- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-20
- Bylos Nr.
- e2S-462-739/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00502-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. prašymą dėl 2019 m. birželio 14 d. teismo sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje Nr. e2-3700-620/2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3700-620/2019 pagal ieškovės I. B. ieškinį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo atsakovui E. B. 2019 m. birželio 14 d. priimtas sprendimas, kuriuo ieškovės I. B. ieškinys tenkintas ir nuspręsta laikinai apriboti tėvo valdžią E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo vaikų E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Nustatyta, kad atsakovas E. B. laikino tėvo valdžios apribojimo metu turi teisę matytis su vaikais E. B. ir A. B. tik iš anksto pasimatymo laiką ir vietą suderinęs su ieškove ir tik pasimatymo su vaikais metu dalyvaujant psichologui. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. liepos 16 d.
2. Teisme 2024 m. birželio 20 d. gautas E. B. prašymas dėl 2019 m. birželio 14 d. teismo sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje Nr. e2-3700-620/2019, kuriuo pareiškėjas prašo išaiškinti, kaip turi būti vykdomas 2019 m. birželio 14 d. sprendimas dalyje, kurioje nuspręsta, kad E. B. turi teisę matytis su vaikais E. B. ir A. B. tik iš anksto pasimatymo laiką ir vietą suderinęs su ieškove ir tik pasimatymo su vaikais metu dalyvaujant psichologui, o būtent, kas turi užtikrinti psichologo dalyvavimą, kokiame formate, kaip dažnai ir kiek laiko turi trukti E. B. pasimatymas su vaikais, kokios I. B. pareigos vykdant teismo sprendimą.
3. Prašyme nurodoma, kad teismas nekonkretizavo tokio sprendimo vykdymo tvarkos, o būtent, kas turi užtikrinti psichologo dalyvavimą, jei psichologo paslauga mokama – kas turi apmokėti, kaip dažnai turi vykti ir kiek laiko trukti atsakovo pasimatymai su vaikais, ar atsakovo pasimatymai su vaikais yra apriboti tik buvimu psichologo kabinete, ar turi vykti aplinkoje, kurioje galimas kokybiško bendravimo užtikrinimas, pvz., gamtoje, žaidimų aikštelėje, kavinėje ar pan. teigė, kad dėl neaiškaus sprendimo užprogramuoti nauji tėvų ginčai. Pažymėjo, kad atsakovo pasimatymai su vaikais dalyvaujant psichologui, šią paslaugą sutikusioje teikti Rokiškio Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, vyko nuo 2019 m. spalio 17 d. iki 2021 m. gegužės 15 d., kiekvieną savaitę, tačiau vėliau ieškovė nebeatvesdavo vaikų, sūnus E. atsisakė vykti į psichologės kabinetą, nes norėjo su tėvu vykti žvejoti ar pan., o ne sėdėti psichologės kabinete, ieškovė nėra suinteresuota, kad vaikai bendrautų su tėvu, teismo sprendime jai nėra jokių įpareigojimų atvesti vaikus į pasimatymą su tėvu, dėl ko teismo sprendimo neįmanoma įvykdyti. Taip pat paaiškino, kad atsakovas 2022 m. birželio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose pareiškė ieškinį dėl jam 2019 m. birželio 14 d. sprendimu taikyto laikino tėvo valdžios apribojimo jo vaikų E. B. ir A. B. atžvilgiu, 2023 m. liepos 24 d. sprendimu atsakovo ieškinys buvo atmestas motyvuojant tuo, kad atsakovas netinkamai laikėsi 2019 m. birželio 14 d. sprendimu nustatytos sąlygos su vaikais matytis tik iš anksto pasimatymo laiką ir vietą suderinus su vaikų motina ir tik pasimatymo su vaikais metu dalyvaujant psichologui, tik trumpai laikėsi matymosi su vaikais tvarkos, o po to pasirinko savitą bendravimo bei pasimatymo su sūnumi būdą, Taigi, atsakovui laikinas tėvo valdžios apribojimas, nepaisant vaikų noro bendrauti su tėvu, nepanaikintas vien dėl to, kad jis netinkamai vykdė 2019 m. birželio 14 d. teismo sprendimu nustatytą matymosi su vaikais tvarką, nors neaišku, kaip teismo sprendimas šioje dalyje turėjo būti vykdomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2024 m. liepos 10 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino.
5. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo spręsti klausimai dėl atsakovo matymosi su vaikais tvarkos detalaus nustatymo, priėmus sprendimą dėl laikino jo valdžios vaikams apribojimo, tai yra, kaip nurodo pareiškėjas, nenagrinėtas klausimas dėl atsakovo matymosi su vaikais konkrečios tvarkos (pasimatymo su vaikais periodiškumo, dažnumo, trukmės, psichologo dalyvavimo užtikrinimo, bei jo paslaugų apmokėjimo, kai tokios paslaugos yra mokamos, pasimatymų su vaikais formato, vietos bei kita). Pažymėtina, kad minėtoje byloje reikalavimų dėl detalios tvarkos nustatymo tėvui bendraujant su vaikais jam laikinai apribojus tėvo valdžią, šalys byloje nekėlė, todėl minėti atsakovo prašyme dėl sprendimo išaiškinimo klausimai reikalauja atskiro bylos nagrinėjimo, o ne priimto sprendimo aiškinimo. Nurodė, kad teismas negali aiškinti sprendimu nespręstų klausimų, juolab, plečiamai aiškinti priimtą sprendimą, išeinant už juose keltų reikalavimų ir su tuo susijusių spręstų klausimų ribų.
6. Pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjo netenkina nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, jam laikinai apribojus tėvo valdžią vaikų atžvilgiu, sprendime nustačius atsakovo teisę matytis su vaikais tik iš anksto pasimatymo laiką ir vietą suderinus su ieškove ir tik pasimatymo su vaikais metu dalyvaujant psichologui, kad dėl tokios pasimatymų su vaikais tvarkos atsakovui kyla nepatogumų ar sunkumų, nesudaro pagrindo aiškinti sprendimą plečiamai, tai yra, keisti priimto sprendimo turinį, plečiamai aiškinti sprendimo motyvus, ar nurodyti detalius tėvo pasimatymų su vaikais tvarkos aspektus. Kaip minėta, net ir nustačius pagrindą išaiškinti sprendimą, aiškinant priimtą teismo sprendimą negalima išeiti už priimtame sprendime spręstų klausimų ribų, keisti sprendimu nustatytas išvadas.
7. Be to, teismas nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių teismo sprendimas jame nustatytomis sąlygomis ir tvarka nebūtų įmanomas vykdyti, priešingai, byloje nustatyta, bei po 2019 m. birželio 14 d. sprendimo priėmimo ieškovas naudojosi valstybės jam teikiamomis Psichologinės tarnybos tarpininkavimo paslaugomis, tai yra sprendimas buvo vykdomas ir atsakovas dalyvavo daugelyje susitikimų su vaikais dalyvaujant psichologui.
8. Apibendrinęs, teismas konstatavo, kad nenustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo, pagal kurį teismas turėtų išaiškinti priimtą 2019 m. birželio 14 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3700-620/2019, tai yra nenustatyta esminės sąlygos – kad sprendimas yra neaiškus ir dėl to jis negali būti tinkamai vykdomas. Nurodė, kad taip pat nenustatyta, jog prašomas išaiškinti sprendimas, jo motyvai bei rezoliucinė dalis yra išdėstyti neaiškiai, painiai, nevienareikšmiškai, ir dėl šių priežasčių (nepriklausančių nuo pačių sprendimo šalių valios ir pastangų jį tinkamai vykdyti) jis negali būti tinkamai vykdomas, kad negalima suprasti sprendime padarytų išvadų esmės ir jo vykdymo tvarkos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
9.1. Apeliantas teigia, kad dėl to, jog teismo sprendime nėra nurodyta kaip teisė matytis realiai turi būti įgyvendinama, pvz., nėra nustatyta, kaip dažnai atsakovas turi teisę matytis su vaikais, kiek laiko, kokioje vietoje/-ose, kas turi užtikrinti psichologo dalyvavimą, kokios yra vaikų motinos, su kuria nustatyta vaikų bendravimo tvarka pareigos dėl vaikų matymųsi su tėvu užtikrinimo, ir pan., yra neaišku, kaip teismo sprendimas turi būti vykdomas. Nesant tokio konkretumo, teismo sprendimo vykdymas yra tiesiog improvizuojamas.
