- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- 1A-407-318/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39644-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Jolanta Čepukėnienė, Regina Pocienė
- Nuteistasis
- A. A. G.
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.
Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas ir bausmės pradžia nustatyta nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d.
Iš nuteistojo A. A. G. priteista nukentėjusiosios D. B. naudai 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Iš nuteistojo A. A. G. priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 27 993,59 Eur nukentėjusiosios D. B. gydymo išlaidų.
Iš nuteistojo A. A. G. priteista valstybei 442 Eur už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai D. B..
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. A. G. nuosavybės teise priklausančiam turtui – 16/25 pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. 8892-4005-7013, esančiam Pagėgių sav., Vilkyškių sen., Aušgirių k., Girių g. 4, ir ten esantiems 16/25 kitiems statiniams, paliktas galioti iki bus atlyginti civiliniai ieškiniai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d., nuo 17.30 val. iki 19.00 val., name, esančiame Girių g. 4, Aušgirių k., Vilkyškių sen., Pagėgių sav., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su D. B. metu tyčia sudavė 2 kartus turistiniu suskystintų naftos dujų balionu nukentėjusiajai D. B. į galvą ir taip padarė muštines žaizdas kaktoje bei dešiniajame antakyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, ranka atsukęs turistinio dujų baliono ventilio rankenėlę, nukreipė suskystintų dujų tekėjimą į D. B. veidą ir, išleisdamas dujas iš turistinio dujų baliono ant nukentėjusiosios, sąmoningai sukėlė sprogios atmosferos susidarymą, tuo metu nenustatyto uždegimo šaltinio sukeltos sprogimo liepsnos sąlygojo D. B. dauginius terminius 1? – 2A? – 2B? 55 proc. kūno paviršiaus ploto nudegimus: veide (2 proc.), kakle (2A? – 1 proc.), krūtinėje – pilve (2A? – 4 proc.), nugaroje – juosmenyje (2A? – 8 proc.), žastuose – pažastyse (2B?– 2 proc.), dilbiuose (2B? – 6 proc.), plaštakose (2A? – 3 proc.), genitalijose (2A? – 1 proc.), sėdmenyse (2A? – 5 proc.), šlaunyse abipus (2A? – 11 proc.), blauzdose (2A? – 8 proc.), pėdose (2A? – 3 proc.), I–II? abiejų akių obuolių junginių terminius nudegimus ir jų komplikacijas, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip dėl patirtų daugybinių terminių kūno nudegimų, gyjančių randais, kurių visiškai pašalinti nėra galimybės, nepataisomai subjaurojo D. B. kūną, tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis A. A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendį ir bylą išnagrinėti iš naujo.
2.1. Apeliantas tvirtina, kad šioje byloje tyrimas atliktas neobjektyviai ir šališkai, įvykio vieta apžiūrėta paviršutiniškai, iš karto nesurinkti daiktiniai įrodymai, neatlikta ekspertizė dėl narkotinių ir kitų psichotropinių medžiagų, neištirti jo kraujo mėginiai dėl klonezepamo pėdsakų kraujyje, įvykio vietos nuotraukos padarytos tik po mėnesio ir kt.
2.2. Apelianto teigimu, jis padarė ne visus kaltinimo inkriminuotus veiksmus. Pripažįsta, kad įvykio metu netyčia sudavė nukentėjusiajai dujų balionu, nes prabudęs pamatė prieš save stovinčią D. B., laikančią dujų balioną. Jis išsigando, kad gali apsinuodyti dujomis, todėl griebė iš nukentėjusiosios dujų balioną, bet D. B. nenorėjo jo atiduoti. Grumtynių dėl baliono metu jis pirmą kartą netyčia balionu pataikė D. B. į galvą. Kadangi ji baliono vis tiek nepaleido, tyčia sudavė jai antrą kartą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Po to, kai D. B. paleido dujų balioną, jis porą žingsnių atsitraukė ir nukreipė dujų srovę į D. B. pusę. Tai tęsėsi kelias sekundes, todėl ji turėjo pajusti šaltą vėją. Po šių veiksmų nuteistasis pasakė ,,atvėsk“ ir ėjo durų link. Tuo metu ant stalo kažkas subarškėjo, ir jis pamatė ten padėtą D. B. ranką, kurios kumštyje ji laikė žiebtuvėlį. Pasigirdo spragtelėjimas, panašus į žiebtuvėlio degimą, ir įvyko sprogimas. Apeliantas teigia, jog nuo to momento, kai jis pabudo, iki sprogimo praėjo 2-3 minutės, o D. B. dujas buvo atsukusi jau iki jo pabudimo, todėl dujų koncentracija buvo labai didelė, tai ir sukėlė sprogimą, kurio metu durys išlėkė kartu su balionu laukan. A. A. G. aiškina, kad įvykio metu pats baliono čiaupo neatsuko, tik iš baliono tekančių dujų srovę nukreipė į nukentėjusiosios pusę, tačiau, jo manymu, šie veiksmai sprogimo nesukėlė. D. B. apdegė stipriau, nes liko kambaryje ir nekvietė sau pagalbos, o jis tuo tarpu įšoko į šulinį ir išvengė sunkių pasekmių.
