- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-31
- Bylos Nr.
- eI2-905-595/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07605-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Diana Butrimienė, Vita Veleckaitė
- Trečiasis asmuo
- L. Š., V. Č., E. V., A. V., G. V., D. G., Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Inter Rao Lietuva“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Veleckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Inter Rao Lietuva“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys V. Č., E. V., A. V., L. Š., G. V. ir D. G. bei Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Regionų administraciniame teisme gautas pareiškėjo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Inter Rao Lietuva“ (toliau – ir Bendrovė) skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2022-10-28 Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) raštą Nr. 25-15733 (toliau- ir Raštas), išnagrinėti pareiškėjo prašymus iš esmės, leidžiant pareiškėjui sumokėti darbo užmokestį pagal darbo sutartis su V.Č., E. V., A. V., L. Š., G. V. ir D. G., priteisti iš atsakovės pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad nuo 2022-04-28 FNTT laiko, kad pareiškėjui yra taikomos ES sankcijos pagal 2022-02-28 Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/336, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 269/20141 („Reglamentas Nr. 269/2014“). Dėl to pareiškėjas yra įtrauktas į Juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašą (toliau – ir FNTT sąrašas). Dėl nepagrįsto ir neteisėto pareiškėjo įtraukimo į FNTT sąrašą yra įšaldytas pareiškėjo turtas ir, atitinkamai, pareiškėjas, norėdamas atlikti mokėjimus, turi kreiptis į FNTT ir prašyti leisti atlikti mokėjimus pagal Reglamento Nr. 269/2014 2 str. 3 d., įskaitant mokėjimus darbuotojams pagal darbo sutartis. Atitinkamai, pareiškėjas 2022-09-01 ir 2022-09-20 pateikė prašymus leisti atlikti einamuosius mokėjimus, įskaitant mokėjimus pagal darbo sutartis su V.Č., E. V., A. V., L. Š., G. V. ir D. G. (toliau – ir Prašymai).
Skundžiamu Raštu atsakyta tik į 2022-09-20 prašymą ir nesuteikta leidimo išmokėti darbo užmokesčio, nes neva pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 str. minėtos Darbo sutartys sudarytos po bankroto proceso iškėlimo yra niekinės ir negaliojančios. Pasak FNTT, tokios darbo sutartys galėjo būti sudarytos tik tuomet, jeigu pareiškėjas būtų kreipęsis į FNTT dėl šių Darbo sutarčių sudarymo, o FNTT tam būtų davusi leidimą.
Nurodo, kad 2022-06-30 pareiškėjo kreditoriai priėmė sprendimą pradėti pareiškėjo bankroto ne teismo tvarka procedūrą, Pareiškėjo administratoriumi paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą (toliau - irAdministratorius).
Administratoriui pradėjus administruoti pareiškėją nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2014-11-18 yra sudaręs disbalanso elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį (toliau – ir Balansavimo sutartis) su Baltijos valstybių elektros sistemų perdavimo operatoriais AS „Augstsprieguma tikls", Elering AS ir LITGRID, AB, jos galiojimas iki 2022-12-31. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublika, Latvijos Respublika ir Estijos Respublika bus pasirengę atsijungti nuo BRELL žiedo ir sinchronizuotis su kontinentiniu Europos tinklu tik 2025 m. pabaigoje, yra poreikis pratęsti Balansavimo sutarties galiojimą iki 2025-12-31. Atsižvelgiant į Baltijos valstybių poreikį tęsti Balansavimo sutarties vykdymą, taip pat į tai, kad Balansavimo sutarties vykdymas leidžia uždirbti pelną pareiškėjui, kas leis didesne apimtimi atsiskaityti su pareiškėjo kreditoriais, Administratorius priėmė sprendimą tęsti Balansavimo sutarties vykdymą, apie tai 2022-08-10 ir 2022-09-05 informavo Balansavimo sutarties šalis. Balansavimo sutarties vykdymui pareiškėjui buvo reikalinga turėti darbuotojus, kurie ir iki tol vykdė darbines funkcijas, būtinas Balansavimo sutarties vykdymui. Taip pat, atsižvelgiant į beprecedentį kreditorių skaičių, sudarantį tūkstančius asmenų, Administratoriui buvo reikalinga ir pagalba suvaldant didžiulius užklausų, informacijos, dokumentų srautus, susijusius su vykdomu pareiškėjo bankroto ne teismo tvarka procesu. Nepaisant to, kad buvo nutrauktos didžioji dalis (19 iš 24) darbo sutarčių su pareiškėjo darbuotojais ryšium su pradėta pareiškėjo bankroto procedūra, su keletu darbuotojų (kurie būtini Balansavimo sutarties vykdymui ir bankroto ne teismo tvarka procesui) 2022-08-03 buvo sudarytos darbo sutartys. Atitinkamai, 2022-09-01 ir 2022-09-20 pateikė prašymus sumokėti atlyginimus pagal Darbo sutartis, atlikimo.
