Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulis A. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 19 d., apie 15.12 val., prekybos centre „Akropolis“, esančiame Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesumažino vairavimo greičio ir stovėjimo aikštelėje kildamas iš 3 aukšto į 4 aukštą nesustojo, kliudė pakeliamą užtvarą, dėl ko buvo sugadintas jo automobilis ir užtvaras. Be to, eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nepranešė policijai, nepažymėjo įvykio vietos kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.1, 231.2. 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Analizuojant ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtį, matyti, kad atsakomybė, sutinkamai su šia norma, atsiranda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims turto sugadinimą (apgadinimą). Todėl akivaizdu, kad byloje dėl tokio pažeidimo padarymo tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, tiek teismas turėjo aiškintis, kas nukentėjo nuo padaryto pažeidimo, ar buvo padaryta žala ir, jei padaryta, koks jos dydis.

Tačiau, apelianto nuomone, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei teismo nutarime nėra nurodyta, kas nukentėjo dėl sukelto eismo įvykio, kam padaryta žala ir kokio ji dydžio. Šių aplinkybių nenustačius, negalima teigti, jog nustatyta padaryto pažeidimo objektyvioji pusė. Pabrėžtina, jog, nenustačius visų pažeidimo objektyviosios pusės požymių pažeidėjo veiksmuose, administracinė atsakomybė negalima.

Apeliantas atkreipia dėmesį, jog teismas, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, turi individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Teisiniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Individualizuojant skiriamą nuobaudą, turi būti įvertintas pavojingumas, kurį kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu, o nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, galimas visuomenės intereso užtikrinimas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ATPK 30 str. imperatyviai nustatyta, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (asmenį charakterizuojančią medžiagą) ir atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Nors Kauno apylinkės teismo nutarime nurodyta, jog teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, tačiau nutarime nėra nei vieno žodžio apie pažeidėjo asmenybę, todėl negalima teigti, kad paskirtą nuobaudą teismas tinkamai individualizavo, tuo buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes neturi galimybės pagrįstai apeliuoti paskirtos nuobaudos motyvų. Pareiškėjas abejoja, jog jam paskirta nuobauda yra teisinga ir protinga bei nėra per griežta. Šių pažeidimų pasėkoje, pareiškėjo nuomone, buvo pažeista jo konstitucinė teisė į teisingą teismą.

Motyvuojamoji dalis

A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą A. P. administracinių teisės pažeidimų byloje. Apygardos teismas daro išvadą, jog A. P. kaltė įrodyta bylos duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), fotonuotraukomis (b. l. 3, 4), tarnybiniu pranešimu (b. l. 5), saugos tarnybos pranešimu (b. l. 6), liudytojų V. K., A. J., R. A., A. N., G. P. (b. l. 41, 52-54, 59, 60) parodymais teismo posėdyje, iš dalies paties A. P. paaiškinimu (b. l. 7) bei jo parodymais teismo posėdyje (b. l. 40).

Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas savo kaltės neneigia nei dėl ATPK 127 str. 2 d., nei dėl ATPK 130 str. 1 d., tačiau apeliacinį skundą argumentuoja netinkamu administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu bei neindividualizuotos nuobaudos paskyrimu, nors argumentų dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., esminiai įtakojančio paskirtos bausmės dydį, iš vis nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nenustatė aplinkybių, susijusių su netinkamu įstatymo taikymu tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kas galėtų įtakoti kitokio procesinio sprendimo priėmimą, tiek sprendžiant klausimą teisme dėl nuobaudos individualizavimo.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir pirmosios instancijos ginčijamo nutarimo, teismas išsamiai ir laikydamasis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių išnagrinėjo bylą, išklausė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir liudytojų parodymus bei išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančią medžiagą.

Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, susiję su surašyto protokolo duomenimis, tariamai esant trūkumams dėl pažeidimo esmės ir sudėties nebuvimo, dėl nukentėjusiojo bei padarytos žalos neįvardijimo, nepagrįsti, kadangi ATP protokole detaliai neaprašomos visos aplinkybės, o konstatuojama tik pažeidimo esmė bei konkrečios nustatytos įvykio aplinkybės (ATPK 259 str., 260 str.). Apygardos teismo vertinimu, protokole nurodyta pažeidimo esmė yra pakankama, o nurodyti Kelių eismo taisyklių punktai atitinka pažeidimo esmę bei nustatytas aplinkybes. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas turėjo aiškintis, kas nukentėjo nuo padaryto pažeidimo ir ar (bei kokio dydžio) buvo padaryta žala, tačiau teismo posėdyje ištirtais įrodymais – eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, liudytojų parodymais, objektyviai nustatyta, kad A. P., važiuodamas automobiliu kliudė ir apgadino pakeliamą užtvarą trečiame prekybos centro „Akropolis“ automobilių aikštelės aukšte, todėl papildomai nustatinėti nukentėjusįjį ar patirtą žalą, nepriklausomai kokio ji dydžio ir ar kompensuota iki teismo posėdžio, nėra pagrindo.

Pats akivaizdus eismo įvykis – pakeliamo užtvaro sulaužymas, pažeidėjui vairuojant transporto priemonę, bei visi pirmosios instancijos teisme nustatyti duomenys yra pakankamomis aplinkybėmis tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek teismo nutarime, kad A. P. veika pagrįstai būtų kvalifikuojama pagal ATPK 127 str. 2 d.. Padaryto pažeidimo kvalifikavimo apimtis pagal ATPK 127 str. 2 d. išdėstyta pakankamai detaliai, konstatuojant jos atitikimą straipsnio atitinkamos dalies dispozicijai.

A. P. apeliaciniu skundu taip pat ginčija apylinkės teismo nutarimą, kaip supranta apygardos teismas, subendrintos galutinės bausmės individualizavimo aspektu.

Apygardos teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas A. P. paskyrė per griežtą galutinę subendrintą administracinę nuobaudą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti eismo bei visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Remiantis ATPK 30² straipsniu, reglamentuojančiu baudos skyrimą, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad A. P. pripažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o taip pat atsižvelgė į padarytų pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. aplinkybes, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir nors to nutarime neįvardijo, tačiau A. P. apibūdinančios aplinkybės, tai, kad jis administracine tvarka nebaustas, mokosi, suponavo pagrįstą išvadą dėl minimalaus dydžio subendrintos nuobaudos skyrimo.

Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų ar būtų jo atžvilgiu pažeistos teisės į gynybą ar teisingą teismą. Todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. P. skirta galutinė subendrinta nuobauda nėra per griežta bei atitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijus.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.