Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2019-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-380/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-21
Bylos Nr.
1A-64-380/2019
Teisminio proceso Nr.
1-07-5-00006-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
Nuteistasis
N. L.
Advokatai
Arnoldas Šukaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-380/2019Teisminio proceso Nr. 1-07-5-00006-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.12.1.; 1.2.29.1.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 2.4.6.5.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,nuteistojo N. L. gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. L. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-05-28 nuosprendžio, kuriuo N. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl sodo traktoriaus Kubota įgijimo) – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant per visą šį laikotarpį be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, įpareigojant per visą šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 07.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (753,20 Eur) bauda;

pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl sodo traktoriaus ir kitų daiktų įgijimo) – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant per visą šį laikotarpį be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, įpareigojant per visą šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 07.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 189 straipsnio 1 dalį už dvi nusikalstamas veikas, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu ir pridėjus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, N. L. paskirta galutinė 2 metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 07.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei 20 MGL (753,20 Eur) bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta konfiskuoti automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o jo neradus ar jam esant realizuotam, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta konfiskuoti 2 447 Eur vertės N. L. priklausančio turto.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

N. L. nuteistas už tai, kad įgijo turtą ir juo naudojosi žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu:

laikotarpiu nuo 2016-03-15 17.00 val. iki 2016-03-17 20.00 val. (Vokietijos Federacinės Respublikos laiku), tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje tiksliai nenustatytoje vietoje iš tyrimo metu nenustatytų asmenų be teisėtą įgijimo faktą patvirtinančių dokumentų įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – laikotarpiu nuo 2016-03-15 17.00 val. iki 2016-03-16 17.00 val. (Vokietijos Federacinės Respublikos laiku) iš namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, pagrobtą A. K. priklausiusį 3340,58 Eur vertės sodo traktorių KUBOTA GR2120 Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuo turtu naudojosi – pakrovęs į automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), krovinių skyrių gabeno iš tyrimo metu nenustatytos vietos į Osturferhafen?o terminalą, esantį Osturferhafen 15, Kylio mieste, iš kur keltu „Optima Seaways“ automobilyje „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-03-18 19.00 val. sodo traktorių atgabeno į Klaipėdos uostą, Tarptautinę jūrų perkėlą, Perkėlos g. 10, Klaipėdos m., kur N. L. sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Be to, N. L. laikė, gabeno ir panaudojo netikrą dokumentą:

jis laikotarpiu nuo 2016-03-15 17.00 val. iki 2016-03-17 20.00 val. (Vokietijos Federacinės Respublikos laiku), turėdamas tikslą nuslėpti nusikalstamu būdu gautų daiktų įgijimą ir gabenimą, įgijo netikrą dokumentą – 2016-03-09 pirkimo–pardavimo važtaraštį „INVOICE No. 16/00154“, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog 2016-03-09 N. L. už 2150 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ tariamai įgijo sodo traktorių – „Kubota GR2120“, kurio tariamas VIN Nr. (duomenys neskelbtini), šį dokumentą laikė su savimi automobilyje „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir keltu „Optima Seaways“ iš Kylio uosto Osturferhafen?o terminalo, esančio Osturferhafen 15, Kylio mieste, gabeno į Klaipėdos uostą, kur 2016-03-18 19.00 val. Tarptautinėje jūrų perkėloje Perkėlos g. 10, Klaipėdos mieste, minėtą netikrą dokumentą pateikė transporto priemonės ir krovinio patikrinimą atliekantiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams.

Be to, N. L. įgijo turtą ir juo naudojosi žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu:

2016 m. laikotarpiu nuo gegužės 13 d. 17.00 val. (Vokietijos Federacinės Respublikos laiku) iki gegužės 15 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, be teisėtą įgijimo faktą patvirtinančių dokumentų įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą 3506,48 Eur vertės turtą:

– laikotarpiu nuo 2016-05-13 17.00 val. iki 2016-05-19 16.00 val. (Vokietijos Federacinės Respublikos laiku) iš patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, pagrobtą H. P. S. priklausiusį 1666 Eur vertės sodo traktorių „JOHN DEERE X155R“, VIN (duomenys neskelbtini);

– laikotarpiu nuo 2016-05-14 21.00 val. iki 2016-05-15 08.00 val. (Vokietijos Federacinės Respublikos laiku) iš patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, pagrobtą, K. J. R. priklausiusį 1139,86 Eur vertės sodo traktorių „JOHN DEERE LTR 166”;