Pareiškėjo vertinimu, sudarytos Darbo sutartys nebuvo nauji sandoriai. FNTT Rašte šias sutartis nepagrįstai vertina kaip naujai sudarytas. Iki bankroto proceso ne teismo tvarka pradžios pareiškėjas turėjo darbo santykius su V.Č., E. V., A. V., L. Š., G. V. ir D. G.. Santykiai turėjo būti užmegzti iš naujo tik dėl procedūrų, privalomų atlikti bankroto procese. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius sprendžia dėl darbuotojų atleidimo ir priėmimo (JANĮ 59 str. 4 p.). Darbo sutartys su juridinio asmens darbuotojais nutraukiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka (JANĮ 62 str. 1 d.). Kreditorių susirinkimui priėmus sprendimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, nemokumo administratorius sudaro darbuotojų, su kuriais bus sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti darbovietėje bankroto proceso metu, sąrašą. Tokios terminuotos darbo sutartys negali trukti ilgiau kaip iki įmonės bankroto proceso pabaigos (DK 62 str. 1 d.). Per tris darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo vykdyti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka priėmimo dienos darbuotojai raštu įspėjami apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir penkioliktą darbo dieną nuo tokio įspėjimo įteikimo dienos su jais nutraukiamos darbo sutartys (CK 62 str. 2 d.). Su darbuotojais, kurie nurodyti DK 62 str. 1 d. pagrindu sudarytame sąraše, sudaromos „naujos" terminuotos darbo sutartys. Tokios darbo sutartys yra naujos tik tiek, kad vietoje buvusių neterminuotų darbo sutarčių administratorius turi pareigą įmonės vardu sudaryti terminuotas darbo sutartis, taigi buvusias neterminuotas pakeisti į terminuotas. Tačiau tai nereiškia, kad yra sukuriami nauji darbo santykiai. Priešingai, darbo santykiai tęsiami, tačiau darbuotojas vien tik yra aiškiai informuojamas apie tai, kad tokie santykiai bus terminuoti. Atitinkamai, nemokumo administratorius turi teisę tęsti darbo santykius su buvusiais įmonės darbuotojais tam tikslui, kad bankrutuojantis juridinis asmuo galėtų toliau vykdyti komercinę veiklą, kurios veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas (JANĮ 59 str. 4 p., 63 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju su V.Č., E. V., A. V., L. Š., G. V. ir D. G. buvo nutraukti santykiai vien dėl to, kad pareiškėjo kreditoriai inicijavo nemokumo procesą ne teismo tvarka. Kada pareiškėjo Administratorius nusprendė tęsti pareiškėjui naudingą ūkinę komercinę veiklą, (Balansavimo sutarties vykdymą), su dalimi pareiškėjo darbuotojų darbo santykiai pratęsti sudarant terminuotas darbo sutartis.
Akcentuoja, kad be minėtų darbuotojų pareiškėjas būtų neturėjęs jokios galimybės užtikrinti sklandaus Balansavimo sutarties vykdymo, tinkamo bankroto ne teismo tvarka proceso. Jokių naujų darbuotojų, nesusijusių su nemokumo procesu ar Balansavimo sutarties vykdymu, pareiškėjas nepriėmė.
Teigia, kad 2022-07-26 Bendrovės administratorius kreipėsi į LR užsienio reikalų ministeriją, LR finansų ministeriją ir FNTT su prašymu informuoti, kurių nemokumo administratoriaus funkcijų, nustatytų Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 str. 1 d., vykdymą nemokumo administratorius turėtų koordinuoti su FNTT. Viena tokių funkcijų yra darbuotojų priėmimas ir atleidimas (JANĮ 66 str. 1 d. 7 p.). Taigi dar liepos mėn. pabaigoje Administratorius ėmėsi aktyvių veiksmų, kad išsiaiškintų, ar kurias iš jam JANĮ pavestų funkcijų jis turi koordinuoti su atitinkamomis institucijomis.
Nurodo, kad nei LR finansų ministerija, nei FNTT nenurodė, kad pareiškėjo administratorius turėtų, iki priimdamas sprendimą tęsti darbo santykius su buvusiais bendrovės darbuotojais, gauti FNTT leidimą tokiam sprendimui (JANĮ 66 str. 1 d. 7 p.). Dabartinis vėlesnis FNTT sumanymas trukdyti vykdyti pareiškėjo darbo sutartis yra neteisėtas, pažeidžia ir pareiškėjo teisėtus lūkesčius, atsiradusius po to, kada FNTT tokio reikalavimo nenurodė ir gavusi 2022-07-26 pareiškėjo Administratoriaus užklausą.
Akcentuoja, kad LR tarptautinių sankcijų įstatymo 7 str. 1 d. nurodyta, kad draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. Įstatymų leidėjas nustato draudimą sudaryti ir/ar vykdyti ne bet kokius sandorius, o tik tuos, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. Nė vienas iš Bendrovės buvusių arba dabartinių Bendrovės darbuotojų nebuvo įvardintas nei LR finansų ministerijos, nei FNTT kaip sankcionuotas asmuo. Vadinasi, nėra pagrindo išvadai, kad darbo užmokesčio mokėjimas šiems Lietuvos Respublikos piliečiams bet kokiu būdu pažeistų LR įgyvendinamas tarptautines sankcijas.
Teigia, kad FNTT Rašte nenurodo, kokio asmens atžvilgiu taikomas sankcijas pažeidžia Bendrovės sudarytos darbo sutartys. FNTT nenurodo ir to, kokias konkrečias sankcijas pažeistų darbo užmokesčio sumokėjimas sąžiningai sunkiu darbu tokį darbo užmokestį uždirbusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, Bendrovės darbuotojams. Todėl FNTT Raštas yra nepagrįstas Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 5 p., pažeidžia LR tarptautinių sankcijų įstatymo 7 str. 1 d., taigi turi būti panaikintas.
Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 str. 1 d. taikomos tik tiems sandoriams, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. FNTT nenurodė, kaip minėtos Darbo sutartys gali prieštarauti Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.
