Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2017-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-83-953/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-10
Bylos Nr.
1-83-953/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47581-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Martynas Galvičius
Kaltinamasis
R. R.
Nukentėjusysis
R. M.
Civilinis ieškovas
Šiaulių teritorinės ligonių kasos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-83-953/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47581-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7; 1.1.8.11.; 1.2.4.4.1.; 2.3.6.4.5.2.; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 10 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius,sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei,kaltinamajam R. R.,jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,nukentėjusiajam R. M.,civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009-09-11 Šiaulių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. bauda 4 MGL (520 Lt);

2) 2013-07-11 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. 40 parų areštu. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 2 d. paskirta bausmė subendrinta su 2009-09-11 teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta subendrinta bausmė 40 parų areštas ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;

3) 2013-09-19 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 140 str. 1 d. (2003-07-25 red.), 140 str. 1 d. (2003-07-25 red.), paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn. Paskirta bausmė subendrinta su 2013-07-11 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams ir bauda 4 MGL (520 Lt),

4) 2014-03-25 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d., 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64(1) str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2013-09-19 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 4 MGL bauda ir subendrinta galutinė bausmė R. R. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 4 MGL (520 litų) dydžio bauda. 2015-05-21 Kaišiadorių apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 5 mėn. 7 d., laisvės atėmimo bausmės,

5) 2016-05-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda; teistumas neišnykęs

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R., 2016-10-06 apie 18:00 val., Šiaulių mieste, bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas nukentėjusiajam R. M. ne mažiau vieno smūgio į veido sritį, tuo padarydamas R. M. nosies kaulų lūžį, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžį, nosies nugarėlės nubrozdinimus, kraujosruvą akies vokuose, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų ir kairės akiduobės vidinės sienelės lūžiai sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis R. R. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad šių metų spalio mėnesį prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su R. M., kurį pažinojo jau anksčiau. Jie nuėjo pas V. U. į namus išgerti. Ji gyvena penkių aukštų bendrabutyje prie saldainių fabriko „(duomenys neskelbtini)“. Ten jie gėrė iki maždaug 18 val., po to R. M. išėjo į namus, o jis nuėjo miegoti. Ryte iš V. U. namų išėjo į darbą. V. U. anksčiau pažinojo, jie su ja kartu gyveno. Po tos dienos su R. M. susitikęs nebebuvo, tik buvo su juo susitikęs ikiteisminio tyrimo metu per akistatą. Iš pradžių jis jo prašė 400 eurų, o paskui - 300 eurų už tai, kad gavo į nosį, nors jos jis nesulaužė. Su R. M. tą vakarą jie išsiskyrė draugiškai, anksčiau jie nebuvo susipykę. Jis nežino, kas sumušė R. M., o be to, jis pats sakė, jog nežino, kaip įlipo į autobusą ir atsirado Pabaliuose. Jis žino jo pavardę, tai ir nurodė, kad jis jį sumušė. O be to, jis nori pinigų. Alkoholį su R. M. jie pirko abu, nes abu turėjo pinigų. Tą vakarą buvo apgirtęs, tačiau įvykio aplinkybes jis prisimena. Prisimena, kad tarp jo ir R. M. konflikto nebuvo. V. U. su juo buvo, tačiau jai nereikėjo jų skirti, nes jie nekonfliktavo. Nebuvo konflikto dėl to, kuris liks miegoti pas V. U. – pas ją ėjo išgerti. Išėjus R. M., jis su V. U. alkoholio nebegėrė, ji jam nieko nesakė. Po įvykio su V. U. nebuvo susitikę. Ne jis sumušė R. M., su juo nekonfliktavo. Kai susitiko su R. M. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, jis atrodė taip, kaip ir dabar, nebuvo sumuštas. Jie išgėrė gal tris plastikinius butelius alaus, nukentėjusysis išėjo išgėręs apie 18 val. Pas V. U. jie nuėjo apie pietus, nes jam 12 val. buvo pietūs ir jis tuo metu susitiko su R. M.. Iki susitikimo su R. M. jis buvo blaivas, nes dirbo. R. M. tuo metu taip pat buvo blaivas.

