Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-10-18 · Civilinė byla Nr. 2S-2218-803/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-18
Bylos Nr.
2S-2218-803/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24123-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilduja“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Interama“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2218-803/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24123-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.; 3.5.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) uždarosios akcinės bendrovės „Interama“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilduja“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Interama“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo.

2. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Vilduja“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 273,01 Eur skolą už nuomą ir komunalines paslaugas, 4 205,28 Eur baudą, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovas ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Interama“ 7 478,29 Eur sumos nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas, esančias atsakovo sąskaitose banke ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškovu. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia atsakovo neatsiskaitymo už suteiktas nuomos paslaugas, nereagavimo į siųstus raginimus aplinkybėmis. Taip pat nurodo, jog atsakovas išsikraustė iš nuomojamų patalpų, nėra aišku, ar atsakovas vykdo ūkinę veiklą, todėl mano, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, areštuodamas 7 478,29 Eur sumos atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias atsiskaitomosiose kredito įstaigose, paliekant teisę atlikti nutartyje numatytas operacijas.

5. Teismas įvertino tikėtiną ieškovo reikalavimų pagrįstumą rašytiniais dokumentais, reikalavimo turtinį pobūdį, didelę ieškinio sumą, aplinkybę, jog nėra duomenų apie atsakovo finansinę būklę ir konstatavo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) UAB „Interama“ prašo teismo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; 2) panaikinti laikinąsias apsaugos priemones; 3) peržiūrėti ieškovo reikalaujamą sumą; 4) išdėstyti mokėtiną sumą pagal abiems šalims priimtą mokėjimų grafiką; 5) atmesti ieškovo prašymą priteisti 4205,28 Eur netesybas (baudą) ir bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

6.1. ieškovo reikalavimai nepagrįsti, kadangi ieškovo su atsakovu ryšiai nėra nutrūkę, atsakovas ieškovui ir toliau atliko darbus, vykdydamas užsakymus, o išsikraustęs iš nuomojamų patalpų nesislapstė ir vykdyti įsipareigojimus nevengė, tačiau vedė derybas, geranoriškai siekdamas susitarti dėl paskaičiuotos sumos už patalpų nuomą mokėjimo;

6.2. po išsikraustymo iš nuomojamų patalpų ieškovas patalpų kitiems asmenims neišnuomojo, dėl ko akivaizdžiai patirdamas nuostolius kreipėsi į teismą, tikėdamasis nepagrįstai paskaičiuota bauda padengti patirtus nuostolius;

6.3. nuomos laikotarpiu ieškovas nereguliariai teikė sąskaitas atsakovui, reikalaudamas jas nedelsiant apmokėti, tačiau dalis ieškovo sąskaitų išrašytos atgaline data, o reikalaujama suma nesutampa su atsakovo paskaičiuota skolos suma. Mano, jog reikalavimas priteisti netesybas (baudą) pažeidžia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir vertintinas kaip nepagrįstas noras praturtėti bei sužlugdyti atsakovo veiklą;

6.4. ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra būdas įbauginti atsakovą ir išspręsti ginčą dėl mokėtinos sumos ieškovui palankia linkme, neatsižvelgiant į tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apsunkina atsakovo veiklą bei užkerta kelią gauti pajamas, įsigyti darbui reikalingų priemonių. Mano, jog taip pat sudaroma liūtis naujų klientų ir užsakymų pritraukimui, kenkia įmonės reputacijai;

6.5. laikinąsias apsaugos priemones teismas taikė neišnagrinėjęs bylos iš esmės, o atsižvelgė tik į ieškovo reikalavimus;

6.6. ieškinio reikalavimo suma nėra tokia didelė, jog būtų būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, sąskaitos areštas tiesiogiai trukdo atsakovui vykdyti veiklą, t. y. gauti pajamas ir tokiu būdu grąžinti ieškovui tą sumos dalį, su kuria atsakovas sutinka.

7. Ieškovas UAB „Vilduja“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pateikti dokumentai ir nurodytos aplinkybės pagrindžia ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Grėsmę galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui pagrindžia atsakovo vengimas atsiskaityti, nutrūkęs bendradarbiavimas, didelė ieškinio suma atsakovui, kadangi nepateikti duomenys apie vykdomą ūkinę veiklą. Mano, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę patvirtina ir sudėtinga atsakovo finansinė padėtis, kadangi areštuotos tik atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos banke, o jokio kito atsakovo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto nenustatyta. Pažymi, jog atsakovas, teigdamas apie reputacijos pakenkimą areštuojant sąskaitas bei veiklos apsunkinimą, turi visas galimybes pateikti antstoliui aprašyti kitą atsakovo turimą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi ieškovui (kreditoriui), prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą, o atsakovui (skolininkui), prašančiam panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – šias sąlygas paneigti.

