- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-1126-565/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03010-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Vilija Mikuckienė, Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- M. G., J. G.
- Atsakovas
- UAB „Inreal“, Turto vertinimo priežiūros tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. G. ir J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-28 sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovų M. G. ir J. G. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Inreal“ ir Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl turto vertinimo ataskaitos panaikinimo, trečiasis asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami:
1) pripažinti, kad atsakovo UAB „Inreal“ turto vertinimo atskaita Nr.14/05-745 neatitinka Turto ir verslo vertinimo įstatymo ir Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimų ir todėl yra neteisinga, taip pat, kad nustatyta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskebtini), ir jo priklausinių: ūkinio pastato, gręžinio, kiemo aptvėrimų, valymo įrengimų, atkūrimo kaštų vertė yra nepagrįsta;
2) panaikinti atsakovo UAB „Inreal“ turto vertinimo ataskaitą Nr.14/05-745 kaip neteisėtą arba pripažinti ją negaliojančia;
3) panaikinti Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2015-03-19 išvadą Nr.T-7(14)-1 kaip nepagrįstą.
Ieškovai nurodė, kad 2014-11-28 ieškovai gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-11-24 patikrinimo aktus Nr. FR0680-763 ir Nr. FR0680-764, kuriuose nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskebtini), ir jo priklausinių: ūkinio pastato, gręžinio, kiemo aptvėrimų, valymo įrengimų (toliau – taip pat ir Turtas), statybai ieškovai patyrė išlaidas, kurių pajamų šaltiniai nežinomi. Minėtų išvadų pagrindu buvo UAB „Inreal“ turto vertinimo ataskaita Nr. 14/05-745 (toliau – taip pat ir Ataskaita). Šios Ataskaitos pagrindu Valstybinė mokesčių inspekcija ieškovams apskaičiavo 26 421,73 EUR nesumokėtų pajamų, sveikatos draudimo mokesčių, taip pat delspinigių ir baudų. Turto vertinimo priežiūros tarnyba 2015-03-19 pateikė išvadą Nr. T-7(14)-l (toliau – taip pat ir Išvada) dėl Ataskaitos, kurioje be jokių motyvų konstatavo, kad nenustatyta, jog Ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo įstatymo (toliau – taip pat ir Įstatymo) 22 str. ir Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 d. įsakymu Nr. IK-159 (toliau – taip pat ir Metodika), reikalavimų.
Ataskaita neatitinka Įstatymo) 22 str. ir Metodikos reikalavimų, nes UAB „Inreal“ netinkamai taikė Metodikos 66-68 p. nuostatas ir dėl to nepagrįstai pasirinko išlaidų kaštų nustatymo metodui skaičiuoti vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelį. UAB „Inreal“ pasirinktas vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelis neleido nustatyti Turto sukūrimo galimų išlaidų, o tik galimas išlaidas panašiam Turtui sukurti.
UAB „Inreal“ netinkamai taikė Metodikos 42-45 p. nuostatas ir nepagrįstai papildomai netaikė retrospektyvinio vertinimo, t. y. nebuvo vertinamos statybos išlaidos visu statybos laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2009 m.
UAB „Inreal“ Ataskaita neatitinka Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. ir Metodikos 71.5 p. nuostatų, reikalaujančių pagrįsti turto vertę, pateikiant vertės skaičiavimus, kas būtent ir reiškia, kad vertintojas turi aiškiai ir nuosekliai parodyti, kaip buvo prieita prie galutinės vertės išvados, t. y. matematiniai veiksmai, parodantys, kaip buvo gauti ir kiti skaičiai. Skaičiavimai turi būti tikslūs ir aiškūs, kad galima būtų patikrinti duomenis, kurių pagrindu skaičiavimai atlikti.
UAB „Inreal“ netinkamai įvykdė Metodikos 35.1-35.3 p. reikalavimus, nes ne visus vertinamus objektus užfiksavo tinkamai, pvz., nurodė, kad kiemo aptvėrimų ilgis yra 177,46 metro, ir kiekvienam metrui taikė vienodą kainą, nors kiemo aptvėrimai yra dviejų tipų, tai patvirtina UAB „Skena“ atlikta statybinės vertės nustatymo ataskaita. Ne visi vertinami objektai buvo užfiksuoti (pvz., nuotraukose nesimato gręžinio, valymo įrengimų.
UAB „Inreal“ klaidingai nustatė gręžinio įrengimo vertę – 41 184 Lt, nes Valstybinei mokesčių inspekcijai yra pateiktas gręžinio įrengimą patvirtinantis dokumentas, kuriame nurodyta, kad jo vertė yra 8 200 Lt.
UAB „Inreal“ klaidingai nurodė, kad Turto vertę nustatė, darydama prielaidą, kad turto vertinimo dieną ginčo tarp užsakovo ir kitų asmenų nėra, nes jai buvo žinoma, kad užsakovas nesutinka su ieškovų nurodyta turto verte, todėl ir kreipėsi į jį dėl vertinimo atlikimo.
Pagal Metodikos 66 p. išlaidų (kaštų) metodas taikomas skaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, išlaidų (kaštų) metodu nustatyta atkuriamoji turto vertė laikoma turto rinkos verte. Šiuo atveju buvo vertinamos vienbučio gyvenamojo namo statybos išlaidos. Akivaizdu, jog vertintas objektas nepriskirtinas nei specialiosios paskirties, nei retai rinkoje parduodamų objektų kategorijai. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju UAB „Inreal“ Ataskaitoje neteisingai parinktas vertinimo metodas, pažeidžiant Metodikos, o tuo pačiu ir Įstatymo reikalavimus. Be to, kaip minėta, ir patys išlaidų (kaštų) metodo modeliai netinkamai pritaikyti.
UAB „Inreal“ Ataskaitoje išimtinai remtasi UAB „Sistela“ nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų kainynu. Šioje sistemoje yra pateikiamos tik orientacinės galimos konstrukcinių elementų kainos, nevertinant jų įvairovės bei galimų kainų svyravimų, o tai sąlygoja galimus rezultatų iškraipymus bei neatitiktis. Šiuo atveju Turtas buvo statomas ūkio būdu, todėl būtent konkrečių medžiagų ir konstrukcijų, panaudotų statybose, rūšis ir specifika turėjo lemiamos reikšmės, kadangi tai tiesiogiai įtakojo Turto statybos išlaidas.
Ieškovai pateikė UAB „Skena“ gyvenamajame name atliktų statybos darbų statybinės vertės nustatymo ataskaitą Nr. 14-06/04. Šioje ataskaitoje remiamasi namo techniniu projektu, inventorizacine medžiaga, nurodomos konkrečios statybai panaudotos medžiagos, jų kiekiai, paskaičiuotos lokalinės sąmatos 2009 m. kovo mėnesio kainomis. UAB „Skena“ ataskaitoje pateikta 522 471,88 Lt name atliktų statybinių darbų vertė. Darant prielaidą, jog ieškovai apie 70 proc. medienos, armatūros, metalo profilių ir plytų nepirko, o turėjo iš senų laikų, gelžbetonio gaminius naudojo iš griaunamų pastatų už pusę kainos negu naujų gaminių, o daugumą apdailos medžiagų ir įrangos įsigijo pagal skelbimus ir perkant Lenkijoje 30 proc. pigiau nei vietiniuose prekybos tinkluose, taip pat dauguma darbų atliko šeimos nariai, dėl ko nepatirta išlaidų už darbus, namo sąnaudų vertė sudarytų 342 709,51 Lt. UAB „Skena“ ataskaita patvirtina ieškovų nurodomą išlaidų sumą - apie 300 000 Lt.