Kaltinamasis R. R. apklaustas 2016-10-10 ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad galvos traumų nėra turėjęs, psichinėmis ligomis sirgęs nebuvo, priklausomybės narkotinėms medžiagoms ir alkoholiui neturi. 2016-10-06 po pietų, tikslaus laiko nurodyti negali, nepamena, susitiko su draugu R. M.. Susitikę parduotuvėje nusipirko tris alaus plastikiniuose buteliuose ir nuėjo pas moterį, adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio nepamena. Kadangi moteris buvo jo draugo pažįstama, jis ir pasiūlė pas ją nueiti. Asmeniškai jis ją matė pirmą kartą. Jiems begeriant, tikslaus laiko nežino, R. pareiškė, jog jam juo gana alaus ir jis važiuoja namo. Draugas tą vakarą daugiau nebegrįžo ir kas jam atsitiko tikrai nežino. Jis pasiliko miegoti pas tą moterį ir iš jos išėjo tik kitą dieną. (b.l. 84-85)

Kaltinamasis R. R. apklaustas 2016-11-03 ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016-10-06 po pietų, susitiko su draugu R. M., su kuriuo parduotuvėje nusipirko alkoholio ir nuėjo pas pažįstamą moters vardu V., gyvenančią (duomenys neskelbtini), buto numerio nepamena. Jie gėrė alkoholį. Apie 18:00 val., R. pats išėjo iš V. į namus ir daugiau nebegrįžo. Tarp jo ir R. jokio konflikto nebuvo, jis jo nesumušė ir nesužalojo ir nusikaltimo nepadarė. Kodėl R. nurodo, kad jis jį sumušė - jis nežino. Įvykio metu jis buvo išgėręs alkoholio, buvo apsvaigęs, tačiau viską atsimena gerai. Savo parodymų nekeis ir pasiliks prie jų ( b.l. 101-102)