2.3. Apeliantas mano, kad D. B. jo atžvilgiu turėjo kažkokių negerų kėslų. Tai patvirtina jos elgesys iki įvykio: ji bandė jį įsivilioti į savo namus, nupirkdavo alaus, pati įpildavo, kvietė į savo namus pasimatuoti rūbų, nors taip anksčiau nesielgė. Jos veido mimika tuo metu jam atrodė keista, todėl įtaria, kad D. B. į alų jam galėjo įdėti klonezepamo, o dabar nori jį apkaltinti nebūtais dalykais ir taip vėl uždaryti į kalėjimą. Vieną dieną nuteistasis jai parodė klonezepamo buteliuką, rastą po savo pagalve, ir išsakė D. B. savo įtarimus, tačiau ji tai kategoriškai paneigė. A. A. G. tuomet pažadėjo, jog pats nueis į policiją ir parašys pareiškimą, kad D. B. geria su nepilnamečiais, vagia iš jo daiktus. D. B. pradėjo jam grasinti ir išėjo. Apeliantas įtaria, kad D. B. ir įvykio metu vėl jam į alų buvo įdėjusi klonezepamo ir, žinodama, jog jis miega, buvo sumaniusi nunuodyti dujomis, norėdama inscenizuoti jo savižudybę.
2.4. Be to, pasak apelianto, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jo atsakomybę sunkina tai, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis alkoholį gėrė vienas savo namuose, o to įstatymas nedraudžia. D. B. pas nuteistąjį atėjo nekviesta, nors žinojo, jog jis geria.
2.5. A. A. G. skunde prašo įvertinti ir tai, kad D. B. yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų, geria visokias tabletes, dažniausiai klonezepamą, o teisme ji melavo, neigdama savo priklausomybes.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo A. A. G. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas
6. ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Jais remdamasis nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir teisingai nuteistojo A. A. G. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį. Byloje nėra jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, būtų neobjektyvus ar šališkas.
7. Nuteistasis A. A. G. apeliaciniame skunde neneigia, kad tarp jo ir nukentėjusiosios D. B. įvyko konfliktas, tačiau aiškina, kad konfliktavo, nes jis iš nukentėjusiosios bandė atimti atsuktą dujų balioną. Būtent grumtynių dėl baliono metu nuteistasis du kartus (vieną iš jų netyčia) nukentėjusiajai sudavė dujų balionu į galvos sritį. Atėmęs dujų balioną, iš kurio ėjo dujos, A. A. G. dujų srovę nukreipė į nukentėjusiosios pusę, taip norėdamas ją „atvėsinti“, o paskui – atsitraukė. Nuteistojo manymu, šie jo veiksmai sprogimo nesukėlė. A. A. G. einant durų link, žiebtuvėlį uždegė pati D. B., dėl to ir įvyko sprogimas, kurio pasekmėje nukentėjusioji buvo sužalota.
7.1. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, iš dalies ir paties nuteistojo A. A. G. parodymams, kurie nebuvo nuoseklūs, aiškinant tiek įvykusio konflikto, sprogios aplinkos susidarymo priežastis, tiek nurodant įvykio aplinkybių seką.