– laikotarpiu nuo 2016-05-14 21.50 val. iki 2016-05-15 08.50 val. (Vokietijos Federacinės Respublikos laiku) iš patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, pagrobtus įmonei Gerüstbau RATHJE priklausiusius įrankius: 159 Eur vertės benzininį pjūklą DOLMAR PS-7900, serijinis numeris 342279; 115,94 Eur vertės benzininį pjūklą STIHL MS 170, serijinis numeris: 1130-0113059; 159 Eur vertės benzininį pjūklą STIHL MS 181; 231,16 Eur vertės benzininę krūmapjovę (trimerį) DOLMAR MS-2300; 35,52 Eur vertės elektrinį kampinį šlifuoklį MAKITA GA9020R;

ir šiuo turtu naudojosi – pakrovęs į automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), krovinių skyrių, gabeno iš tyrimo metu nenustatytos vietos Vokietijos Federacinėje Respublikoje į Lietuvos Respubliką, garažų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kur 2016-05-16, apie 14.25 val., prie garažo Nr. 240 N. L. su minėtu turtu sulaikė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Nuteistojo N. L. gynėjas advokatas Arnoldas Šukaitis apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį N. L. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančias ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepašalintas abejones bei prieštaravimus vertino nuteistojo N. L. nenaudai, kad tuo buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

Apelianto nuomone, N. L. priimtas apkaltinamasis nuosprendis negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu dėl jame padarytų išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių.

Nagrinėdamas šią bylą, teismas nesivadovavo baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo procesą ir suformuota teismų praktika, vertinant bylos duomenis bei aiškinant Baudžiamąjį įstatymą. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nepagrįsta ir negali būti laikoma teisėta.

Šalies argumentai

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28, 2007-10-24 nutarimais yra išaiškinta, kad: „Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą“; „tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų“; „bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose“; „...aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais“; „...aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus...“; „Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia, anksčiau sprendžiant analogiškas bylas“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), formuodamas vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, yra nurodęs, jog konstitucinė nuostata, įtvirtinta BPK 44 straipsnio 6 dalyje, garantuoja, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tai reiškia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. BPK 20 straipsnis nustato pagrindines įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. BPK 20 straipsnio 3 dalis numato, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Minėto straipsnio 5 dalyje teigiama, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagrindinė sąlyga priimti teisėtą ir teisingą nuosprendį – siekti, jog tiesa būtų nustatyta be jokios nepagrįstos abejonės, tai yra teismas turi taip tirti ir vertinti byloje esančią įrodomąją informaciją, kad nebeliktų jokių abejonių dėl kaltinamojo asmens kaltės ar nekaltumo. Teismo vidinis įsitikinimas kaltinamojo kalte ar nekaltumu turi būti absoliutus ir nekvestionuojamas. Tam, kad būtų pasiektas toks įsitikinimas, teismas privalo laikytis visų BPK 20 straipsnio nuostatų: vertinti kiekvienos byloje esančios įrodomosios medžiagos galimybę būti pripažintai įrodymais, analizuoti, ar įrodomoji informacija atitinka visus įrodymams keliamus kriterijus: išsamumo, pakankamumo, kokybiškumo, ištyrimo visapusiškumo ir pan. Turi būti įrodytos visos tiriamo įvykio aplinkybės. Visos abejonės, kurių negalima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai ir apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik kategoriškai, neginčytinai ir neabejotinai byloje surinktais įrodymais nustačius kaltinamojo kaltę dėl inkriminuotos veikos padarymo (kasacinė byla Nr. 2K-49/2006).

Šalies argumentai

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas – išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis (kasacinė byla Nr. 2K-P-218/2008).

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu teismo išvados yra pagrįstos prielaidomis, jos, esant šiam esminiam BPK pažeidimui, negali būti laikomos teisingomis, o apkaltinamasis nuosprendis dėl minėto pažeidimo negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (kasacinės bylos Nr. 2K-283/2008, Nr. 2K-34/2009).

Pirmosios instancijos teismas byloje esančias ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepašalintas abejones bei prieštaravimus vertino nuteistojo N. L. nenaudai, tuo ir buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

Šalies argumentai

Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

BPK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas principas, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Aplinkybės, sudarančios nusikalstamos veikos sudėtį, turi būti neabejotinai patvirtintos įstatymų reikalavimus atitinkančiais įrodymais (kasacinė byla Nr. 2K-283/2013). Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (LAT Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. punktas, kasacinės bylos Nr. 2K-402/2013, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-269/2013, 2K-457/2013, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-177-895/2018 ir kt.)