Nukentėjusysis R. M. parodė, kad jis žinojo, kad R. R. prie koncertų salės „(duomenys neskelbtini)“ dirba viešuosius darbus, griebia lapus. Visada ten jį susitikus, jis jo prašydavo atnešti alaus. Tą kartą susitikus jis jo paprašė to paties. Jis pasakė, jog eina į gydytojų komisiją dėl darbo, o grįždamas užeis nupirkti alaus. Grįžęs iš poliklinikos užėjo nupirkti alaus, o atėjęs pamatė, kad prie koncertų salės R. R. yra ne vienas, o kalbasi su V., kurią jis pažinojo iš anksčiau, kadangi ji su jo mama giedojo bažnyčios chore ir pas juos užeidavo. Jam priėjus, V. pasiūlė eiti pas ją išgerti, nes turi sidro. V. gyvena Tilžės gatvėje bendrabutyje prie devynaukščio netoli saldainių fabriko „(duomenys neskelbtini)“. R. R. pažinojo iš anksčiau – jis yra ne kartą nuo jo gavęs „į kailį“. Tuo metu jis buvo blaivus, taip pat buvo blaivūs R. R. ir V.. Nuėję pas V. į butą, R. R. pasakė, jog sidro negers, todėl jam davė 5 eurus ir liepė nueiti į parduotuvę „Maximą“ nupirkti degtinės. Jis nupirko degtinės butelį. Paskui jis suprato, kad R. R. jį norėjo nugirdyti, nes jam degtinę pylė į nepermatomą stiklinę. Pamatęs, kad jis dar blaivas, R. R. dar kartą jį siuntė į parduotuvę parnešti degtinės. Jis parnešė dar vieną degtinės butelį. R. R. jį stengėsi nugirdyti, kadangi jam rūpėjo ta moteris. Kai pamatė, kad jis snaudžia, tai stengėsi jį išvaryti. Išgertuvės baigėsi jau sutemus, tačiau nežino, kiek buvo valandų. Vėliau V. jam rodė kruviną patalynę, tačiau jos neparodė tyrėjai. Jis prisimena, kad jis su R. R. mušėsi, tačiau jis buvo nepajėgus jam pasipriešinti. Grumtynės vyko kambaryje, R. R. koja jam spardė galvą, trenkė kumščiu į galvą. Jis buvo parkritęs ant grindų. Tuo metu V. buvo kambaryje, bet ji sakė, jog taip pat buvo girta, tačiau žino, kad tarp jų buvo muštynės, nors detalių neprisimena. Po įvykio tyrėja sakė, jog pamiršo paprašyti V. telefono numerio, tai jo prašė pas ją nueiti ir pasakyti, jog ji ateitų pas tyrėją. Nuėjus pas V., ji parodė išplautą patalynę, tačiau ant jos buvo po įvykio dar likusios kraujo dėmės. V. sakė, kad R. R. sėdėjo viename lovos gale, jis sėdėjo – kitame lovos gale, o pati V. sėdėjo per vidurį. Tarp jo su R. R. vyko žodinis konfliktas, po kurio prasidėjo muštynės. Ant patalynės liko jo kraujo dėmės, nes kraujas jam bėgo iš nosies. V. nurodė, jog ir kaimynai matė, kad iš jos išėjo kruvinas. Išėjęs iš V. namų, įsėdo ne į tą autobusą. Iš V. namų R. R. jį ištempė, suplėšė striukę. Jis jį „nuvilko“ iki durų, jas užtrenkė, o jį paliko laiptinėje. Tuomet jis ėjo į stotelę laukti autobuso. Jis nuėjo į autobusų stotelę, kuri yra prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, įsėdo ne į tą autobusą ir atsidūrė Pramonės gatvėje. Iš Pramonės gatvės pėsčiomis ėjo atgal. Iš autobuso išlipo netoli televizorių gamyklos. Jam grįžtant atgal prie jo sustojo policijos ekipažas, nes pareigūnai pamatė, jog jis yra kruvinas, klausė, kas įvyko. Jis neplanavo skųstis dėl šio įvykio, tačiau papasakojus viską pareigūnams buvo iškelta byla. Policijos pareigūnai jį nuvežė į ligoninę, vėliau buvo parvežtas į namus. Jis reiškia civilinį ieškinį 300 eurų sumai kaip neturtinę žalą, nes dėl to, ką patyrė, jis prarado darbą, kadangi tokioje būsenoje negalėjo pasirodyti darbe ir dėl to jį prarado. Tarp jo ir R. R. kilo žodinis konfliktas pas V. U. namuose, jis peraugo į muštynes. Konfliktas įvyko dėl to, kad R. R. norėjo pasilikti nakvoti pas V. U., nes ji jam patiko, o jis jiems trukdė. Konfliktas kilo dėl moters. Dar būnant pas V. U. namuose, prie jo akių R. R. pradėjo ją „grabalioti“. Jis bandė gintis nuo R. R. smūgių, kurių buvo suduota be skaičiaus iš rankų ir kojų. Pagrindiniai smūgiai buvo suduoti į veido sritį. Jis neturi tikslo apkalbėti kaltinamąjį. Kai jį sustabdė policijos pareigūnai Pramonės gatvėje, tai jis jiems nurodė, kas jį sumušė, t. y. pasakė, kad jį sumušė R. R.. Jis nežino, kiek laiko praėjo nuo jo sužalojimo iki sustabdymo policijos pareigūnų, tačiau jis niekur nemiegojo, nebuvo nukritęs. Autobuso laukė neilgai. Išėjęs iš V. U. namų, ėjo tiesiai į autobusų stotelę, iki Pramonės gatvės važiavo 10-15 min. Nuo išėjimo iš buto iki sustabdymo policijos pareigūnų galėjo praeiti apie pusę valandos. Kai policijos ekipažas važiavo, tai iš karto nematė, jog jis yra kruvinas, tačiau gal jis eidamas svirduliavo, todėl pareigūnai pagalvojo, jog jis yra girtas ir prie jo sustojo. Kai pareigūnai sustojo, jis nebuvo nusivalęs kraujo, nematė, kaip tada atrodė. Tuo metu jam kraujas nebetekėjo. Į namus iš V. U. jis nėjo, nes norėjo pasnausti, kadangi buvo girtas. Pasnaudęs būtų išėjęs. Tą kartą autobusu važiavo „zuikiu“, buvo labai girtas, o nepamatęs autobuso numerio įlipo į bet kokį. Kol įlipo į autobusą, tai buvo jau pravažiavusių, tačiau sumaišęs autobuso numerį įlipo į jam netinkamą, nes galvojo, kad visi autobusai važiuoja į vieną pusę. Jį sustabdė du policijos pareigūnai, kurių pavardžių nežino. Iš autobuso išlipo už prekybos centro “Bruklinas“, o policijos ekipažas jį pamatė, kai buvo netoli įmonės „Vairas“, einant link Tilžės gatvės. Pakeliui jokių konfliktų nebuvo, nes nesutiko jokių žmonių. Kai ėjo į stotelę prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, taip pat neįvyko jokių konfliktų.

Nukentėjusysis R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-10-06 d., 11 val. su R. R. susitiko, tuo metu prie jų priėjo pažįstama V., kuri abu pakvietė pas save į namus, adresu (duomenys neskelbtini), buto nežino, kur visi vartojo alkoholį. Apie nurodytą laiką, jis buvo apgirtęs ir tarp jo ir Rolando įvyko kivirčas dėl V., po ko R. R. nurodytame bute jį sumušė, suduodamas į įvairias kūno vietas nenustatytą skaičių smūgių, mušė rankomis, gal ir kojomis, neatsimena, ar buvo praradęs sąmonę, neatsimena, įvykio metu buvo girtas, muštynių metu R. jį išstūmė iš V. buto ir jis išėjo namo, pakeliui jį pastebėjo policijos pareigūnai, kurie iškvietė GMP. Po apžiūros Šiaulių ligoninės priėmimo skyriuje jam buvo nustatytas kairės akiduobės vidinės sienelės ir nosies kaulo lūžimas. Jį mušė tik R., kitų asmenų nebuvo. Konflikto metu buvo tik sumuštas, niekas iš jo nebuvo atimta, jokio kito nuostolio nepatyrė ( b.l. 7-9 )

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr.G1389/2016(04) matyti, kad R. M. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis, nosies nugarėlės nubrozdinimas, kraujosruva kairės akies vokuose; rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui; kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veido kairę pusę; rasti sužalojimai nėra būdingi kritiminei ar griuviminei traumai; R. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas(b.l.39)

