- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- e2YT-9146-944/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03366-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Pareiškėjas
- E. M., R. V.
dalyvaujant pareiškėjoms E. M. ir R. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. M. ir R. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos kreipėsi į teismą prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Justinas Tėvelis priėmė mirusios sutuoktinės A. T. palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtą turtą.
Pareiškėjos pareiškime nurodė, kad pareiškėjos yra seserys. Pareiškėjai E. M. buvo išduotas 2003 m. liepos 4 d. liudijimas, kuriuo remiantis pareiškėja kartu su seserimi turėjo įteisinti teises į mirusio tėvo Justino Tėvelio palikimą. Tačiau paaiškėjo, kad pareiškėjų tėvas Justinas Tėvelis nespėjo įteisinti palikimo į pareiškėjų motinos turtą, todėl pareiškėjos yra priverstos kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimus. Pareiškėjos nurodo, jog pateikiamas testamentas patvirtina, kad jų tėvo valia buvo palikti palikimą lygiomis dalimis pareiškėjoms, todėl nesant daugiau brolių ar seserų, pareiškėjos vienintelės gali pretenduoti į tėčio palikimą. Pareiškėjos nurodo, jog Justinas Tėvelis vienas mokėjo visus mokesčius tenkančius gyvenamojo namo išlaikymui, iš karto po pareiškėjų motinos mirties ėmė tvarkyti gyvenamąjį namą, kaip savininkas, pasiliko reikalingus daiktus, kitus nereikalingus daiktus dovanojo kitiems asmenims ar išmėtė. Nors kaip savininkas turtą jis valdė trumpai, tačiau jame palaikė švarą ir tvarką bei atlikdavo smulkų remontą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą pareiškėjų pareiškime nurodyto turto paveldėjimą, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos A. T. turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad Justinas Tėvelis priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymui patenkinti, taip pat nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodė, jog patikslintą pareiškimą palaiko, tvirtina jame nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad po visas nekilnojamasis turtas buvo registruotas Justino Tėvelio vardu, todėl po A. T. mirties jis nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Paaiškino, kad po A. T. mirties Justinas Tėvelis prižiūrėjo turtą, juo naudojosi kaip savu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos E. M. ir R. V. yra Justino Tėvelio ir A. T. dukros (el. b. l. 12-13). A. T. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 15), o Justinas Tėvelis mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas Justino Tėvelio vardu (el. b. l. 16). Justinas Tėvelis už minėtą sklypą mokėjo mokesčius (el. b. l. 23-25).
Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Atkreiptinas dėmesys, kad priimamas visas mirusiojo palikimas, draudžiama priimti palikimą iš dalies ar su tam tikromis išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, nors reikalavimas formuluojamas dėl konkretaus turto priėmimo, tačiau sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nedetalizuojamas koks turtas/jo dalis priimta faktiniu valdymu. Pagal teisinį reglamentavimą, laikytina, kad asmuo priėmė visą mirusiojo turtą, nors faktiškai pradėjo valdyti tik dalį turto (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo nustato teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, turi nustatyti, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
Pareiškėjos nurodė, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas Justino Tėvelio vardu, nors įgytas santuokos metu, todėl būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės, duoti paaiškinimai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po A. T. mirties jos sutuoktinis Justinas Tėvelis perėmė ir pradėjo valdyti mirusiosios turtą, t. y. faktiškai priėmė A. T. palikimą.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad jų tėvas Justinas Tėvelis priėmė palikimą atsiradusį po A. T. mirties, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, todėl šis reikalavimas tenkintinas (CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjos galėtų įgyvendinti savo, kaip Justino Tėvelio įpėdinių teises į paveldimą turtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str., 576– 578 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Justinas Tėvelis, a. k. (duomenys neskelbtini) iki mirties ((duomenys neskelbtini)) po sutuoktinės A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.