FNTT pareiškėjo atžvilgiu įgyvendina konkrečias Europos Tarybos taikomas sankcijas. Jos yra labai konkrečios - taikomos Europos Tarybos nustatyto apimtyje nustatytiems konkretiems fiziniams ir juridiniams asmenims. FNTT dabartiniu vertinimu pareiškėjas yra kontroliuojamas V. P..
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad pareiškėja yra nenuosekli savo pozicijoje. Viena vertus, pareiškėja teigia, kad Darbo sutartys su darbuotojais buvo tęsiamos, t.y. jos nebuvo nutrauktos, kita vertus skunde pareiškėja patvirtina aplinkybę, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis darbo sutartys su bankrutuojančios įmonės darbuotojais nutraukiamos (darbuotojai atleidžiami) ir su darbuotojais, kurie dirbs įmonėje bankroto proceso metu, sudaromos naujos terminuotos darbo sutartys, kurios galioja iki bankroto proceso pabaigos, todėl Darbo sutartys su darbuotojais buvo nutrauktos kreditoriams inicijavus nemokumo procesą ne teismo tvarka. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, kuris aiškiai pažymi, kad bankroto procese nemokumo administratorius sprendžia dėl darbuotjų atleidimo ir priėmimo į darbą, atmestini kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl nepagrįsto FNTT sprendimo vertinti 2022-08-03 sudarytas darbo sutartis naujai sudarytomis.
Akcentuoja, kad FNTT skundžiamame Rašte neginčijo nemokumo administratoriaus teisės sudaryti naujas darbo sutartis, tačiau pažymėjo, kad tokių sutarčių sudarymui būtinas FNTT leidimas. Minėtos aplinkybės, susijusios su FNTT kompetencija suteikti leidimą sudaryti naujas darbo sutartis pareiškėja neginčija, skundžiamame Rašte FNTT nurodė teisinius pagrindus bei aplinkybes, kuriomis remiantis buvo atsisakyta duoti leidimą atlikti mokėjimus pagal neteisėtai sudarytas darbo sutartis, nurodė, jog tokia padėtis gali būti ištaisyta pateikus FNTT motyvuotą prašymą leisti sudaryti naujas darbo sutartis su darbuotojais. Minėtas aplinkybes pareiškėja žinojo ir aiškiai suprato, tai patvirtina FNTT pateiktas naujas pareiškėjos 2022-11-04 prašymas “Dėl leidimo vykdyti ir/arba sudaryti darbo sutartis”, kuriame pareiškėja prašė leisti sudaryti naujas darbo sutartis su darbuotojais, o FNTT tokį leidimą suteikė. Dėl šių aplinkybių laiko nepagrįstu skundo motyvą, kad Raštas pažeidė VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimus.
Atsakovas laiko nepagrįstu skundo argumentą, kad FNTT iš anksto privalėjo informuoti, jog naujų darbo sutarčių sudarymui su darbuotojais pareiškėja privalo gauti kompetentingos institucijos sutikimą. Pareiškėja yra bankrutuojanti įmonė, bankroto procesas vykdomas ne teismine tvarka, įmonę administruoja nemokumo administratorius, paskirtas įmonės kreditorių. Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys bei būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų. Pareiškėjas ir ją administruojantis nemokumo administratorius turi pareigą laikytis Lietuvoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų ir jas įgyvendinti savarankiškai, aplinkybė, kad pareiškėja yra sankcionuota, yra žinoma ir viešai skelbiama FNTT tinklapyje bei Juridinių asmenų registre, kaip nustatyta Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjos nemokumo administratorius neginčija, kad jis nežinojo, jog administruoja įmonę, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos, todėl turėjo pareigą vertinti ar sudaromos darbo sutartys nepažeidžia galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių tarptautinių sankcijų įgyvendinimą. Papildomai pažymi, kad nemokumo administratoriaus veikla yra licencijuojama, tokia veikla užsiimantis asmuo privalo turėti atitinkamas kompetencijas bei kvalifikaciją (JANĮ 118, 122 straipsniai), todėl atmestini skundo motyvai dėl pažeistų pareiškėjos teisėtų lūkesčių, atsiradusius po to, kada FNTT tokio reikalavimo nenurodė atsakyme pareiškėjai.
Nurodo, kad Europos Komisijos tarptautinių sankcijų, susijusių su Rusijos agresija prie Ukrainą ir Baltarusijos įsitraukimu į ją, įgyvendinimo praktikos apibendrinime (Dažnai užduodamų klausimų, toliau – ir DUK) pažymėjo, kad darbas subjektui, kuris priklauso arba yra valdomas sankcionuoto asmens, netiesiogiai suteikia minėtam asmeniui prieigą prie ekonominių išteklių ta apimtimi, kuria sankcionuotas asmuo dėl tokio darbo gauna prieigą prie lėšų, prekių arba paslaugų. Prieigos buvimo vertinimas yra priskiriamas nacionalinei kompetentingai institucijai (DUK 24 puslapio 10 punktas). Minėtas Europos Komisijos išaiškinimas taip pat yra viešai skelbiamas ir prieinamas suinteresuotiems asmenims, todėl pareiškėja, būdama sankcionuotu asmeniu bei laikydamasi Įstatymo nuostatų, privalėjo žinoti apie ribojimus, taikomus naujų darbo sutarčių sudarymui. Taip pat pažymi, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog FNTT privalėjo nurodyti papildomus duomenis apie Europos Komisijos su sankcionuotais asmenimis sudaromų darbo sutarčių vertinimą, nes toks įpareigojimas minėtu atveju laikytinas pertekliniu. Taip pat atkreipia dėmesį, kad FNTT nesuteikė leidimo mokėti darbo užmokestį darbuotojams remiantis tuo, kad su jais nebuvo sudarytos naujos darbo sutartys, kurioms sudaryti buvo suteiktas FNTT leidimas, todėl vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi tokios sutartys laikytinos negaliojančiomis, ko pasekoje nėra teisinio pagrindo darbo užmokesčiui mokėti.
