- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-26
- Bylos Nr.
- e2VP-9135-1124/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01847-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- R. J., J. J.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – R. J., J. J., antstolis Darius Jonaitis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui R. J. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės J. J. gaunamo darbo užmokesčio.
2. Pareiškėja (kreditorė) nurodo, kad gavo antstolio siūlymą (vykdomojoje byloje Nr. 0117/20/00622) kreiptis į teismą dėl skolininko R. J. turto dalies nustatymo. Skolininkas yra vedęs J. J., kuri gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš (duomenys neskelbtini). Sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu nebuvo gautas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo antstolis Darius Jonaitis atsiliepimu prašo pareiškėjos prašymą tenkinti.
4. Suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepimu prašo pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodo, kad nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio ji nebegyvena kartu ir neveda bendro ūkio su R. J. – 2020 m. sausio 2 d. iškelta civilinė byla dėl jų santuokos nutraukimo (apie minėtą procesą antstolis raštu informuotas dar 2020 m. rugpjūčio mėnesį). Taigi, J. J. gaunamas darbo užmokestis nuo 2020 m. sausio 1 d. yra jos asmeninė nuosavybė – santuokos nutraukimas teisinius padarinius turtinėms sutuoktinių teisėms sukelia nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme momento. Atsiliepime taip pat pažymima, kad, sutuoktiniams gyvenant kartu, J. J. nebuvo žinoma apie sutuoktinio įsiskolinimą pareiškėjai, todėl darytina išvada, kad sutuoktinio įsipareigojimai pareiškėjai atsirado po to, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi. R. J. įsipareigojimai pareiškėjai laikytini jo asmeniniais įsipareigojimais. Sutuoktiniai turi nekilnojamojo turto ir vertingo kilnojamojo turto, todėl kreditoriai turi teisę įstoti į jų santuokos nutraukimo bylą trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus dėl turto, statusu.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
5. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į skolininko asmeninį turtą, į skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į skolininko turto dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodesko (toliau ir – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005).
6. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
7. Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme – preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). Kol santuoka nėra nutraukta, nėra pagrindo netaikyti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Tarp jų tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos gautos pajamos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos).
8. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kita prezumpcija – sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. CK 3.117 straipsnio 2 dalis numato, kad nukrypti nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima tik CK nustatytais atvejais. Tokių atvejų pavyzdinis sąrašas nurodytas CK 3.123 straipsnyje (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis, kitos svarbios aplinkybės).
9. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis yra priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininko kreditorės (pareiškėjos) naudai. Skolininkas antstolio nustatytu terminu sutikimo (susitarimo) dėl turto dalies nustatymo nepateikė, todėl antstolis pasiūlė pareiškėjai (kreditorei) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo – pareiškėja atitinkamą prašymą teismui pateikė antstolio nustatytu terminu (jo nepraleisdama).
10. Bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis taip pat nustatyta, kad skolininkas ir J. J. yra sutuoktiniai, vedybų sutarties jie nėra sudarę. Skolininko sutuoktinė J. J. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš (duomenys neskelbtini) (pastarosios aplinkybės byloje neginčijamos). Tačiau teisme dar 2020 m. vasario 24 d. iškelta civilinė byla dėl J. J. ir R. J. santuokos nutraukimo.
11. CK 3.67 straipsnis, reglamentuojantis, nuo kurio momento santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms, numato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo.
12. Minėta, kad skolininko ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo byla iškelta 2020 m. vasario 24 d., todėl tik iki pastarosios dienos, t. y. iki 2020 m. vasario 24 d., J. J. gautos su darbo santykiais susijusios pajamos pripažintinos bendrąja jungtine jos ir skolininko nuosavybe.
13. Aptartų aplinkybių viseto pagrindu, nenustatęs pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, teismas sprendžia, kad skolininkui priklauso 1/2 jo sutuoktinės iki 2020 m. vasario 24 d. gauto darbo užmokesčio (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-518-577/2020).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
Prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės J. J. iki 2020 m. vasario 24 d. gauto darbo užmokesčio.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.