7.2. Ikiteisminio tyrimo metu 2017-08-10 vykusioje apklausoje A. A. G. teigė, kad supykęs dėl dingusių savo daiktų, kuriuos D. B. kažkur išnešė, jau atsuktu (šnypšiančiu, be galvutės) dujų balionu 2 kartus trenkė nukentėjusiajai į galvą, po to dar nukreipė dujų srovę jai į veido sritį ir ketino išeiti, bet tada D. B. paėmė į savo rankas dujų balioną ir iš kišenės išsiimtu žiebtuvėliu jį padegė (t. 2, b. l. 164–167).
7.3. Kitos 2017-11-03 vykusios apklausos metu nuteistasis parodė, kad konflikto tarp jo ir nukentėjusiosios metu jis reikalavo grąžinti meškeres ir telefoną, o D. B. tuo metu sėdėjo ant lovos ir rankose jau laikė dujų balioną, kuris buvo atsuktas, nes jautėsi dujų kvapas. Jis, norėdamas šį balioną iš nukentėjusiosios atimti, traukė jį į save ir netyčia juo kliudė D. B. kaktą, po to dar kartą tyčia trenkė jai balionu ir nukentėjusioji balioną paleido. Nuteistasis, atėmęs dujų balioną, dujų srovę kelioms sekundėms nukreipė D. B. į veidą, kad ši „atsivėsintų“. Po to, ketindamas išeiti, pajautė ugnies pliūpsnį, nuo kurio dujų balionas iškrito jam iš rankų. Paprašytas patikslinti, kaip atsirado ugnies liepsna, A. A. G. teigė, kad nežino, nieko negali paaiškinti. (t. 2, b. l. 168–170).
7.4. 2017-11-06 atliekant parodymų patikrinimą vietoje, nuteistasis parodė, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios kilo dėl jo dingusio telefono. Tuomet A. A. G. iš D. B., sėdinčios ant fotelio arba lovos, norėjo atimti dujų balioną ir grumtynių metu vieną kartą netyčia, o kitą - specialiai trenkė jai dujų balionu į galvos sritį. A. G. parodė, kad atėmęs dujų balioną, išeidamas į lauką, dujų balioną nešėsi rankoje, kai pajuto ugnies pliūpsnį, tačiau nuo ko jis kilo, nežino ir paaiškinti negali (t. 2, b. l. 173–174).
7.5. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis jau tvirtino, kad po konflikto dėl meškerių ir telefono, jis išvarė D. B. namo, pats išgėrė alaus ir užmigo, o pabudęs pamatė priešais save stovinčią D. B., rankoje laikančią šnypščiantį dujų balioną; kambaryje jautėsi dujų kvapas, nebuvo kuo kvėpuoti. A. A. G., norėdamas minėtą dujų balioną atimti, pirmą kartą nukentėjusiajai į kaktą sudavė netyčia, antrą kartą - specialiai, kad ši dujų balioną paleistų. Nuteistasis tvirtino, kad atėmęs dujų balioną, juo nešinas ketino išeiti, tačiau išgirdo garsą ir atsisukęs D. B. rankose pamatė žiebtuvėlį, ir tuo metu įvyko sprogimas. Teisiamajame posėdyje ištyrus ikiteisminio tyrimo metu duotus A. A. G. parodymus, esančius t. 2, b. l. 168–170, nuteistasis papildomai parodė, kad atsukto dujų baliono srovė purškė nukentėjusiajai į veidą, tuo metu dujų balioną jis jau buvo iš jos atėmęs. Nuteistasis patvirtino, kad konflikto metu du kartus D. B. sudavė į kaktą, po smūgių ją „atvėsino“ ujomis ir skubėjo išmesti dujų balioną į lauką, tačiau tuo metu įvyko sprogimas. A. A. G. teigė, kad D. B. rankose jis matė žiebtuvėlį (t. 3, b. l. 134–136). Taigi nuteistasis, duodamas parodymus, siekė lengvinti savo teisinę padėtį, atsakomybę už kilusias pasekmes siekdamas perkelti nukentėjusiajai, neva iki jo nusikalstamų veiksmų prileidusiai į patalpą dujų.