Liudytoja V. U. parodė, kad spalio mėnesį apie pietus prie „(duomenys neskelbtini)“ kino teatro sutiko R. R., kuris šlavė. Po kiek laiko atėjo R. M.. Ji juos pasikvietė į svečius. R. R. ir R. M. gėrė degtinę, viskas vyko draugiškai. Po kiek laiko tarp vyrų įvyko žodinis konfliktas, t. y. apsižodžiavimas. Ji juos nuramino ir pasakė, kad jei nori ką nors išsiaiškinti, tai tegul eina už durų. Jie nurimo ir jie toliau gėrė. Vėliau vėl pasikartojo konfliktas ir R. R. su R. M. susimušė. Prieš tai ji liepė kuriam nors iš vyrų išeiti, jei jie abu neįsitenka. Pirmiausia smūgį sudavė R. R. R. M. į galvą. R. M. „atsikirto“. Jie visi buvo išgėrę, todėl negali nurodyti smulkmenų. Besimušant R. M. buvo nukritęs ant žemės, o R. R. nebuvo. Dėl muštynių R. M. iš nosies truputį bėgo kraujas, o R. R. jis nebėgo. Po to ji nuėjo miegoti. Pas ją bute pasiliko R. R., o R. M. išėjo. Namuose turtas nebuvo sugadintas, tik truputį buvo pritaškyta kraujo ant grindų. Jį ji išV.. Ant baldų ar drabužių kraujo nebuvo. Po kelių dienų po įvykio sutiko R. M. Vytauto gatvėje. R. M. iš nosies bėgo kraujas. Jam buvo suduota į galvą ir nosį, o kitų žaizdų nematė. Gal R. M. bėgo kraujas iš prakirsto antakio. Ji nežino, kiek smūgių kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam – gal porą smūgių, nors ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė gerai, todėl patvirtina, jog galėjo būti suduoti 4-5 smūgiai. Jai atrodo, kad konfliktas kilo, kai pasakė, jog kuris nors vienas turi išeiti. Kadangi ji nuėjo miegoti, tai nematė, kaip R. M. išėjo iš buto. Ji negali pasakyti, kada jie išsiskirstė, nes ji jau miegojo ir pačios pabaigos neprisimena, o kai atsikėlė, tai jau buvo rytas. Bute liko kaltinamasis, kuris iš jos namų išėjo ryte. Jie visi trys buvo išgėrę nemažai. Ir kaltinamąjį, ir nukentėjusįjį pažinojo jau anksčiau. Taip pat pažinojo nukentėjusiojo mamą, su kuria giedojo bažnyčios chore. Kaltinamąjį pažinojo iš matymo. Vyrus pas save į namus pasikvietė kaip pažįstamus, draugiškai. Susitikus dienos metu R. M., jis neatrodė sumuštas. R. R. sudavė smūgius nukentėjusiajam rankomis, o ar buvo suduoti smūgiai kojomis – nepastebėjo. R. M. buvo prisnūdęs. Kai R. M. ir R. R. susiginčijo, ji pasakė, kad jei jie neįsitenka, tai tegul kuris nors vienas išeina iš jos namų. R. M. turbūt pats atsibudo. Ji daugiau pažinojo nukentėjusįjį R. M. nei kaltinamąjį R. R.. Po įvykio gatvėje buvo susitikusi nukentėjusįjį, jis buvo su mėlyne po akimi, sakė, jog eina į polikliniką.

Liudytoja V. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-10-06 apie 11:00 val., ji pasikvietė pažįstamus R. ir R. pas save į svečius, kur gėrė alkoholį iki vakaro. Vakare abu vyriškiai dėl kažko susiginčijo, o dėl ko nesuprato. Jie tik ginčijosi žodžiu, nesimušė. Ji įsikišo į konfliktą ir abiem pasakė, kad nusiramintų, nes jeigu jie nebaigs ginčytis, vienas iš jų turės išeiti. Po jos pasakytų žodžių jie iš karto nusiramino. Dar pabuvo kurį laiką ir vyrai vėl dėl kažko susiginčijo ir susimušė. Ji bandė juos skirti, tačiau jie visi buvo labai girti, ji nelabai dėl girtumo galėjo ką nors padaryti. Jie tuo metu visi sėdėjo ant lovos- ji viduryje, o vyrai iš abiejų pusių. R. sudavė R. apie 4-5 smūgius į galvą. Nuo ko R. pradėjo bėgti kraujas, pirma bėgo iš nosies, paskui bėgo iš prakirsto antakio. Jai pritaškė kraujo, tačiau nedaug, viską išV.. R. pats išbėgo iš buto, nes pamatė, kad neapsigins. Jis bandė suduoti R., tačiau jam nepavyko, nes jis buvo labai girtas. Jie abu buvo labai girti, nes gėrė degtinę, o ji buvo blaivesnė, nes gėrė sidrą. Ji nemanė, kad jie taip rimtai susimuš. R. liko pas ją iki ryto, o R. daugiau nebegrįžo. Abu vyriškius ji pažįsta: R. pažįsta, nes ankščiau gyveno (duomenys neskelbtini) pensionate, o jis gyveno netoli pensionato, o R. ji pažįsta, nes su jo mama dainavo tame pačiame chore. Praėjus kelioms dienoms po įvykio, ji gatvėje sutiko R. ir pamatė ant jo veido mėlynes. R. sakė, kad jį sumušė R. ir jis eina pas ekspertus. Dėl ko jie susimušė, ji nesuprato, mano kad ir jie patys nežino, nes visi buvo išgėrę alkoholio (b.l. 30-31 )

