savininkas ir valdytojas yra J. K. (t. 1, b. l. 46). Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. K. priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo įvykdyta nusikalstama veika, laikytinas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas teismas visada privalo konfiskuoti turtą, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, išskyrus tuos atvejus, kai nusikaltimo padarymui panaudotas kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis, o kitų asmenų perduotas turtas (BK 72 straipsnio 4 dalis), arba turto konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcingas.

11.3.Atkreiptinas dėmesys, J. K. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Jo padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu KET nesilaikymu, jo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams, nuteistajam įstatymo nuostatos buvo žinomos, jis rizikavo ne tik savo ir/ar aplinkinių sveikata ir/ar gyvybe, kartu buvo abejingas ir bet kokioms gresiančioms pasekmėms, įskaitant ir gresiančiam turto (transporto priemonės) konfiskavimui, todėl aukštesnės instancijos teismo vertinimu, jo vairuoto automobilio, kuris atitinka visus įstatyme numatytus turto konfiskavimo požymius, konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas, kuris padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus. Remiantis aptartomis aplinkybėmis, nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir neskirti kaltininkui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, išieškant konfiskuotino turto piniginę vertę.

12. Apelianto skundo teiginiai, kad dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių jam asmeniškai ir taip kils didelių turtinių nepatogumų: praras vairuotojo pažymėjimą, bus apribota galimybė susirasti ir tinkamai atlikti darbines funkcijas, reikės naudotis visuomeniniu transportu ar kitų asmenų pagalba vairuojant, neduoda pagrindo tenkinti jo skundo. Kaip jau minėta, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, tame tarpe, nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi teisės pažeidėjo patiriami nepatogumai yra jo paties neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio rezultatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, J. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra adekvačios jo padarytam nusikaltimui, ir skirtos įvertinus tiek jo pobūdį, pavojingumą, tiek ir pažeidėjo asmenybę bei galimą nuobaudos poveikį, todėl yra teisingos ir pagrįstos.

13. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį J. K. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų

14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos J. K., išlaidas sudaro 120,06 Eur (t. 2, b. l. 38). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. BPK 51 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat šio Kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (asmuo nepilnametis ar turi negalią), gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, bei paskirti šios institucijos parinktą gynėją. Kadangi J. K. apie susitarimą su gynėju garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui neparnešė, šioje byloje VGTPT J. K. buvo parinkta gynėjas advokatas B. V..

15. Advokatas B. V. į 2021 m. spalio 13 d. teismo posėdį neatvyko. Posėdyje dalyvavo J. K. advokatas Linas Stanislovas Bagdonas, su kuriuo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis. Iš advokato pranešimo apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, išlaidas, (kuris buvo atsiųstas teismui kartu su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma), matyti, kad į teisinių paslaugų teikimo išlaidas įskaičiuota: 3 val. skirtas faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas ir 1 val. numatomas skirti antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas, kas atitinka koeficientą 4, atvykimas į teismą, kas atitinka koeficientą 0,67 bei 2 val. susipažinimas su byla, kas atitinka koeficientą 2. Užmokestis apskaičiuotas pagal šių koeficientų sumą (6,67), kas sudaro 120, 06 Eur ( t.2, b. l. 39). Kadangi advokatas B. V. bylos nagrinėjime nedalyvavo ir jokios kitos antrinės teisinės pagalbos neteikė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįsta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto advokato suteikta teisinė pagalba, dėl kurios priteisimo galėtų būti sprendžiama, laikytina susipažinimas su byla (koeficientas 2) ir atvykimas į teismą (koeficientas 0,67), kas sudaro (2,67 x 18), t.y. – 48,06 eurus.

16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-41-697/2021 ir kt.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo. Apie gynėjo pasirinkimą apeliacinės instancijos teismui J. K. nepranešė, todėl jam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas, kuris susipažino su bylos medžiaga ir atvyko į teismą. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo apeliacinio proceso metu valstybė patyrė 48,06 (keturiasdešimt aštuonių eurų, 6 ct.) eurų dydžio išlaidas, kurios pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš J. K. valstybės naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Iš J. K. valstybės naudai priteisti 48,06 (keturiasdešimt aštuonis eurus, 06 ct.) valstybės garantuojamą antrinės teisinės pagalbos turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.