Turto vertinimo priežiūros tarnyba sutinka, kad UAB „Inreal“ netinkamai vykdė Metodikos 35.1-35.3 p. reikalavimus, tačiau išvadoje teigia, kad Metodikos nuostatos nepažeistos. Be to, Turto vertinimo priežiūros tarnyba visiškai nepagrįstai teigia, kad faktinių duomenų teisingumo klausimas nėra priskirtas jos kompetencijai. Tokiu atveju keltinas klausimas, kaip Turto vertinimo priežiūros tarnyba gali įvertinti turto vertinimo ataskaitos teisingumą, jeigu netikrina faktinių duomenų teisingumo. Turto vertinimo priežiūros tarnyba nepagrįstai nustatė, kad UAB „Inreal“ nepažeidė Metodikos 42-45 p. nuostatų.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Inreal“ su ieškiniu nesutiko.
Vertinant turtą gali būti taikomi: (i) lyginamasis, (ii) išlaidų (kaštų) arba (iii) pajamų metodas. Nagrinėjamu atveju, vertinant Turtą, buvo taikytas išlaidų (kaštų) metodas, kuriuo nustatoma atkuriamoji turto vertė ir kurio esmė - prielaida, kad kaina, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už vertinamą turtą, jeigu tam poveikio neturėtų tokie veiksniai kaip laikas, rizika ar kiti, būtų ne didesnė nei analogiško turto įsigijimo, pagaminimo, atkūrimo, atgaminimo, atstatymo (įrengimo) kaina (Metodikos 54, 64-66 p.). Išlaidų (kaštų) metodu turto vertė nustatoma dviem etapais: pirma, nustatomos vertinamo turto sukūrimo (statybos ir pan.) sąnaudos, antra, nustatomas vertinamo turto nuvertėjimas (Metodikos 67 p.). Vertinamo turto sukūrimo sąnaudos nustatomos vienu iš šių skaičiavimo modelių: vertinamo turto sukūrimo skaičiavimo modeliu arba vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modeliu (Metodikos 68 p.). Turto pakeitimo išlaidos - panašaus naudingumo turto įsigijimo ar sukūrimo išlaidos vertės nustatymo dieną. Turto pakeitimo išlaidos yra naujo modernaus tapataus turto sukūrimo ar įsigijimo išlaidos vertės nustatymo dieną. Tuo tarpu turto sukūrimo išlaidos yra tikslios turto kopijos naudojant tas pačias medžiagas, gamybos būdus, tokios pat kokybės ir dizaino, įskaitant turto trūkumus, sukūrimo išlaidos vertės nustatymo dieną. Atsižvelgiant į vertinamo Turto vertės nustatymo aplinkybes ir suderinus su užsakovu, nagrinėjamu atveju buvo pasirinktas vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelis, t. y. skaičiuojami kaštai (sąnaudos), kiek kainuotų turto vertinimo metu esamomis rinkos kainomis sukurti, pagaminti, įrengti arba pastatyti (sumontuoti) ekvivalentinio naudingumo objektą (palyginus su vertinamuoju objektu) iš vertinimo metu rinkoje naudojamų medžiagų, pagal vertinimo metu rinkai aktualius standartus, dizainą ir kokybę. Ieškovai laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, vertindamas Turto sukūrimo sąnaudas, privalėjo pasirinkti vertinamo turto sukūrimo, o ne vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelį. Šis ieškovų argumentas yra nepagrįstas. Pirma, atsakovas pagrįstai pasirinko vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelį, nes nebuvo pateikta pakankamai duomenų vertinamo turto sukūrimo skaičiavimo modeliui taikyti. Užsakovas ir ieškovai nepateikė Turto projekto, medžiagų aprašymo ir kitų duomenų, kad būtų galima apskaičiuoti atkuriamąją vertę taikant turto sukūrimo skaičiavimo modelį. Todėl, suderinus su užsakovu, buvo pasirinktas turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelis. Antra, Metodikos 68 p. nurodyti skaičiavimo modeliai (tiek turto sukūrimo, tiek turto pakeitimo kitu turtu) yra alternatyvūs, t. y. jie abu skirti apskaičiuoti tą pačią vertę, t. y. vertinamo turto sukūrimo sąnaudas. Kada vertinama nesenos (kelerių metu) statybos turtas, šie abu skaičiavimo modeliai (tiek turto sukūrimo, tiek turto pakeitimo kitu turtu) sutampa, nes turi būti vadovaujamasi tuo pačiu statybos darbų ir medžiagų kainynu, ta pačia statybos technologija, medžiagų, darbo jėgos ir statybos mechanizmų eksploatavimo apskaitos visuma. Atsižvelgiant į tai, skaičiavimo modelių pavadinimų sąvokų redakciniai ypatumai neturėjo jokios reikšmės vertinamo turto atkuriamosios vertės nustatymo tikslumui ir objektyvumui. Todėl vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelis yra tinkamas vertinant turto sukūrimo sąnaudas ir šio modelio pasirinkimas Metodikos įtvirtintų reikalavimų nepažeidė.
Šalies argumentai
Ieškovai nurodo tikrovės neatitinkančią aplinkybę, kad atsakovas, rengdamas Ataskaitą, tariamai netaikė retrospektyvinio vertinimo. Retrospektyvinis vertinimas - vertinimas, kai nustatoma praeityje buvusi turto arba verslo vertė (Metodikos 2 p.). Atliekant retrospektyvinį vertinimą, turi būti vadovaujamasi Metodikos 42-45 p. įtvirtintomis nuostatomis. Ataskaitoje aiškiai nurodyta, kuriai datai buvo nustatomas vertinimas. Tiek Ataskaitos santraukoje, tiek Ataskaitos 1.2.6, 5.5.1 ir 6 punktuose, taip pat kartu su Ataskaita pateiktoje techninėje užduotyje įvardinta, kad ginčo turto vertė nustatyta 2009-12-31. Atsakovas, atlikdamas vertinimą, rėmėsi sąlygomis ir aplinkybėmis, egzistavusiomis nurodytą vertės nustatymo dieną (2009-12-31) arba kurios buvo iki nurodytos vertės nustatymo dienos (2009-12-31), vadovavosi tais teisės aktais ir dokumentais, kurie galiojo iki ir nurodytą vertės nustatymo dieną (2009-12-31). Atsakovas vertino rinkos tendencijas 2009 metais (Ataskaitos 3.1 punktas), taip pat naudojosi 2009 metų vidutinėmis statybinių medžiagų ir darbų kainomis (Ataskaitos 5.5.1 punktas). Nesutiktina su ieškovų nurodytais teiginiais, kad turėjo būti vertinamos statybos išlaidos visu statybos laikotarpiui, t. y. nuo 2005 m. iki 2009 m. Pirma, ieškovai, teigdami, kad statybos prasidėjo 2005 m., nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, kad Turto statybų pradžia buvo tik 2006 m. Antra, kaip matyti iš techninės užduoties, užsakovas Atsakovo prašė nustatyti Turto vertę 2009-12-31. Turto vertė šiai datai (2009-12-31) ir buvo nustatyta.