9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pagrįstos abi sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl ieškovo prašymą tenkino, areštuodamas 7 478,29 Eur sumos atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, palikdamas galimybę ieškovui atlikti skundžiamoje nutartyje numatytus mokėjimus.

10. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, įrodinėja ieškinio nepagrįstumo aplinkybę, remdamasis ieškovo reikalavimo nesutapimu su atsakovo buhalteriniais duomenimis, nepagrįstai išrašyta sąskaita už patalpų nuomą 2016 m. gegužės mėn., nors patalpomis nebuvo naudojamasi, nepagrįstai prašoma priteisti bauda.

11. Pažymėtina, jog preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas taikant laikinąsias apsaugos priemones negali būti tapatinamas su pareikšto reikalavimo vertinimu, kurį teismas atlieka nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą. Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.

12. Konstatuotina, jog apelianto argumentai, kuriais jis remiasi įrodinėdamas ieškinio nepagrįstumą, pagal savo pobūdį yra argumentai, dėl kurių teismas pasisako nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą, o tokie argumentai negali būti iš esmės vertinami priimant tarpinius procesinius sprendimus – sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2016-07-22 priėmė preliminarų sprendimą, patenkindamas ieškovo reikalavimus, atsakovas, nesutikdamas su preliminariu sprendimu, pateikė teismui prieštaravimus, kuriuos teismas priėmė ir išsiuntė atsiliepimui pateikti, todėl atsakovas visus nesutikimus su ieškiniu turi (taip pat ir turėjo) teisę reikšti tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo remiantis atsakovo argumentais teigti, jog ieškovo reikalavimas yra prima facie nepagrįstas, o dėl šios priežasties teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

13. Minėta, jog antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – įvertinimas, ar netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovas, įrodinėdamas minėtos sąlygos pagrįstumą, rėmėsi atsakovo elgesiu vykdant prievolę atsiskaityti, didele reikalavimo suma.

14. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią grėsmę galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju sudaro tarp šalių kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012 ir kt). Kaip teisingai pažymėjo ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, remdamasis teismų praktika, minėta aplinkybė nėra absoliuti, ir vertinamas ne reikalavimo mastas, o konkrečios faktinės bylos aplinkybės, atsižvelgiama į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškinio suma yra didelė, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto, turimų įsipareigojimų verte. Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, turimi įsipareigojimai ir pan.

15. Atsakovas, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, nepaneigė didelės ieškinio sumos prezumpcijos, kartu su skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinyje prašoma priteisti suma atsakovui nėra didelė, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį (CPK 178,185 straipsniai). Iš teismui pateikto 2016 m. liepos 18 d. turto aprašo matyti, jog nerastas nekilnojamasis ar kilnojamasis atsakovo turtas, kurio areštui skundžiama nutartimi buvo taikomas prioritetas, o areštuotos tik piniginės lėšos. Apeliacinės instancijos teismas daugiau duomenų apie apelianto finansinę padėtį bei galimybes įvykdyti teismo sprendimą ieškinio reikalavimo patenkinimo atveju neturi, tokios aplinkybės nepagrindė ir apeliantas (CPK 178 straipsnis). Taigi darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis byloje nėra paneigtas.

16. Vertintina, jog skundžiamos nutarties pagrįstumui teisinės reikšmės neturi ir apelianto argumentas, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribota jo veikla, o areštuotomis banko sąskaitomis kenkiama jo reputacijai. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės visada sukelia atitinkamus nepatogumus asmeniui, kuriam jos taikomos. Kita vertus, įstatymo leidėjas yra numatęs galimybę netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo atveju, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra garantuojama (CPK 148 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovas turi teisę pasinaudoti tokia įstatymo suteikta galimybe. Be to, vertintina, jog apeliantas atskirajame skunde neįrodė, jog laikinosios apsaugos priemonės apsunkino jo veiklą (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad tuo atveju, jeigu apeliantas dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių patirtų nuostolių, jis turi teisę ieškinio netenkinimo atveju kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti nuostolius.

17. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas atskirajame skunde kelia ir materialiojo pobūdžio reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiamas procesinio pobūdžio - laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (netaikymo) klausimas, todėl atskirojo skundo argumentai, kuriuose prašoma išspręsti materialiuosius reikalavimus, nevertinami ir dėl jų išsamiau nepasisakoma.

18. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Interama“ atskirojo skundo netenkinti.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė