- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- ATP-1167-209/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. J. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo, kuriuo I. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 123 str. 2 d., 134 str. 1 d. 1013 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. J. nubaustas už tai, kad 2015-07-12, 20.33 val., Šalčininkų r. sav., Šalčininkų m., SB ,,Draugystė“ ir kelyje, esančiame šalia SB ,,,Draugystė“, vairuodamas keturratį nepakluso policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, vairavo keturratį be valstybinių numerių ir be šalmo, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 p., 204 p. reikalavimus.
2015-10-12 apeliaciniais skundais I. J. prašė Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-09-23 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad apylinkės teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, rėmėsi tik liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais, neįvertino apelianto parodymų, nepašalino prieštaravimų ir nesvarstė jo iškeltos versijos, kad keturratį galėjo vairuoti kitas asmuo.
Šalies argumentai
2015-11-04 Vilniaus apygardos teisme buvo gautas I. J. 2015-10-23 pareiškimas dėl papildomų apeliacinio skundo motyvų, kuriame jis prašo pakeisti apeliacinių skundų motyvus. Pareiškime apeliantas prašo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti minimaliam laikotarpiui bei 12 mėnesių išdėstyti baudos mokėjimą. Nurodo, kad prisipažįsta, jog 2015-07-12, apie 20.33 val., buvo Šalčininkų raj. sav., Šalčininkų m., SB „Draugystė“ ir vairavo keturratį bei nepakluso policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, vairavo keturratį be valstybinių numerių ir be šalmo. Šią transporto priemonę pasiskolino iš savo pažįstamo vardu Tomas, kuris nuolat gyvena Norvegijoje. Niekada anksčiau nebuvo vairavęs keturračio, todėl labai norėjo juo pavažiuoti. Pabėgo nuo policijos pareigūnų, kadangi neturi teisės vairuoti A kategorijos transporto priemonių ir labai išsigando. Be to, keturratis jam nepriklauso, todėl bijojo, kad policija jo nepaimtų. Nuoširdžiai gailisi dėl to ką padarė, labai apgailestauja dėl savo neatsakingumo ir neapdairaus elgesio, pareigūnų ir teismo sugaišto laiko nagrinėjant bylą. Teigia, kad už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas tik vieną kartą, šio pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo. Yra invalidas, darbingas tik 40 procentų, jo motina J. J. labai nuo jo priklausoma, nes ji taip pat yra invalidė, jai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Apeliantas pažymi, kad dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, transporto priemonės vairavimas yra vienintelis jo užsiėmimas ir pragyvenimo šaltinis, iš kurio gauna nedidelį darbo užmokestį. Netekęs teisės vairuoti prarastų darbą, netektų pajamų ir būtų ženkliai apsunkintos galimybės prižiūrėti neįgalią motiną. Todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo atveju yra per griežta ir neproporcinga nuobauda. Teigia, kad jis nuoširdžiai prisipažįsta dėl netinkamo elgesio ir apgailestauja dėl sukeltų pasekmių bei mano, kad tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dėl padaryto pažeidimo sunkių padarinių neatsirado, todėl nuobaudos tikslai gali būti pasiekti neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skiriant jį minimaliam terminui. Be to, atsižvelgiant į sunkią pažeidėjo turtinę padėtį, prašo baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. J. skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą bei pažeidėjui paskyrė tinkamą nuobaudą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš I. J. 2015-10-23 pareiškimo turinio matyti, kad ginčo byloje dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus. Minėtame pareiškime yra keliamas I. J. paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas.
Pareiškime I. J. nesutinka su jam paskirtu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teigia, kad paskyrus šią nuobaudą, apeliantas negalėtų dirbti vairuotoju ir pasirūpinti neįgalia motina.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pažeidėjas, tiek kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 1 d. yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t.y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013).
Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-4-2011).
Skundą nagrinėjantis teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. J. nuobaudą, pagrįstai atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir paskyrė Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 2 d., 134 str. 1 d., 130 str. 1 d. sankcijose numatytus administracinių nuobaudų vidurkius. Nors pareiškime apeliantas teigia, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, tačiau bylą nagrinėjant apylinkės teisme ir 2015-10-12 apeliaciniuose skunduose I. J. kategoriškai neigė padaręs administracinės teisės pažeidimus. Be to, jis visą laiką trukdė pareigūnams ir teismui nustatyti objektyvią tiesą.
Pažymėtina ir tai, kad apelianto nurodomos aplinkybės (kad netekęs teisės vairuoti transporto priemonę, jis prarastų galimybę dirbti vairuotoju ir rūpintis motina) reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytus pažeidimus ribose. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra aiškinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-653-648/2011).
Sankcijose numatytos nuobaudos paskyrimas neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Pažymėtina, kad pažeidėjui neabejotinai buvo žinomos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, be to, apeliantas, turėdamas ne trumpą vairavimo stažą, privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys – pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, sukels jam neigiamas pasekmes, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pastebėtina ir tai, kad iš Administracinių teisės pažeidimų registro duomenų (b. l. 13-14), matyti, kad jau yra ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad I. J. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytiems teisės pažeidimams, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimas šioje dalyje paliekamas nepakeistu.
I. J. prašo jam paskirtos 1013 eurų baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių.
Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. nustatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas negali svarstyti baudos išdėstymo klausimo, nes tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą nepakeistą ir I. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.