Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovui K. B., jo atstovei advokato padėjėjai G. L., atsakovės R. B. atstovei advokatei Ritai Petručionytei, išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gražinai Didžbalienei, nedalyvaujant ieškovui P. B., atsakovei R. B., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, sutuoktinio turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, ir atsakovės R. B. priešieškinį ieškovui K. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktinio turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-02-14 teismo nutartimi į bylą ieškovu buvo įtrauktas P. B. (b.l. 46).

-R. B., a.k(duomenys neskelbtini) priteisti 2/3 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios vertė 57 333,33 Lt (penkiasdešimt septyni tūkstančiai trys šimtai trisdešimt trys litai 33 et);

- K. B., a.k(duomenys neskelbtini) priteisti 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios vertė 28 666,67 Lt (dvidešimt aštuoni tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt šeši litai 67 ct);

Priešieškinyje (b.l. 120-122) atsakovė nurodė, kad 2000 m. su ieškovu buvo bedarbiai, todėl jai teko išvažiuoti į Vokietiją dirbti, ilgą laiką siuntė pinigus sutuoktiniui ir vaikams išlaikyti, ieškovas niekada nereiškė noro atvykti pas ją. Nurodė, jog suaugusi jųdviejų duktė šiuo metu gyvena pas ją, o sūnų ji išlaiko siųsdama jam pinigus. Nurodė, jog su sūnumi palaiko artimus santykius. Jai turėtų atitekti 2/3 dalis buto, įgyto santuokos metu. Kompensacija nepriteistina, kadangi ieškovas neturės pinigų šiai kompensacijai išmokėti.

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog K. B. ir R. B. (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (b.l. 11). Šalių santuokos metu šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. B. (b.l.12). Šio buto pajaus dydis – 50929,84 Lt. , kuris susideda iš 16000,00 Lt. įnašų, 20042,84 Lt. suteiktos paskolos ir 14887,00 teismo priteistos sumos AB ‚Kauno energija“ (b.l. 17). Santuokos metu šalys įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), 86000 Lt. vertės, kuris viešame registre įregistruotas ieškovo vardu (b.l.14, 15). Šalys neturi jų vardu registruotų transporto priemonių (b.l. 16). K. B. vidutį darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. sudarė 686,00 Lt. (b.l. 18, 52). R. B. Lietuvoje nedirba (b.l. 63), laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2012-04-30 jai Vokietijoje buvo skirta pašalpa 963,02 Eurų dydžio (b.l 79-86), laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2011-12-31 skirta pašalpa 963,02 Eurų dydžio, (b.l.87-90), laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-04-30 skirta pašalpa 973,02 Eurų (b.l. 91-93). Laikotarpiu nuo 2001-01-01 iki 2012-04-01 už bendrovės „Kauno vandenys“ teikiamas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), sumokėta 7577,98 Lt. (b.l. 106). Laikotarpiu nuo 2001-01-01 iki 2012-04-01 už bendrovės „Init“ kabelinės televizijos teikiamas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), sumokėta 2969,47 Lt. (b.l. 107). Laikotarpiu nuo 2001-01-01 iki 2012-04-01 už bendrovės AB „Kauno vandenys“ teikiamas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), sumokėta 7577,98 Lt. (b.l. 106). Laikotarpiu nuo 2008-05-27 iki 2012-03-27 už bendrovės „Dokeda“ teikiamas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), sumokėta 1613,42 Lt. (b.l. 108-109). Laikotarpiu nuo 2001-01-01 iki 2012-04-01 už bendrovės AB „Kauno energija“ teikiamas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), sumokėta 22053,01 Lt. (b.l.110-116). 2008-03-01 nuomos sutartis patvirtina, kad atsakovė R. B. V., Offenbacho mieste, nuomoja butą, kuriame yra du kambariai, prieškambaris, virtuvė, vonia su WC, balkonas ir rūsys – 65,96 kv.m. ploto (b.l. 127-131), į bylą atsakovė pateikė ir buto fotonuotraukas (b.l. 162-166). 2012-09-03 raštas patvirtina, kad P. B. yra priimamas į (duomenys neskelbtini), esančią Offenbacho mieste (b.l. 154-155). 2012 m. gegužę ir birželį atsakovei R. B. buvo paskirta 716,62 eurų pašalpa (b.l. 156-157). R. B. pateikė pažymą apie savo vidutinį darbo užmokestį 2012 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais, kuris sudarė 236,50 eurų (b.l. 158-160).

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nurodydamas, kad nuo 2001 m. sausio mėnesio su atsakove negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, kadangi ji paliko šeimą ir išvyko į Vokietiją, grįždavo labai retai, tik pasisvečiuoti, nekvietė atsakovo atvykti, vėliau ieškovas iš sutuoktinės sužinojo, kad ji turi kitą gyvenimo draugą, ieškovas per tą laiką gyveno vienas ir išlaikė du vaikus.

Atsakovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydama, kad ieškovas pamiršo apie savo, kaip sutuoktinio pareigas, lojalumą šeimai, rūpestį atsakove ir vaikais, apie pareigą išlaikyti šeimą. Nurodė, kad santuoka nutrūko 2008 m., iki to laiko atsakovė laikė, kad šeima nėra nutrūkusi.

Teismas nustato, kad šalys nuo 2001 m. sausio mėnesio gyvena skyrium, o šiuo metu nepalaiko ir šeiminių santykių, netvarko bendro ūkio, nutraukti santuoką abu yra tvirtai pasiryžę, todėl darytina išvada, kad sutuoktiniams gyventi toliau kartu ir išsaugoti šeimą nėra galimybės, šalių santuoka nutrauktina.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis yra neištikimas arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Kaip kiekviena prezumpcija, ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.

Lietuvos teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, nustatęs, kad santuoka iširusi tiek dėl vieno, tiek dėl kito sutuoktinio kaltės, gali priimti sprendimą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Tam, kad būtų galima preziumuoti atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo dėl šeimos palikimo ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpinimo, būtina nustatyti dviejų aplinkybių visetą: pirma, šeimos palikimo, antra, visiško nesirūpinimo ja daugiau kaip vienerius metus.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė 2001 m. išvyko gyventi ir dirbti į Vokietiją dėl geresnio uždarbio, norėdama pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas, kadangi uždirbo mažai, o ieškovas oficialiai nedirbo. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad abu su atsakove sutarė dėl atsakovės išvykimo. Atsižvelgiant į tai, kad abu sutuoktiniai buvo sutarę dėl atsakovės išvykimo į užsienį, siekiant geresnio uždarbio, teismas laiko nepagrįstu ieškovo argumentą, kad šalių santuoka iširo dėl to, kad atsakovė paliko šeimą 2001 m. Sutuoktiniams susitarus dėl vieno iš jų išvykimo į užsienio valstybę dirbti dėl šeimos gerovės ir jam išvykus laikinai ten dirbti, tokia santuoka gali egzistuoti ir tai savaime nereiškia, jog sutuoktinis paliko šeimą. Šiuo atveju atsakovė išvyko su ieškovo pritarimu ir ketindama pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, jog atsakovė ketino palikti šeimą ir ją paliko. Be to, kaip paaiškino liudytoja E. L. B., ieškovas tikėjosi, kad atsakovė grįš, kad šeima nesugrius. Kad šeima neiširo 2001 m. nurodė ir atsakovė, paaiškindama, kad faktiškai šeima iširo tik 2008 m. Kadangi abu sutuoktiniai manė, jog šeima 2001 m. buvo neiširusi, abu dar tikėjosi gyventi šeimoje, atsakovės išvykimas dirbti į Vokietiją nelaikytinas vienašališku jos atsisakymu vykdyti santuokines pareigas ir nulėmusiu santuokos iširimą. Šią išvadą patvirtina ir šalių elgesys, kadangi nei vienas iš sutuoktinių nuo 2001 m. iki 2011 m. lapkričio mėnesio nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo, ieškovas neiniciavo ir turto padalinimo bei buto pirkimo jo asmeninėn nuosavybėn, atsakovė siųsdavo pinigus šeimai, ieškovas rūpinosi vaikais ir butu, nei vienas nerašydavo raštelių dėl perduodamų pinigų ir pan.

Be to, ieškovas neįrodė ir aplinkybės, kad išvykusi į Vokietiją, atsakovė visiškai nesirūpino šeima daugiau kaip vienerius metus. Kaip paaiškino pats ieškovas bei liudytoja E. L. B., atsakovė siųsdavo pinigus vaikams, pagrinde ji pirkdavo vaikams rūbus, lovas, pirko tapetus vaikų kambariams, apmokėdavo vaikų atostogas. Šalių sūnus P. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad nori gyventi su mama Vokietijoje, kad jo santykiai su mama yra artimesni negu su tėčiu, su ja gali pasitarti, pasikalbėti, o su tėčiu ne, nurodė, kad bendraudavo su mama telefonu, programa. „SKYPE“. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad abu sutuoktinių vaikai šiuo metu jau gyvena su atsakove Vokietijoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovei išvykus, ji nenutraukė ryšių su šeima, ja rūpinosi, siuntė pinigus, palaikė ypač artimus ryšius su vaikais. Todėl, teismo vertinimu, santuokos iširimą lėmė ne atsakovės šeimos palikimas, o šalių tarpusavio santykiai iki atsakovės išvykimo dirbti į Vokietiją, kuomet šalys, nors ir abu sutarę, kad atsakovė išvyks, neturėjo bendros vizijos ir sutarimo, kaip elgsis po to, ir abiejų sutuoktinių nenoras, nesistengimas išsaugoti tarpusavio santykių jų pablogėjimo metu, kai sutuoktiniai nutolo vienas nuo kito, kuomet nei atsakovė, nei ieškovas nesiėmė iniciatyvos dėl ieškovo atvykimo su vaikais gyventi į Vokietiją arba dėl atsakovės grįžimo į Lietuvą. Todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 3K-3-24/2010). Nors ieškovas nurodė, jog atsakovė buvo jam neištikima 2004-2005 m., tačiau šios aplinkybės neįrodinėjo, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o atsakovė šią aplinkybę neigė. Šalių sūnus P. B. paaiškino, kad atsakovė šiuo metu gyvena su draugu. Tačiau ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės išvadai dėl santuokos iširimo abiejų sutuoktinių kaltės, nes byloje nėra duomenų, kad ji egzistavo iki santuokos faktinio iširimo. Kaip nurodė atsakovė, jos manymu santuoka faktiškai iširo 2008 m., per juos nei vienas iš sutuoktinių nesistengė atkurti santuokinių santykių, neieškojo bendro sutarimo, kuris padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Todėl teismas, nustato, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl buvusių sutuoktinių pavardžių

Santuoką nutraukus, atsakovei jos pageidavimu, ir nesant dėl to ginčui, paliktina santuokinė pavardė B. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo

Nors procesiniuose dokumentuose šalys kėlė ginčą dėl nepilnamečio sūnaus P. B. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, tačiau 2012-03-26 parengiamojo teismo posėdžio metu P. B. išreiškus norą gyventi su mama, ieškovas teismo posėdžio metu sutiko su atsakovės priešieškinyje pareikštais reikalavimais nustatyti P. B. gyvenamąją vietą su atsakove ir teikti jam išlaikymą po 400 Lt. kasmėnesinių išmokų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko tėvų susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra pagrindinis vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būdas (LR CK 3.169 str. 1 d.), bei įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis apie jos gyvenamąją vietą, gaunamas pajamas, mokyklą, kurią lankys P. B., pripažįsta, kad nepilnamečio vaiko P. B. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove, o taip pat priteisimas išlaikymo jam iš ieškovo po 400 Lt. kas mėnesį, atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus, todėl šie atsakovės priešieškinyje pareikšti reikalavimai tenkintini.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo

Byloje nustatyta, jog santuokos metu šalys įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad iš bendrų sutuoktinių lėšų buvo sumokėta 16 000 Lt. pajinių lėšų, likusi dalis pajaus – 20042,84 Lt. suteiktos paskolos ir 14887,00 Lt. teismo priteistos skolos AB „Kauno energijai“ yra sumokėta išimtinai iš ieškovo asmeninių lėšų, t.y. jau negyvenant su sutuoktine ir nevedant bendro ūkio, todėl prašo teismo nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, t.y. nuo 2001 m. sausio mėnesio. Ir pripažinti, kad šis butas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui K. B., o atsakovei priteisti iš ieškovo 8000 Lt. kompensaciją už iš bendrų sutuoktinių lėšų sumokėtą ½ dalį pajinių įnašų. Teismo posėdžio metu ieškovas pakeitė reikalavimą ir prašė priteisti jam 2/3 dalis buto, o atsakovei – 1/3 dalį, nurodė, kad sutiktų ir ½ dalį skirti atsakovei.

Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ginčo butas įgytas santuokoje, todėl dalintinas lygiomis dalimis. Tačiau atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, jai skirtina 2/3 dalis buto.

LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe. Šio straipsnio 2 d. nustatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Ieškovas neprašė paneigti šios prezumpcijos. Tačiau jis prašė teismo, vadovaujantis LR CK 3.127 str., nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

LR CK 3.67 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta specialioji norma, pagal kurią kaltu pripažintas sutuoktinis netenka teisės prašyti taikyti nurodytas faktinio gyvenimo skyrium pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų teisėjų skyriaus kolegijos nutartis Nr. 3K-3-207/2008).

Teismas nustatė, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nei viena iš šalių neturi teisės prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo to dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, todėl ieškovo prašymas nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium atmestinas. Teismas, atmesdamas šį ieškovo prašymą, taip pat pažymi, kad šeimos santykiai grindžiami sutuoktinių lojalumu vienas kitam, t.y. abipusiu pasitikėjimu, pagarba ir visišku atvirumu. Visi šeimos klausimai turi būti sprendžiami su kito sutuoktinio žinia ir pritarimu. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniai kartu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ketindami su šeima jame gyventi, apsigyveno jame 1997 m. taigi, ginčo buto įsigijimui pastangas šalys dėjo dar gyvendami kartu, vesdami bendrą ūkį. Iš bendrų lėšų sutuoktiniai įmokėjo 16 000 įnašą. Nors ieškovas teigė, kad likusią dalį lėšų mokėjo tik jis, tačiau nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovo pateikti nurodymai pervesti įmokėtus grynuosius pinigus nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovas iš savo asmeninių likusią pajaus dalį už butą, kadangi šie nurodymai nepatvirtina visos pajaus sumos, o vieno sutuoktinio santuokos metu uždirbtos piniginės lėšos yra laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 5 dalis). Be to, teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pripažino, jog iš atsakovės ieškovas gavo 600 eurų, ieškovas nurodė, jog kelis kartus atsakovė jam siuntė pinigų, o dalį pajaus įmokėjo iš lėšų, gautų, pardavus sodą, įgytą jo vardu santuokos metu (šis turtas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe). Nors ieškovas įrodinėjo, kad dalį pinigų pajaus dengimui jam davė mama, tačiau nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, o jo ir liudytojos E.L. B. parodymai nesutampa: ieškovo teigimu mama jam davė 2000, 4000 Lt., o E.L. B. teigimu, ji davė sūnui 20 000 Lt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laiko neįrodytomis aplinkybes, kad ieškovas įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), po to, kai pradėjo faktiškai gyventi skyrium su atsakove ir kad jis įmokėjo didesnę pajaus dalį negu atsakovė. Kaip minėta, šalys faktiškai įsigijo ginčo butą kartu (sudarė sutartis dėl jo įsigijimo, nors ir išsimokėjo vėliau), jame kartu kurį laiką gyveno, atsakovei išvykus dirbti į užsienį, santykių iš karto nenutraukė, tikėjosi dar gyventi šeimoje, atsakovė siuntė pinigus ieškovui (atsakovas neginčijo bent 600 eurų gavimo), o dalį pajaus padengė iš parduoto sodo, kuris buvo įgytas santuokos metu ieškovo vardu. Be to, ieškovas neįrodė, kad santuoka nutrūko 2001 m., todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad pajus už ginčo butą buvo baigtas išmokėti po to, kai santuoka tarp šalių faktiškai jau buvo nutrūkusi.

Preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios – LR CK 3.117 str. 1 d. Tai reiškia, kad po sutuoktinių bendro turto padalijimo, nesant įstatyminių pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, buvę sutuoktiniai turi gauti vienodos vertės turtą. Teismui, atmetus ieškovo reikalavimą nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, teismas privalo vadovautis šia prezumpcija. Nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo leidžiama tik, nustačius LR CK 3.123 straipsnyje nurodytus pagrindus, t.y. atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Ieškovas, prašydamas priteisti jam 2/3 dalis ginčo buto, o atsakovei išmokėti kompensaciją už 1/3 dalį buto neprašė nukrypti nuo lygių dalių principo, o prašymą grindė atsižvelgiant į faktinio gyvenimo skyrium pasekmes (LR CK 3.67 str. tvarka), o teismo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų ir dėl ½ dalies priteisimo atsakovei. Atsakovė, prašydama jai priteisti 2/3 dalis ginčo buto motyvavo tuo, kad su ja liks gyventi šalių sūnus P. B., atsakovė siekia išsaugoti turtą sau ir vaikams, vaikų ateities su Vokietija ji nesieja, tačiau nenurodė, kiek yra būtinas nukrypimas nuo lygių dalių principo, siekiant apsaugoti vaiko interesus ir kokius konkrečiai teisėtus vaiko interesus ji siekia apsaugoti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007). Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-165/2004).

Dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai. Pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo būtų taikomas tiek, kiek tai reikalinga nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Kasacinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose pripažįstama, kad svarbiausia apginti šalių nepilnamečių vaikų, kurie kenčia nuo nesantaikos tarp buvusių sutuoktinių jų tėvų, interesus. CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas ir įpareigojimas, taikant šeimos įstatymus, užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo netinkamos kitų šeimos narių įtakos; būtina nepilnamečiams vaikams užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-460/2004). Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra užtikrintos nepilnamečio ginčo šalių vaiko tinkamos gyvenimo sąlygos, nes šalių sūnus P. B. išvyko su atsakove gyventi į Vokietiją ir gyvena atsakovės nuomojamame bute Vokietijoje. Be to, šalių sūnus P. B. apie dešimt metų gyveno su tėvu Lietuvoje, ginčo bute, ir byloje nėra duomenų, kad jam nebūtų jame užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos. Todėl teismas daro išvadą, kad padalinus šalių santuokos metu įgytą turtą nenukrypus nuo lygių dalių principo, nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti, o byloje nenustatyta realaus poreikio ir teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo.

Spręsdamas ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo teismas turi paisyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis); kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama teismo pareiga įstatymo suteiktą diskreciją panaudoti tam, kad turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-46/2010).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, sutuoktiniai yra panašaus amžiaus, darbingi asmenys, turintys vienodas galimybes dirbti ir gauti nuolatines pajamas, sprendžiant iš šalių paaiškinimų, atsakovės gaunamos pajamos yra kiek didesnės, tačiau byloje nėra duomenų, kad vieno iš sutuoktinių turtinė padėtis iš esmės skirtųsi nuo antrojo, su atsakove kartu liko gyventi nepilnametis sūnus, tačiau šalys susitarė, kad ieškovas teiks sūnui išlaikymą po 400 Lt. kasmėnesinėmis išmokomis. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, todėl šalių santuokoje įgytas bendras turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), šalims dalintinas po ½ dalį.

LR CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į turto vertę ir abiejų sutuoktinių turto dalis, jeigu taip galima padalinti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, jį įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto dalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Ieškovas ieškinyje prašė pripažinti ginčo butą jo asmenine nuosavybe, o atsakovei priteisti kompensaciją. Atsakovė priešieškinyje reikalavo padalinti butą natūra. Ieškovas prašymą padalinti turtą ne natūra grindė reikalavimu nustatyti, jog dalintinas tik tas turtas, kuris įgytas iki 2001 m., ir reikalavimu pripažinti ginčo butą jo asmenine nuosavybe. Ieškovas nenurodė LR CK 3.127 str. 3 d. nustatytų pagrindų turtą dalinti ne natūra. Atmetus ieškovo prašymą dalinti tik turtą, įgytą iki 2001 m. ir pripažinti ginčo butą jo asmenine nuosavybe, atmetamas ir prašymas priteisti jam ginčo butą natūra, jį įpareigojant kompensuoti atsakovei jos dalį pinigais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį patenkinus iš dalies, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 3679 Lt., atsakovės turėtas išlaidas sudaro 1000 Lt.) paskirstomos, atsižvelgiant į proporcingai teismo patenkintų reikalavimų dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis) - iš ieškovo priteisiant atsakovei 64,20 Lt. jos turėtų bylinėjimo išlaidų (b.l. 120). Ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos iš šalių valstybei priteisiamos proporcingai atmestai reikalavimų daliai (LR CPK 96 str.) - iš ieškovo valstybei priteisiant 28 Lt. teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, žyminio mokesčio dalį, nuo kurios sumokėjimo atsakovė buvo atleista (852 Lt.) proporcingai atmestai reikalavimų daliai, t.y. 681,60 Lt., bei žyminio mokesčio dalį, kurios sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (593 Lt.), proporcingai atmestai reikalavimų daliai, t.y. 474,4 Lt. Iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi iš jos išieškotina suma yra mažesnė už 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (10 Lt.) (LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 259, 260, 268, 270, 385 str.

nusprendž i a:

Ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti (duomenys neskelbtini) Jurbarko civilinės metrikacijos skyriuje registruotą santuoką Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp R. B., a/k (duomenys neskelbtini) ir K. B., a/k (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

Po santuokos nutraukimo R. B. palikti santuokinę pavardę – B.

Nepilnamečio šalių sūnaus P. B., a.k(duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina R. B., a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo K. B., a/k (duomenys neskelbtini) sūnaus P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 litų kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, piniginių lėšų bei turto uzufruktore paskiriant motiną - R. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis atsakovei R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovui K. B., a/k (duomenys neskelbtini) priteisiant po 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo K. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovės R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 64,20 Lt. (šešiasdešimt keturis litus 20 ct.) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo K. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 1184 Lt. (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis litus 00 ct.) teismo turėtų išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.