Akcentuoja, kad FNTT skundžiamame Rašte nurodė teisinį ir faktinį pagrindą, prie Rašto pridėjo gautą kompetentingos institucijos (VDI) išaiškinimą dėl Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies taikymo darbo sutartims, nurodė atsisakymo priežastis, todėl sutikti su pareiškėjos teiginiais apie VAĮ pažeidimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
Atsakovas neginčija nemokumo administratoriaus teisės savo kompetencijos ribose sudaryti naujas darbo sutartis, tačiau atkrepia dėmesį, jog pareiškėjos argumentai dėl pareiškėjos svarbos ir reikšmingumo Baltijos valstybių energetikos sistemoms ir viešojo intereso buvimo neatitinka tikrovės. Nurodo, kad FNTT gavo pareiškėjos 2022-10-06 prašymą dėl disbalanso elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties pratęsimo, kurį pagal kompetenciją persiuntė Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, kuri, atsakydama į pareiškėjos prašymą, konstatavo, jog informaciją, apie poreikį pratęsti disbalanso elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties galiojimą ir tokio poreikio priežastis, vertina kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu. Pareiškėjo atstovas akcentavo ir rėmėsi naujai pateiktais įrodymais, kurie, anot atstovo, pagrindžia, kad analogiškoje situacijoje, kitoje jo atstovaujamoje pareiškėjo dukterinėje įmonėje - V., kurioje taip pat įgyvendinamos sankcijos nuo 2022 m. pavasario, dėl darbuotojo E. N., su kuriuo sutartis buvo sudaryta po ribojamųjų priemonių taikymo, o dėl darbo sutarties sudarymo į FNTT nebuvo kreiptasi, buvo suteikiami leidimai atlikti mokėjimus. Leidimai atlikti mokėjimus nurodyto darbuotojo ažvilgiu buvo suteikti 17 kartų ir dėl asmens įdarbinimo FNTT jokių pretenzijų nereiškė, nors jų leidimas nebuvo duotas.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų L. Š., V.Č. atstovas iš esmės palaikė pareiškėjo poziciją, nurodydamas, kad tarp Bendrovės ir jo atstovaujamųjų darbo teisiniai santykiai nesikeitė, jie tęsėsi toliau. Pažymi, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatyme numatyta speciali darbo teisinių santykių modifikavimo procedūra, tačiau nuo to darbo teisiniai santykiai netampa naujais darbo teisiniais santykiais. Akcentavo, kad darbas nebuvo fiktyvus (tokių aplinkybių FNTT nenustatė), buvo realiai dirbama. Todėl yra pareiga mokėti atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Byloje kilo ginčas dėl 2022-10-28 FNTT rašto reg. Nr. 25-15733, kuriuo nesuteiktas leidimas atlikti mokėjimus pagal pareiškėjo 2022-09-01 ir 2022-09-20 prašymus, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas kelia reikalavimą išnagrinėti jo prašymus iš esmės, leidžiant pareiškėjui sumokėti darbo užmokestį pagal darbo sutartis su V. Č., E. V., A. V., L. Š., G. V. ir D. G..
Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo sprendimui:
FNTT direktoriaus 2022-07-20 įsakymu Nr. V-174 patvirtintas Juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklausančių arba kontroliuojamų subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašas, kurio 1 punktu nurodytas pareiškėjas.
Pagal viešai FNTT skelbiamą Juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos sąrašą pareiškėja AB „Inter RAO Lietuva“ taikoma lėšų, akcijų ir nekilnojamojo turto įšaldymas pagal 2022-02-25 Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/331, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP.
2022-06-30 pareiškėjo kreditoriai priėmė sprendimą pradėti pareiškėjo bankroto ne teismo tvarka procedūrą, bankroto administratoriumi paskirtas UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą.
2022-07-26 Administratorius kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos finansų ministeriją ir FNTT su prašymu informuoti, kurių nemokumo administratoriaus funkcijų, nustatytų Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje vykdymą nemokumo administratorius turėtų koordinuoti su FNTT.
2022-08-03 Administratorius sudarė terminuotas darbo sutartis su V.Č., E. V., A. V., L. Š., D. G. ir G. V. Darbo sutarčių terminas – iki BAB „Inter Rao Lietuva“ kreditorių susirinkimo sprendimo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą priėmimo.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2022-08-17 raštu, atsakydama į Administratoriaus 2022-07-26 raštą, nurodė, kad visi subjektai, įskaitant nemokumo administratorius, privalo įsitikinti, ar, vykdydami veiklą su atitinkamais klientais, nepažeidžia galiojančių tarptautinių sankcijų, ir užtikrinti, kad lėšomis ar ekonominiais ištekliais negalėtų disponuoti subjektas, dėl kurio įgyvendindamos tarptautinės sankcijos. Nurodoma, jog vadovaujantis 2014-03-17 Tarybos sprendimu 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, 2 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, kurių laikantis kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą, atitinkamai siekiant pasinaudoti išimtimis ar gauti leidimą netaikyti tarptautinių finansinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, reikia kreiptis į FNTT.