Ieškovų patikslintame ieškinyje nurodomas teiginys, kad Ataskaitoje tariamai nėra nurodyta Turto vertės nustatymo pagrindimo (Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. ir Metodikos 71.5 p.), taip pat neatitinka tikrovės. Ataskaitos 5 skyriuje yra nurodytas detalus turto vertės nustatymo pagrindimas, t. y. paaiškinama pasirinkto turto vertinimo metodo esmė, nurodomi svarbiausi turto vertės nustatymo kriterijai, pateikiamas turto vertinimas, skaičiavimai, jų seka ir rezultatas. Skaičiuojant Turto sukūrimo sąnaudas buvo naudotasi 2009 metų vidutinėmis statybinių medžiagų ir darbų kainomis (UAB „Sistela“ parengtais ir paskelbtais kainynais, t. y. NTK 2009 1.1.5 lentele, NTK 2009 2.7.2 lentele, NTK 2009 4.1.7 lentele, NTK 2009 5.3.8 lentele).
Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodo, kad vertinti objektai buvo tariamai netinkamai užfiksuoti, t. y. nuotraukose nėra užfiksuota, kad kiemo aptvėrimai yra dviejų tipų, taip pat nuotraukose nėra užfiksuoti valymo įrenginiai ir gręžinys (Metodikos 35.1-35.3 p.). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad vertintas Turtas egzistuoja. Ieškovai taip pat neginčija, kad vertintas Turtas atsakovo atstovo 2014-03-27 buvo apžiūrėtas. Ieškovai tik ginčija apžiūrėto Turto užfiksavimą nuotraukose, t. y. atsakovas tariamai neužfiksavo, kad kiemo aptvėrimai yra dviejų tipų, taip pat nėra užfiksuotas gręžinys ir valymo įrenginiai (esantys po žeme). Kiemo aptvėrimų vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į šias objekto savybes: aukštis - 1,6 m., ilgis -177,46 m., medžiaga - metalas, šiaurinė teritorijos pusė aptverta tvora su išmūrytais stulpeliais. Ieškovai ginčija, kad nuotraukose neatsispindi, jog yra dviejų tipų aptvėrimai ((1) metalinė tvora su išmūrytais stulpeliais ir (2) metalinė tvora su metaliniais stulpeliais). Tačiau šių abiejų tipų aptvėrimų tiek aukštis (1,6 m.), tiek jų medžiaga (metalas) nesiskiria, todėl tai neturi esminės reikšmės objekto vertinimui. Gręžinio vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į šias objekto savybes: vandens gręžinys - artezinis, gylis - 99 metrai, medžiaga - metalas. Šis objektas yra po žeme, todėl nėra galimybės nuotraukose jo užfiksuoti. Valymo įrenginių vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į šias objekto savybes: tūris - 1 kub. m., medžiaga - plastikas. Šis objektas taip pat yra po žeme. Taigi atsakovas, atlikdamas Turto vertinimą, Ataskaitoje tinkamai užfiksavo visas individualias Turto savybes, turinčias įtakos Turto vertei. Tai, kad nėra nufotografuoti objektai, esantys po žeme ar ne visi objektai yra vienarūšiai, nėra ir negali būti laikoma Metodikos įtvirtintų nuostatų pažeidimu, dėl kurio Ataskaita galėtų būti laikoma neteisinga.
Ataskaitos rengimo metu atsakovui tariamai turėjo būti žinoma, kad faktinė gręžinio įrengimo vertė tariamai yra 8 200 Lt. Ši ieškovų nurodoma aplinkybė taip pat neatitinka tikrovės. Užsakovas atsakovui perdavė tik: (i) NT Registro centrinio duomenų banko išrašus; (ii) Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą. Ieškovų patikslintame ieškinyje nurodomas dokumentas - UAB „Arva“ dokumentas, patvirtinantis gręžinio įrengimo vertę (8 200 Lt) - atsakovui nebuvo ir nėra perduotas. Ieškovai šio dokumento į šią bylą taip pat nėra pateikę.
Šalies argumentai
Ieškovų nurodoma aplinkybė, kad Ataskaitos rengimo metu atsakovui tariamai buvo žinoma apie užsakovo ir ieškovų ginčą dėl turto vertės, taip pat yra nepagrįsta ir neatitinka tikrovės. Kaip nurodyta pačioje Ataskaitoje, turto vertinimo tikslas - kitas atvejis, kai to pageidauja užsakovas (užsakovo reikmėms). Atsakovas apie tariamai vykusius ieškovų ir užsakovo ginčus informuotas nebuvo. Bet kuriuo atveju, net jei vertinimo dieną jau buvo užsakovo ir ieškovų ginčas dėl Turto vertės, ši aplinkybė niekaip nepaneigia Ataskaitos ir joje prieitos išvados dėl Turto vertės teisingumo bei pagrįstumo.
Ieškovai tariamą Ataskaitos neteisingumą grindžia UAB „Skena“ ataskaita Nr. 14-06/04 Tačiau UAB „Skena“ ataskaita nepaneigia atsakovo parengtos Ataskaitos teisingumo ir pagrįstumo dėl žemiau nurodytų priežasčių. Pirma, UAB „Skena“ neatliko turto vertinimo, o pateikta ataskaita nėra turto vertinimo ataskaita, nes neatitinka Įstatymo ir Metodikos reikalavimų. Nei UAB „Skena“, nei ataskaitą pasirašęs jos vadovas A. Z. nėra atestuotas turto vertintojas, t. y. UAB „Skena“ ir A. Z. netgi neturi teisės atlikti turto vertinimo. UAB „Skena“ ataskaita yra tik UAB „Skena“ pasiūlymas dėl statybinių darbų kainos, kuri neatspindi tikrosios Turto vertės, todėl negali būti laikomas įrodymu, paneigiančiu Ataskaitos teisingumą. UAB „Skena“ ataskaitos 3 punkte nurodoma, kad ataskaitos sudarymui pateikta ir panaudota: gyvenamojo namo techninis projektas, priedas Nr. 1 ir priedas Nr. 2, tačiau šie priedai nėra pridėti prie UAB „Skena“ ataskaitos. Taip pat nėra aišku, kuo grindžiamos ataskaitoje nurodytos kainos. UAB „Skena“, ataskaitoje darydama išvadas, remiasi ieškovo jokiais įrodymais nepagrįstomis aplinkybėmis, kad tariamai didžiąją dalį (70-90 proc.) medienos, armatūros, metalo profilių ir plytų statytojai nepirko, nes turėjo nuo senų laikų, gelžbetonio gaminius (pamatų blokus, perdangos plokštes, sąramas) tariamai naudojo iš griaunamų pastatų už pusę ir mažesnę kainą negu naujų gaminių daugumą apdailos medžiagų ir įrangos statytojas tariamai įsigijo pagal skelbimus ir pirkdami Lenkijoje nuo 30 iki 50 procentų pigiau negu vietiniuose prekybos tinkluose, didelę dalį statybos darbų statytojai tariamai atliko savo bei giminaičių jėgomis ir neturėjo finansinių išlaidų. Šios aplinkybės yra deklaratyvios, nepagrįstos jokiais įrodymais.
Kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Ataskaitoje nurodyta Turto statybos išlaidų (kaštų) vertė (gyvenamojo namo – 813 000 Lt, ūkinio pastato – 79 000 Lt, gręžinio – 41 000 Lt, kiemo aptvėrimo – 43 000 Lt, valymo įrenginių – 5 800 Lt) yra teisinga. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, kad gyvenamojo namo atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) – 852 000 Lt, ūkinio pastato – 78 800 Lt, gręžinio – 41 200 Lt, kiemo aptvėrimo – 61 900 Lt, valymo įrenginiu – 5 810 Lt, t.y. labai panašios į nurodytas Ataskaitoje. Analogiškos vertės taip pat nurodytos K. K. IĮ „Geoplius“ parengtoje nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje Nr. 59/4781. 2009-09-27 pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr.(9.6.)-ST4-72 komisija nustatė, kad faktiška gyvenamojo namo statybos kaina yra 852 000 Lt. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą taip pat pasirašė ieškovė kaip statytoja (rangovė), jokių pastabų dėl komisijos nustatytų aplinkybių nereiškė, aktą pateikė registruoti viešajam registrui. Ši aplinkybė patvirtina, kad 2009 m. ieškovai sutiko su tokia Turto verte, o vėliau šioje byloje nepagrįstai ginčija Ataskaitą tik siekiant nesąžiningu būdu išvengti mokestinių prievolių vykdymo valstybei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-28 sprendimu ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014-11-28 ieškovai gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-11-24 patikrinimo aktus Nr. FR0680-763 (b. l. 10-21) ir Nr. FR0680-764 (T 1, b. l. 22-33), kuriuose nurodyta, kad ieškovai Turto statybai patyrė išlaidas, kurių pajamų šaltiniai nežinomi, todėl apskaičiavo ieškovams sumokėti gyventojų pajamų mokestį, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, delspinigius ir baudas. Ieškovų manymu, šių išvadų vienu iš pagrindų buvo UAB „Inreal“ turto vertinimo ataskaita Nr. 14/05-745K, kurią UAB „Inreal“ atliko Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos užsakymu. Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2015-03-19 rašte Nr. (1.13)A2-669 „Dėl išvados pateikimo“ nurodoma, kad „kad nors Ataskaitoje yra tam tikrų redakcinio pobūdžio netikslumų (nustatyta vertė įvardinama kaip „išlaidų (kaštų) vertė“, tačiau išlaidų (kaštų) metodu nustatoma vertė vadinama atkuriamąja; Ataskaitoje nurodoma, kad taikomas vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelis, tačiau faktiškai taikomas vertinamo turto sukūrimo skaičiavimo modelis), Ataskaita atitinka Įstatymo 22 str. bei Metodikos reikalavimus“.
Pirmosios instancijos teimsas, įvertinęs Ataskaitą, padarė išvadą, kad šis dokumentas atitinka Įstatymo bei Metodikos reikalavimus, keliamus turto vertinimo ataskaitai, ir turi būti laikomas tinkamu bei pakankamu įrodymu nustatant ieškovų turto (namo su priklausiniais) vertę, pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija priėmė sprendimą ir įpareigojo ieškovus sumokėti 26 421,73 EUR mokesčių, delspinigių ir baudų.
Vadovaujantis Metodikos 54 p., vertinant turtą gali būti taikomi: lyginamasis, išlaidų (kaštų), pajamų arba aukščiau išvardintų derinių metodas. Nagrinėjamu atveju buvo taikytas išlaidų (kaštų) metodas. Išlaidų (kaštų) metodu turto vertė nustatoma dviem etapais: pirma, nustatomos vertinamo turto sukūrimo (statybos ir pan.) sąnaudos, antra, nustatomas vertinamo turto nuvertėjimas (Metodikos 67 p.).
Metodikos 68 p. nustatyta, kad vertinamo turto sukūrimo sąnaudos nustatomos vienu iš šių skaičiavimo modelių: vertinamo turto sukūrimo skaičiavimo modeliu arba vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modeliu. Turto pakeitimo išlaidos – panašaus naudingumo turto įsigijimo ar sukūrimo išlaidos vertės nustatymo dieną. Turto pakeitimo išlaidos yra naujo modernaus tapataus turto sukūrimo ar įsigijimo išlaidos vertės nustatymo dieną. Tuo tarpu turto sukūrimo išlaidos yra tikslios turto kopijos naudojant tas pačias medžiagas, gamybos būdus, tokios pat kokybės ir dizaino, įskaitant turto trūkumus, sukūrimo išlaidos vertės nustatymo dieną. Turto vertintojas R. M. nagrinėjamu atveju pasirinko vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelį, t. y. buvo skaičiuojami kaštai (sąnaudos), kiek kainuotų turto vertinimo metu esamomis rinkos kainomis sukurti, pagaminti, įrengti arba pastatyti (sumontuoti) ekvivalentinio naudingumo objektą (palyginus su vertinamuoju objektu) iš vertinimo metu rinkoje naudojamų medžiagų, pagal vertinimo metu rinkai aktualius standartus, dizainą ir kokybę, kas, atsižvelgiant į turimus duomenis bei byloje esančią medžiagą, buvo teisėta ir pagrįsta. Turto vertintojas R. M. pasirinko vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelį, kadangi jam nebuvo pateikta pakankamai duomenų vertinamo turto sukūrimo skaičiavimo modeliui taikyti. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad nei Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, nei ieškovai turto vertintojui nepateikė Turto projekto, medžiagų aprašymo ir kitų duomenų, kad būtų galima apskaičiuoti atkuriamąją vertę taikant turto sukūrimo skaičiavimo modelį. Atsižvelgiant į tai, Metodikos 68 p. nurodyti skaičiavimo modeliai – tiek turto sukūrimo, tiek turto pakeitimo kitu turtu, yra alternatyvūs (jie abu skirti apskaičiuoti tą pačią vertę, t. y. vertinamo turto sukūrimo sąnaudas), darytina išvada, kad turto vertintojas nepažeidė nei Metodikos, nei Įstatymo nuostatų, o skaičiavimo modelių pavadinimų sąvokų redakciniai ypatumai neturėjo reikšmės vertinamo turto atkuriamosios vertės nustatymo tikslumui ir objektyvumui. Toks skaičiavimo modelio pasirinkimas visiškai atitinka vertinimo metu galiojusių Tarptautinių turto vertinimo standartų (IX-asis leidimas, 2013) nuostatas, todėl UAB “Inreal” pagrįstai ir teisėtai taikė vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelį (Metodikos 68.2 p.) ir jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Metodikos 2 p. nurodyta, kad retrospektyvinis vertinimas – vertinimas, kai nustatoma praeityje buvusi turto arba verslo vertė. Atliekant retrospektyvinį vertinimą, turi būti vadovaujamasi Metodikos 42-45 p. įtvirtintomis nuostatomis. Nagrinėjamu atveju Ataskaitoje nurodyta vertės nustatymo data – 2009-12-31. Tiek Ataskaitos santraukoje, tiek Ataskaitos 1.2.6, 5.5.1 ir 6 punktuose, taip pat kartu su Ataskaita pateiktoje techninėje užduotyje turto vertintojas nurodė, kad ginčo turto vertė nustatyta 2009-12-31. Atsižvelgiant į tai, kad užsakovas – Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, pateikė prašymą nustatyti Turto vertę 2009-12-31 datai bei į VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke esančią informaciją, kad Turto statybų pradžia buvo tik 2006 metais, turto vertintojas teisėtai ir pagrįstai nustatė Turto vertę 2009-12-31, naudojant retrospektyvinį vertinimą bei nepažeidžiant Įstatymo ar Metodikos nustatytų reikalavimų.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skaičiuojant Turto sukūrimo sąnaudas, turto vertintojas naudojosi 2009 metų vidutinėmis statybinių medžiagų ir darbų kainomis (UAB „Sistela“ parengtais ir paskelbtais kainynais, t. y. NTK 2009 1.1.5 lentele, NTK 2009 2.7.2 lentele, NTK 2009 4.1.7 lentele, NTK 2009 5.3.8 lentele). Kaip paaiškino UAB “Inreal” atstovas, UAB „Sistela“ parengti kainynai yra pagrindinis kainų nustatymo šaltinis Lietuvos statybos rinkoje, kuriuo naudojasi dauguma statybinių įmonių, VĮ Registrų centras, pagal šiuos dydžius nustatomos sutarčių nuostatos dėl kainų, viešųjų konkursų sąlygos ir pan. Todėl, pirmosios instancijos teismo manymu, nėra pagrindo abejoti šiuo šaltiniu paremto Ataskaitos pagrindimo teisingumu.
