Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui R. B., byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Naujininkų ūkis“, dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, išvadą teikiančios institucijos – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų energetikos kontrolės komisija pateiktoje išvadoje (b. l. 33-35) nurodė, jog suvartotos šilumos kiekio paskirstymo metodą šilumos vartotojai pasirenka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Komisijos rekomenduotų metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinus su Komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas labiausiai pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 (toliau - Taisyklės) 29.2.4 p. nustatyta, jog kai šilumos pirkimo – pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo – vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas Metodas Nr. 4. Nurodo, jog pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra patalpų, neprijungtų prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Taisyklių 29.2.1 p. nustatyta, jog Metodas Nr. 1 taikomas, kai šilumos pirkimo – pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo – vartojimo riba pastato įvade įrengti šilumos apskaitos prietaisai, matuojantys atskirai šildymui suvartotą šilumos kiekį ir geriamam vandeniui pašildyti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartotą kiekį. Atsižvelgiant į tai, jog daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai nėra pasirinkę šilumos paskirstymo metodo, todėl minėtame pastate pagrįstai iki 2012 m. vasario mėn. buvo skirstoma pagal Metodą Nr. 4, o nuo 2012 m. vasario mėn., įrengus šilumos apskaitos prietaisą, pagal Metodą Nr. 1.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos pateiktoje išvadoje (b. l. 58-60) nurodė, jog kiekvienas vartotojas turi apmokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Šios prievolės nebūtų, jei visi daugiabučio pastato šildymo sistemos įrenginiai būtų atjungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos. Šiuo atveju vartotojas turi mokėti ne tik už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį, tačiau ir už šilumos energiją, naudojamą bendrosioms patalpoms šildyti. Bendraturčio dalis tarp kitų bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name. Išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų energetikos kontrolės komisija 2016-06-01 teismo posėdžio metu nurodė, jog parinkti metodai buvo taikomi teisingai. Paaiškino, jog šilumos energija paskirstoma pagal labiausiai tinkantį tipinį metodą, tačiau vartotojams yra palikta galimybė patiems siūlyti ar sukurti metodą, kuris atitiktų šildymo paskirstymo sistemą. Daugiabučiame name įrengus papildomą šilumos kiekio apskaitos prietaisą Metodas Nr. 4 labiausiai nebeatitiko šildymo sistemos.

Teismo posėdžio metu ieškovas pilna apimtimi palaikė sumažintus ieškinio reikalavimus. Teigė, jog išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2824-590/11 faktinės aplinkybės bei teisinis reglamentavimas iš esmės skyrėsi, kadangi tuo metu teismai pasisakė, jog Komisijos metodikos nėra apibrėžusios dėl stovų šachtose apmokestinimo, t. y. teisės aktuose nebuvo numatyta kaip juos apmokestinti. Be to, cirkuliacijos mokestis nėra susijęs su vartojimu. Paaiškino, jog Metodas Nr. 1 pradėtas taikyti nuo 2012 m. vasario mėn., tačiau tik nuo 2013 m. sausio mėn. nebetaikė 80 kWh normatyvo cirkuliacijos mokesčiui, kadangi buvo pradėta skirstyti pagal sunaudojamos šilumos energijos faktą.

Motyvuojamoji dalis

Sumažinti ieškinio reikalavimai iš dalies tenkintini.

Ieškovas turi teisę bet kada sumažinti pareikštus reikalavimus (CPK 42 str. 1 d.). Ieškinio reikalavimų sumažinimui, skirtingai nei ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimui, nėra nustatyta specialių taisyklių. Ieškovas 2016-07-13 teismo posėdžio metu paaiškinimuose ir per baigiamąsias kalbas nurodė palaikąs sumažintą ieškinio reikalavimą 456,06 EUR sumai. Teismas, įvertinęs civilinio proceso dispozityvumą bei pareigą neišeiti už pareikštų ir teisme ieškovo palaikomų reikalavimų ribų, nagrinėja bylą ir sprendžia dėl sumažintų ieškinio reikalavimų.

