Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-435-544/2015

Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03719-2014-0

2015 m. birželio 19 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės, Margaritos Dzelzienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-97-488/2015 dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pagal ieškovo B. K. ieškinį atsakovui J. P., esant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. N., O. N., N. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimas keistinas (CPK 326 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje neginčijamos aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovas 2012-11-14 sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2013-01-31 atlikti statybos rangos darbus name, esančiame (duomenys neskelbtini) – klinkerių čerpėmis uždengti 254 kv.m namo stogo be šiltinimo, atlikti lietaus sistemos, latakų, lietvamzdžių sumontavimo, lauko palangių ir kitus skardos elementų montavimo darbus, apskardinti kaminą bei pakalti stogą su dviejų kartų dažymu. Darbų atlikimo terminas galėjo būti koreguojamas priklausimai nuo oro sąlygų (b. l. 22-23). Šalys nesudarė rašytinio susitarimo dėl rangos darbų termino pratęsimo. 2014-01-28 atsakovui buvo įteikta pretenzija, kurioje buvo nurodytas 30 dienų broko ištaisymo terminas, per kurį atsakovas darbo trūkumų neištaisė. 2014-02-22 atsakovui buvo įteikta pakartotinė pretenzija su reikalavimu broką ištaisyti iki 2014-03-31 ir darbus pradėti iki 2014-02-25 (b. l. 24-28). Darbų trūkumai ištaisyti nebuvo. 2014-04-22 ieškovas atsakovui pateikė raštą dėl statybos rangos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo (b. l. 29-32). 2014-14-22 šalys pasirašė atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, kuriame atsakovas patvirtino, kad 154 kv. m. plote nekokybiškai sudėtos čerpės namo stogo rytinėje ir vakarinėje dalyje, dėl ko į namo visų patenka krituliai (b. l. 33). Ieškovas pateikė UAB „Panevėžio statybos trestas“ 2014-03-27 stogo darbų kokybės aktą ir lokalinę sąmatą, patvirtinančią, kad stogo perdengimo kaina būtų 13 653 Lt (b. l. 46-52), o atsakovas pripažino, kad darbo trūkumus jis galėtų ištaisyti už 1000 Lt.

Teisėjų kolegija laiko pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad 2012-11-14 tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis (CK 6.672 str. 1 d.), nes rangovas (atsakovas), versdamasis statybos rangos verslu, įsipareigojo pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti ieškovo ir jo šeimos poreikius, susijusius su būsto įrengimu, o ieškovas (užsakovas) įsipareigojo priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Atsakovas teismo posėdžiuose patvirtino, kad jis kaip rangovas bei statybos srities profesionalas, turi daugiau kaip 30 metų darbo stažą, todėl atsakovas laikytinas savo srities profesionalu, užsiimančiu minėto pobūdžio veikla. Tuo tarpu užsakovas tokio pobūdžio teisiniuose santykiuose kaip vartojimo statybos ranga laikytinas silpnesniąja šalimi ir yra ženkliai labiau pažeidžiamas, negu rangovas, kadangi turi mažiau specialiųjų žinių šioje verslo srityse, negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimantis rangovas. Tai, kad ieškovas naudojosi advokato pagalba teisinių klausimų srityje, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis prarado vartotojo statusą pagal statybos rangios sutartį. Todėl, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turėjo būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672-6.680 str.), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681-6.699 str.) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644-6.671 str.) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. Tuo metu galiojusio CK 6.672 str. numatyta, kad vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio kodekso 6.188, 6.350–6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės (2 d.) ir kad vartojimo rangos santykiams, kurių šio kodekso normos nenustato, taikomi vartotojų teisių gynimo ir kiti su šių teisių gynimu susiję įstatymai (3 d.).

Sutartinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai ir civilinės teisės pažeidimas atsiranda dėl sutarties pažeidimo (CK 6.245 str. 2 d., 6.256 str.). Nagrinėjamu atveju šalys sudarė vartojimo rangos sutartį, susitarė dėl statybos darbų atlikimo. Ieškovas yra užsakovas, o atsakovas - rangovas, todėl jis yra atsakingas už savo darbo rezultatą prieš ieškovą (LR CK 6.663 str.). Pagal CK 6.248 str. 1 d., civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, kai įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Jeigu sutarties prievoles nevykdo ar netinkamai vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita (CK6.256 str. 4 d.). Taigi verslininko civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Vertinant tarp ieškovo ir atsakovo susiformavusius teisinius santykius CK 6.256 str. 4 d. prasme, darytina išvada, kad asmuo, atlikdamas darbus su tikslu gauti pajamas iš tokios veiklos (rangos), atitinka verslininko teisinį statusą, nes šiam statusui konstatuoti reikšmingas tik veiklos versliškumo aspektas. Šiuo atveju atsakovas pripažįsta, kad statybos darbus atlieka ilgą laiką (dirba nuo 1996 metų), kad turi šioje srityje patirties. Taigi jo atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos kitos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248 straipsniai). Teisėjų kolegijos nuomone, šios civilinės atsakomybės sąlygos byloje nustatytos.

Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad stogo dengimo darbus 154 kv. m. stogo plote atsakovas atliko nekokybiškai, jis darbo trūkumų neištaisė, neatlygino nuostolių ir vengė bendrauti su ieškovu. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu iš dalies pripažino, kad stogo dengimo darbai 154 kv. m. stogo plote atlikti nekokybiškai, tačiau nurodė, kad taip atsitiko dėl netinkamų stogo dengimo darbams atlikti oro sąlygų ir darbui atlikti pateiktų nekokybiškų medžiagų. Nurodė, kad jis ieškovą per jo atstovą A. N. apie rizikos faktorius – darbų atlikimą žiemą, kas gali turėti įtakos darbų kokybei, įspėjo. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Atsakovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus. Ieškovui neigiant, o atsakovui tvirtinant, kad medžiagos buvo nekokybiškos, o oro sąlygos netinkamos tokiems darbams atlikti ir kad užsakovas (ieškovas) buvo apie tai įspėtas, atsakovas ir turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybę. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas patikimų ir objektyvių įrodymų šiems teiginiams įrodyti nepateikė. Iš byloje esančio posėdžio garso įrašo nustatyta, kad atsakovas nurodė, jog jis žinojo savo kaip rangovo pareigas ir apie tai, kad darbai dėl netinkamų oro sąlygų gali būti nekokybiški, tris kartus per A. N. žodžiu informavo užsakovą (ieškovą), su kuriuo tada neturėjo tiesioginių kontaktų. Atsakovas paaiškinimo apie tai, kad 150 kv. m. plote stogas nekokybiškai uždengtas todėl, kad stogo danga buvo uždėta ant ledo būtent ieškovo reikalavimu, nepatvirtina jokie įrodymai. Atsakovas pripažįsta, kad rašytinių įrodymų šiuo klausimu nėra. Ieškovas tvirtina, kad įspėjimo dėl netinkamos kokybės medžiagų ar dėl to, kad netinkamomis oro sąlygomis atlikti darbai gali būti nekokybiški, nei tiesiogiai iš atsakovo, nei per A. N. negavo. Trečiasis asmuo A. N. nurodė, kad atsakovas buvo nusiteikęs optimistiškai ir nei gruodžio, nei sausio mėnesį neįspėjo, kad darbų kokybė nukentės dėl blogo oro ir jei čerpes dengs ant ledo, be to, kai buvo šaltis, atsakovas nedirbo ir laukė, kol orai pagerės. Todėl byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad statybos darbų atlikimo metu ir medžiagų tiekimo metu rangovas jokių pretenzijų dėl netinkamo medžiagų tiekimo ir kokybės nereiškė, neįspėjo užsakovo, kad darbų kokybė gali nukentėti dėl blogo oro.

LR CK 6.659 str. 1 d. nustatyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus.

Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis (CK 6.63 str. 1, 2 d.). Kad šiuo atveju statybos rangos sutartimi sulygtus darbus atliko atsakovas ir kad jie atlikti nekokybiškai ir jų rezultato negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį, nes naujai apdengto namo stogas yra pralaidus krituliams, per jį į pastato vidų patenka krituliai, patvirtina šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, UAB „Panevėžio statybos trestas stogo darbų kokybės įvertinimo išvados (b. l. 46-52). Jose konstatuota, kad „apžiūrėjus stogą matosi, kad čerpės sudėtos nelygiomis eilėmis, stogas ‚pasišiaušęs“, t.y. čerpės pakilusios, neguli lygiomis eilėmis. Stogo kraigo ir vėjalenčių elementai ne visur persidengia. Apžiūrėjus stogą iš apačios, palėpėje ant konstrukcijų matosi pabėgimai. Po pakilusiomis čerpėmis vėjas pripusto sniego, kuris tirpsta ir bėga į palėpę. Nekokybiškai sudėtos čerpės yra rytinėje ir vakarinėje pusėse, kas atitinkamai sudaro 81 kv.m ir 73 kv.m iš viso 154 kv.m.“. Tokią aplinkybę patvirtino ir atsakovas savo paaiškinimuose teismo posėdžiuose bei 2014 m. balandžio 22 d. sudarytame atliktų statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo akte pripažindamas, jog jis stogo dengimo darbus 154 kv. m. plote atliko netinkamai ir nekokybiškai, tik padarydamas prierašą, jog darbai neatlikti laiku negavus iš užsakovo teikiamų medžiagų (b. l. 33). Minėto akto pagrindu buvo padaryta ir lokalinė stogo apdengimo darbų trūkumų ištaisymo sąmata 13 653 Lt sumai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti ieškovo pateiktu stogo darbų kokybės aktu ir lokalinė stogo apdengimo darbų trūkumų ištaisymo sąmata ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas aktas neįrodo prašomų priteisti nuostolių (žalos) dydžio. UAB „Panevėžio statybos tresto“ 2014-03-27 stogo darbų kokybės įvertinimo išvadas paruošė ir lokalinę sąmatą sudarė laboratorijos viršininkas S. R., turintis atestatą Nr. 4397 (b. l. 46-52). Teismas minėtą įrodymą atmetė, todėl kad neaišku, ar S. R. galėjo atlikti vertinimo darbus, o jo atestatas nepridėtas. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad toks įrodymo atmetimo pagrindas formalus. Iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad S. R. kompetencijos klausimas buvo svarstytas ir teismas, jei kilo abejonių dėl atestato turėjimo ir kompetencijos, nepasiūlė suinteresuotoms šalims pateikti minėtą atestatą ar kitus šiuo aspektu abejones paneigiančius ar patvirtinančius įrodymus (CPK 159 str. 1 d., 160 str. 1 d. 3 p., 5 p.). Be to, šiuo atveju tai nebuvo būtina, nes teismas turėjo teisę naudotis duomenimis iš visų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 str. 3 d.), o viešai skelbiamame Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduodamų dokumentų registre yra nurodyta, kad kvalifikacijos atestatas Nr. 4397 tikrai yra išduotas S. R., jam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (b. l. 176). Nors atsakovas ginčija darbų trūkumų ištaisymo sąmatos dydį, tačiau remiasi ne specialiomis žiniomis ar objektyviais įrodymais, o savo įsitikinimu. Kiti analogiškais darbais užsiimantys asmenys tvirtina priešingai – kad kokybiškas stogo dangos perdengimas kainuotų apie 3200 € (E. P. pateikta pažyma b. l. 135), ir ši suma artimesnė ieškovo įrodinėjamai nuostolių sumai. Kadangi bylos nagrinėjimas truko ne vieną posėdį, o minėtas įrodymas buvo pateiktas su pradiniu ieškiniu, atsakovas turėjo galimybę pateikti jį paneigiančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų nepateikė, ekspertizės skirti neprašė (CPK 178 str.). Todėl daroma išvada, kad ieškovas leistinais įrodymais įrodė, kad atlygintinos žalos (nuostolių) dydis yra 3954,22 Eur (13 653,13 Lt).

Kadangi byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį, o rangovas per reikalavime nustatytą terminą trūkumų nepašalino, ieškovas, vadovaujantis CK 6.217 str. 1 d. 2 d. 1p. 6.665 str. 3 d., pagrįstai ir teisėtai nutraukė su rangovu sudarytą 2012-11-14 statybų rangos sutartį, pareikalavo atlyginti dėl nekokybiškai atliktų darbų rangos darbų susidariusius nuostolius ir įrodė atsakomybei taikyti reikalingas civilinės atsakomybės sąlygas. Kadangi, kaip jau virš nurodyta, sutarties prievolės tinkamai neįvykdė verslininkas, tai jis atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita (CK6.256 str. 4 d.). Atsakovas tokių aplinkybių byloje neįrodinėjo.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, didelį dėmesį skyrė aplinkybei, kad ieškovas iš atsakovo dėl netinkamos kokybės darbų trūkumų ištaisymo siekė gauti tik nuostolių atlyginimą pinigais ir be pakankamo pagrindo nesutiko, kad atsakovas ištaisytų savo darbo trūkumus. Tačiau, kaip jau virš minėta, atsakovas nagrinėjamu atveju laikomas verslininku, o šalių sudaryta sutartis vertinama kaip vartojimo sutartis, kuriai taikomos tuo metu galiojusios CK 6.363 straipsnio nuostatos. Be to, CK 6.665 straipsnyje numatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos) <...> tai ne rangovas, o užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (1 d.). Šiuo atveju atsakovas (rangovas), nors du kartus buvo ragintas raštu, trūkumų nepašalino, nepasinaudojo teise neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius (2 d.). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (3 d.). Todėl tokioje kaip nagrinėjamoje byloje situacijoje ieškovas turi teisę pasirinkti, kokiu būdu ginti savo pažeistas teises.