Šalies argumentai
Ieškovai taip pat teigia, kad atsakovas UAB “Inreal” neužfiksavo, jog kiemo aptvėrimai yra dviejų tipų, taip pat nėra užfiksuotas gręžinys ir valymo įrenginiai (esantys po žeme). Ieškovų kiemo aptvėrimų vertę turto vertintojas nustatė atsižvelgdamas į objekto savybes (aukštį – 1,6 m., ilgį -177,46 m., medžiagas – metalas, šiaurinė teritorijos pusė aptverta tvora su išmūrytais stulpeliais). Nustatyta, kad abiejų tipų aptvėrimų tiek aukštis (1,6 m.), tiek jų medžiaga (metalas) nesiskiria, todėl padaryta išvada, kad tai neturi esminės reikšmės objekto vertinimui, yra teisinga. Gręžinio vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į šias objekto savybes: vandens gręžinys – artezinis, gylis - 99 metrai, medžiaga – metalas. Šis objektas yra po žeme, todėl nėra galimybės nuotraukose jo užfiksuoti. Valymo įrenginių vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į šias objekto savybes: tūris – 1 kub. m., medžiaga – plastikas. Šis objektas taip pat yra po žeme. Be to, ieškovai sutinka su Ataskaitoje nurodyta valymo įrenginių verte. Gręžinio įrengimo vertę turto vertintojas nustatė pagal jam perduotus duomenis, t.y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus bei Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą. Ieškovai teiginio, jog gręžinio įrengimo vertė buvo 8 200 Lt, nepagrindžia jokiais įrodymais (CPK 178 str.).
Aplinkybė, kad Ataskaitos rengimo metu UAB „Inreal“ žinojo ar nežinojo apie Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ir ieškovų ginčą dėl Turto vertės, nekeičia nagrinėjamos bylos esmės, t.y. nedaro jokios įtakos atsakovo UAB „Inreal“ parengtos Ataskaitos teisingumui ar pagrįstumui.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nuomone, UAB „Skena“ ataskaita Nr. 14-06/04 neatitinka Įstatymu ir Metodika turto vertinimo ataskaitai nustatytų reikalavimų, todėl nėra pagrindo vadovautis šiame dokumente nurodyta Turto verte. UAB „Skena“ ataskaitą pasirašęs A. Z. nėra atestuotas turto vertintojas. UAB „Skena“ ataskaita atlikta ieškovo užsakymu. Nors ataskaitoje teigiama, kad ieškovas pateikė įrodymus, jog Turto statyboje apie 70 proc. medienos, armatūros, metalo profilių ir plytų nebuvo pirkta, o ieškovai turėjo šias statybines medžiagas iš senų laiku, naudojo statybines medžiagas iš griaunamų pastatų, jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta. Tas pats pasakytina apie teiginius, kad daugumą apdailos medžiagų ir įrangos ieškovai įsigijo pagal skelbimus ir perkant Lenkijoje 30 procentų pigiau negu vietiniuose prekybos tinkluose, kad daugumą statybos darbų atliko šeimos nariai ir finansinių išlaidų už darbų neturėta. Be to, visiškai neaišku iš kur Lokalinėje sąmatoje paimtos statybinių medžiagų kainos, statybinių darbų kainos.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog UAB „Inreal“ Ataskaita neatitinka Įstatymo ir Metodikos reikalavimų ir todėl yra neteisinga, ir kad nustatyta Turto atkūrimo kaštų vertė yra nepagrįsta.
Įvertinęs ieškovų pateiktus argumentus dėl Turto vertinimo priežiūros tarnybos Išvados panaikinimo, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovai savo reikalavimo nepagrindė. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovų argumentai ir motyvai dėl Išvados panaikinimo yra nenuoseklūs, neaiškūs, prieštaringi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovai pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-28 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. UAB „Inreal“ netinkamai taikė Metodikos 66-68 p. nuostatas ir dėl to nepagrįstai išlaidų kaštų nustatymo metodui skaičiuoti pasirinko vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelį. Šiuo atveju, atsižvelgiant į statybos kaštų nustatymo tikslą (nustatyti, kiek galėjo statytojas realiai patirti išlaidų, kad būtų galima spręsti dėl gautų pajamų dydžio), galėjo būti pasirinktas nebent vertinamo turto sukūrimo skaičiavimo modelis, kuris gali nurodyti tik galimas statybos išlaidas, tačiau realesnes, nei pagal vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelį, tai patvirtina ieškovų užsakymu UAB „Skena“ atlikta statybinės vertės nustatymo ataskaita Nr. 14-06/04 ir joje nurodyta galima statybos išlaidų vertė.
Vertintojo pasirinktas vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelis neleido vertintojui nustatyti Turto objektų sukūrimo galimų išlaidų, o tik galimas išlaidas panašiam turtui sukurti. Šiuo atveju negalėjo būti vertinama statybinė vertė panašiems į Turtą objektams sukurti.
Žemesnės instancijos teismas
2. UAB „Inreal“ vertintojas netinkamai taikė Metodikos 42-45 p. nuostatas ir nepagrįstai papildomai netaikė retrospektyvinio vertinimo t. y. nebuvo vertinamos statybos išlaidos visu statybos laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2009 m.
3. UAB „Inreal“ Ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. ir Metodikos 71.5 p. nuostatų, reikalaujančios pagrįsti turto vertę, pateikiant vertės skaičiavimus, kas būtent ir reiškia, kad vertintojas turi aiškiai ir nuosekliai parodyti, kaip buvo prieita prie galutinės vertės išvados, t. y. turi būti nurodyti visi matematiniai veiksmai, parodantys, kaip buvo gauti ir kiti skaičiai. Skaičiavimai turi būti tikslūs ir aiškūs, kad galima būtų patikrinti duomenis, kurių pagrindu skaičiavimai atlikti. O šiuo atveju nurodyti tik vertintų objektų tūrių kainos, kurios niekaip negali parodyti individualios namo vertinto turto vertės.
4. Vertintojas netinkamai įvykdė Metodikos 35.1-35.3 p. reikalavimus, nes vertindamas ne visus Turto objektus užfiksavo tinkamai, pvz., vertintojas nurodė, kad kiemo aptvėrimų ilgis yra 177,46 metro, ir kiekvienam jų metrui taikė vienodą kainą, nors kiemo aptvėrimai yra dviejų tipų, tai patvirtina UAB „Skena“ atlikta statybinės vertės nustatymo ataskaita, t. y. dalis tvoros yra segmentinė, o kita dalis ažūrinė. Rinkoje analogiškos ažūrinės tvoros kaina yra 171,35 Lt (su PVM) arba 49,63 Eur, o segmentinės tvoros kaina yra 96,86 Lt (su PVM) arba 28,05 Eur. Šie argumentai patvirtina, kad vertintojas netinkamai vykdė turto vertės nustatymą.
Vertintojas nefiksavo kai kurių vertinimų objektų (pvz., nuotraukose nesimato gręžinio, valymo įrengimų), todėl pagal nuotraukas nėra galimybės identifikuoti kiekvienos iš jų individualių savybių, kurios turi įtaką jų vertei, o taip pat įvertinti, ar pateiktas objektų aprašymas yra teisingas.
5. Vertintojas klaidingai nustatė gręžinio įrengimo vertę – 41 184 Lt, nes Valstybinei mokesčių inspekcijai yra pateiktas jo įrengimą patvirtinantis dokumentas, kuriame nurodyta, kad jo vertė yra 8 200 Lt. Šį dokumentą atsakovui ir teismui turėjo pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai, tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai nepateikė atsiliepimo ir susijusių įrodymų, o teismas jų neišreikalavo.
6. UAB „Inreal“ Ataskaitoje formuoja išvadas, remdamasi vienu iš išlaidų (kaštų) metodo modeliu. Pagal Metodikos 66 p. išlaidų (kaštų) metodas taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma. Šiuo atveju buvo vertinamos vienbučio gyvenamojo namo statybos išlaidos. Akivaizdu, jog vertintas objektas nepriskirtinas nei specialiosios paskirties, nei retai rinkoje parduodamų objektų kategorijai. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju UAB „Inreal“ Ataskaitoje neteisingai parinktas vertinimo metodas, pažeidžiant Metodikos, o tuo pačiu ir TVPĮ reikalavimus.
7. UAB „Inreal“ Ataskaitoje apskaičiuojant Turto objektų pakeitimo kitais sąnaudas, išimtinai remtasi UAB „Sistela“ nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų kainynu. Minėtoje sistemoje yra pateikiamos tik orientacinės galimos konstrukcinių elementų kainos, nevertinant jų įvairovės bei galimų kainų svyravimų, o tai sąlygoja galimus rezultatų iškraipymus bei neatitiktis. Šiuo atveju Turto objektai buvo statomi ūkio būdu, todėl būtent konkrečių medžiagų ir konstrukcijų, panaudotų statybose, rūšis ir specifika turėjo lemiamos reikšmės, kadangi tai tiesiogiai įtakojo Turto objektų statybos išlaidas. Todėl UAB „Inreal“ Ataskaita yra nepagrįsta ir naikintina.
8. Ieškovai pateikė UAB „Skena“ name atliktų statybos darbų statybinės vertės nustatymo ataskaitą Nr. 14-06/04. Šioje ataskaitoje remiamasi Namo techniniu projektu, inventorizacine medžiaga, nurodomos konkrečios statybai panaudotos medžiagos, jų kiekiai, paskaičiuotos lokalinės sąmatos 2009 m. kovo mėnesio kainomis. UAB Skena ataskaitoje pateikta 522 471,88 Lt name atliktų statybinių darbu vertė. Svarbu tai, kad minėta suma nurodyta jau su PVM tiek medžiagoms tiek darbams, todėl laikytina maksimalia verte, turtą sukuriant statybos rangos būdu, nors turtas buvo sukurtas ūkio būdu, todėl tikrosioms išlaidoms vertinti reiktų vadovautis šios ataskaitos 2 puslapyje esančios antros išvados skaičiavimais. O darant prielaidą, jog name apie 70 proc. medienos, armatūros, metalo profilių ir plytų nepirko, o turėjo iš senų laikų, gelžbetonio gaminius naudojo iš griaunamų pastatų už pusę kainos negu naujų gaminių, o daugumą apdailos medžiagų ir įrangos įsigijo pagal skelbimus ir perkant Lenkijoje 30 proc. pigiau nei vietiniuose prekybos tinkluose, taip pat dauguma darbų atliko šeimos nariai, dėl ko nepatirta išlaidų už darbus, namo sąnaudų vertė sudarytų 342 709,51 Lt. UAB „Skena“ ataskaita patvirtina ieškovų nurodomą išlaidų sumą – apie 300 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neteisėtai ir neteisingai patenkino atsakovo prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atsakovo naudai priteisė net 2 662 EUR atstovavimo išlaidų. Teismas, nustatydamas atlygintinų išlaidų dydį, neįvertino Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje bei Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 ir 8 punktuose nustatytų kriterijų.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Inreal“ su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
1. Ieškovai, apeliaciniame skunde ginčydami pirmosios instancijos teismo sprendimą, neatsižvelgia į tai, kad abu Metodikos 68 p. nurodyti skaičiavimo modeliai (tiek vertinamo turto sukūrimo skaičiavimo modelis, tiek vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelis) yra alternatyvūs, t. y. jie abu skirti apskaičiuoti ta pačia verte - vertinamo turto sukūrimo sąnaudas. Ieškovai apeliaciniame skunde tariamą šių skaičiavimo modelių taikymo rezultatų skirtumą įrodinėja UAB „Skena“ atlikta statybinės vertės nustatymo ataskaita Nr. 14-06/04. Tačiau UAB „Skena“ ataskaita nėra turto vertinimo ataskaita, t. y. ją rengiant nebuvo taikytos Įstatymo ir Metodikos nuostatos, taip pat nebuvo remtasi Metodikos 68 p. nurodytais skaičiavimo modeliais, todėl UAB „Skena“ parengta ataskaita niekaip nepagrindžia tariamai netinkamo skaičiavimo modelio pasirinkimo rengiant Ataskaitą.
Atsižvelgiant į vertinamo Turto vertės nustatymo aplinkybes ir suderinus su užsakovu, nagrinėjamu atveju buvo pasirinktas vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelis, t. v. skaičiuojami kaštai (sąnaudos), kiek kainuotu turto vertinimo metu esamomis rinkos kainomis sukurti, pagaminti, įrengti arba pastatyti (sumontuoti) ekvivalentinio naudingumo objektą (palyginus su vertinamuoju objektu) iš vertinimo meta rinkoje naudojamu medžiagų, pagal vertinimo metu rinkai aktualius standartus, dizainą ir kokybe.
Atsakovas pagrįstai pasirinko vertinamo turto pakeitime kitu turtu skaičiavimo modelį, nes nebuvo pateikta pakankamai duomenų vertinamo turto sukūrimo skaičiavimo modeliui taikyti.
2. Užsakovas pateikė prašymą nustatyti Turto vertę 2009-12-31, o viešame registre esanti informacija patvirtina, kad Turtas pradėtas statyti tik 2006 m. (ne 2005 m., kaip nurodo ieškovai), o baigtas tik 2009 metais. Informacijos, kuriais metais kiek buvo pastatyta, vertintojui nebuvo pateikta, todėl pagrįstai ir teisėtai turto vertė buvo nustatyta 2009-12-31 taikant retrospektyvinį vertinimą nepažeidžiant ?statymo ar Metodikos nustatytų reikalavimų.
3. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, rengiant Ataskaitą buvo naudotasi 2009 metų vidutinėmis statybinių medžiagų ir darbų kainomis (UAB „Sistela“ parengtais ir paskelbtais kainynais, t. y. NTK 2009 1.1.5 lentele, NTK 2009 2.7,2 lentele, NTK 2009 4.1.7 lentele, NTK 2009 5,3,8 lentele). UAB „Sistela“ parengti kainynai yra pagrindinis kainų nustatymo šaltinis Lietuvos statybos rinkoje, kuriuo naudojasi dauguma statybinių įmonių, VĮ Registrų centras, pagal šiuos dydžius nustatomos sutarčių nuostatos dėl kainų, viešųjų konkursų sąlygos ir pan. Todėl nėra pagrindo abejoti šiuo šaltiniu paremto Ataskaitos pagrindimo teisingumu.
4. Ataskaitoje tinkamai užfiksuotos visos individualios Turte savybės, turinčios įtakos Turto vertei. Aplinkybė, kad nėra nufotografuoti objektai, esantys po žeme, ar nėra užfiksuoti visi vienarūšiai objektai, nelaikytina kaip Metodikos įtvirtintų nuostatų pažeidimas.
5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino UAB „Skena“ ataskaitą ir šią savo išvadą išsamiai motyvavo. Nėra pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais.
6. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados, kad Ataskaita parengta nepažeidžiant Įstatymo ir Metodikos nuostatų, nebuvo jokio teisinio ar faktinio pagrindo naikinti Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2015 m. kovo 19 d. išvadą Nr. T-7(14)- 1.
7. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstai atsižvelgė į bylos sudėtingumą, atsakovo atstovų parengtų procesinių dokumentų skaičių, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir nustatęs, kad atsakovo advokatui sumokėta suma už teisines paslaugas nėra akivaizdžiai per didelė ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Iš byloje esančių 2014-11-24 patikrinimo aktų Nr. FR0680-763 ir Nr. FR0680-764 (1 t., 10-35 b.l.) nustatyta, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 13 str. nuostatomis, atliko ieškovų gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo patikrinimą. Mokestinio patikrinimo metu, be kitų, buvo siekiama nustatyti ieškovų patirtus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskebtini), ir jo priklausinių: ūkinio pastato, gręžinio, kiemo aptvėrimų, valymo įrengimų, statybos kaštus, kadangi ieškovai nepateikė jokių juridinę galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių šiam nekilnojamajam turtui sukurti patirtas statybos išlaidas, išskyrus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pateiktus ieškovės vardu išrašytus dokumentus apie 16 156 Lt vertės prekių/paslaugų įsigijimą 2006 – 2009 metais.
Todėl Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į atsakovą UAB „Inreal“ su prašymu nustatyti Turto statybinę vertę, t.y. ieškovų patirtas išlaidas Turtui sukurti.
Atsakovo UAB „Inreal“ 2014-05-26 nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr.14/05-745K (1 t., 34-90 b.l.) nustatyta, kad Turto statybos išlaidų (kaštų) vertė 2009-12-31 yra 981 800 Lt.
Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2014-03-19 išvadoje Nr.(1.13)A2-669 (15) (1 t., 117-118 b.l.) nurodyta, kad Ataskaita atitinka Įstatymo ir Metodikos reikalavimus.
Iš 2014-11-24 patikrinimo aktų Nr. FR0680-763 ir Nr. FR0680-764, Ataskaitos, taip pat iš atsakovo UAB „Inreal“ procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad užsakovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsakovui užduotį nustatyti Turto statybos kaštus 2009-12-31.
Pagal Metodikos 64 p. išlaidų (kaštų) metodu nustatoma atkuriamoji turto vertė. Išlaidų (kaštų) metodo esmė – prielaida, kad kaina, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už vertinamą turtą, jeigu tam poveikio neturėtų tokie veiksniai kaip laikas, rizika ir kiti, būtų ne didesnė nei analogiško turto įsigijimo, pagaminimo, atgaminimo, atstatymo (įrengimo) kaina (Metodikos 65 p.). Atkuriamoji turto vertė – apskaičiuota pinigų suma, kurios reikėtų tokių pačių fizinių ir eksploatacinių savybių turto vertinimo objektui atkurti, atgaminti arba atstatyti (įrengti) (Įstatymo 2 str. 1 d.). Taigi, vykdydamas užsakovo Kauno apskrities mokesčių inspekcijos užsakymą nustatyti Turto statybos išlaidas, atsakovas UAB „Inreal“ pagrįstai taikė išlaidų (kaštų) metodą. Kiti Metodikoje nurodyti metodai (lyginamasis metodas ir pajamų metodas) nėra tinkami vertinimo tikslui – nustatyti Turto statybos išlaidas.
Iš Ataskaitos, atsakovo UAB „Inreal“ procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad Turto statybos išlaidas atsakovas UAB „Inreal“ nustatė faktiškai naudodamas vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelį. Vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelis Metodikos 68.2. p. nurodytas kaip vienas iš vertinamo turto sukūrimo sąnaudų skaičiavimo modelių šalia vertinamo turto sukūrimo skaičiavimo modelio.
Taikant vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelį skaičiuojami kaštai (sąnaudos), kiek kainuotų turto vertinimo metu esamomis rinkos kainomis sukurti, pagaminti, įrengti arba pastatyti (sumontuoti) ekvivalentinio naudingumo objektą (palyginus su vertinamuoju objektu) iš vertinimo metu rinkoje naudojamų medžiagų pagal vertinimo metu rinkai aktualius standartus, dizainą ir kokybę. Taikant vertinamo turto sukūrimo skaičiavimo modelį skaičiuojamos tikslios turto kopijos, tokios pat kokybės ir dizaino, naudojant tas pačias medžiagas ir gamybos būdus, sukūrimo išlaidos.
Atsakovui UAB „Inreal“ nei užsakovas Kauno apskrities mokesčių inspekcija, nei ieškovai nepateikė Turto projekto, Turto statybai panaudotų medžiagų aprašymo ir kiekio, kitų duomenų, leidžiančių taikyti vertinamo turto sukūrimo skaičiavimo modelį. Todėl atsakovas pagrįstai taikė Metodikos 68.2. p. nurodytą vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelį.
Ieškovai nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad atsakovas UAB „Inreal“ netinkamai taikė vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelį, todėl Turto sukūrimo išlaidas apskaičiavo neteisingai. Tai, kad UAB „Skena“ sudarytose lokalinėse gyvenamojo namo statybinės vertės nustatymo, ūkinio pastato ir sklypo aptvėrimų sąmatose (1 t., 91 b.l.) nustatytos kitokios gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir sklypo aptvėrimų statybos darbų sąnaudos, nepatvirtina, kad Turto sukūrimo išlaidos, taikant vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelį, Ataskaitoje yra apskaičiuotos neteisingai, kadangi atsakovas UAB „Inreal“ ir UAB „Skena“ naudojo skirtingus skaičiavimo metodus. UAB „Skena“ parengtų lokalinių sąmatų nėra pagrindo laikyti turto vertinimo ataskaita, nes jos parengtos nesilaikant Įstatymo ir Metodikos reikalavimų, nėra aišku, kuo grindžiami lokalinėse sąmatose nurodytų medžiagų kiekiai, medžiagų ir darbų kainos.
Dėl ieškovų argumento, kad gręžinys kainavo 8 200 Lt, ką patvirtina Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ieškovų pateikti dokumentai, pažymėtina, kad 2014-11-24 patikrinimo aktuose Nr. FR0680-763 ir Nr. FR0680-764 yra duomenys apie 2007-05-22 UAB „Arva“ ieškovei išduotą dokumentą 8 200 Lt sumai už gręžinį. Tačiau pačio dokumento byloje nėra, nors tokio dokumento pateikimas, ieškovas siekiant įrodyti, kad gręžinio įrengimas kainavo 8 200 Lt, yra ieškovų pareiga (CPK 178 str.), ir ieškovai tokį dokumentą turėjo galimybę pateikti (prašyti teismą išreikalauti) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Duomenys apie 2007-05-22 UAB „Arva“ išduotą dokumentą 8 200 Lt sumai už gręžinį neįrodo, kad 8 200 Lt yra gręžinio įrengimo ir gręžiniui įrengti reikalingų įrengimų ir medžiagų kaina, o ne tik tam tikrų įrengimų kaina.