Europos žmogaus teisių teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija, ginama Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant jokių abejonių (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messeguė ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001-03-20 sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kiti).

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas šiomis pamatinėmis įrodymų vertinimo ir nuosprendžio priėmimo taisyklėmis nesivadovavo ir duomenų prieštaringumą, nepašalintas abejones dėl reikšmingų bylos aplinkybių vertino N. L. nenaudai, be to, teismas netinkamai taikė Baudžiamąjį įstatymą.

Šalies argumentai

Nors įrodymų įvertinimas yra teismo prerogatyva, tačiau teismo vidinis įsitikinimas apie asmens kaltumą turi turėti objektyvų pagrindą ir negali būti tapatinamas su vidine nuojauta, intuicija, siekiu padėti teisėsaugos institucijoms ar laisve vertinti įrodymus pagal savo asmeniškus norus. Nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas ir visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka, t. y. visiems įrodymams turi būti taikomi vienodi vertinimo kriterijai. Vidinis įsitikinimas negali būti formuojamas ignoruojant procesines taisykles, kurių pagrindinė yra užtikrinimas, kad sprendimą baudžiamojoje byloje nulemtų tik neabejotinai patikima teisėtais būdais gauta informacija ir jokie teismui pateikiami duomenys neturi iš anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą.

Apeliantas pažymi, kad nuteistasis N. L. savo kaltės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje nepripažino. Pirmosios instancijos teisme jis davė išsamius parodymus apie naudotų daiktų gabenimo verslą, kuo jis užsiėmė praeityje bei parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes. Jis nurodė, kad nuo 2014 metų užsiėmė naudotų daiktų gabenimu iš Vokietijos į Lietuvą. Vien tik keltu iš Klaipėdos į Kylio uostą ir atgal kėlėsi virš 20 kartų, be to, važiavo į Vokietiją ir automobiliu. Kaip ir kitas prekes, taip ir traktoriuką Kubota pirko Vokietijos Hamburgo miesto turguje. Pardavėjas jam davė kompiuteriu atspausdintą dokumentą – pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje įrašė N. L. duomenis. Pats N. L. dokumento nepildė ir jokių įrašų jame nedarė, traktoriuką apžiūrėjo išoriškai, užvedimo spynelė nebuvo pažeista, lipdukų jis neplėšė ir kitų neklijavo. Nesuprato, kad traktoriukas yra vogtas, nežinojo, kad pardavėjo išduotas dokumentas yra netikras, jo detaliai neskaitė. Kai buvo iškviestas į apklausą, sudarė sutartį su advokatu, kuris patarė nurodyti, jog traktoriuką pirko ne Vokietijoje, bet Anglijoje, nes pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta traktoriuko pardavimo vieta Bristolyje, Anglijoje. Apklausoje pas tyrėją nurodė tas pačias aplinkybes, kurias advokatas buvo surašęs paaiškinime, šį advokato surašytą paaiškinimą pateikė tyrėjai.

Dėl kito kaltinimo N. L. nurodė, kad Utenoje pas jį autobusiuke bei nuomojamame garaže rastus traktoriukus, kitus įrankius bei daiktus jis taip pat pirko Hamburgo turguje. Po to didžiąją dalį daiktų policijos tyrėja jam grąžino, šiuos daiktus jis pardavė. N. L. teiginius apie keliones į Vokietiją patvirtino teismui pateiktų kelto bilietų kopijos.

BK 189 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi, realizavimą. Remiantis BK 189 straipsnio dispozicija, turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra alternatyvūs veikos objektyvieji požymiai, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189 straipsnį pakanka bent vieno dispozicijoje išvardyto padarytos veikos požymio. BK 189 straipsnio sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo konkrečių dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų atlikimo momento. Pateiktame N. L. kaltinime nurodyti du iš minėtame BK straipsnyje nurodytų alternatyvių veiksmų – turto įgijimas ir naudojimasis juo.

Šalies argumentai

Objektyviosios pusės požymis – turto įgijimas – tai bet kokios formos sandoris, kuriuo turtas perduodamas kitam asmeniui. Tai gali būti pirkimas–pardavimas, dovanojimas ar kitas sandoris. Šioje byloje jokiais bylos duomenimis nėra paneigtas N. L. aiškinimas, kad visus pas jį rastus daiktus, kurie šioje byloje įvardijami kaip nusikaltimų dalykai, jis įgijo pirkimų–pardavimų sandorių metu Vokietijoje Hamburgo turgavietėje.

