Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. O. G. ir jos atstovės advokatės D. J. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2131-962/2021 pagal ieškovės K. O. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirų skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

16. Atskiraisiais skundais ieškovė K. O. G. ir jos atstovė advokatė D. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:

1.1. Nutartyje yra nurodyta, kad šulinys Nr. 13 priklauso UAB „Kauno vandenys“. Pagal 199 punktą tinklus remontuojantis ir eksploatuojantis asmuo yra ieškovė, o ne UAB „Kauno vandenys“ (pagal sudarytą sutartį), todėl pervažos per tinklus ir automobilių aikštelę (padengtą trinkelių danga) sprendimai teisės aktų nustatyta tvarka turėjo būti raštu suderinti su ieškove, tačiau to nebuvo padaryta, todėl priimta teismo nutartis akivaizdžiai pažeidžia ieškovės, kaip teisėtos tinklų savininkės ir vartotojos, teises.

1.2. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės pripažinęs, jog ieškinio dalykas egzistuoja ir tai numato materialinės teisės normos, kurios ir išvardintos skundžiamoje nutartyje, nutraukia civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme. Priėmus ieškinį, pasirengus bylai paruošiamųjų dokumentų būdu, išnagrinėjus ginčą teismo posėdyje, turėjo būti ir priimtas procesinis sprendimas sprendžiant ginčo teisėtumą, o ne nutraukiant civilinę bylą.

1.3. Teismas, pripažinęs ir nurodęs materialinės teisės normas, kurios reguliuoja apsaugos zonų nustatymą, ignoruoja ir vertina priešingai faktą, jog apeliantė kreipėsi dėl pažeistų teisių gynimo esant realiam teisės pažeidimų pagrindui.

1.4. Teismas, priešingai realiam faktui, ant buitinių nuotekų tinklų esant pastatytam statiniui (automobilių stovėjimo aikštelei), nurodo, jog apsaugos zonos nepažeistos.

1.5. Teismas pripažįsta faktą kad ieškovė turi teisę ir pareigą tinklus eksploatuoti, remontuoti, tačiau nevertina fakto, kad to neįmanoma padaryti nenustačius tinklų apsaugos zonų.

1.6. Teismas pripažįsta ieškovės teisę kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo. Ieškinys buvo priimtas, pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui vyko parengiamųjų dokumentų būdu, paskirtas ir įvyko teismo posėdis, kurio metu civilinė byla išnagrinėta iš esmės. Civilinės bylos nagrinėjimo eigoje buvo išreikalauti ir pateikti papildomi dokumentai, vadinasi, nebuvo kilusi net abejonė, jog civilinė byla gali būti nutraukta.

1.7. Skundžiama nutartis užkerta kelią pažeistų teisių gynimui, kadangi teismo išaiškinimas pačiai ieškovei kreiptis ir inicijuoti apsaugos zonų registravimo procesą, paneigia visas skundžiamoje nutartyje dėstytas aplinkybes ir motyvus, jog apsaugos zonos nustatytos įstatymu ir jų nustatyti nereikia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskiruosiuose skunduose išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutraukta civilinė byla dėl nuosavybės teisių gynimo kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. CPK 293 straipsnio 1 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.

21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

22. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę nustatyti 2,5 m apsaugos zoną ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantiems nuotekų šalinimo tinklams-buitinių nuotekų tinklams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems iš gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtiems valstybinėje žemėje šalia sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei nuotekų šuliniui Nr. 13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nuotekų tinklų ir šulinio savininkė yra pati ieškovė ir ji turi inicijuoti apsaugos zonų registravimo procesą ir nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti nei UAB „Kauno vandenys“, nei kitą instituciją atlikti minėtus veiksnius už ieškovę, sprendė, jog ieškovės pareikšto vienintelio materialinio teisinio reikalavimo išsprendimas (tiek ieškinio tenkinimo atveju, tiek ir ieškinio atmetimo atveju) nesukels jokių teisinių pasekmių nei ieškovei, nei atsakovei, nei jokiems kitiems asmenims, t. y. reali faktinė situacija nepasikeis net ir po teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) ir jos atstovė, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskiruosius skundus dėl šios nutarties.

