Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą (prašymą) atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai dėl rašto panaikinimo; trečiasis suinteresuotas asmuo D. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, kaltės formą, kilusias pasekmes, ankstesnę tarnybos eigą, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja, atlikusi generalinio direktoriaus funkcijas Ž. R. priėmė sprendimą D. M. skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Atsižvelgdamas į tai, kad minėta pareigūnė yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narė, Muitinės departamentas 2022 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (6.31Mr)3BE-7396 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti minėtai pareigūnei tarnybinę nuobaudą. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2022 m. gruodžio 29 d. Raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas įrodymais bei neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

Muitinės departamentas su Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo motyvais nesutinka. Pažymi, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti ar pareigūnė padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjunga nenurodė nei vienos pareigūnės diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės profesinėje sąjungoje ir prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikai vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Byloje nėra duomenų, kad pareigūnei ketinama skirti nuobaudą dėl jos narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams ar dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje. Pažymi, kad atsakovė skundžiamame Rašte pateikia tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien minėtos pareigūnės buvimas profesinės sąjungos nare negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jos narystės profesinėje sąjungoje. Tad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą.

2. Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Tokia teisė numatyta Profesinių sąjungų įstatyme. Mano, kad tarnybinės drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei to, kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su pareigūno veikla profesinėje sąjungoje. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, nesutikdama su tarnybinės nuobaudos skyrimu, 2022 m. gruodžio 29 d. Raštu Nr. 1P-32377 būtent ir motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti profesinės sąjungos narius.

Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga mano, kad Išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patrauktos pareigūnės paaiškinime nurodytos aplinkybės, dėl to pareigūnei nepagrįstai pasiūlyta skirti neadekvačią tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Nurodo, kad išnagrinėjus tarnybinio tyrimo medžiagą nematyti jokių aplinkybių, kurios vienareikšmiškai pagrįstų tarnybinį nusižengimą, todėl daro išvadą, kad galimą tarnybinį nusižengimą tyrusi tikrintoja aplinkybes vertino šališkai, tendencingai, turint išankstinį įsitikinimą, nurodymą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei, galimai dėl to, jog pareigūnė yra muitinės profesinės sąjungos narė. Nurodo, kad darbdavys tendencingai ketina skirti Vilniaus TM posto vyriausiajai inspektorei D. M., Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narei, tarnybinę nuobaudą – papeikimą, dėl jos narystės profesinėje sąjungoje už tai, kad pareigūnė aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, sprendimą skirti jai tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2022 m. gruodžio 29 d. rašto Nr. 1P-32377 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriame atsakovė nesutiko su tarnybinės nuobaudos skyrimu pareigūnei D. M., teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2022 m. lapkričio 10 d. pavedimu buvo pavesta Imuniteto valdybai atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus TM vyriausiosios inspektorės D. M. veiksmų.

Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta Išvada, kurioje konstatuota, kad Vilniaus TM vyriausioji inspektorė D. M. nuo 2022 m. liepos 3 d. 20.00 val. iki 2022 liepos 4 d. 00.00 val., dirbusi Raigardo kelio poste išvykstančių iš Lietuvos Respublikos krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare ir pagal šiai darbo vietai nustatytą funkciją kontroliuoti kelionės leidimus, atlikdama eksporto muitinės procedūrų pagal atitinkamas deklaracijas formalumus išvežimo įstaigoje, privalėjusi patikrinti, ar iš Lietuvos Respublikos išvykstantis trečiojoje šalyje registruotas vežėjas turi kelionės pobūdį atitinkantį kelionės leidimą ir jį žymėti, šios funkcijos neatliko.

Išvadoje, atsižvelgiant į kilusias pasekmes (vykdytas tarptautinis krovinio pervežimas Lietuvos Respublikos teritorija neturint tam teisės, t. y. būtino tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo, neužkardytas administracinis nusižengimas, neužtikrinta muitinei pavesta kelionės leidimų kontrolė), į tai, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, kuriuo buvo pažeistos muitinės veiklą reglamentuojančios teisės normos, į tai, kad tarnybinį nusižengimą vyriausioji inspektorė D. M. padarė dėl aplaidumo, taip pat į ankstesnę tarnybą (yra turėjusi ne vieną nuobaudą (2 pastabas ir 2 griežtus papeikimus, o už pastaruosius metus įvertinta gerai) siūloma Vilniaus TM vyriausiajai inspektorei D. M. skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

6. Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja, laikinai atliekanti generalinio direktoriaus funkcijas, Ž. R. 2022 m. gruodžio 14 d. rezoliucija siūlymui pritarė.