FNTT 2022-09-01 rašte Nr. 25-12813 nurodė 2014-03-17 Tarybos sprendimo 2014/145/BUSP 2 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, Europos Sąjungos Tarybos 2018-05-04 dokumento „Geriausia ES patirtis dėl veiksmingo ribojamųjų priemonių įgyvendinimo“ II skirsnio 34 punkto, VII skirsnio 62 punkto nuostatas, Reglamento 7 ir 9 straipsnių nuostatas. Nurodė, kad pagal Tarptautinių sankcijų įstatymą Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys bei būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų. Nurodyta, kad vykdant likvidavimą dėl bankroto būtina užtikrinti su sankcionuotais asmenimis susijusių kreditorių piniginių lėšų pagal turtinius reikalavimus įšaldymą.
Pareiškėjas 2022-09-01 ir 2022-09-20 pateikė prašymus FNTT leisti atlikti einamuosius mokėjimus, įskaitant mokėjimus pagal darbo sutartis su V. Č., E. V., A. V., L. Š., G. V. ir D. G..
2022-09-05 pranešimu Nr. 09-16292 Administratorius informavo AB Litgrid, jog toliau bus vykdoma 2014-11-28 sutartis Nr. 1.1-4/2014/284, sudaryta tarp AS Augstsprieguma tikls, Elering AS, AB LITGRID ir AB „Inter Rao Lietuva“.
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija 2022-10-11 raštu Nr. SD-128-20815 (toliau – ir VDI raštas) pateikė FNTT konsultaciją. Rašte nurodoma, jog Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 1 punkte nustatytas imperatyvus draudimas sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, – tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja. Nurodoma, kad, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog tuo atveju, jeigu konkrečiam subjektui taikomos tarptautinės sankcijos, su šiuo subjektu draudžiama sudaryti naujas sutartis ir (ar) sandorius, kurių vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, toks draudimas gali apibrėžti ir naujų darbo sutarčių sudarymą; kiekvienu konkrečiu atveju šalys, vadovaudamosi teisinio apibrėžtumo bei protingumo principais, turėtų įvertinti, ar gali sudaryti naują sutartį pagal konkrečiu momentu galiojančius teisės aktus.
Byloje ginčijamu Raštu Nr. 25-15733 FNTT pateikė atsakymą į 2022-09-20 Administratoriaus rašte pateiktą prašymų leisti atlikti mokėjimus. Rašte nurodė Europos Sąjungos Tarybos Reglamento (EB) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (toliau – ir Reglamentas), 2 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas, Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1-2 dalių, 7 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022-10-11 rašte Nr. SD-128-20815 pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu konkrečiam subjektui taikomos tarptautinės sankcijos, su šiuo subjektu draudžiama sudaryti naujas sutartis ir (ar) sandorius, kurių vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, toks draudimas gali apibrėžti ir naujų darbo sutarčių sudarymą. Pažymėjo, kad analogiškos pozicijos laikosi ir kitos Lietuvos Respublikos institucijos, kurios neleido atlikti darbo užmokesčio ir su juo susijusių įmokų mokėjimo pareiškėjos (bendrovės) darbuotojui naujos darbo sutarties pagrindu, pažymėdamos, kad išimtis, nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių 4 straipsnyje, negali būti pritaikyta. Rašte nurodė, kad nesuteikiamas leidimas atlikti darbo užmokesčio mokėjimus darbuotojams V. Č., E. V., A. V., L. Š., G. V. ir D. G. pagal darbo sutartis, nes vadovaujantis Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio nuostatomis jos laikytinos niekinėmis ir negaliojančiomis. Nurodoma, kad, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, pareiškėjas, įgijęs bankrutuojančios bendrovės statusą ir nutraukęs darbo sutartis su darbuotojais, siekdamas sudaryti naujas darbo sutartis su tais darbuotojais, kurių atliekamos funkcijos yra būtinos tinkamam bendrovės bankroto proceso vykdymui bei jos likvidavimui, turėjo kreiptis į FNTT su motyvuotu prašymu leisti sudaryti naujas darbo sutartis. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi sutartys su sankcionuotais asmenimis, sudarytos iki tarptautinių sankcijų įsigaliojimo, turi būti nutrauktos vienašališkai arba šalių susitarimu arba jų vykdymas sustabdomas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu.
2022-11-04 raštu pareiškėjas kreipėsi į FNTT su prašymu leisti vykdyti Darbo sutartis, o nusprendus, kad toks leidimas negali būti suteiktas, leisti sudaryti naujas darbo sutartis su darbuotojais V. Č., E. V., A. V., L. Š., G. V. ir D. G..
FNTT 2022-12-02 raštu Nr. 25-17542 atsakė į pareiškėjo 2022-11-04 raštą, leisdama sudaryti naujas darbo sutartis su darbuotojais V.Č., E. V., A. V., L. Š., G.V. ir D. G..
Lietuvos apeliacinis teismas 2023-09-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-631-934/2023 panaikino pareiškėjo 2022-06-30 kreditorių susirinkime priimtus sprendimus, įskaitant sprendimą dėl pareiškėjo bankroto ne teismo tvarka inicijavimo.
Pareiškėjas nesutikdama su FNTT Raštu pateikė skundą teismui. Pareiškėjo skundo dalyką ir pagrindą sudaro FNTT atsisakymas leisti sumokėti darbo užmokestį darbuotojams V. Č., E. V., A. V., L. Š., G. V. ir D. G. pagal darbo sutartis. Taigi šios bylos nagrinėjimo dalykas yra atsisakymas tenkinti pareiškėjos 2022-09-01 ir 2022-09-20 prašymus leisti išmokėti darbo užmokestį darbuotojams V. Č., E. V., A. V., L. Š., G. V. ir D. G. pagal darbo sutartis.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymas (toliau - ir Sankcijų įstatymas), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ), Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir Darbo kodeksas), Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-05-25 nutarimu Nr. 535 (toliau – ir Aprašas), kiti teisės aktai.
