- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-518-577/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00841-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Suinteresuotas asmuo
- J. G., S. G.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gilojos statyba“
- Kategorijos
- 2.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gilojos statyba“ pareiškimą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo; suinteresuoti asmenys S. G., J. G., antstolė Svetlana Kastanauskienė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Gilojos statyba“ kreipėsi į teismą, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.87 straipsnio 1 dalimi, 3.88 straipsnio 2, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau ir – CPK) 667 straipsniu, prašė nustatyti S. G. priklausančią dalį (½) iš jo sutuoktinės J. G. gaunamų pajamų.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepime prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis įsiteisėjęs sprendimas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2YT-5947-839/2019, taip pat atmesti pareiškėjos prašymą. Nurodė, kad S. G. ir J. G. santuokos nutraukimo byloje prašo taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį, t. y. pripažinti jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (nuo 2010 m. kovo 1 d.). Teigia, kad S. G. nepriklauso ½ jo sutuoktinės J. G. gaunamų pajamų; jos darbo užmokesčio pajamos yra asmeninė nuosavybė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi netenkino J. G. prašymo dėl bylos sustabdymo, o UAB „Gilojos statyba“ pareiškimą tenkino; nustatė, kad 1/2 dalis skolininko S. G. sutuoktinės J. G. iki 2019 m. lapkričio 15 d. gauto darbo užmokesčio (pajamų) priklauso skolininkui S. G..
4. Teismas nurodė, kad santuokos nutraukimo byla nėra kliūtis nagrinėti skolininko dalies jo sutuoktinės gaunamų pajamų nustatymo klausimą. Teismas nustatė, kad Utenos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu S. G. ir J. G. santuoką nutraukė bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tačiau nesprendė šioje civilinėje byloje nagrinėjamo klausimo. Dėl šios priežasties teismas prašymo dėl bylos sustabdymo netenkino.
5. Vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1, 2 dalimis, CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, 3.88 straipsnio 1, 2 dalimis, 3.117 straipsnio 1 dalimi, 3.67 straipsnio 1 dalimi, CPK 137 straipsnio 1 dalimi, bei nustatęs, kad santuokos nutraukimo byla iškelta 2019 m. lapkričio 15 d., teismas sprendė, jog J. G. gautas ir areštuotas darbo užmokestis, pajamos iki 2019 m. lapkričio 15 d. yra bendroji S. G. ir J. G. nuosavybė. Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas pareiškimą patenkinti ir nustatyti, jog S. G. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine priklauso ½ J. G. iki 2019 m. lapkričio 15 d. gautų pajamų.
6. Vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, numatančia, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, taip pat CPK 93 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, bei įvertinęs, kad pareiškimas patenkintas, teismas iš pareiškėjos J. G. bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Suinteresuotas asmuo J. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį; UAB „Gilojos statyba“ pareiškimą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Skundžiama nutartis prieštarauja Utenos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimui dėl santuokos nutraukimo (civilinės bylos Nr. 2YT-5947-839/2019), nes konstatuoja skirtingas faktines aplinkybes, o būtent tai, kad sutuoktiniai gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį iki 2019 m. lapkričio 15 dienos. Santuokos nutraukimo byloje teismas taikė CK 3.67 straipsnio 2 dalį, t. y. pripažino jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (nuo 2010 m. kovo 1 d.). Akivaizdu, jog S. G. nepriklauso dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų.
7.2. Šalčininkų rūmų teismas privalėjo sustabdyti bylą, kol bus išspręsta skyrybų byla. Santuokos nutraukimo byla turi šiai civilinei bylai prejudicinę reikšmę, kadangi abiejose bylose sprendžiamas sutuoktinių turto atskyrimo klausimas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Atsiliepimas
8. Pareiškėja (išieškotoja) UAB „Gilojos statyba“ atsiliepime prašo J. G. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš J. G. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. J. G. ir S. G. santuokos nutraukimo byla dar neišnagrinėta, jokie faktai joje dar nėra nustatyti. Ginčijamos nutarties išvados neprieštarauja 2019 m. gruodžio 20 d. teismo neįsiteisėjusiam sprendimui. Pareiškėjos teigimu, praktika, kuomet ištuokos byla inicijuojama po to, kai vieno iš sutuoktinių atžvilgiu pradėtas išieškojimas, ir siekiama už neadekvačiai ilgą laikotarpį nustatyti gyvenimo skyrium faktą (taip išvengiant solidarios atsakomybės pagal santuokos metu prisiimtus įsipareigojimus), negali būti laikoma sąžininga ir ginama. UAB „Gilojos statyba“ mano, kad argumentas dėl sutuoktinių atskiro gyvenimo nuo 2010 m. kovo 1 d. nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.
8.2. J. G. darbo užmokestis ir lėšos banko sąskaitose laikytini sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe iki tos dienos, kol įsiteisės teismo sprendimas, nutraukiantis J. G. ir S. G. santuoką. Teismas iš esmės teisingai įvertino ir nustatė, kad ½ dalis skolininko S. G. sutuoktinės gauto darbo užmokesčio (pajamų) priklauso skolininkui S. G.. Nors UAB „Gilojos statyba“ dalyvauja kreditoriaus (trečiojo asmens) teisėmis ištuokos byloje, šių civilinių bylų šalys yra skirtingos, todėl ištuokos byloje priimtas teismo sprendimas ir jame nustatytos aplinkybės neturės prejudicinės galios. Prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą yra nesąžiningas, neribotą laiką užvilkins bylos nagrinėjimą ir akivaizdžiai pažeis UAB „Gilojos statyba“, kaip išieškotojos, teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
11. Byloje nustatyta, kad antstolė S. Kastanauskienė vykdydama Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 57 520,48 Eur skolos bei palūkanų išieškojimo iš skolininko S. G. BUAB „Sauliaus pervežimai“ (po teisių perėmimo – UAB „Gilojos statyba“) naudai, bei nustačiusi, kad S. G. sutuoktinė J. G. dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 9 d. patvarkymu pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkui minėtų dokumentų nepateikus, antstolė 2019 m. spalio 4 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios dalies nustatymo iš sutuoktinės J. G. gaunamų pajamų. Pirmosios instancijos teismas patenkino išieškotojos prašymą, nustatydamas, kad 1/2 dalis skolininko sutuoktinės J. G. iki 2019 m. lapkričio 15 d. gauto darbo užmokesčio (pajamų) priklauso skolininkui S. G.. Suinteresuotas asmuo J. G. pateikė atskirąjį skundą, skundžiamos nutarties neteisėtumą grįsdama Utenos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. priimtu sprendimu dėl santuokos nutraukimo (civilinės bylos Nr. 2YT-5947-839/2019). Pasak apeliantės, skundžiama nutartis prieštarauja minėtam sprendimui, kadangi konstatuoja, kad sutuoktiniai gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį iki 2019 m. lapkričio 15 dienos. Teigia, kad santuokos nutraukimo byloje teismas taikė CK 3.67 straipsnio 2 dalį, t. y. pripažino jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (nuo 2010 m. kovo 1 d.). Apeliantės įsitikinimu, teismas privalėjo sustabdyti šią bylą, kol bus išspręsta skyrybų byla, nes pastaroji šiai civilinei bylai turi prejudicinę reikšmę.
12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties turiniu, civilinės bylos medžiaga bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neturi pagrindo sutikti, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas motyvuotai pagrindė savo išvadas, t. y. nurodė tiek faktines aplinkybes ir įrodymus, kuriais rėmėsi, tinkamai juos įvertino bei nurodė teisės normas, kurias taikė.
13. Pažymėtina, kad apeliantės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad, esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas). <...> Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. <...> Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
14. Nagrinėjamu atveju, apeliantė būtinumą sustabdyti bylą iki kol bus išspręsta santuokos nutraukimo byla, grindžia prejudicine jos reikšme sutuoktinių turto atskyrimo klausimo sprendimui. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad iš Utenos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo, kuriuo nutraukta S. G. ir J. G. santuoka bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, ir kuris dar nėra įsiteisėjęs, matyti, jog teismas nesprendė šioje civilinėje byloje nagrinėjamo klausimo (t. y. klausimo dėl S. G. priklausančios dalies sutuoktinės J. G. gaunamų pajamų). Apeliantė atskirajame skunde dėl šių motyvų nepasisakė, tačiau akcentavo, jog santuokos nutraukimo byloje teismas taikė CK 3.67 straipsnio 2 dalį, t. y. pripažino jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (nuo 2010 m. kovo 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus, kaip nepagrįstus. Iš neįsiteisėjusio Utenos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 2YT-5947-839/2019 (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad patvirtinta kitokio turinio sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nei apeliantė buvo pateikusi į nagrinėjamą bylą; joje nėra susitarta dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms taikymo nuo 2010 m. kovo 1 d., o teismas šių aplinkybių taip pat nekonstatavo. Vien aplinkybių, kad šalys gyvena atskirai daugiau kaip 9 metus nurodymas nereiškia, kad teismas taikė CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai vadovavosi CK 3.67 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.