Liudytojas E. Z. parodė, kad įvykio datos neprisimena, tačiau viskas įvyko 2016 m. rudenį Pramonės gatvėje prie Šiaulių energijos, kai jis buvo su kolega K. R.. Patruliuodami savo maršrute ir važiuodami link Pietinio mikrorajono link Rėkyvos kairėje pusėje pastebėjo asmenį, kuris svirduliavo. Privažiavus arčiau pamatė, jog jo veidas yra kruvinas ir asmuo yra sumuštas. Asmuo pasakė savo anketinius duomenis, nurodė M. pavardę. Kad jis yra sumuštas matėsi, nes jam iš nosies bėgo kraujas ir nosis buvo netiesi. Macijauskas paaiškino, kad jį sumušė R., tačiau tiksliai neprisimena konflikto vietos: arba (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini). Kai asmuo nukentėjo, tai buvo kartu su R. ir kažkokia moterimi. Jis neprisimena, pas ką asmenys buvo, tačiau nukentėjusysis įvykio metu buvo svečiuose. Nukentėjusysis buvo išgėręs, bet ne tiek, kad nesiorientuotų aplinkoje, jis buvo sumuštas. Jis klausė asmens, ką jis veikia Pramonės gatvėje, tai jis nurodė, jog vyksta namo. Kadangi asmuo buvo kruvinas, matėsi, kad buvo gavęs į nosį, tai jie budėtojo pagalba iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jie patys asmens į medicinos įstaigą nevežė, o tik laukė greitosios medicinos pagalbos vietoje, kai budėtojas ją iškvietė. Atvykę medikai nukentėjusįjį apžiūrėjo ir išvežė į priimamąjį. Nukentėjusysis eidamas negriuvinėjo, aplink nebuvo kitų asmenų. Jis nurodė, jog konfliktas kilo dėl moters.

Liudytojas E. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-10-06 patruliuojant nustatytame maršrute kartu su vyriausiuoju patruliu K. R., 23:13 val., prie Pramonės 10 namo pastebėjo einantį vyriškį, kurio veidas buvo kruvinas. Vyriškis prisistatė R. M., buvo akivaizdžiai neblaivus, nerišliai pasakojo, kad buvo sumuštas pažįstamo R. R.. Taip pat paaiškino, kad konfliktas kilo dėl moters. Dėl girtumo vyriškis nesugebėjo nurodyti ir paaiškinti kur įvyko konfliktas, kuo vardu ir kur gyvena moteris. Vyriškis su savimi telefono neturėjo. Buvo iškviesti medikai ir vyriškis perduotas jiems ( b.l.26 )

Iš 2016-10-19 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta vieta (duomenys neskelbtini), butas, kuriame R. R. sužalojo R. M. (b.l.18-19).

Iš 2016-10-06 Šiaulių apskrities VPK patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio K. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-10-06 patruliuodamas nustatytame maršrute su E. Z., 23.13 val. pastebėjo Šiauliuose, Pramonės g. ties 10 namu einantį vyriškį, kuris buvo kruvinas. Priėjus prie asmens paaiškėjo, jog tai R. M., kuris paaiškino, kad tarp jo ir jo pažįstamo R. R., apie 50 amžiaus įvyko žodinis konfliktas dėl moters, kurio pasėkoje R. R. jį sumušė. (b.l. 48)

Akistatos protokolu, kuriuo suvesti į akistatą nukentėjusysis R. M. ir įtariamasis R. R. pasiliko prie duotų parodymų (b.l.91-92).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

LR BPK 1 str. 1 d. nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

LR BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje.