7.6. Iš pirmiau aptartų parodymų matyti, kad nuteistasis ir nukentėjusioji skirtingai nurodo nagrinėjamo įvykio aplinkybes. A. A. G. ikiteisminio tyrimo apklausose ir pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde nurodė, kad jis konflikto metu bandė iš D. B. atimti dujų balioną, kuris jau buvo atsuktas, matė, kad nukentėjusioji turėjo rankoje žiebtuvėlį. Šie jo parodymai, visų pirma, prieštarauja jo paties parodymams, duotiems pirmose ikiteisminio tyrimo apklausose. Apklausiamas po įvykio 2017-08-10 jis nesakė, kad D. B. rankose turėjo atsuktą dujų balioną, kai jis jai smūgiavo į galvos sritį, o aiškino, kad jau atsuktu (šnypšiančiu) dujų balionu 2 kartus trenkė nukentėjusiajai į galvą, po to dar nukreipė dujų srovę jai į veido sritį ir ketino išeiti, bet tik tada jau D. B. paėmė į rankas dujų balioną ir iš kišenės išsiimtu žiebtuvėliu jį padegė (t. 2, b. l. 164–167), o parodymų patikrinimo metu nuteistasis aiškino, kad jis, išeidamas į lauką, dujų balioną nešėsi rankoje, kai pajuto ugnies pliūpsnį, tačiau nuo ko jis kilo, nežino ir paaiškinti negali (t. 2, b. l. 173–174).
7.7. Pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde nuteistasis savo parodymus vėl keitė, teigdamas, kad po konflikto su D. B. ją iš savo namų išvarė, o pats išgėręs alaus užmigo, o pabudęs savo kambaryje vėl pamatė D. B., kuri rankose laikė atsuktą dujų balioną, kurį jis ir norėjo atimti (t. 3, b. l. 134-136).
7.8. Taigi nuteistojo parodymai ne tik nesutampa tarpusavy, bet visiškai prieštarauja nuosekliems D. B. parodymams. Viso proceso metu nukentėjusioji tvirtino, kad tarp jos ir nuteistojo jokios grumtynės dėl dujų baliono nevyko. Ji įvykio metu savo rankose jokio dujų baliono ar žiebtuvėlio neturėjo. A. A. G. dėl pavydo kilusio konflikto metu smūgiavo jai dujų balionu į galvą, apipylė dujomis ir padegė (t. 3, b. l. 136–137). Šiuos jos parodymus patvirtina liudytojo R. A. parodymai, kad, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, D. B. iš karto pasakė, kad tarp jos ir A. A. G. įvyko konfliktas dėl jo pavydo, nes namo parvežė kaimynas. Nuteistasis jai smūgiavo balionu, o paskui apipylė dujomis ir padegė (t. 1, b. l. 132-133; t. 3, b. l. 159-160). Šio liudytojo parodymai sutampa su liudytojų: L. K., D. K., I. M. parodymais, kurie papildomai patvirtino, jog iš karto po įvykio nuteistasis tvirtino, kad būtent jis nužudė žmogų, t. y., savo sugyventinę (t. 3, l. 158–160). Liudytoja D. K. patvirtino, jog ir iki įvykio nuteistasis ne kartą smurtavo prieš nukentėjusiąją, mušdamas ją rankomis ir kojomis, o paskui prigrasindavo, kad pastaroji atsiimtų pareiškimus. Paskutiniu metu prieš įvykį D. B. jai guodėsi, kad A. A. G. grasina jai kažką padaryti. Be to ir pats nuteistasis teisme pripažino, jog į įvykio vietą susirinkus minėtiems liudytojams, jis sakė, jog nužudė žmogų, nes buvo įsitikinęs, kad D. B. nunuodijo dujomis.
7.9. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus įrodymus, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde išdėstyti nuteistojo teiginiai, jog nukentėjusioji atsuktą dujų balioną laikė rankose, norėdama jį miegantį nunuodyti, kad dujų balionas buvo atsuktas jau ankščiau ne jo iniciatyva, yra tik jo gynybinė versija, kurią paneigia byloje esantys įrodymai, kurie papildo vienas kitą ir neabejotinai patvirtina pirmos instancijos teismo nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes.
8. Pasitvirtinus, kad įvykio metu nukentėjusioji dujų baliono ne tik, kad neatsuko, bet apskirtai jo rankose nelaikė, nuteistojo teiginiai apie netyčinį smūgiavimą, siekiant atimti iš nukentėjusiosios dujų balioną, vertintini kaip jo siekis palengvinti savo teisinę padėtį.