7. Muitinės departamentas 2022 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (6.31Mr)3BE-7396 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą, kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 61 straipsnio 5 dalimi, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas), 28 punktu bei 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. PV3-555 35.5 papunkčiu, prašė duoti sutikimą skirti vyriausiajai inspektorei D. M. tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

8. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2022 m. gruodžio 29 d. Raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Rašte, be kita ko, nurodė, kad priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, yra neadekvatus ir nepagrįstas įrodymais, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę pareigūnams – profesinės sąjungos nariams ir kt.

9. Pareiškėjas su tokiu Raštu nesutinka, todėl prašo jį panaikinti kaip nepagrįstą.

10. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvinę ir kitokias sutartis. Darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse (13 straipsnio 2 dalis). Darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (21 straipsnio 1 ir 2 dalis).

Statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Aprašo 28 punkte nustatyta, kad vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo Statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų nuo šio kreipimosi dienos privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Jeigu per šį laikotarpį gaunamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinė nuobauda neskiriama, o profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

11. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

LVAT praktikoje pripažįstama ir tai, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3849-968/2020).

12. Atsakovė skundžiamame Rašte nurodo, kad Muitinės departamentas siūlydamas skirti tarnybinę nuobaudą taiko ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, bet ir toleruoja muitinės pareigūnų, profesinės sąjungos narių, persekiojimą, nurodo, kad įvertinus faktines aplinkybes, tarnybinio nusižengimo tyrimo patikrinimas atliktas neišsamiai, nurodo, kad Muitinės departamento Imuniteto vyriausioji tyrėja nevertino pakankamai svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei.

Tačiau pažymėtina, kad šie atsakovės rašte nurodyti teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais; tai tik niekuo nepagrįstos, deklaratyvaus pobūdžio prielaidos. Skundžiamame Rašte nenurodyta nei viena aplinkybė, iš kurios galima būtų daryti išvadą, kad pareigūnė yra persekiojama, dėl buvimo profesinės sąjungos nariu.

13. Skundžiamame profesinės sąjungos atsisakyme duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, atsakovė analizuoja atliktą tarnybinį patikrinimą, nurodo, kad ignoruojamos pareigūnės pasiaiškinime nurodytos aplinkybės, be to, faktiniai duomenys patvirtina tai, kad pareigūnė savo pareigas iš esmės atlieka tinkamai, todėl jai negali būti taikoma atsakomybė dėl aplaidaus savo pareigų atlikimo ar pasikartojančių šiurkščių, akivaizdžių teisės aktų pažeidimų.

Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Iš byloje pateiktos Išvados matyti, kad buvo atliktas išsamus aplinkybių tyrimas, pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. M. buvo sudarytos sąlygos pateikti pasiaiškinimus dėl įvykio aplinkybių. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad D. M. savo aplaidžiais veiksmais, atlikdama transporto priemonės ir jomis vežamų prekių muitinį patikrinimą, nepatikrino ar trečiosios šalies vežėjas turi kelionės pobūdį atitinkantį leidimą ir pan.

14. Atsakovė skundžiamame Rašte nesutinka su D. M. siūloma skirti tarnybine nuobauda, ji vertinama kaip per griežta, mano, kad priimtas sprendimas yra neadekvatus ir nepagrįstas įrodymais, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Tačiau atsakovė nepateikė argumentų, kaip pareigūnei numatyta skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jos naryste profesinėje sąjungoje. Pabrėžtina, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga nuobaudos skyrimo pagrįstumą turėjo vertinti tik tuo aspektu, ar skirta tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl narystės profesinėje sąjungoje.

15. Be to, kaip nurodoma ir teismų praktikoje, trečiojo suinteresuoto asmens priklausymas profesinei sąjungai ir asmeniui taikomos garantijos negali būti supriešintos su institucijos, kurioje tarnauja pareigūnas, teise taikyti tarnautojui drausminio pobūdžio priemones. Atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą savaime neįrodo, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnei ketinama skirti už jo narystę profesinėje sąjungoje.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės 2022 m. gruodžio 29 d. Raštas, kuriuo atsakovė nesutiko, kad pareigūnei D. M. būtų skiriama tarnybinė nuobauda, yra neteisėtas ir nepagrįstas, tad jis panaikinamas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taigi, pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, tad jis patenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132-133 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą (prašymą) dėl rašto panaikinimo patenkinti.

Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2022 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. 1P-32377 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajam inspektorei D. M..

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.