LR BK 138 str. 1 d. dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių <...> padarė nusikaltimą. Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Baudžiamajame įstatyme tai yra įvardijama dvejomis alternatyviomis veikomis – sužalojimu ar susargdinimu. Pagal 2003 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas taisykles „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 str. numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taip pat kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas vertinami atvejai, kai nukentėjusysis praranda nedidelę dalį, tai yra daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų, savo profesinio ar bendro darbingumo.

Kaltinamasis R. R. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad jis kartu su nukentėjusiuoju R. M., nusipirkę alkoholio, nuėjo pas V. U., su kuria jis ankščiau gyveno, ir pas ją trise gėrė. Apie 18.00 val. nukentėjusysis R. M. išėjo į namus, o jis nuėjo miegoti. Jokio konflikto su R. M. nebuvo, jie išsiskyrė draugiškai, kas sumušė R. M. nežino. Šie kaltinamojo R. R. parodymai yra prieštaraujantys kitiems byloje esantiems ir teismo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, todėl yra atmestini. Kaltinamojo R. R. parodymai duoti teisme prieštarauja jo parodymams ikiteisminio tyrimo metu, kurio metu jis nurodė, kad įvykio dieną liudytoją V. U. jis matė pirmą kartą, ką patvirtina ir pati liudytoja V. U., kuri nurodė, kad ji pažinojo R. R. iš matymo, o daugiau pažinojo nukentėjusįjį R. M., kas paneigia kaltinamojo teiginius, kad jis kartu gyveno su liudytoja V. U.. Nukentėjusysis R. M. parodė, kad jis kartu su kaltinamuoju R. R. pas V. U. vartojo alkoholį. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, o po to peraugo į muštynes. Jį kaltinamasis R. R. nugirdė, nes jis norėjo pasilikti pas V., o jis jam trukdė, nes snaudė. Kaltinamasis R. R. sudavė kumščiu jam į veidą, jis buvo parkritęs ant žemės ir buvo spardomas, jam bėgo kraujas iš nosies. Vėliau jis buvo išvarytas iš V. ir jis vyko į namus, tačiau sumaišęs autobusus atsidūrė Pramonės gatvėje, kurioje jį sustabdė policijos pareigūnai. Šias nukentėjusiojo R. M. nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojai V. U. ir E. Z.. Liudytoja V. U. parodė, kad ji pasikvietė į svečius kaltinamąjį R. R. ir nukentėjusįjį R. M., ir visi kartu vartojo alkoholį. Vėliau tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas. Vėliau vėl pasikartojo konfliktas, kuris peraugo į muštynes. Kaltinamasis R. R. pirmas sudavė smūgį nukentėjusiajam R. M., be to, nukentėjusysis R. M. buvo nukritęs ant žemės. Kaltinamasis R. R. sužalotas nebuvo, o nukentėjusiajam R. M. iš nosies bėgo kraujas, kadangi jam buvo suduota į galvą ir nosį. Šias liudytojos V. U. nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusysis R. M., bet ir specialisto išvada Nr. G1389/2016(04) iš kurios matyti, kad R. M. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis, nosies nugarėlės nubrozdinimas, kraujosruva kairės akies vokuose, rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veido kairę pusę, rasti sužalojimai nėra būdingi kritiminei ar griuviminei traumai, ką patvirtina nukentėjusiojo R. M. ir liudytojos V. U. parodymai, kad nukentėjusiajam R. M. buvo kumščiu suduota į veido sritį, ko pasėkoje įvyko nosies kaulų lūžis, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis, nosies nugarėlės nubrozdinimas, bei atsirado kraujosruva kairės akies vokuose. Be to, šias nukentėjusiojo R. M. ir liudytojos V. U. nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojas E. Z., kuris parodė, kad jam dirbant kartu su K. R., Pramonės gatvėje buvo sustabdytas nukentėjusysis R. M., kuris nurodė, kad jis buvo sumuštas asmens pavarde R., kai jis buvo svečiuose. Šią liudytojo E. Z. nurodytą aplinkybę patvirtina ir jo kolegos K. R. surašytas tarnybinis pranešimas iš kurio matyti, kad 2016-10-06 patruliuojant nustatytame maršrute su E. Z., 23.13 val. pastebėjo Šiauliuose, Pramonės g. ties 10 namu einantį vyriškį, kuris buvo kruvinas. Priėjus prie asmens paaiškėjo, jog tai R. M., kuris paaiškino, kad tarp jo ir jo pažįstamo R. R. įvyko žodinis konfliktas dėl moters, kurio pasėkoje R. R. jį sumušė.