8.1. Viso proceso metu nukentėjusioji nuosekliai parodė, kad konflikto metu A. A. G. jai smūgiavo dujų balionu į galvą (t. 1, b. l. 68–69, 72; t. 3, b. l. 136), tokias aplinkybes nukentėjusioji papasakojo ir iš karto po įvykio atvykusiam policijos pareigūnui R. A. (t. 1, b. l. 132–133; t. 3, b. l. 159–160). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji patikslino, kad dujų balionas prieš nuteistajam suduodant jai į galvą, stovėjo ant žemės, netoliese (t. 3, b. l. 136). Tuo tarpu nuteistojo parodymai ir apie smūgių sudavimą nukentėjusiajai į galvos sritį yra prieštaringi.
8.2. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad iš pačios nukentėjusiosios (t. 3, b. l. 136–137) bei liudytojos D. K. (t. 3, b. l. 161–162) parodymų yra žinoma, kad D. B. nagrinėjamo įvykio metu buvo blogos sveikatos, nedarbinga, sunkiai vaikščiojo. Tuo tarpu apie A. A. G. fizinę sveikatą galima spręsti iš to, kad po įvykio metu patirtų sužalojimų įšokęs į 4 metrų 35 centimetrų gylio šulinį (t. 1, b. l. 37), jis sugebėjo pats iš jo išlipti - laiptų, grotų, tvirtinimų, kuriais būtų galima išlipti iš šulinio, jame nebuvo (t. 2, b. l. 164-167, 168-170, 173-174; t. 3, b. l. 134–136). Todėl akivaizdu, kad, norint atimti dujų balioną iš gerokai fiziškai silpnesnės nukentėjusiosios, nuteistajam nebūtų reikėję prieš ją naudoti tokią intensyvią jėgą – daužyti jos galvą dujų balionu (t. 3, b. l. 135). Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad A. A. G., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kėlė nepagrįstas versijas apie grumtynes su nukentėjusiąja dėl atsukto dujų baliono bei netyčinio smūgiavimo jai į galvą, bandant šį balioną atimti. Be to, jo parodymų nelogiškumą patvirtina paties nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad dujų balioną rankose laikė D. B., kai jis balionu nukentėjusiajai smūgiavo į galvos sritį.
9. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad įvykio metu nukentėjusioji slapta A. A. G. įpylė raminamųjų vaistų, nuo kurių šis buvo užmigęs. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. B. atliko tokius veiksmus, todėl vien ta aplinkybė, kad ji daug metų iki įvykio sirgo depresija (t. 3, b. l. 136), neleidžia daryti išvados, kad savo vartotus vaistus ji galėjo įpilti ir A. A. G.. Ikiteisminio tyrimo metu apie galimą vaistų poveikį nieko neužsiminė ir pats nuteistasis, todėl jam nebuvo atlikti kraujo tyrimai, galintys patvirtinti ar paneigti šią jo versiją. Pažymėtina, kad receptinių raminamųjų vaistų vartojimas pats savaime nėra draudžiamas, todėl, jei D. B. dėl savo sveikatos būklės ir vartoja vaistus, tai neturi jokios įtakos teismo išvadoms dėl A. A. G. baudžiamosios atsakomybės. Tas pats pasakytina ir apie apeliaciniame skunde nurodytą D. B. elgesį – kvietė į namus, įpildavo alaus ir pan. Iš baudžiamosios bylos medžiagos yra žinoma, kad nukentėjusioji ir nuteistasis ankščiau buvo sugyventiniai, todėl toks jos elgesys nėra kažkuo išskirtinis ar sąlygojantis A. A. G. nusikalstamus veiksmus. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad įvykio metu D. B. buvo apsvaigusi nuo narkotinių ar kitokių medžiagų.
10. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliaciniame skunde dėstoma tolesne nagrinėjamo įvykio eiga, susijusia su kilusio sprogimo aplinkybėmis. A. A. G. neneigia, kad iš dujų baliono tekančią dujų srovę jis nukreipė į D. B. veido sritį, tačiau tvirtina, kad šie jo veiksmai nesukėlė sprogimo, ir aiškina matęs, kaip nukentėjusioji uždegė rankoje turėtą žiebtuvėlį, po ko ir įvyko sprogimas.
10.1. Kaip ir apie aukščiau aptartas gynybines versijas, taip ir apie šią, susijusią su žiebtuvėlio panaudojimu įvykio metu, nuteistasis davė prieštaringus parodymus. Apklausiamas 2017-08-10 jis parodė, kad po to, kai D. B. į veidą papurškė dujų ir ketino išeiti, pastaroji į rankas paėmė dujų balioną ir iš kišenės išsiimtu žiebtuvėliu jį padegė (t. 2, b. l. 164–167). 2017-11-03 vykusios apklausos metu bei 2017-11-06 atliekant parodymų patikrinimą vietoje, nuteistasis jau negalėjo paaiškinti, iš kur atsirado ugnies pliūpsnis, tačiau priešingai nei pirmoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje jis parodė, kad, papurškęs nukentėjusiajai dujų, jis dujų balioną nešėsi rankoje, ketindamas išeiti į lauką (t. 2, b. l. 168–170, 173–174). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis dar kartą keitė savo parodymus, tvirtindamas, kad atėmęs dujų balioną iš nukentėjusiosios ir papurškęs jai į veidą dujų, ketino išeiti, nešdamas dujų balioną rankoje, tačiau išgirdęs garsą, atsisukęs pamatė D. B. rankose žiebtuvėlį, tuo metu įvyko sprogimas (t. 3, b. l. 134–136). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aptarti nuteistojo parodymai ne tik nesutampa lyginant juos tarpusavyje, bet jie prieštarauja ir kitiems byloje esantiems įrodymams. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji parodė, kad įvykio metu nei dujų baliono, nei žiebtuvėlio ji rankose neturėjo (t. 3, b. l. 136), ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad tikrai nieko nepadegė, nesugalvotų savo namų deginti (t. 1, b. l. 68-69). Žiebtuvėlis nebuvo rastas ir apžiūrint įvykio vietą 2017-08-04, t. y. tą pačią dieną, kai įvyko nagrinėjamas įvykis. (t. 1, b. l. 23–36). Pažymėtina, kad, nors 2017-08-21 papildomos įvykio vietos apžiūros metu padarytoje fotonuotraukoje Nr. 24 (t. 1, b. l. 45) užfiksuotas ant stalo esantis žiebtuvėlis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši papildoma įvykio vietos apžiūra atlikta praėjus daugiau nei dviem savaitėm po nagrinėjamo įvykio, įvykio vieta visą tą laiką nebuvo saugoma ir į ją galėjo patekti pašaliniai asmenys, darytina išvada, kad šis žiebtuvėlis įvykio vietoje atsirado po 2017-08-04 vykusios įvykio vietos apžiūros. Šią išvadą taip pat patvirtina abiejų įvykio vietos apžiūrų protokolų prieduose esančių fotolentelių palyginimas, iš kurių akivaizdžiai matosi skirtinga kambaryje esančių daiktų išsidėstymo tvarka 2017-08-04 ir 2017-08-21 (t. 1, b. l. 27–36; 44-45). Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, įvykio vietos apžiūra, kaip jau buvo minėta, atlikta iš karto po nagrinėjamo įvykio, tą pačią dieną. Jos metu įvykio vieta buvo ne tik fotografuojama (fotolentėlės yra byloje, t. 1, b. l. 27-36, taip pat ir prie bylos esančiame kompaktiniame diske), apžiūros metu buvo paimti objektai: dujų balionas, kirvukas, kraujo mėginys, telefonai (t. 1, b. l. 25).