Objektyviosios pusės požymis – naudojimasis turtu – reiškia daikto, kaip tam tikros priemonės, vartojimą arba gavimą iš daikto bet kokios naudos. Turint omenyje daiktų, rastų pas N. L., paskirtį tai galėtų būti, pavyzdžiui, žolės pjovimas, rinkimas, žolės ar kitų daiktų gabenimas su sodo traktoriais, medžių pjovimas su pjūklais ir pan. Naudojimasis turtu neapima šio turto gabenimo, nes tokiu veiksmu iš turto negaunama jokia nauda. Tai rodo, kad teismas nekreipė dėmesio į reikalavimą nurodyti N. L. veiksmuose visus nusikaltimo sudėties elementus – būtinas, sudedamąsias jo vieningos struktūros dalis, apibūdinamas tam tikrais požymiais. Akivaizdu tai, kad objektyviosios pusės požymis – naudojimasis turtu – teismo visiškai nepagrįstai iš kaltinimo buvo perrašytas į nuosprendį.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 189 straipsnį ne mažiau svarbu nustatyti ir būtinąjį subjektyviosios pusės požymį – kaltę, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia. Šioje byloje buvo būtina neginčijamai ir neabejotinai nustatyti, kad N. L. suvokė, kad įgyja turtą – sodo traktorius, kitą žolės bei sodo priežiūros techniką, statybinius–remonto įrankius, kurie yra gauti nusikalstamu būdu, ir to nori. Baudžiamajame įstatyme specialiai akcentuojama, kad kaltininkas tikrai ir neabejotinai žino, kokį turtą jis įgyja. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Tačiau būtina įrodyti bendrą kaltininko supratimą apie kito asmens (asmenų) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Kokiu būdu gautas turtas, kaltininkas galėjo suprasti iš tam tikrų įgyjamo daikto ypatumų, jo įgijimo sąlygų, konkrečių duomenų apie asmenį, iš kurio įgijo daiktą. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien dėl kylančių įtarimų ar abejonių negalima asmens patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

BK 300 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą, žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. N. L. buvo kaltinamas ir teismo nuteistas už netikro dokumento laikymą, gabenimą ir jo panaudojimą. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kadangi N. L. nebuvo kaltinamas ir nebuvo pripažintas kaltu pagaminęs netikrą dokumentą, todėl turi būti neginčijamai nustatyta, kad N. L. suprato, jog pardavėjo jam išduotas dokumentas – sąskaita faktūra – yra netikras. Baudžiamoji atsakomybė už šį nusikaltimą nekyla asmeniui, kuris pats netikro dokumento negamino ir nežinojo, jog jam kito asmens išduotas dokumentas yra netikras, todėl negali atsakyti ir už kitų alternatyvių veikų – netikro dokumento laikymą, gabenimą ir panaudojimą – padarymą.

Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje kaip motyvas, neva patvirtinantis N. L. kaltę, nurodytas turto įgijimas: „be teisėtą įgijimo faktą patvirtinančių dokumentų“. Tačiau nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nėra nurodyta, kokie tai turėjo būti dokumentai, kad daiktų įsigijimas būtų laikomas teisėtu. Lietuvos Respublikoje nėra draudimų įsigyti daiktus turgavietėse ar kitose valstybėse, taip pat nėra draudimų įsigyti sodo traktorius, benzininius pjūklus, krūmapjoves (trimerius), kitus įrankius be jų įsigijimo faktą patvirtinančių dokumentų, šis turtas nėra registruojamas valstybiniuose ar kituose registruose. Nuosprendyje nėra jokių nuorodų apie tai, kad, įsigyjant šiuos daiktus Vokietijos Federacinėje Respublikoje, pirkėjui būtina reikalauti iš pardavėjo jų (daiktų) įsigijimo faktą patvirtinančių dokumentų, kad visais atvejais pardavėjai privalo išduoti „teisėtą įgijimo faktą patvirtinančių dokumentus“.