24. Apeliantė nurodo, jog šulinys ir nuotekų šalinimo tinklai priklauso jai, todėl pervažos per tinklus ir automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas turėjo būti suderinti su ja, o ne su atsakove. Apeliantė mano, kad tai yra realus jos teisių pažeidimas, o skundžiama nutartis užkerta kelią jos teisių gynimui, nes pirmosios instancijos teismo išaiškinimas pačiai ieškovei kreiptis ir inicijuoti apsaugos zonos registravimo procesą, paneigia visas nutartyje nurodytas aplinkybes ir motyvus, jog apsaugos zonos nustatytos įstatymu ir jų nustatinėti nereikia. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, ar ieškovės ieškinio reikalavimo išsprendimas teismo sprendimu sukeltų materialinių teisinių pasekmių, ir priimant skundžiamą nutartį buvo aktualu nustatyti, ne kokiomis aplinkybėmis buvo pastatyta automobilių stovėjimo aikštelė, t. y. ar tam reikėjo ieškovės sutikimo, ar ne, o tai, kas inicijuoja rašytinio sutikimo gavimo dėl apsaugos zonos nustatymo procedūrą, kas teikia prašymą įregistruoti apsaugos zoną į kadastrą bei įregistruoja Nekilnojamojo turto registre, taip pat įvertinti tai, ar ieškovės reikalavimo nustatyti apsaugos zoną patenkinimas / atmetimas sukurs, panaikins ar pakeis ieškovės subjektines teises. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad ji, gindama savo, anot jos, pažeistas teises, neprašo pašalinti jai priklausančių nuotekų tinklų ir šulinio tinkamai priežiūrai ir, esant poreikiui, remontavimui trukdančių kliūčių, o prašo įpareigoti kitą asmenį (atsakovę) nustatyti apsaugos zoną ieškovei priklausantiems nuotekų tinklams ir šuliniui.

26. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, kuris nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nurodo teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos, reglamentuoja šių teritorijų nustatymą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas, sudaro teisines prielaidas šiame įstatyme nurodytas teritorijas centralizuotai registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, 7 straipsnyje nustatyta, kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šiame įstatyme nurodytų teritorijų, šiuo atveju apsaugos zonos, nustatymo gauna asmuo (fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai), suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu iš į šias teritorijas patenkančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, o kai žemės sklypas nesuformuotas, – valstybinės žemės patikėtinio, išskyrus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai sutikimas neprivalomas. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 54¹ straipsnio 2 dalį prašymą įrašyti teritoriją, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ar sanitarinės apsaugos zonos, į kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą kadastro tvarkytojui pateikia asmenys, suinteresuoti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vykdymu.

27. Taigi asmenys, suinteresuoti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vykdymu, turi inicijuoti minėto rašytinio sutikimo gavimą, jei jį reikia gauti, bei teikti prašymą dėl apsaugos zonos įregistravimo kadastre, taip pat Nekilnojamojo turto registre. Šiuo konkrečiu atveju ne atsakovė, o pati ieškovė. Būtent tai skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir tas aplinkybes, susijusias su subjektinėmis ieškovės teisėmis ar pareigomis, nurodydamas, kad automobilių stovėjimo aikštelė nuo ieškovės tinklo yra įrengta 2,5 m atstumu, taigi yra išlaikyta 2,5 m apsaugos zona, aplink šulinio dangtį esančios susisiekimo komunikacijos (trinkelėmis grįstas kelias, suformuotas bordiūras, žalia veja) nepaneigia apsaugos zonos egzistavimo ir jai taikomų specialių reikalavimų, taip pat ieškovės teisių į ją, o apeliantė neatskleidė, kokias materialines teisines pasekmes galėtų sukelti apsaugos zonos nustatymas šių aplinkybių kontekste.

28. Taip pat atmestini apeliantės argumentai, kad teismas turėjo priimti byloje procesinį sprendimą išspręsdamas ginčą iš esmės, nes byloje buvo priimtas ieškinys, bylos nagrinėjimui iš esmės buvo rengiamasi paruošiamųjų dokumentų būdu, byla nagrinėta teismo posėdyje iš esmės, taip pat bylos nagrinėjimo eigoje buvo išreikalauti ir pateikti dokumentai, taigi, apeliantės manymu, nebuvo kilusi abejonė, jog civilinė byla gali būti nutraukta. Apeliacinės instancijos vertinimu, šie atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta, nes patenkinus ar atmetus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl apsaugos zonos nustatymo, ieškovė neįgis jokių subjektinių teisių ar galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu kaip nors pasikeis ieškovės teisinis statusas, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamojo nutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad procesinė bylos pagal apeliantės ieškinį nagrinėjimo stadija buvo pasiekusi bylos nagrinėjimą iš esmės, teismas neturėjo pagrindo priimant ieškiniui nustatyti trūkumus ar atsisakyti jį priimti, todėl pagrįstai nutraukė šią civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

30. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius, teikęs antrinę teisinę pagalbą ieškovei, 2021 m. lapkričio 30 d. pateikė pažymą Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Atsižvelgus į tai, jog ieškovės atskirasis skundas atmestas, išlaidos už teiktą antrinę teisinę pagalbą iš atsakovės nepriteistinos, jos atlygintinos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.