Nustatyta, kad atsakovas R. B. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas (b. l. 8-9), kuriam ieškovas 1994 m. Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutarties Nr. 0167371 (b. l. 10) pagrindu tiekė buto apšildymą ir karštą vandenį. Remiantis prisijungtos civilinės bylos Nr. 2-2825-590/11 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo duomenimis ir įsiteisėjusiu 2011-04-13 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu nustatyta, jog 2009-06-30 atsakovo prašymu, dalyvaujant ieškovo atstovui bei namo, (duomenys neskelbtini), esančio namo administratoriui UAB „Naujininkų ūkis“, atsakovo prašymo pagrindu, jo bute buvo atjungtas karšto vandens įvadas į butą ir demontuotas vonios kambaryje esantis gyvatukas, todėl nuo 2010-06-30 atsakovas iš ieškovo neperka savo butui karšto vandens per bendrą karšto vandens ir cirkuliacijos sistemą. 2012-02-24 Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą jį atmetė palikdamas pirmosios instancijos sprendimą galioti. Sprendimas priimtas dėl šilumos karšto vandens sistemos cirkuliacijai palaikyti atsakovo bute laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2010-08-31 (prij.c.b.l.2). Dėl to teismas šioje byloje iš naujo nenustatinėja atsakovo buto atsijungimo nuo karšto vandens tiekimo sistemos teisėtumo (CPK 182 str. 2 p.). Taip pat šiame sprendime teismas nesvarsto šilumos karšto vandens sistemos palaikymui ir cirkuliacijai vartojimo santykių, kadangi nurodytame įsiteisėjusiame sprendime konstatuota, kad atsakovo bute namo bendroji karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos sistema nenaudojama, atsakovas nėra nurodytos sistemos vartotojas ir šiuo pagrindu ginčas tarp šalių yra išspręstas (CPK 279 str. 4 d.). Nepaisant to, ieškovas atsakovo butui toliau skaičiavo mokestį už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui.

Ginčo laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2016-01-31 atsakovas nemokėjo už ieškovo tiekiamą šilumos energiją karšto vandens temperatūros cirkuliacijos palaikymui, todėl susidarė 456,06 EUR įsiskolinimas (b. l. 5-7). Ieškinyje klaidingai nurodomas įsiskolinimo dydis 592,47 EUR, įtraukiant ir paskutinėje sąskaitoje įrašytą ir atsakovo nustatytu terminu sumokėtą sumą už šilumos energiją buto šildymui, kurios terminas nebuvo suėjęs ieškinio pareiškimo teismui dieną (b.l.113). Atsakovai dalinai apmokėdavo ieškovo išrašomas sąskaitas, nemokėjo tik už jam priskirtą ir namo sunaudotą (suvartotą) šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacinėje sistemoje. Laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. vasario mėn., daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), buvo taikomas šilumos paskirstymo Metodas Nr. 4, patvirtintas valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 su vėlesniais pakeitimais, numatantis šilumos sąnaudų karšto vandens cirkuliacinėje sistemoje butams priskyrimo normatyvų taikymą. Tos pačios komisijos 2003-12-22 nutarimu Nr. O3-116 su vėlesniais pakeitimais patvirtintose Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo ir taikymo metodikoje 8 punkto 3 lentelėje buvo numatytas 80 kWh vidutinis energijos sąnaudų cirkuliacijai normatyvas, kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti buto pagalbinėse patalpose, bet nėra vonios šildytuvo. Nors ieškovas ieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose ir pasisakymuose nurodo, kad šis metodas Nr. 4 taikytas iki 2012 metų vasario mėnesio, tačiau iš atsakovui išrašytų sąskaitų (b.l.109-113) ir paties ieškovo papildomai pateiktų rašytinių įrodymų matyti (b.l.83-85), kad de facto kitas šilumos kiekio paskirstymo metodas Nr. 1 namui pradėtas taikyti nuo 2013 m. vasario mėnesio, kuomet buvo įrengtas ne tik skaitiklis ant šilumos įvado (jis įrengtas 2012 m. sausio mėn., b. l. 96), bet ir karšto vandens apskaitos prietaisai (skaitikliai) kiekviename bute (paskutinis skaitiklis nurodoma įrengtas 2012-11-08), t. y. kuomet atsirado realios techninės prielaidos šilumos paskirstymo metodo Nr. 1 taikymui. Ginčo nėra, kad būtent namo gyventojų prašymu name pastatyti šilumos apskaitos prietaisai karšto vandens ruošimo ir palaikymui sunaudotai energijai apskaityti (b. l. 86-87).

Atsakovas ir jo atstovė prašo atmesti ieškinį remiantis įsiteisėjusiu tarp tų pačių ginčo šalių sprendimu. Kaip žinia, norint konstatuoti tapataus ginčo buvimą ir įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galią ginčo nagrinėjimui, turi sutapti ne tik ginčo šalys ir reikalavimo dalykas, bet ir reikalavimo pagrindas. Teismo nuomone, ieškinio pagrindai šioje byloje ir jau nurodomoje išnagrinėtoje civilinėje byloje nėra visiškai tapatūs. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-04-13 sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje iš esmės buvo sprendžiamas ginčas dėl tų pačių šalių, tačiau ieškinys buvo pareikštas tuo pagrindu, kad konkretaus buto savininkas R. B., kaip vartotojas, yra skolingas šilumos energijos tiekėjui už jo bute suvartotą šilumos energiją karšto vandens sistemos cirkuliacijai palaikyti pagal Metodikos nustatytą normatyvą (80kWh). Šioje gi byloje nurodyti du reiškiamo reikalavimo faktiniai ir teisiniai pagrindai, kylantys tiek iš vartojimo, tiek ir iš bendrosios dalinės nuosavybės santykių, nes atsakovas R. B., nors ir yra teisėtai atsijungęs savo bute nuo namo karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos sistemos ir turi savo bute kitą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, tačiau išlieka daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų, į kuriuos įeina ir namo inžinerinės sistemos (karšto vandens stovai, vamzdynai), bendraturtis. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad ieškovas šioje byloje reiškia visiškai tapatų reikalavimą ir ginčija įsiteisėjusiu sprendimu nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d.). Atsakovas, būdamas namo inžinerinės sistemos (karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos) bendraturtis negalėjo turėti teisėtą lūkestį, kad nereikės prisidėti prie bendro naudojimo objekto išlaikymo ir neturės apmokėti bendrai namo patiriamų šilumos nuostolių. Nėra kitokio būdo šilumos energijos tiekėjui paskirstyti bendrai namo sunaudotas šilumos išlaidas tarp gyventojų kaip tik pagal metodus.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 str. 3 d. numatyta, jog namo buto (patalpų) savininkas, kaip namo bendrojo naudojimo patalpų bei įrenginių bendrasavininkis, pakeitęs savo buto (patalpų) šildymo ir/ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, kai pakeičiamas ne viso namo šildymo ir/ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, privalo mokėti už jam tenkančią namo bendrosioms reikmėms sunaudotą šilumos ir (ar) karšto vandens dalį. Tad pastato bendrosioms reikmėms suvartotam šilumos kiekiui priskiriama šiluma suvartota ne tik bendrojo naudojimo patalpose, bet ir bendrojo naudojimo įrenginiuose (šildymo bei karšto vandens sistemos paskirstymo vamzdynuose namo rūsyje, palėpėje ar kitose patalpose, stovuose ir t. t.). Pagal CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šilumos tiekimo sistema bei karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos sistema yra dalis daugiabučiame name įrengtos inžinerinės sistemos, kurios nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo bendrasavininkams, t. y. visiems daugiabučio namo atskirų patalpų savininkams. Kadangi šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines. Dalis karšto vandens tiekimo ir cirkuliacinės sistemos (karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos stovai) yra įrengti pastate esančiose šachtose, įrengtose butus skiriančiose sienose, todėl dalis tiekiamos šilumos karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos stovais, atiduodama į pastato šachtas. Atsižvelgiant į tai, visi daugiabučio namo gyventojai proporcingomis dalimis privalo prisidėti prie bendrojo naudojimo patalpų šildymo, kaip ir prie bet kurio kito bendrojo turto išlaikymo, t. y. privalo apmokėti jam tenkančią dalį šilumos bendrosioms reikmėms pastato karšto vandens tiekimo sistemoje. Ne viena institucija nustatė ir pats ieškovas pripažįsta, kad name įrengta karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos sistema nėra tipinė, kadangi karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos stovai yra įrengti ne pastato butuose, o juos skiriančiose sienose, todėl Komisija 2012-12-14 Raštu Nr. R2-2916, adresuotu UAB „Vilniaus energija“ ir pastato administratoriui UAB „Naujininkų butų ūkis“ bei pareiškėjui išaiškino, kad pastato šilumos vartotojai galėtų parengti ir su Komisija suderinti šilumos paskirstymo metodą, kuris atitiktų pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, t. y. leistų labiau įvertinti, kokia dalimi prie pastato išlaikymo turėtų prisidėti kiekvienas iš pastato gyventojų. Tačiau namo gyventojai šiuo klausimu nėra priėmę jokio sprendimo, todėl ieškovas šilumos energiją pagrįstai skirsto vadovaudamasis Komisijos patvirtintu ir artimiausiu namo sistemai rekomenduojamu šilumos paskirstymo metodu. Tik daikto savininkas (savininkai) bendrai sprendžia dėl jam nuosavybės teise priklausančio daikto naudojimo, valdymo. Įstatyme numatytas bendras principas, kad kiekvienas bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 str. 1 d.). Duomenų, kad namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai būtų tarpusavyje nusistatę kitokią tvarką ir atitinkamai pagal ją pasirengę kitokį namo bendrai suvartotos šilumos energijos išlaidų paskirstymo metodą, nėra. Šilumos tiekėjas nerengia metodų. Patiekęs namui atitinkamą ir aiškiai apskaičiuotą šilumos energijos kiekį jis turi teisę reikalauti atsiskaityti už visą namo suvartotą šilumos energijos kiekį. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas tinkamai parinko artimiausią namo esamai šilumos ir karšto vandens sistemai šilumos paskirstymo metodą (pirmiausia metodą Nr. 4, vėliau įrengus apskaitos prietaisus – metodą Nr. 1). Tai patvirtina į bylą pateikti išvadas teikiančių institucijų išvados, paaiškinimai, tikrinimų duomenys. Tai, kad pagal taikytus metodus ieškovas teisingai paskaičiavo atsakovui tenkančią mokėti dalį, taip pat byloje ginčo nėra, tai yra įvertinusios išvadą teikiančios institucijos ir nenustatyta jokių neatitikimų. Tad atsakovo atsikirtimai į pareikštus sumažintus ieškinio reikalavimus nepagrįsti.