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. visiškai įrodyta.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis R. R. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia. Byloje ištirti įrodymai patvirtina padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę – kaltinamojo sąmoningus ir tyčinius veiksmus, padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d., todėl kaltinamojo R. R. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 138 str. 1 d. yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota. Kaltinamojo R. R. veikoje nustatyti visi būtini LR BK 138 str. 1 d. numatytos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Bausmės skyrimas

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą nustatė, kad kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo R. R. sunkinanti aplinkybė ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai teismo nuomone turėjo įtakos, be to, kaltinamasis yra recidyvistas.

Kaltinamasis R. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis R. R. nusikalto būdamas 5 kartus teistas, teistumas neišnykęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (b.l. 55-70), nedirba, baustas administracine tvarka, baustumas neišnykęs (b.l. 71-78).

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. R. už tyčinio nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimas, kadangi asmuo yra 5 kartus teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Kaltinamasis R. R. yra nuteistas 2016-05-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis R. R. nusikalstamą veiką padarė 2016-10-06, t.y. jau paskelbus 2016-05-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, todėl esant šiai aplinkybei vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės dalis subendrintina su 2016-05-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis.

Kaltinamajam R. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 1 t., b.l. 104-105) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 58,42 eurų civilinį ieškinį už nukentėjusiajam R. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkinamas visiškai. Žala nukentėjusiojo R. M. sveikatai buvo padaryta R. R. kaltais tyčiniais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 58,42 Eur, priteistina iš kaltinamojo R. R..

Nukentėjusysis R. M. pareiškė 300 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-103/2009).

Nukentėjusysis R. M. patyrė sužalojimą dėl tyčinių kaltų kaltinamojo R. R. veiksmų. Iš specialisto išvados matyti, kad R. M. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis, nosies nugarėlės nubrozdinimas, kraujosruva kairės akies vokuose, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l.39)

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiajam dėl tokio kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, jis buvo sužalotas, patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, diskomfortą, šoką, išgąstį, todėl asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.

Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinta skirtingai – nuo 231 Eur iki 3000 Eur ir šie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010).

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę - teistas, administracine tvarka baustas, į tai, kad smurtavimas prieš nukentėjusįjį truko neilgą laiko tarpą; į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir jų lokalizaciją (galvos - veido sritis), į tai, kad dėl patirtų sužalojimų sutriko nukentėjusiojo sveikata, normalus, įprastas gyvenimo ritmas, buvo taikytas gydymas, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje, teismas sprendžia, kad pareikštas R. M. civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo R. R. priteistina 300 Eur neturtinė žala nukentėjusiojo R. M. naudai.

Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo R. R.. Pagal LR BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi nėra informacijos apie kaltinamojo turtinę padėtį, t.y. turtą ir lėšas, be to, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo V., todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. 1 d., 7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmės dalį subendrinti su 2016-05-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudą

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. vasario 10 d.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 58,42 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš R. R. priteisti 58,42 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 42 euro centus) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

R. M. pareikštą 300 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš R. R. priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) R. M. naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš R. R. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Martynas Galvičius