Nagrinėjamoje byloje nustatant priteistinų nuostolių dydį svarbu įvertinti, jog bendradarbiavimo principas (CK 6.38 str. 3 d., 6.200 str. 2 d. 6.691 str. ) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei įvykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. LR CK 6.689 straipsnyje numatyta užsakovo teisė kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta užsakovo pareiga nustačius nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Užsakovas, nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, užsakovas (ieškovas) byloje neįrodė, kad statybos sutarties vykdymo metu jis bendradarbiavo tinkamai ir pakankamai. Šiuo atveju reikšmingos byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas nuo pat darbų atlikimo pradžios tinkamai nesidomėjo statybos darbais. Jis su atsakovu ( rangovu ) bendravo per tarpininką – trečiąjį asmenį A. N., kuris pripažino, kad padėjo ieškovui sudaryti statybos rangos sutartį, perduodavo atsakovui ieškovo užmokestį už darbą, tiekė medžiagas. Tačiau A. N. neigė, kad jis buvo ieškovo įgaliotas darbų vadovas statybos objekte. Tą iš dalies pripažįsta ir apeliantas, nes skunde prašydamas prijungti prie bylos 2012-08-21 medžiagų tiekimo sutartį Nr. 2012-08/21, sudarytą tarp jo ir UAB „AAAHMarketing“, nurodo, kad sutartis įrodo, kad trečiasis asmuo (A. N.) neveikė nei kaip užsakovo atstovas, nei kaip statybos darbų vadovas. Atsakovas nurodė ir ieškovas patvirtino, kad ieškovas objekte nesilankydavo, jie pradėjo bendrauti tik išaiškėjus darbo trūkumams. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl atsiradusių rangos darbų trūkumų yra ir dalis ieškovo kaltės, nes jis nepaskyrė kompetentingo ir tinkamai įgalioto asmens, pats nekontroliavo ir neprižiūrėjo statybos darbų, ilgą laiką priemonių priimti darbus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl atsiradusių nuostolių yra 20 procentų ieškovo kaltės, todėl prašomas priteisti nuostolių dydis mažinamas 20 procentu ir priteistinas 3163,38 Eur (10 922,50 Lt) nuostolių atlyginimas.

Vadovaujantis CPK 314 str. ir bylos aplinkybes, teisėjų kolegija nutarė priimti į bylą naujus įrodymus: kvalifikacijos atestatą Nr. 4397, įrodantį, kad S. R. yra suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas ir 2012-08-21 medžiagų tiekimo sutartį Nr. 2012-08/21, sudarytą tarp jo ir UAB „AAAHMarketing“.

Esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nesivadovavo įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris pakeičiamas (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 3 d.). Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, laikytina, kad yra tenkinta 74,54 procentų ieškovo reikalavimų. Ieškovas turėjo 593,51 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti: pirmosios instancijos teisme – 451,51 € (300 Lt už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą ir 500 Lt už ieškinio parengimą, 219,81 € už atstovavimą teisme), o apeliacinio skundo parengimą – 142 € išlaidų (b. l. 55-58; 126-134; 195-198 ). Todėl jam iš atsakovo priteistina 442,40 € šių išlaidų. Atsakovas turėjo 634,43 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti: pirmosios instancijos teisme turėjo 434,43 € (1500 Lt), o apeliacinės instancijos teisme 200 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 137, 189), todėl jam iš ieškovo priteistina 161,52 €. Įskaičius šalims vienai iš kitos priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas ieškovui iš atsakovo priteisiama 280,88 € (442,40-161,52). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovui priteisiama 231,70 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą iki bylos iškėlimo teisme, nes išlaidos susidarė dėl šalių ikiteisminių derybų ir ikiteisminio ginčo sprendimo būdo (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Šalių advokatų pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose dydis, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą ir kitas aplinkybes, atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius. Ieškovas sumokėjo 95,57 € ir 89 € žyminio mokesčio už ieškinio ir apeliacinio skundo pateikimą (b. l. 21, 173), ieškovui iš atsakovo priteisiama - 137,58 € žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą. Byloje buvo 10,28 Eur (35,50 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 3 p., b. l. 1), todėl į valstybės biudžetą šių išlaidų iš atsakovo priteisiama 8,00 Eur, o iš ieškovo šios išlaidos nepriteisiamos, nes jų suma yra mažesnė nei nustatyta LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. IR-261/1K-355.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

Priteistą žalos dydį padidinti ir priteisti iš J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3163,38 Eur (tris tūkstančius šimtą šešiasdešimt tris eurus 38 ct.) (10 922,50 Lt) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3163,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-06-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 137,58 € žyminio mokesčio, 280,88 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei 231,70 € (du šimtus trisdešimt vieną eurą 70 ct) (799,99 Lt) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų iki bylos nagrinėjimo teisme.

Priteisti iš J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8 Eur (aštuonis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas – VMI prie FM, j. a. k. 188659752, surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, kodas 5660).