Be to, įvertinus tai, kad karšto vandens sistemos palaikymo (cirkuliacijos) mokesčiu iš esmės paskirstoma namo gyventojams likusi namo sunaudota šilumos energija (t. y. mokesčio pavadinimas nevisiškai atspindi jo kilmę), kurios nepadengia atskirų butų vartotojai, nėra pagrindo atmesti ieškinio reikalavimus, kadangi atsakovas yra namo bendrojo naudojimo objektų, konkrečiai imant, namo inžinerinės karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos sistemos, bendraturtis kartu su kitais namo gyventojais. Tai, kad namo gyventojai nesprendžia bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos optimizavimo klausimų, nesinaudoja įstatymo suteikta galimybe pasirengti individualų savo namui šilumos energijos paskirstymo metodą, - neduoda pagrindo šilumos energijos tiekėjui nesilaikyti patvirtintų ir namui taikomų standartinių šilumos paskirstymo metodų ir be teisėto pagrindo atleisti vieną namo bendraturtį nuo nurodyto mokesčio mokėjimo.

Ginčo dėl to, kad ieškovas būtų paskaičiavęs netinkamai atsakovui tenkančią šilumos energijos dalį, nėra. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad dėl šilumos energijos išlaidų paskirstymo ir skaičiavimo buvo ginčas sprendžiamas ikiteismine tvarka ir užbaigtas 2014-01-15 Valstybinės kainų ir kontrolės energetikos kontrolės komisijos sprendimu (raštas Nr. R2-155, b.l. 102-105), kuriuo išaiškinta teisė pateikti ieškinį Vilniaus apygardos teismui prašant ginčą nagrinėti iš esmės, tačiau šia teise nepasinaudota. Sprendime komisija nurodė, kad mokėjimai už karšto vandens temperatūros palaikymą (cirkuliaciją) padidėjo nuo 2013 m. sausio mėnesio pasikeitus metodui, pagal kurį pastato butų ir patalpų savininkams išdalijamas visas pastate suvartotas šilumos kiekis, įskaitant su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotą šilumos kiekį. Taip pat šiame sprendime nurodytos ir galimos neadekvačiai didelio faktiškai namo suvartojamo šilumos kiekio priežastys, tačiau šios priežastys (vidinės namo problemos) nesudaro pagrindo atsakovui, kaip namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkui, atsisakyti mokėti jam tenkančią šio turto išlaikymo (ir nuostolių) išlaidų dalį, paskaičiuotą tinkamai pagal aukščiau nurodytus metodus.

Atsižvelgus į išsidėstytą, nėra pagrindo netenkinti sumažinto ieškinio reikalavimų tuo pagrindu, kad atsakovas yra bendrojo naudojimo inžinerinių daugiabučio namo sistemų bendraturtis ir turi pareigą proporcingai jo daliai bendrame turte išlaikyti šį turtą. Tokia išvada ir aukščiau aprašytų teisės aktų aiškinimas seka ir iš teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-313/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-729-330/2016, kt.). Atsakovo atsikirtimai nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Dėl to tenkintinas sumažintas ieškinys, priteisiant iš atsakovo ieškovui 456,06 EUR skolos už karšto vandens cirkuliacijos sistemos name palaikymą.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 36,60 EUR palūkanų už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2016-02-15, t. y. už laikotarpį iki ieškinio teismui pareiškimo. Įvertinus aukščiau aprašytas faktines bylos aplinkybes, ankstesnio tarp šalių priimto įsiteisėjusio sprendimo išvadas, atsakovo teisėtus lūkesčius ir tai, kad komisija sprendimą dėl šilumos paskirstymo ir skaičiavimo pateikė tik 2014-01-15, o ieškinį ieškovas teismui kitu pagrindu pateikė tik 2016-02-22, neteisinga, nesąžininga būtų priteisti iš atsakovo palūkanas už prievolės mokėti nurodytą mokestį pažeidimą, nes pats ieškovas ilgą laikotarpį nereikšdamas atsakovui reikalavimų nauju šioje byloje keliamu pagrindu, galėjo suteikti klaidingą lūkestį dėl minėto mokesčio jam netaikymo. Dėl to šis reikalavimas atmestinas.

Iš dalies patenkinus sumažintą ieškinį, CK 6.210 str. 1 d. pagrindu, iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo patirtos byloje bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., b. l. 4).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendė:

iš dalies patenkinti sumažintus ieškinio reikalavimus.

Priteisti ieškovui UAB „Vilniaus energija“ (kodas 111760831) iš atsakovo R. B. (g. 1957-03-04) 456,06 EUR (keturis šimtus penkiasdešimt šešis EUR 6 ct) skolos už šilumos energiją daugiabučio namo karšto vandens sistemos cirkuliacijai palaikyti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016-02-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,00 (dvidešimt) EUR bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti ieškinio reikalavimą dėl 56,02 EUR palūkanų priteisimo.

Sprendimas gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.