Sankcijų įstatymo 7 straipsnis reglamentuoja draudimo sudaryti ir vykdyti sandorius ir prievoles tvarką, jų nevykdymo teisines pasekmes. Draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, – tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja (1 dalis).
Sankcijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi nustatyta FNTT funkcija koordinuoti, prižiūrėti ir užtikrinti finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, o užtikrinant finansinių sankcijų įgyvendinimą, atlikti šiame straipsnyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas; FNTT atlieka šiame straipsnyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas, įskaitant informacijos, kurią pagal kompetenciją yra išsiaiškinusi analizuodama fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems paskirtos tarptautinės sankcijos, teikimą finansines sankcijas įgyvendinantiems subjektams.
Ginčo teisiniams santykiams aktualus 2014-03-17 Tarybos reglamentas (ES) 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių taikytinų dėl veiksmų, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (toliau – ir Reglamentas Nr. 269/2014), kuriuo skundžiamame sprendime rėmėsi atsakovas. Taip pat kuris nurodomas Tarptautinių sankcijų įstatymo įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų sąraše.
Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad nesuteikiama galimybė I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais arba galimybė jais naudotis tų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba organizacijų naudai.
Reglamento 269/2014 4 straipsnis numato išimties taikymo taisykles, įtvirtindamas, kad “nukrypdamos nuo 2 straipsnio, valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis arba ekonominiais ištekliais tokiomis sąlygomis, kurias šios institucijos laiko tinkamomis, jei jos nustatė, kad lėšos ar ekonominiai ištekliai yra: a) reikalingi I priede išvardytų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba įstaigų, taip pat nuo tų fizinių asmenų priklausomų šeimos narių pagrindiniams poreikiams tenkinti, įskaitant mokėjimus už maisto produktus, nuomą arba hipoteką, vaistus ir gydymą, mokesčius, draudimo įmokas ir komunalines paslaugas; b) skirti tik pagrįstiems profesiniams mokesčiams mokėti arba patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti); c) skirti tik mokesčiams arba aptarnavimo mokesčiams už kasdieninį įšaldytų lėšų arba ekonominių išteklių laikymą ar tvarkymą mokėti arba d) reikalingi ypatingoms išlaidoms, jei atitinkama kompetentinga institucija kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki leidimo suteikimo yra pranešusi motyvus, dėl kurių, jos nuomone, konkretus leidimas turėtų būti suteiktas.“
Pagal ES Tarybos 2018-05-04 patvirtintą Ribojamųjų priemonių (sankcijų) pagal ES bendrą užsienio ir saugumo politiką įgyvendinimo ir vertinimo gairių (konsoliduotos redakcijos) 26 punktą kompetentingos valdžios institucijos turėtų suteikti išimtis apsvarstydamos kiekvieną konkretų atvejį; taip jos galės įvertinti visus atitinkamus interesus ir nustatyti sąlygas, kuriomis būtų užtikrinta, kad išimtys nesužlugdytų ar nesutrukdytų pasiekti ribojamosios priemonės tikslo. Išimtys turėtų būti suteikiamos remiantis atitinkamais teisiniais dokumentais. Jeigu yra priežasčių suteikti vienos ribojamosios priemonės (pvz., finansinių apribojimų) išimtį, tai nėra pagrindas išimtį automatiškai suteikti kitai priemonei (pvz., įleidimo apribojimams), kuri taikoma atitinkamam asmeniui ar subjektui (plg. III skirsnį: A, D ir E dalys).
Pagal ES Tarybos 2018-05-04 patvirtintą ES ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausios praktikos (atnaujinta versija) 73 punktą, kai juridinis asmuo yra įtraukiamas į sąrašą ir jam turi būti taikomos įšaldymo priemonės, nėra draudžiama jam toliau egzistuoti kaip juridiniam asmeniui. Įmonės atveju jos lėšų įšaldymas paveiks jos veikimą ir turės tiesioginių padarinių trečiosioms šalims, pavyzdžiui, darbuotojams, kreditoriams ir kitiems, kurie galbūt niekaip nėra susiję su tuo, dėl ko tas subjektas buvo įtrauktas į sąrašą. Su tokiu subjektu vykdant verslo veiklą paprastai jam bus suteikiama galimybė naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais arba pakis jo lėšų ar ekonominių išteklių forma, o tai abiem atvejais yra draudžiama ir reikalaujama gauti išankstinį kompetentingų institucijų leidimą. Šių Gairių 77 punktas numato, kad finansinės ribojamosios priemonės neturi poveikio į sąrašą įtraukto asmens laisvei dirbti. Tačiau siekiant gauti užmokestį už tą darbą reikia gauti leidimą. Kompetentinga institucija turėtų atlikti atitinkamą tyrimą (pvz., kuriuo būtų patvirtintas įdarbinimas) ir įtraukti atitinkamas sąlygas, kad būtų išvengta priemonių apėjimo. Išduotame leidime tokiomis sąlygomis paprastai turėtų būti reikalaujama pervesti užmokestį į įšaldytą sąskaitą. Norint gauti užmokestį grynaisiais pinigais, turėtų būti gautas aiškus leidimas. Leidimuose taip pat turėtų būti numatyta galimybė atlikti įprastus atskaitymus, susijusius su socialiniu draudimu ir mokesčiais. Leidimas taip pat būtinas siekiant mokėti į sąrašą įtrauktam asmeniui socialinės paramos išmokas.
