- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-14
- Bylos Nr.
- eA-1090-525/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02186-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
- 12.18Vietinės rinkliavos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras skundą atsakovei V. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės V. B. 36,11 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.Pareiškėjas skunde nurodė, kad minėtas vietinės rinkliavos dydis atsakovei buvo apskaičiuotas, remiantis Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Pareiškėjas paaiškino, jog Nuostatų 61 punktas numato, kad vietinės rinkliavos lengvatas nustato ir taiko Šilalės rajono savivaldybės taryba atskiru sprendimu, tačiau atsakovės atžvilgiu Šilalės rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo, todėl teisės aktų nuostatos pagrindžia pareiškėjo reikalavimo teisėtumą.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atmetė kaip nepagrįstą.Teismas nustatė, jog Šilalės rajono savivaldybės taryba 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 įvedė nuo 2012 m. balandžio 1 d. Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir patvirtino Nuostatus. Pagal Nuostatų 5 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai).Teismas pažymėjo, jog pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad atsakovei V. B. 2005 m. spalio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-8015 pagrindu nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kurio bendras plotas 80,87 kv. m. Atsakovė teigimu, šis pastatas yra nugriautas (nugriuvo) 2005 metais. Atsakovės teiginį dėl pastato sugriovimo fakto patvirtino byloje pateikta Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017 m. sausio 4 d. pažyma Nr. D5 1(3.9), kurioje nurodyta, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo nebėra – pastatas sugriuvo apie 2005 metus, šiuo adresu niekas negyvena ir niekas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos.Teismas nustatė, jog iš UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 2017 m. sausio 9 d. teismui pateiktos informacijos matyti, kad atsakovė nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už aptariamą turto objektą buvo atleista 2013-2015 metais, t. y. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. DĮV-46 bei 2015 m. kovo 27 d. Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimu atsakovė buvo atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, pritaikant nulinę metinę vietinę rinkliavą.Teismas vertino, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė nelaikytina „atliekų turėtoja“ Nuostatų požiūriu, nes, įvertinus aukščiau aptartą pažymą bei sprendimus atleisti atsakovę nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už 2013-2015 metus, akivaizdu, kad gyvenamasis namas yra sugriautas ir nenaudojamas. Nors teismas nustatė, jog atsakovė nepateikė duomenų apie kreipimąsi dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už 2012 metus, o pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovės atžvilgiu Šilalės savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo tuo laikotarpiu, teismas pabrėžė, jog ta aplinkybė, kad atsakovė netinkamai pasinaudojo lengvata, t. y. neteikė mokestiniais metais prašymo dėl lengvatos taikymo ir jį pagrindžiančius įrodymus savivaldybės administracijai, neturi teisinės reikšmės, vertinant atsakovės nekilnojamojo turto naudojimosi ir atliekų susidarymo ginčo laikotarpiu faktą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė pakankamai faktinių duomenų, kad atsakovė naudojosi 2012 metais nekilnojamuoju turtu – gyvenamuoju namu ir sukūrė atliekas, už kurių surinkimą ir tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovės 36,11 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už minėtą gyvenamąjį namą, laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., yra nepagrįstas, todėl prašymo netenkino.
III.
Pareiškėjas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, priteisti iš atsakovės V. B. 36,11 Eur dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.Pareiškėjas pažymi, jog Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendime Nr. Tl-93 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei registro duomenų keitimo taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) yra numatyti atvejai, kada savininkams neskaičiuojama rinkliava už nenaudojamus pastatus. Pareiškėjas pažymi, kad Sprendimo 8 punkte yra nurodyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus praėjusius kalendorinius metus nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausančio nekilnojamojo turto ir pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d. rinkliavos administratoriui pateikia rašytinį prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir vieną iš šių nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą įrodančių dokumentų; arba akcinės bendrovės LESTO pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., t. y. pažymą, kad mokestiniais metais pastate ar patalpose sunaudotas elektros energijos kiekis neviršija 180 kWh; arba atvejais, kai pastatai yra sunaikinti ar sugriauti, seniūnijos pažymą, patvirtinančią šį faktą; arba kitus aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Rinkliavos administratorius, gavęs vietinės rinkliavos mokėtojo prašymą, per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos išnagrinėja gautą prašymą. Pažymėtina, kad tai pagrindžiančius dokumentus vietinės rinkliavos mokėtojai rinkliavos administratoriui privalo pateikti kiekvienais einamaisiais mokestiniais metais iki gruodžio 31 d. Sprendimo 11 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktus prašymus dėl kitos paskirties metinės rinkliavos taikymo nagrinėja Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. Pareiškėjas paaiškina, jog 2017 m. sausio 9 d. informavo Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir pateikė dokumentus, pagrindžiančius, kad atsakovė 2013-2015 metais nuo vietinės rinkliavos mokesčio buvo atleista. Vadovaujantis Nuostatų 61 punktu, Šilalės rajono savivaldybės taryba turi teisę nustatyti vietinės rinkliavos lengvatas, tačiau atsakovės atžvilgiu Šilalės rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo už 2012 metus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės V. B., kaip atitinkamo nekilnojamojo turto savininkės, pareigos mokėti Šilalės rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą. Pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atmetė jo prašymą kaip nepagrįstą ir nepriteisė iš atsakovės 36,11 Eur, dydžio ginčo vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.Ginčo laikotarpiu aptariamos vietinės rinkliavos mokėtojus, jos dydį, mokėjimo bei administravimo tvarką nustatė Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtinti Nuostatai.Pagal Nuostatų 5 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad atitinkamo dydžio aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą expressis verbis yra nustatyta Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Atitinkamai, kaip ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jo dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nurodyti rinkliavos surinkėjas. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Pažymėtina, kad turėtų būti pagrindžiamas ne tik mokesčio dydis, bet ir apskritai tokio mokesčio pagrįstumas. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). O savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti pareigą mokėti mokestį bei apskaičiuoto mokesčio dydį, turi teikti įrodymus apie tokios pareigos nebuvimą ar kitokio dydžio mokesčio mokėjimą arba jo nemokėjimą.Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad aktualiu laikotarpiu atsakovei nuosavybės teise priklausė ginčo nekilnojamojo turto objektas, tačiau iš faktinių bylos aplinkybių aišku, jog jau 2014 m. Šilalės rajono savivaldybei buvo žinomas faktas, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype pastatai buvo nugriauti (nugriuvę) (atsakovė 2013-2015 metais jau buvo atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, sprendimas priimtas Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. DĮV-46.)Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, jog ta aplinkybė, kad atsakovė netinkamai pasinaudojo lengvata, t. y. neteikė mokestiniais metais prašymo dėl lengvatos taikymo ir jį pagrindžiančius įrodymus savivaldybės administracijai, neturi teisinės reikšmės, vertinant atsakovės nekilnojamojo turto naudojimosi ir atliekų susidarymo ginčo laikotarpiu faktą.Apibendrindama bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų toliau nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.