N. L. parodė, perkant sodo traktorių Kubota, pardavėjas jam išdavė pirkimo faktą patvirtinantį dokumentą – sąskaitą faktūrą. Ištyrus šį dokumentą, paaiškėjo, kad jis netikras, nes jame minima įmonė „(duomenys neskelbtini)“, registruota kitu adresu, nei jis nurodytas sąskaitoje faktūroje. Apeliantas pastebi, kad N. L. kartu su parduodamu sodo traktoriumi Kubota buvo išduotas dokumentas, kurio pavadinimas „INVOICE No. 16/00154“, išvertus iš anglų kalbos reiškia, kad tai „sąskaita faktūra Nr. 16/00154“, o kitas – teismo nuosprendyje nurodytas dokumentas – pirkimo–pardavimo važtaraštis „INVOICE No. 16/00154“ – jam nebuvo išduotas ir tokiu dokumentu jis nedisponavo, todėl negalėjo būti nuteistas už jo laikymą, gabenimą ar panaudojimą.

N. L. išduota sąskaita faktūra Nr. 16/00154 yra atspausdinta spalvotu lazeriniu spausdintuvu ant komercinio popieriaus, parašas atliktas rašikliu. Joje teisingai nurodytas sodo traktoriaus pavadinimas ir markė, N. L. asmeniniai duomenys, tačiau pardavėjas (ne N. L.) prie savo parašo nurodė neteisingą datą – vietoje turėjusios būti datos – 2016-03-16 – įrašyta data – 2016-03-09. Šios klaidos N. L. nepastebėjo ir nepaprašė pardavėjo jos ištaisyti. Vertinant šią N. L. parodymų dalį, jog jis nežinojo, kad jo perkamas sodo traktorius Kubota yra pavogtas, o jam išduotas dokumentas – sąskaita faktūra – yra netikras, svarbūs yra liudytojo Pakrančių apsaugos rinktinės Sargybų skyriaus specialisto R. K. parodymai teisme, kad apžiūrėjo N. L. pateiktą dokumentą, matė, jog jis yra atspausdintas, su raudonos spalvos antspaudu, kadangi dokumentas buvo su rekvizitais, todėl jis manė, jog tai tikras dokumentas. Visi šie bylos duomenys patvirtina N. L. teiginius, jog jis nežinojo, kad perkamas sodo traktorius Kubota yra vogtas, ir buvo įsitikinęs, kad pardavėjo jam išduotas dokumentas – sąskaita faktūra Nr. 16/00154 – tikras.

Apelianto manymu, teismo nuosprendyje perkelta bylos duomenų santrauka: liudytojų parodymai, kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų rezultatai, tačiau jie nepaneigė N. L. parodymų apie pas jį 2016-03-18 ir 2016-05-16 rastų daiktų įsigijimo bei dokumento gavimo aplinkybes, tai rodo, jog kaltinimas N. L. nepasitvirtino.

Kaltinime dėl sodo traktoriaus Kubota įgijimo ir naudojimosi bei disponavimo netikru dokumentu nuosprendyje nurodyti šie bylos duomenys:

Apklausti liudytojai A. J., S. L., L. M. tik patvirtino N. L. sulaikymo Klaipėdos uoste faktą, tačiau nepateikė jokių duomenų, įrodančių N. L. žinojus, jog jis naudojosi pagrobtu turtu ir disponuoja netikru dokumentu.

Nuosprendžio 5 lape yra pateikti duomenys apie N. L. kontaktus telefonu su L. S., kur nurodoma, kad L. S. yra bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o viena iš šios bendrovės deklaruojamų vykdomų veiklos rūšių yra įvairios produkcijos spausdinimo paslaugų teikimas. Nors nuosprendyje nenurodyta, kokią įrodomąją reikšmę šioje byloje turi šie duomenys, tačiau tik galima manyti, kad šiuos duomenis ikiteisminio tyrimo organai (kartu ir teismas, perkėlęs juos į nuosprendį) vertina kaip spėjimą, jog N. L. L. S. prašė pagaminti netikrus lipdukus sodo traktoriui Kubota. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. S. nurodė bendravimo su N. L. tikslus ir aplinkybes, tuo paneigdamas daromas prielaidas. Taigi šie bylos duomenys nei tiesiogiai, ne netiesiogiai neįrodo prisidėjus N. L. prie sodo traktoriaus Kubota lipdukų klastojimo.

Bylos duomenys apie reikalaujamų daiktų, dokumentų, jų apžiūros aplinkybes (nuosprendžio 5–7 lapai) nepaneigė N. L. parodymų apie sodo traktoriaus Kubota pirkimo bei sąskaitos faktūros gavimo aplinkybes ir niekuo nepatvirtino N. L. pareikšto kaltinimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir 300 straipsnio 1 dalį.

Iš N. L. paimto GPS imtuvo „Tomtom Start“ tyrimas (nuosprendžio 7 lapas) neturėjo jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje. Todėl nesuprantama, kodėl šis aparatas teismo sprendimu, nenurodant teisinio pagrindo, buvo konfiskuotas. Tai rodo teismo nenorą išsamiai išnagrinėti visus bylos duomenis ir nešališkai juos įvertinti. Telefoninių pokalbių analizė (nuosprendžio 5–7 lapai) tik patvirtino N. L. bendravus su kitais asmenimis, tačiau nenurodoma, kuo šis bendravimas svarbus įrodinėjimo procese šioje byloje ir kokias konkrečias įrodinėtinas aplinkybes jis patvirtino ar paneigė. Ikiteisminio tyrimo duomenys, gauti iš Vokietijos Federacinės policijos, Interpolo Vokietijos nacionalinio biuro (nuosprendžio 8–9 lapai) nepatvirtina jokių duomenų apie galimą N. L. ryšį su asmenimis, įvykdžiusiais sodo traktoriaus Kubota vagystę, ar duomenų, kurie paneigtų N. L. teiginius apie dokumento – sąskaitos faktūros – gavimo aplinkybes. Duomenys iš AB „DFDS Seaways“ (nuosprendžio 9 lapas) tik patvirtino N. L. parodymus apie jo vykimo keltu į Vokietiją tikslus bei jo tuometinį užsiėmimą. Bylos duomenys apie transporto priemonės – „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkus bei kita (nuosprendžio 9–10 lapai) neturi jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje, tai tik dar kartą patvirtina išvadą apie teismo abejingumą įrodymų vertinimo procese šioje byloje.

Kaltinime dėl daiktų, rastų automobilyje „Volkswagen Transporter“ ir garaže Utenos mieste, įgijimo ir naudojimosi nurodyti duomenys: patrulės I. K.-Č. tarnybinis pranešimas, 2016-05-16 įvykio vietos apžiūros protokolas (nuosprendžio 10–11 lapai), kurie patvirtina, kad N. L. atvirai, nesislapstydamas dienos metu iškrauna nupirktus ir atsivežtus iš Vokietijos sodo traktorius, nuomojamame garaže laiko įvairius nusipirktus daiktus. Tai rodo, kad N. L. nežinojo, jog dalis jo laikomų daiktų yra gauti nusikalstamu būdu. Apklausti liudytojai G. S. ir R. S. patvirtino, kad N. L. nuomojosi iš jų garažą Utenos mieste, jame laikė įvairius daiktus, jie nesuteikė jokios informacijos, galinčios patvirtinti kaltinimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį N. L. pagrįstumą.

Duomenys, gauti iš Vokietijos Federacinės policijos pareigūnų (nuosprendžio 11–12 lapai), patvirtina duomenis apie nukentėjusius nuo vagysčių asmenis, vagysčių padarymo aplinkybes, su jomis N. L. visiškai nesusijęs, jis nebuvo kaltinamas vagysčių padarymu, todėl šie duomenys byloje yra beverčiai ir pertekliniai.

Nuosprendyje pateikti duomenys apie N. L. ir kitiems asmenims atliekamus ikiteisminius tyrimus (nuosprendžio 12 lapas) šioje byloje neturi jokios įrodomosios reikšmės, bet parodo, kad teismas šioje byloje yra šališkas ir remiasi tais bylos duomenimis, kurie neįrodo jokios aplinkybės, reikšmingos sprendžiant N. L. kaltės klausimą. Duomenys iš Klaipėdos teritorinės muitinės (nuosprendžio 12–13 lapai) apie daiktų vertę šioje byloje nėra reikšmingi, nes N. L. nebuvo kaltinamas padaręs nurodytų daiktų vagystes, todėl jis nėra atsakingas nukentėjusiesiems už jiems padarytą žalą. Duomenys apie telefoninius pokalbius bei liudytojo V. P. parodymai (nuosprendžio 13 lapas), kad kitų asmenų pokalbiuose minimas ir N. L., neįrodo N. L. kaltės dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo. Ši nuosprendžio dalis byloje grindžiama prielaidomis, kad Klaipėdos uosto užkardos pareigūno M. K. pokalbiuose minimas N. L. yra kaltas, nors nebuvo aiškintasi, ar N. L. bent jau pažįstamas su M. K., kas juos sieja ir pan. Šių duomenų pateikimas nuosprendyje (tiksliau – jų perrašymas iš kaltinamojo akto) tik patvirtina teiginius apie nuosprendžio nepagrįstumą.

Skundžiamame nuosprendyje įrodymų vertinimas (nuosprendžio 13–16 lapai) prieštarauja paminėtoms įrodymų vertinimo taisyklėms, numatytoms BPK 20 straipsnio 5 dalyje, įpareigojančioms įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu bei draudimui visas abejones ir neaiškumus, kurių negali būti, t. y. nesant galimybės jų pašalinti, aiškinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai.

Šalies argumentai

Teismas nurodo, kad Vokietijos policijos pareigūnai įtaria, kad traktorių Kubota pavogė N. L. ir T. Z.. Teismas, nurodydamas šiuos duomenis, nepateikė šių duomenų vertinimo šioje byloje, t. y. nenurodė, kuo jie yra reikšmingi, nustatant N. L. kaltę pagal BK 189 straipsnio 1 dalį.

Teismas kritiškai vertino N. L. parodymus, kad jis pakeitė savo parodymus apie traktoriaus Kubota įsigijimo aplinkybes, susipažinęs su bylos medžiaga. Kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, jis netgi gali nesinaudoti savo teise duoti parodymus, o pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, kuris turi pateikti neginčijamus kaltinamojo kaltės įrodymus. Be to, teismas ignoravo liudytojo S. L. parodymų dalį, kad 2016-03-18 sulaikius N. L. ir paklausus, kur jis įsigijo savaeigę žoliapjovę „Kubota GR 2120“, šis pasakė, kad Vokietijoje.

Teismo pakartotinai nurodyti duomenys iš paimto iš N. L. GPS imtuvo „Tomton Start“ nepateikia jokių duomenų, reikšmingų sprendžiant N. L. kaltės klausimą.

Nuosprendžio motyvuojamojoje (nuosprendžio 14–15 lapai) dalyje dar kartą cituojami bylos duomenys, nenurodant, kokias konkrečias kaltinimo aplinkybes bei kokius nusikalstamos veikos požymius jie patvirtina, duoda pagrindą išvadai, kad teismas savo sprendimo nemotyvavo, o tik deklaratyviai kaltinamojo gynybą vertino kritiškai, nurodydamas, kad kaltinamojo pateikta įvykio versija „neatitinka faktinių aplinkybių, surinktų įrodymų visumos“, tačiau šių savo išvadų nepagrindė ir nenurodė, kokie bylos duomenys patvirtina: 1) N. L. žinojus, kad jis įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą (abiejuose kaltinimo epizoduose); 2) N. L. naudojimąsi turtu, žinant, kad turtas yra įgytas nusikalstamu būdu (abiejuose kaltinimo epizoduose); 3) N. L. žinojimą, kad jis įgijo netikrą dokumentą.

Teismo teiginiai, jog „Neįtikėtina, kad kaltinamasis Hamburgo turguje iš daugybės daiktų būtų įsigijęs daiktus, kurie buvo pagrobti tuo pačiu metu iš skirtingų esančių objektų. Kaltinamasis neįgijo ir negabeno kitų teisėtai įgytų daiktų, kas sudaro pagrindą manyti, kad vykimo į VFR tikslas ir buvo būtent įsigyti ir parsigabenti nusikalstamu būdu gautą turtą.“; „Kaltinamasis negalėjo paaiškinti kodėl pirkimo-pardavimo sąskaitoje įrašyta data yra ankstesnė nei minėtas turtas buvo pagrobtas iš tikrojo turto valdytojo bei kodėl dokumente pardavėjas yra Didžiosios Britanijos įmonė.“; „<...> labai tikėtina, pats pašalindamas nuo vejos pjovimo traktorių originalius lipdukus su juose pažymėtais identifikaciniais numeriais, užklijuodamas naujus netikrus su kitais numeriais.“, apelianto teigimu, rodo, kad teismas savo išvadas grindė spėjimais ir prielaidomis, apkaltino N. L. tokių veiksmų atlikimu, kuo jis net nebuvo kaltinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro, nesilaikė draudimo perkelti kaltinamajam įrodinėjimo naštos, nesirėmė bylos nagrinėjimo metu surinktais duomenimis, neanalizavo kaltinamojo duotų parodymų, kuriuose jis nurodė visas rastų pas jį daiktų (abiejuose kaltinimo epizoduose) įsigijimo, gabenimo ir laikymo bei dokumento – sąskaitos faktūros – išdavimo jam aplinkybes, kurios kitais bylos duomenimis nebuvo nuneigtos, „pamiršo“, kad iš N. L. buvo paimta ir daugiau daiktų, kurie nebuvo įgyti nusikalstamu būdu, ir t. t.