Kaip jau nurodyta, užsakovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsakovui UAB „Inreal“ užduotį nustatyti Turto statybos kaštus 2009-12-31 (Metodikos 42 p.). Atsakovas UAB „Inreal“, atlikdamas vertinimą, rėmėsi sąlygomis ir aplinkybėmis, egzistavusiomis 2009-12-31 ir iki 2009-12-31, vadovavosi tais teisės aktais ir dokumentais, kurie galiojo 2009-12-31 ir iki 2009-12-31. Atsakovas UAB „Inreal“ vertino rinkos tendencijas 2009 metais (Ataskaitos 3.1 punktas), naudojosi 2009 metų vidutinėmis statybinių medžiagų ir darbų kainomis (Ataskaitos 5.5.1 punktas). 2014-11-24 patikrinimo aktuose Nr. FR0680-763 ir Nr. FR0680-764 nurodyta, kad ieškovai mokestinio patikrinimo metu nenurodė, kokie Turto statybos darbai buvo atlikti kiekvienais metais nuo statybos pradžios iki pabaigos, nes teigė šių aplinkybių neprisimenantys, ieškovai taip pat nepateikė statybos darbų žurnalo. Įrodymų apie tai, kokie Turto statybos darbai buvo atlikti kiekvienais metais nuo statybos pradžios iki pabaigos, ieškovai nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu. Todėl atsakovas UAB „Inreal“ pagrįstai nustatė Turto statybos kaštus 2009-12-31, nes duomenų, leidžiančių nustatyti Turto statybos kaštus kitai datai, atsakovui UAB „Inreal“ nepateikė nei užsakovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, nei ieškovai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas UAB „Inreal“ pažeidė Metodikos 42-45 p. nuostatas.
Ataskaitos 5.5.1. skyriuje yra nurodytas detalus, lentelių forma pateiktas, Turto sukūrimo sąnaudų skaičiavimas, iš lentelėse pateiktų duomenų yra aišku, kaip gaunamas galutinis rezultatas. Skaičiuojant Turto sukūrimo sąnaudas, buvo naudotasi 2009 metų vidutinėmis statybinių medžiagų ir darbų kainomis (UAB „Sistela“ parengtais ir paskelbtais kainynais, t. y. NTK 2009 1.1.5 lentele, NTK 2009 2.7.2 lentele, NTK 2009 4.1.7 lentele, NTK 2009 5.3.8 lentele). Turto vertinimo priežiūros tarnybos Išvadoje nurodyta, kad Tarnyba kreipėsi į UAB „Sistela“, prašydama pateikti informaciją apie 2009 m. nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų kainas pagal Ataskaitoje nurodytas lenteles. Įvertinusi iš UAB „Sistela“ gautą informaciją, Turto vertinimo priežiūros tarnyba nustatė, kad Ataskaitoje nurodytos kainos atitinka 2009 m. Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų kainyne nurodytas kainas. Ieškovai priešingų įrodymų į bylą nepateikė. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Ataskaita neatitinka Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. ir Metodikos 71.5 p. nuostatų.
Kaip pirmosios instancijos teisme paaiškino atsakovo UAB “Inreal” atstovas, UAB „Sistela“ parengti kainynai yra pagrindinis kainų nustatymo šaltinis Lietuvos statybos rinkoje, kuriuo naudojasi dauguma statybinių įmonių, VĮ Registrų centras, pagal šiuos kainynus nustatomos sutarčių nuostatos dėl kainų, viešųjų konkursų sąlygos ir pan. Todėl nėra pagrindo abejoti šiuo šaltiniu paremtos Ataskaitos teisingumu, tuo labiau, kad pagal pateiktą užduotį ir pateiktus dokumentus atsakovas UAB “Inreal” pagrįstai naudojo vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelį, o ne vertinamo turto sukūrimo skaičiavimo modelį.
Dėl ieškovų nurodytų aplinkybių, kad Ataskaitoje esančiose nuotraukose nėra užfiksuota, kad kiemo aptvėrimai yra dviejų tipų, taip pat nuotraukose nėra užfiksuoti valymo įrenginiai ir gręžinys, pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog valymo įrenginiai ir gręžinys egzistuoja, ieškovai nepareiškė jokių prieštaravimų dėl valymo įrenginių statybos kaštų nustatymo, taip pat nenurodė, kad skaičiuojant gręžinio įrengimo kaštus buvo imami ne ekvivalentiški ieškovų įrengtam gręžiniui duomenys. Kiemo aptvėrimų vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į šias savybes: aukštis - 1,6 m., ilgis -177,46 m., medžiaga - metalas, šiaurinė teritorijos pusė aptverta tvora su išmūrytais stulpeliais. Atsakovas UAB „Inreal“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad, rengiant Ataskaitą, buvo įvertinti skirtingų tipų metalinių tvirtų kainų svyravimai.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, pagal kuriuos gyvenamojo namo atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) – 852 000 Lt, ūkinio pastato – 78 800 Lt, gręžinio – 41 200 Lt, kiemo aptvėrimo – 61 900 Lt, valymo įrenginiu – 5 810 Lt, t.y. labai panašios į nurodytas Ataskaitoje. Šios vertės nustatytos 2009-04-01, t.y. Ataskaitoje artimai datai (2009-12-31).
Ieškovai pirmosios instancijos teisme neprašė skirti ekspertizės, nors buvo atstovaujami advokato. Ši byla nėra susijusi su viešuoju interesu, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo skirti ekspertizę savo iniciatyva. Be to, šios bylos dalykas yra Ataskaitos atitikimas Įstatymo ir Metodikos reikalavimams, ir šių aplinkybių nustatymui nėra būtinos specialios žinios.
Pripažinus, kad Ataskaita atitinka Įstatymo ir Metodikos reikalavimus, nėra pagrindo panaikinti Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2015-03-19 išvados Nr.T-7(14)-1.
Atsakovas UAB „Inreal“ pirmosios instancijos teisme patyrė 2 662 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimą į patikslintą ieškinį, dalyvavo 4 teismo posėdžiuose. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas (advokatas pirmosios instancijos teisme atstovavo atsakovą UAB „Inreal“ nuo 2015-03-16, kai buvo sudaryta atstovavimo sutartis, iki 2015-10-28, kai buvo priimtas skundžiamas sprendimas, byloje kilęs ginčas dėl Ataskaitos atitikimo/neatitikimo daugeliui Įstatymo ir Metodikos nuostatų, todėl bylos apimtis nelaikytina nedidele). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nemažino atsakovo UAB „Inreal“ patirtų išlaidų už advokato pagalbą (CPK 98 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovo UAB „Inreal“ naudai priteistinos išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.). Atsakovas UAB „Inreal“ pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1 663,50 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo atstovas parengė atsiliepimą į apeliacinį skundą. 1 663,50 Eur išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 p. nustatytą maksimalų atlyginimą už apeliacinio skundo parengimą, todėl mažintinos iki maksimalaus dydžio, t.y. 972 Eur (CPK 98 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų M. G. ir J. G. atsakovo UAB „Inreal“ naudai 972 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.