Tarptautinių sankcijų įgyvendinimas reguliuojamas Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, įgyvendindama Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas, koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, tarpe jų, priima tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose nustatytus sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo Aprašo VI skyriuje (Tarptautinių sankcijų išimčių ir leidimų suteikimas) nustatyta tvarka (13.3 punktas). Aprašo 33 punktas numato, kad jeigu tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose yra numatytos jų įgyvendinimo išimtys ir (arba) nustatyta, kad gali būti suteikiami leidimai netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo priima kompetentingos institucijos. Pagal Aprašo 34 punktą prašymus taikyti išimtį ar suteikti leidimą netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų (toliau – Prašymas) gali pateikti subjektai, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, ir kiti suinteresuoti asmenys. Prašymas turi būti motyvuotas, kartu su Prašymu pateikiami prašyme nurodytas faktines ir teisines aplinkybes patvirtinantys dokumentai, kurie laikytini neatsiejama Prašymo dalimi. Pateikti Prašymai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka (37 punktas). Aprašo 39 punktas įtvirtina, kad kiekvienas Prašymas nagrinėjamas atskirai, atsižvelgiant į visas teisines ir faktines aplinkybes.
Byloje kilęs ginčas dėl darbo sutarčių, sudarytų su darbuotojais V. Č., E. V., A. V., L. Š., G. V. ir D. G., laikantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo reikalavimų, vertinimo ir atitinkamai Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatų, kaip naujoms prievolėms, taikymo pagrįstumo.
Darbo kodekso 62 straipsnis reguliuoja darbo sutarties nutraukimą darbdavio bankroto atveju. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti darbdaviui bankroto bylą ar kreditorių susirinkimui priėmus sprendimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, nemokumo administratorius sudaro darbuotojų, su kuriais bus sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti darbovietėje bankroto proceso metu, sąrašą; tokios terminuotos darbo sutartys negali trukti ilgiau kaip iki įmonės bankroto proceso pabaigos (1 dalis). JANĮ 62 str. 1 d. nustato, jog, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, darbo sutartys su juridinio asmens darbuotojais nutraukiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka. Juridinio asmens darbuotojams, kurie dirba bankroto proceso metu vykdydami ūkinę komercinę veiklą, atlyginama iš komercinėje sąskaitoje esančių lėšų (2 dalis). Juridinio asmens darbuotojams, kurie dirba administruojant bankroto procesą, atlyginama iš kreditorių sąskaitoje esančių lėšų (3 dalis).
Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju yra specialusis darbo sutarčių pasibaigimo atvejis, kuris susiklosto dėl to, kad darbdavys tampa nemokiu.
JANĮ 59 straipsnis reglamentuoja nemokumo administratoriaus pareigas iškėlus bankroto bylą, tarpe kurių: sprendžia dėl juridinio asmens prievolių tolesnio vykdymo, atsižvelgdamas į jų ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams (3 punktas); sprendžia darbuotojų atleidimo ir priėmimo klausimą (4 punktas).
JANĮ 63 straipsnis reguliuoja juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymą bankroto proceso metu. Vykdydamas ūkinę komercinę veiklą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus (3 dalis). Iš ūkinės komercinės veiklos kilę reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių tenkinami šio įstatymo II dalies III skyriaus septintajame skirsnyje nustatyta tvarka (6 dalis).
JANĮ 66 straipsnis reguliuoja paskirto nemokumo administratoriaus funkcijas ir teises bankroto proceso metu, be kita ko, nustato, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu priima ir atleidžia darbuotojus (1 dalies 7 punktas).
Darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, <...> darbo santykių stabilumo, <..> teisingo apmokėjimo už darbą <..> principais (Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalis).
Teismo vertinimu skundžiamame Rašte dėl darbo sutarčių, sudarytų su trečiaisiais asmenimis, prievolių naujumas nėra motyvuotas, atsižvelgiant į juridinių asmenų nemokumo ir darbo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų specialias nuostatas ir šioms procedūroms taikytinus principus. Vien tai, kad laikantis juridinių asmenų nemokumo imperatyvaus teisinio reguliavimo darbo sutartys buvo nutrauktos ir sudarytos terminuotos darbo sutartys su bankrutuojančios tuo metu įmonės keliais komercinei ūkinei veiklai vykdyti reikalingais darbuotojais, neduoda pagrindo savaime (be prievolių atsiradimo pagrindo ir susiklosčiusių santykių išsamaus įvertinimo) pagal šias darbo sutartis atsiradusių prievolių laikyti naujomis Sankcijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme.
Pažymėtina, kad skundžiamas administracinis sprendimas iš esmės grindžiamas vieninteliu argumentu, kad darbo sutartys yra naujos darbo sutartys, įvertinus vien tik jų sudarymo datą (po pareiškėjo įtraukimo į Sąrašą) ir tai, kad pagal naujai sudarytas darbo sutartis FNTT nesuteikia leidimo atlikti darbo užmokesčio mokėjimus darbuotojams, nes tokios sutartys niekinės ir negalioja.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą tam, kad priimti administracinį sprendimą nurodytu teisiniu pagrindu būtina nustatyti ne tik tai, kad 1) prievolė yra nauja, bet ir tai, kad 2) jos vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.