11. Kad įvykio metu kilusiai sprogimo liepsnai kilti nebuvo būtinas žiebtuvėlio panaudojimas, patvirtina byloje esančios specialisto išvados Nr. 11-2129 (17) tiriamojoje dalyje nurodyta aplinkybė, jog sprogios atmosferos uždegimo šaltiniais tam tikrais atvejais gali būti elektros prietaisai, laidai, taip pat įvairios kibirkštys, įskaitant ant žmogaus kūno, drabužių susikaupusias statinės elektros iškrovų kibirkštis. Šioje specialisto išvadoje konstatuota, kad tiriamojo įvykio atveju kambaryje (ar didelėje jo dalyje) buvo sudaryta iš SND baliono išleistų dujų sprogi atmosfera, kuri užsiliepsnojo nuo tam tikro uždegimo šaltinio poveikio, sprogimo liepsnos tiesioginis poveikis sąlygojo žmonių kūnų nudegimus, o sprogimo banga, tikėtina, sąlygojo stiklų suirimą ir lauko durų varčios nuplėšimą nuo vyrių. Specialisto išvadoje paneigti ir apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad ugnies sprogimo banga išmetė dujų balioną į lauką. Išvadą surašęs specialistas nurodė, kad A. A. G. teiginiai, kad balioną laukan išmetė pliūpsnio „srovė“, t. y. sprogimo banga, laikomas visiškai nepagrįstu, nes sprogimo banga galėtų mesti bet kokį daiktą tik tiesiąja kryptimi, o tiriamuoju atveju patalpų ir durų tarpusavio padėtis išmesti balioną iš įvykio vietos (kambario) į baliono gulėjimo kieme vietą, tokios galimybės nesudarė. Šis specialisto paaiškinimas neprieštarauja tam, kad nuteistasis, išeidamas iš patalpos, išsinešė ir dujų balioną. Be to, specialisto išvadoje konstatuota ir tai, kad dėl SND komponentų cheminio stabilumo normaliomis aplinkos sąlygomis, jų savaiminio užsiliepsnojimo galimybės nėra (t. 2, b. l. 53–60). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sprogimo liepsną įvykio metu sukėlė nenustatytas uždegimo šaltinis. Tai neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams, kad ji įvykio metu savo rankose neturėjo nei dujų baliono, nei žiebtuvėlio, dujų patalpoje neleido ir jų nepadegė.
12. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad minėtoje specialisto išvadoje konstatuotą iš SND baliono išleistų dujų sprogią atmosferą sąlygojo A. A. G. veiksmai – jis atsukęs turistinio dujų baliono ventilio rankenėlę, leisdamas dujas į patalpą, sukėlė sprogią atmosferą, kuri užsiliepsnojo nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto uždegimo šaltinio poveikio, o sprogimo liepsnos tiesiogiai sąlygojo nukentėjusiosios kūno nudegimus, atitinkančius sunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp A. A. G. nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
11.1 Iš tiesų, byloje nėra pakankamai faktinių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad A. A. G. veiksmai buvo dujų uždegimo šaltiniu, tačiau nuteistasis suvokė, kad smūgiuodamas į galvos sritį dujų balionu, leisdamas į D. B. veidą savaime žmogaus sveikatai pavojingas dujas, elgiasi pavojingai, nes dujos itin degi medžiaga, galinti sprogti. Šią medžiagą jis naudojo buityje maisto gamybai, todėl turėjo žinių apie jos savybes, galinčias sukelti pavojingus padarinius. Taigi, žinodamas apie šios medžiagos pavojingas savybes, galinčias sukelti sprogimą ir sunkiai sužaloti nukentėjusiąją, nuteistasis, girdėdamas, kad balionas šnypščia, jausdamas aplinkoje dujų kvapą, baliono neužsuko, o priešingai - dujų srovę nukreipė į nukentėjusiosios veidą. Taigi aptarti faktiniai duomenys leidžia spręsti, kad nuteistasis suprato, kad tokiais veiksmais gali sukelti nustatytas sunkias pasekmes, nors jų ir nesiekė, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis nusikalstamus veiksmus padarė netiesiogine tyčios forma (BK 15 straipsnio 3 dalis). Dėl nustatytų A. A. G. nusikalstamų veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta D. B. sveikata, todėl jie teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Dėl Arūnui A. G. paskirtos bausmės
13. Klaipėdos apygardos teismas A. A. G. už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra lygi šio įstatymo sankcijos numatytam šios bausmės vidurkiui. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė, kad A. A. G. padarė sunkų nusikaltimą, veikdamas netiesiogine tyčia. Skundžiamame nuosprendyje įvertino ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis – jis teistas ir už smurtinių nusikaltimų padarymą (t. 2, b. l. 112–116), byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusius teistumus (t. 2, b. l. 124–131), ne kartą baustas ir administracine tvarka (t. 2, b. l. 136-143). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, A. A. G. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
13.1. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šią A. A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, savo sprendimo nemotyvavo, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią specialisto išvadą Nr. T-A 8131/2017(01), kurioje konstatuota, kad A. A. G. kraujyje, paimtame iš karto po įvykio, nustatyta mažiausia koncentracija 2,07 promilės etilo alkoholio (t. 2, b. l. 25), liudytojos D. K. parodymus, kad įvykio dieną nuteistasis buvo itin piktas, labai agresyvus (t. 3, b. l. 162), taip pat į nusikaltimo padarymo aplinkybes, neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos A. A. G. taikytos nepagrįstai. Pažymėtina, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė A. A. G. nustatyta ne todėl, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus savo namuose (kas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nėra draudžiama), o dėl to, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sunkiai sutrikdė D. B. sveikatą, o apsvaigimas nuo alkoholio neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamų veiksmų padarymui.