9.2. Nurodo, kad nesant teismo sprendimo aiškumo, susitikimai ilgainiui baigėsi, nes buvo sudėtinga derinti Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės užimtumą, atsakovo pamaininį darbą, susitarimų nesilaikė ieškovė arba su ja nepavykdavo susitarti, rasdavo įvairių paaiškinimų, kad vaikų neatvesti pas psichologę (atsakovo pastangomis į derinimą su ieškove pasijungė socialinė darbuotoja), vienintelė paslaugą sutikusi teikti psichologė išėjo atostogų, o vėliau iš darbo, ir taip pasimatymų organizavimas nutrūko. Susitikimai su tėvu tik psichologo kabinete tapo nepriimtini ir vaikams, ypač sūnui E., kuris tiesiog atsisakė į juos eiti, savo pyktį ir protestą reiškė reikalaudamas tėvo, atsakovo, pasiimti jį gyventi pas save, konfliktuodamas su motina, nelankydamas mokyklos, ir pan. Taigi, jei atsakovas ilgą laiką derinosi prie institucijų ir ieškovės improvizacijų vykdant teismo sprendimą, kad tik galėtų pasimatyti su vaikais, tai vaikų interesų tokia situacija visiškai neatitiko, jų netenkino galimybė susitikti su tėvu tik kabinete pašalinių asmenų akivaizdoje.
9.3. Mano, kad teismo sprendimu nustatyta atsakovo teisė matytis su vaikais turi būti sukonkretinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo žinotų savo veiksmus ir juos atliktų, o vaikų emocinės būklės neišbalansuotų bendravimo su tėvu neužtikrinimas, ypač kai specialistai teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės išvadose pasisakė, kad tarp atsakovo ir vaikų yra stirus emocinis ryšys ir turi vykti tėvo ir vaikų bendravimas.
9.4. Apeliantas pastebi, kad nors nutarties rezoliucijoje nurodyta netenkinti atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo, nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas aiškina teismo sprendimą, nes nurodė, kad atsakovui laikinai apribojus valdžią vaikų atžvilgiu, psichologo dalyvavimo užtikrinimo pareiga nustatyta būtent pačiam atsakovu (apie tokią atsakovo pareigą 2019 m. birželio 14 d. sprendime nėra pasisakyta). Jei teismas sprendė, kad nustatyta tokia atsakovo pareiga, turėjo pasisakyti ir apie tai, kaip turi būti užtikrintas nepilnamečių vaikų, gyvenančių sau ieškove, atvykimas į susitikimus su tėvu.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė su juo nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra konkretus ir aiškus, jame nėra absoliučiai jokių prieštaravimų ir dviprasmybių. Mano, kad atsakovui teismo sprendimo vykdymo tvarka yra aiški, tačiau jis pats nusprendė jos nebevykdyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose 2019 m. birželio 14 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo nuspręsta laikinai apriboti tėvo valdžią E. B. jo vaikų E. B. ir A. B. atžvilgiu. Rezoliucinėje dalyje taip pat nustatyta, kad atsakovas E. B. laikino tėvo valdžios apribojimo metu turi teisę matytis su vaikais E. B. ir A. B. tik iš anksto pasimatymo laiką ir vietą suderinęs su ieškove ir tik pasimatymo su vaikais metu dalyvaujant psichologui. Atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti pastarąją teismo sprendimo dalį, argumentuodamas tuo, kad teismas nekonkretizavo tokio sprendimo vykdymo tvarkos, o būtent, kas turi užtikrinti psichologo dalyvavimą, jei psichologo paslauga mokama – kas turi apmokėti, kaip dažnai turi vykti ir kiek laiko trukti atsakovo pasimatymai su vaikais, kur jie turi vykti ir pan.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė išaiškinti sprendimą, nurodydamas, kad sprendimas yra aiškus ir įvykdomas, taip pat motyvuodamas tuo, kad teismas negali išaiškinti to, dėl ko nebuvo spręsta teismo sprendimu.
15. Atsakovas su skundžiama nutartimi nesutinka, teigdamas, kad teismo sprendimu nustatyta atsakovo teisė matytis su vaikais turi būti sukonkretinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo žinotų savo veiksmus ir juos atliktų, nesant tokio konkretumo, teismo sprendimo vykdymas yra tiesiog improvizuojamas. Iš atskirojo skundo matyti, kad jame iš esmės nurodomi tie patys argumentai, kaip ir pareiškime išaiškinti sprendimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su jais nesutinka ir vertina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
16. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Taigi, vadovaujantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, sprendimą priėmęs teismas turi teisę išaiškinti sprendimą tik tuo atveju, jeigu sprendimas yra neaiškus, pavyzdžiui jo motyvai ar rezoliucinė dalis išdėstyti painiai, šalys nesupranta kaip vykdyti sprendimą ir pan. Jeigu teismo sprendimas yra aiškus, jo aiškinti nėra pagrindo.
17. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas yra reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013). Tai reiškia, kad teismo sprendimas yra vientisas teisės aktas (CPK 270 straipsnis), todėl sprendimo rezoliucinė dalis turi būti vertinama (aiškinama/taikoma) susietai su jo motyvuojamąja dalimi.
18. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad vaikams bendraujant su tėvu E. B., vaikų interesams yra realus ir pagrįstas pavojus, jis savo netinkamu elgesiu daro žalingą įtaką vaikams. Nurodyta, kad E. B. elgesys gali turėti neigiamos įtakos abiejų nepilnamečių vaikų psichikos formavimuisi, raidai, kenkia vaikų psichinei būsenai, gali nukentėti asmeninės neturtinės vaikų teisės, kad atsakovo elgesys netinkamas bendraujant su mama ir matant bei girdint vaikams, vadinant motiną įžeidžiančiais žodžiais, o šalių sūnus dar turintis sveikatos problemų, tėčio elgesį priima kaip tinkamą ir vaikai tokį elgesio modelį gali perimti. Nurodyta, kad siekiant apsaugoti vaikus nuo būsimos žalos ieškovės ieškinys tenkintinas ir laikinai apribotina tėvo valdžia E. B., a.k(duomenys neskelbtini) jo vaikų E. B. ir A. B. atžvilgiu. Pažymėta, kad laikinai tėvo valdžia ribotina siekiant ir tikintis, kad atsakovas padarys tinkamas išvadas, pakeis savo elgesį ir imsis tinkamai įgyvendinti tėvo valdžią vaikų atžvilgiu. Motyvuojamoje dalyje nurodoma, kad nustatytina, jog atsakovas E. B. laikino tėvo valdžios apribojimo metu turi teisę matytis su vaikais E. B. ir A. B. tik iš anksto pasimatymo laiką ir vietą suderinęs su ieškove ir tik pasimatymo su vaikais metu dalyvaujant psichologui, nes ir aptartų įrodymų matyti, jog atsakovas betarpiškai bendraudamas su vaikais jiems kenkia.
19. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek teismo sprendimo motyvuojamąją, tiek rezoliucinę dalį, matyti, kad jos viena kitai neprieštarauja, nėra dviprasmiškos ar neaiškios. Teismo sprendimu atsakovui yra numatyta matymosi su vaikais sąlyga – tik iš anksto pasimatymo laiką ir vietą suderinus su vaikų motina ir tik pasimatymo metu dalyvaujant psichologui. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia sąlyga yra numatyta atsakovui, nes sprendimas yra priimtas būtent atsakovo atžvilgiu – atsakovo atžvilgiu laikinai apribota tėvo valdžia ir būtent jam numatytos konkrečios matymosi su vaikais sąlygos. Kita vertus, pritartina ir skundžiamos nutarties išvadoms, kad paties atsakovo nurodoma aplinkybė, jog sprendimas buvo vykdomas nuo 2019 m. spalio 17 d. iki 2021 m. gegužės 15 d., niekaip nepatvirtina atsakovo teiginių, kad sprendimas, dėl jo neaiškumo ir nekonkretumo, negali būti įvykdomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, siekdamas, kad per teismo sprendimo išaiškinimo institutą būtų nustatyta kas turi užtikrinti psichologo dalyvavimą, kokiame formate, kaip dažnai ir kiek laiko turi trukti E. B. pasimatymas su vaikais, kokios yra I. B. pareigos, iš esmės siekia platesnio teismo sprendimo motyvų atskleidimo, motyvuojamosios dalies papildymo, o toks siekis yra neleistinas CPK 278 straipsnio 1 dalies prasme.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie klausimai, kokius prašo spręsti apeliantas, nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas, šie klausimai turi būti sprendžiami atskirai, ginčo teisenos tvarka, o ne pasitelkiant CPK 278 straipsnyje įtvirtintą sprendimo išaiškinimo institutą. Pažymėtina, kad pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Dėl to, atsakovui manant, kad jam nėra sudaroma galimybė matytis su vaikais, nėra leidžiama tinkamai vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų, įstatymas suteikia teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Tokiu atveju, galėtų būti sprendžiami visi atsakovui kylantys neaiškumai dėl bendravimo su vaikais tvarkos, įvertinant tiek Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendime nustatytas sąlygas, tiek naujai atsiradusias aplinkybes.
21. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimų išaiškinimą, todėl naikinti ją remiantis apelianto argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.