Teismas akcentuoja, kad įvertinus teisinį reglamentavimą, vien prievolių naujumo vertinimo nepakanka, būtina nustatyti, kad šių prievolių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. Skundžiamame Rašte nėra jokių argumentų, kad nemokumo administratoriaus sudarytų terminuotų darbo sutarčių su bankrutuojančios įmonės darbuotojais vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. Tik nustačius tokias aplinkybes būtų buvęs pagrindas konstatuoti, kad darbo sutartys yra niekinės ir negaliojančios. Sankcijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandoriai yra niekiniai ir negalioja, jeigu jų vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, o ne dėl to, kad sudarant sutartį nebuvo gautas FNTT pritarimas. Teismas pažymi ir tai, kad FNTT 2022-12-02 raštu Nr. 25-17542 leido sudaryti darbo sutartis su darbuotojais V. Č., E. V., A. V., L. Š., G. V. ir D. G., tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog nebuvo nustatytos aplinkybės, kad jos prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.
Atsakovas atsiliepime į skundą pažymėjo, kad darbas subjektui, kuris priklauso arba yra valdomas sankcionuoto asmens, netiesiogiai suteikia minėtam asmeniui prieigą prie ekonominių išteklių ta apimtimi, kuria sankcionuotas asmuo dėl tokio darbo gauna prieigą prie lėšų, prekių arba paslaugų. Prieigos buvimo vertinimas yra priskiriamas nacionalinei kompetentingai institucijai. Teismas pažymi, kad skundžiamame Rašte nebuvo vertinamas prieigos prie išteklių sankcionuotiems asmenims (ne)suteikimo klausimas ir iš esmės prašymai dėl leidimo atlikti einamuosius mokėjimus darbuotojams atmesti nevertinant prašymų pagrįstumo. Atsakovas tik nustatės, kad tokiais mokėjimais būtų suteikta prieiga prie išteklių sankcionietiems asmenims, galėtų atsisakyti tenkinti prašymus.
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu ir tai, kad pareiškėja atstovaujantis nemokumo administratorius kreipėsi į Sankcijų įstatymo 11 straipsnyje nurodytas kompetentingos institucijos įgyvendinant tarptautines sankcijas, tarpe jų ir į FNTT, prašydamas pateikti konsultaciją, kokioms JANĮ nustatytoms funkcijos įgyvendinti (tarpe kurių yra ir darbo sutarčių pasibaigimas bei terminuotų darbo sutarčių sudarymas) reikalingas išankstinis FNTT sutikimas. Pažymėtina, kad Sankcijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad kompetentingos institucijos įgyvendinant tarptautines sankcijas, jų funkcijos bei veiklos sritis atsako į fizinių ir juridinių asmenų paklausimus, susijusius su šių kompetentingų institucijų veiklos sričiai priskiriamų tarptautinių sankcijų įgyvendinimu Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos finansų ministerija nurodė, kad pareiškėja turėtų užtikrinti, jog jos finansiniai ištekliai nebus perduodami sankcionuotiems asmenims, o FNTT į šią užklausą neatsakė, o 2022-09-01 rašte nurodė tik tai, kad nemokumo administratorius privalo užtikrinti, kad FNTT įvardinti asmenys negautų išteklių iš Bendrovės.
Pareiškėja į bylą pateikė įrodymus, kad FNTT analogiškomis aplinkybėmis teikė leidimus atlikti mokėjimus pareiškėjo dukterinės įmonės – V. darbuotojui E. N., su kuriuo darbo sutartis buvo sudaryta po ribojamųjų priemonių pritaikymo V. ir negavus FNTT leidimo tokios darbo sutarties sudarymui. Atsakovai leistinais įrodymais šių aplinkybių nepaneigė, todėl teismas turi pagrįstą pagrindą konstatuoti, kad FNTT ne visas sutartis, kurios sudarytos be jų išankstinio leidimo laiko niekinėmis ir negaliojančiomis.
Teismas pažymi ir tai, kad pareiškėjos 2022-09-01 Prašymas atsakovo iš viso nebuvo išnagrinėtas, kadangi ginčijamas Raštas yra priimtas tik dėl 2022-09-20 pareiškėjos Prašymo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje apibrėžti skundžiamo akto panaikinimo pagrindai. Atitinkamai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Raštas panaikinamas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Panaikinus Raštą FNTT įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022-09-01 ir 2022-09-20 prašymus leisti atlikti einamuosius mokėjimus pagal darbo sutartis su V. Č., E. V., A. V., L. Š., G. V. ir D. G.. Teismas pažymi, kad pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinis teismas neperima viešojo administravimo subjekto kompetencijos jam priskirtose viešojo administravimo srityse.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).
Trečiojo suinteresuoto asmens V. Č. atstovas advokatas V. M. teismui pateikė prašymą priteisti 326,70 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo, pateikė į bylą patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Trečiojo suinteresuoto asmens L.Š. atstovas advokatas V.M. teismui pateikė prašymą priteisti 326,70 Eur už atstovavimo išlaidų atlyginimą, pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
Kadangi pareiškėjos skundas iš esmės patenkintas trečiųjų suinteresuotų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos akcinės bendrovės Inter RAO Lietuva skundą tenkinti.
Panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023-10-28 rašto Nr. 25-15733 dalį „Dėl darbo užmokesčio“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2022-09-01 ir 2022-09-20 prašymus leisti atlikti einamuosius mokėjimus pagal darbo sutartis su V.Č., E. V., A. V., L. Š., G. V. ir D. G..
Priteisti iš atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos trečiajam suintersuotam asmeniui L. Š. 326,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos trečiajam suintersuotam asmeniui V. Č. 326,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.