13.2. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pripažinta ir kita A. A. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. G., jau teistas už tyčinius nusikaltimus, už kuriuos teistumai nebuvo išnykę ir nepanaikinti įstatymo nustatyta tvarka, jis vėl padarė šioje byloje nagrinėjamą tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Tai atitinka nusikaltimų recidyvo (kartu ir asmens buvimo recidyvistu) sąlygas, įtvirtintas BK 27 straipsnio 1 dalyje (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 272-976/2017).
13.3. Pirmosios instancijos teismas A. A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagrįstai nenustatė. Proceso metu nuteistasis pripažino tyčia sudavęs antrą smūgį dujų balionu nukentėjusiajai į galvos sritį, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad dėl to nuoširdžiai gailisi. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama, jei teismas nustato, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis). Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, jei jis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui, pripažįsta esmines įvykio aplinkybes, turinčias juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. A. A. G. viso proceso metu davė nenuoseklius parodymus, juos keitė, siekdamas švelninti savo teisinę padėtį, kėlė įvairias gynybines versijas, savo kaltę pripažino tik dėl vieno smūgio sudavimo. Dėl savo veiksmų, kuriais sukėlė sprogimą ir D. B. sunkiai sutrikdė sveikatą, kritiškai savo elgesio nevertino. Todėl apeliaciniame skunde nurodytas gailėjimasis tik dėl dalies atliktų veiksmų yra deklaratyvus ir nelaikytinas nuoširdžiu. Esant šioms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad A. A. G. atsakomybę lengvina BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė.
13.4. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam A. A. G. bausmės rūšį ir jos dydį už nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, bei paskirdamas sankcijos vidurkį atitinkančią bausmę – penkerius metus laisvės atėmimo, BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 61 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Paskirtoji bausmė, vertinant teismo nustatytas aplinkybes, tikrai nėra aiškiai per griežta.
14. Skundžiamame nuosprendyje į bausmės laiką tinkamai įskaitytas laikas, kurį nuteistasis praleido suimtas.
Dėl civilinių ieškinių
15. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė ir su civiliniais ieškiniais susijusius klausimus. Priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžių apeliaciniame skunde neginčija ir nuteistasis
15.1. Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, pateikusi patikslintą 27 993,59 Eur civilinį ieškinį dėl D. B. gydymo (t. 1, b. l. 106-107), šį savo reikalavimą pagrindė suteiktų paslaugų išrašu (t. 1, b. l. 108), todėl ši suma skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai priteista iš kaltininko A. A. G. (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).
15.2. Dėl A. A. G. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji D. B. neabejotinai patyrė ir iki šiol patiria didelius neigiamus išgyvenimus, skausmą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir visas kitas neigiamas emocijas, nurodytas pateiktame civiliniame ieškinyje (t. 1, b. l. 87–88). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltės formą, atsižvelgęs į tai, kad iš A. A. G. priteista ir didelio dydžio turtinė žala, prašomos neturtinės žalos dydžio sumą sumažino ir D. B. iš A. A. G. priteisė 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
15.3. Iš A. A. G. pagrįstai priteista 442 Eur valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai D. B. (t. 3, b. l. 166).
15.4. Skundžiamame nuosprendyje tinkamai išspręstas ir su laikinu nuosavybės teisės apribojimo taikymu susijęs klausimas.
15.5. Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti pirmos instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo, todėl jis paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. A. G. apeliacinį skundą atmesti.