Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir subendrinta bausmė N. K. skirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė N. K. sumažinta 1/3 ir skirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

N. K. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, bendrais tyčiniais veiksmais, vykdydamas nenustatyto asmens nurodymą iš apgautos nukentėjusiosios D. P. paimti savo ir kitų naudai banko mokėjimo kortelę pinigams išgryninti, o būtent 2015-05-08, apie 12.00 val., nenustatytam asmeniui paskambinus į nukentėjusiosios D. P. mobiliojo ryšio telefoną, prisistačius policijos pareigūnu S. Š. ir nurodžius, kad skambina dėl vagysčių vykdomų jos banko sąskaitoje, liepus padiktuoti PIN kodą, nukentėjusiajai D. P. tai padarius, nenustatytam asmeniui pasakius, kad už pusantros valandos atvyks kurjeris, kuris paims iš nukentėjusiosios D. P. banko mokėjimo kortelę, po to bus padaryta nauja banko mokėjimo kortelė, toliau nenustatytam asmeniui tęsiant nusikalstamą veiką, apie 13.30 val. paskambinus nukentėjusiajai D. P. ir pasakius, kad reikia parašyti pareiškimą ir banko mokėjimo kortelę įdėti į voką, juos atvyks pasiimti kurjeris, N. K. apie 15.10 val. atvykdamas pas nukentėjusiąją D. P. į namus (duomenys neskelbtini), pasiimti pareiškimo ir banko mokėjimo kortelės, pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, nukentėjusiajai D. P. priklausančius 3000 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas Šiaulių AVPK policijos pareigūnų.

Be to, jis nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, bendrais tyčiniais veiksmais, vykdydamas nenustatyto asmens nurodymą iš apgautos nukentėjusiosios D. P. paimti banko mokėjimo kortelę pinigų išgryninimui, o būtent 2015-05-08, apie 12.00 val., nenustatytam asmeniui paskambinus į nukentėjusiosios D. P. mobiliojo ryšio telefoną, prisistačius policijos pareigūnu S. Š. ir nurodžius, kad skambina dėl vagysčių vykdomų jos banko sąskaitoje, liepus padiktuoti PIN kodą, nukentėjusiajai D. P. tai padarius, pasakius, kad už pusantros valandos atvyks kurjeris, kuris paims iš nukentėjusiosios D. P. banko mokėjimo kortelę, po to bus padaryta nauja banko mokėjimo kortelė, toliau nenustatytam asmeniui tęsiant nusikalstamą veiką, apie 13.30 val. paskambinus nukentėjusiajai D. P. ir pasakius, kad reikia parašyti pareiškimą ir banko mokėjimo kortelę įdėti į voką, juos atvyks pasiimti kurjeris, N. K. apie 15.10 val. atvykęs pas nukentėjusiąją D. P. į namus (duomenys neskelbtini), pasiėmė voką, kuriame turėjo būti pareiškimas ir banko mokėjimo kortelė, taip kartu su nenustatytu asmeniu neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos – D. P. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tai yra banko mokėjimo kortelės PIN kodą bei pasikėsino įgyti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis N. K. prašydamas jį pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis iš nukentėjusiosios apgaule išvilioti pinigų asmeniškai nebandė ir telefonu su ja nekalbėjo. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Konstatuojant, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant, būtina nustatyti tiek objektyviuosius (kelių asmenų dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumą), tiek subjektyviuosius (tyčią ir susitarimą padaryti nusikalstamą veiką) bendrininkavimo požymius. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-339/2010, 2K-630/2011, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009 ir kt.).

Vadinasi, apylinkės teismo išvada, kad N. K., veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, bendrais tyčiniais veiksmais, vykdydamas nenustatyto asmens nurodymą iš apgautos nukentėjusiosios D. P. paimti savo ir kitų naudai banko mokėjimo kortelę pinigų išgryninimui, apie 15.10 val. atvykdamas pas nukentėjusiąją D. P. į namus pasiimti pareiškimo ir banko mokėjimo kortelės, pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, nukentėjusiajai D. P. priklausančius 3000 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas Šiaulių AVPK policijos pareigūnų – pagrįsta.

Todėl nuteistojo skundo argumentas, kad jis iš nukentėjusiosios apgaule išvilioti pinigų asmeniškai nebandė ir telefonu su ja nekalbėjo (tai darė jo bendrininkai), neleidžia daryti išvados, kad jis nedalyvavo padarant jam inkriminuotus nusikaltimus, kadangi esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrindžia ir tai, kad be ikiteisminių tyrimo metu nenustatytų asmenų pagalbos, t. y. neturint su šiais asmenimis susitarimo dėl bendravimo ir vaidmenų paskirstymo, nuteistasis nebūtų apgaule pasikėsinęs įgyti nukentėjusiosios turto.

Įvertinęs visas reikšmingas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties taikymui aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal byloje esančius duomenis baudžiamasis įstatymas N. K. pritaikytas tinkamai, ir veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, kvalifikuota pagrįstai, o jo kaltė – įrodyta.

Taip pat teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam N. K. laisvės atėmimo bausmes ir nustatydamas jų dydžius, pažeidė baudžiamojo įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo reikalavimus.

Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmes nuteistajam, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimus (BK 59 str. 1 d. 2 d.), taip pat, kad yra ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas bendrininkių grupėje (BK 60 str. 1 d. 2 p.), įvertino tai, kad jis įvykdė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus (BK 11 str. 3 ir 4 d.), kad nusikalto anksčiau būdamas ne kartą teistas, teistumui neišnykus, BK 27 straipsnio 1 dalies prasme – recidyvistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba.

Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistajam, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės skyrimo reikalavimų, bausmės individualizavimo ir teisingumo principų nepažeidė, paskyrė nuteistajam teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, kurios, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažintos 1/3 dalimi, – yra artimos jo padarytų veikų sankcijose numatytiems laisvės atėmimo bausmės vidurkiams. Dėl to, kolegijos vertinimu, įvertinus visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, N. K. paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, reikalavimus. Šiame kontekste pažymima, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

O tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda ir pagrindo mažinti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės dydžio ar keisti jam skirtą bausmės rūšį. Kartu pastebėtina tai, kad vien tik nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Ir nors apeliantas skunde nurodo, kad jo motinai yra reikalinga jo fizinė ir finansinė pagalba ūkyje, kad jis buvo registruotas darbo biržoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad ši ir kitos nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima švelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrindžia tai, kad nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais jau buvo taikytos bausmės, kurios nebuvo susijusios su realiu laisvės atėmimu, tačiau tai jam teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau pažeidinėjo visuomenėje priimtas taisykles, teisės ir moralės normas, o paskutinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, įvykdė būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumui neišnykus, BK 27 straipsnio 1 dalies prasme – recidyvistas, o tai itin neigiamai apibūdina apelianto asmenybę ir rodo, kad ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos bausmės nepasiekė joms keliamų tikslų. Todėl ta aplinkybė, kad nuteistasis dėl nusikalstamo savo gyvenimo būdo ne pirmą kartą pablogina savo ir šeimos padėtį ir negali pradėti visaverčio gyvenimo, priklauso nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Anksčiau jau nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina ir tai, kad nuteistajam iš jam ankstesniais nuosprendžiais skirtų bausmių išvadų nepadarius, savo nusikalstamų polinkių nepakeitus ir toliau darant naujas nusikalstamas veikas, bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui, nes nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Būtent dėl tokių nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nustatydamas paskirtų bausmių rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo N. K. apeliacinį skundą ir švelninti jam skirtą bausmę ar atidėti jos vykdymą nėra pagrindų, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo N. K. apeliacinį skundą atmesti.