Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2022-08-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-8008-766/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-08-16
Bylos Nr.
e2YT-8008-766/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Šabanskienė
Pareiškėjas
D. B.
Suinteresuotas asmuo
(duomenys neskelbtini)
(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 16 d.Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė, raštinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo mamos E. P. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškime nurodo, kad po motinos E. P. mirties atsirado palikimas pagal testamentą, kurį ji pradėjo valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, mokėti mokesčius. 2022 m. ėmė rūpintis palikimo reikalais, tačiau kai kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą paaiškėjo, kad notaras negali išduoti jai paveldėjimo liudijimo, kadangi praleistas terminas palikimui priimti. Įstatymų nustatytą terminą notarine tvarka mirusios mamos palikimą nepriėmė dėl to, kad buvo įsitikinusi, jog turint testamentą motinos turtą ir jos turtines teises ji paveldi nesikreipdama į notarą, apie paveldėjimo pagal testamentą tvarką nieko nežinojo, prašo atsižvelgti į jos teisinį neišprusimą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad įpėdinių, kurie galėtų ir pageidautų pretenduoti į E. P. palikimą nėra.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009, 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010, 2011-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

4. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

5. Bylos duomenimis teismas nustatė, jog D. B. yra E. P., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. E. P. (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko savo dukrai D. B.. Mirusiosios E. P. turtą sudaro: gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos D. B. pateiktos informacijos matyti, kad mirus jos mamai E. P., ji naudojosi likusiu nekilnojamuoju turtu, turtą prižiūrėjo ir išlaikė, tai patvirtina informacija apie apmokėtą atliekų tvarkymą, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma, kad po E. P. mirties palikimą priėmė D. B.. Kitų įpėdinių, kurie galėtų ir pageidautų pretenduoti į E. P. palikimą, nėra.

6. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. D. B. laiku į notarą dėl palikimo, atsiradusio po mamos mirties, priėmimo nesikreipė, tačiau ji iš karto po palikėjos mirties naudojosi jos turtu, rūpinosi juo kaip savu, mokėjo mokesčius t. y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti. D. B. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).

7. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog D. B. mirusios mamos E. P. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjos D. B. prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo mamos E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Daiva Šabanskienė