Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. prašymą suinteresuotiems asmenims G. S., K. S., antstoliui Raimundui Stanislauskui dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

9. Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas išieškotojo prašymas nustatyti skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolis Raimundas Stanislauskas vykdo skolų išieškojimą iš skolininko G. S. išieškotojo J. V. naudai. Antstolis, nustatęs, kad skolininkas 2018 m. (duomenys neskelbtini) susituokė, jo sutuoktinė K. S. dirba ir gauna darbo užmokestį, 2019 m. sausio 15 d. patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinės K. S. darbo užmokesčio dalį ir pasiūlė G. S. ir K. S. pasidalinti bendrąja nuosavybe esantį turtą, t. y. darbo užmokestį. Negavęs skolininko ir jo sutuoktinės sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, antstolis 2019 m. kovo 14 d. pasiūlė išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Išieškotojas J. V. 2019 m. balandžio 4 d. pateikė teismui prašymą nustatyti, kad skolininkui G. S. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės K. S. gaunamų pajamų. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2019 m. spalio 18 d. nutartimi prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad skolininko G. S. ir jo sutuoktinės K. S. 2019 m. sausio 17 d. sudarytos povedybinės sutarties pagrindu bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi ir nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso, o skolininko sutuoktinės K. S. pajamos, gaunamos iš darbinės veiklos ir kitos išmokos, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektu dėl jos sutuoktinio asmeninių prievolių. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

11. Pažymėtina, kad vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Be to, vedybų sutartyje gali būti nustatytos ir kitos turtinės teisės ir pareigos, kaip pvz., susijusios su turto tvarkymu, sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, turto padalijimo būdu ir tvarka, jei santuoka nutraukiama, bei kiti klausimai, susiję su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais (CK 3.104 straipsnis). Pagal G. S. ir K. S. 2019 m. sausio 17 d. pasirašytos vedybų (povedybinės) sutarties 2 punktą, ši sutartis nekeičia turto teisinio režimo, kurį sutuoktiniai yra įgiję iki šios sutarties sudarymo. Sutarties 3 punkte įtvirtinta, kad po šios sutarties sudarymo bet kokiu būdu įgytas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, turtinės teisės, pinigai, vertybiniai popieriai ir visas kitas turtas, bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kurio vardu šis turtas bus įgytas.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo, išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gausimas, t. y. hipotetines, vieno iš sutuoktinių pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į jo vardu atidarytas sąskaitas bankuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Kadangi pareiškėjas J. V. pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti skolininko dalį jo sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje, t. y. kokia dalis K. S. gaunamo darbo užmokesčio priklauso G. S., pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad išieškojimas, esant sudarytai vedybų sutarčiai, nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba vėliau gautinas K. S. pajamas. Kiekvieno iš jų (G. S. ir K. S.) pajamos iš darbinės veiklos, gautos po vedybų sutarties sudarymo, nebeturi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso ir, įregistravus vedybų sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektu dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.100 straipsnio 7 punktas, 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).

13. Apeliantas J. V. atskirajame skunde teigia, kad skolininko ir jo sutuoktinės sudaryta povedybinė sutartis pažeidžia jo teises išsiieškoti skolą, juolab, kad minėta sutartis buvo sudaryta nedelsiant po taikyto arešto K. S. priklausančiai atlyginimo daliai. Taigi, iš esmės atskirajame skunde ginčijamas vedybų sutarties teisėtumas ir pagrįstumas, kuris negali būti sprendžiamas šioje byloje, išnagrinėtoje ypatingosios teisenos tvarka. Įstatymas numato, kad sandoriai gali būti ginčijami tik bendrąja ginčo teisena, todėl pareiškėjas turi teisę pareikšti ieškinį dėl vedybų sutarties ar tam tikrų jos nuostatų pripažinimo negaliojančiomis. Tuo tarpu pareiškėjo nurodomas CK 3.121 straipsnis, kurį jis prašo taikyti nagrinėjamu atveju, reglamentuoja turto, kuris yra asmeninė nuosavybė, priskyrimo bendrajai jungtinei nuosavybei klausimus. Pagal šio straipsnio 1 dalį, turtas, vedybų sutartyje numatytas kaip asmeninė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinių susitarimu gali būti priskirtas prie dalytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. To paties straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas sudaryti minėtus sutuoktinių susitarimus, jeigu jie pakenktų sutuoktinio kreditoriams. Tuo atveju, jeigu tokie susitarimai vis dėlto būtų sudaryti, tai toje pačioje dalyje taip pat numatytos tokių susitarimų pasekmės. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad G. S. ir K. S. būtų sudarę CK 3.121 straipsnio 1 dalyje numatytą susitarimą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą nuostatą. Jeigu toks susitarimas būtų sudarytas, pareiškėjas turėtų teisę tokį susitarimą ginčyti bendrąja ginčo teisena (CK 6.66 straipsnis). Taigi, esant galiojančiai vedybų sutarčiai, numatančiai, be kita ko, kad bet kokiu būdu įgyti pinigai po sutarties sudarymo bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kurio vardu šis turtas bus įgytas, nėra jokio teisinio pagrindo paneigti sutartimi nustatytą šio turto teisinį režimą.

14. Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skolininko turto, kuris yra jo bendra su sutuoktiniu nuosavybė, dalies nustatymo klausimą, tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.