Iš teismo nurodytų aplinkybių nuosprendžio 16 lape matyti, kad teismui apsisprendimo priimant apkaltinamąjį nuosprendį procese buvo „aktualūs“ duomenys apie kitus tyrimus, atliekamus VFR bei neįsiteisėjusį teismo nuosprendį kitoje byloje, nors šie duomenys niekuo neįrodo N. L. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Tai taip pat patvirtina šio skundo teiginius apie BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą.

Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik kategoriškai, neginčytinai ir neabejotinai byloje surinktais įrodymais nustačius kaltinamojo kaltę dėl inkriminuotos veikos padarymo, o aplinkybės, sudarančios nusikalstamos veikos sudėtį, turi būti neabejotinai patvirtintos įstatymų reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliantas prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-05-28 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-398-201/2018 panaikinti ir priimti naują nuosprendį – N. L. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Šalies argumentai

Teismo posėdyje nuteistojo N. L. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir BK 189 straipsnio 1 dalies taikymo

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu N. L. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) už tai, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įgijo Vokietijos Federacinės Respublikoje pagrobtus daiktus – sodo traktorius: „KUBOTA GR2120“ Nr. (duomenys neskelbtini), „JOHN DEERE X155R“, VIN (duomenys neskelbtini), „JOHN DEERE LTR 166“; benzininius pjūklus: „DOLMAR PS-7900“, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), „STIHL MS 170“, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), „STIHL MS 181“; benzininę krūmapjovę (trimerį) „DOLMAR MS-2300“, elektrinį kampinį šlifuoklį „MAKITA GA9020R“, ir šiuo turtu naudojosi, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadomis dėl to, kad N. L. padarė BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas bei akcentuoja, jog N. L., įgydamas minėtus sodo traktorius ir kitą sodo techniką, nežinojo, kad šis įgytas nusikalstamu būdu. Kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, mano, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas.

Pagal BK 189 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal šio straipsnio dispoziciją, turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu). Be to, nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014). Taigi būtinos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnio 1 dalį kilimo sąlygos yra tiek nusikalstama turto kilmė (pirminis jo gavimo būdas), tiek kaltininko žinojimas, jog jis įgyja, naudojasi ar realizuoja ne bet kokiu neteisėtu, bet būtent nusikalstamu būdu gautą turtą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka valstybiniam kaltintojui.

Byloje neabejotinai nustatyta, jog kaltinime nurodyti daiktai buvo pagrobti Vokietijos Federacinėje Respublikoje: sodo traktorius „KUBOTA GR2120“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas laikotarpiu nuo 2016-03-15 17.00 val. iki 2016-03-16 17.00 val. (Vokietijos Federacinės Respublikos laiku) iš namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vokietijoje; sodo traktorius „JOHN DEERE X155R“, VIN (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas laikotarpiu nuo 2016-05-13 17.00 val. iki 2016-05-19 16.00 val. (Vokietijos Federacinės Respublikos laiku) iš patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Vokietijoje; sodo traktorius „JOHN DEERE LTR 166“ buvo pagrobtas laikotarpiu nuo 2016-05-14 21.00 val. iki 2016-05-15 08.00 val. (Vokietijos Federacinės Respublikos laiku) iš patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Vokietijoje; įmonei Gerüstbau RATHJE priklausę įrankiai: benzininiai pjūklai: „DOLMAR PS-7900“, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini); „STIHL MS 170“, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini); „STIHL MS 181“; benzininė krūmapjovė (trimeris) „DOLMAR MS-2300“ ir elektrinis kampinis šlifuoklis „MAKITA GA9020R“ buvo pagrobti laikotarpiu nuo 2016-05-14 21.50 val. iki 2016-05-15 08.50 val. (Vokietijos Federacinės Respublikos laiku) iš patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Vokietijoje. Byloje neginčijamai nustatyta ir tai, kad minėtus daiktus N. L. gabeno iš Vokietijos į Lietuvą: sodo traktorių „KUBOTA GR2120“ Nr. (duomenys neskelbtini) N. L. automobiliu „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš Osturferhafen?o terminalo Kylio mieste keltu „Optima Seaways“ 2016-03-18 19.00 val. atgabeno į Klaipėdos uostą, Tarptautinę jūrų perkėlą, kur buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos pareigūnų, patikrinimo metu nustačius, kad jo gabenamas sodo traktorius buvo pagrobtas Vokietijoje (A L. automobilis buvo sustabdytas patikrinimui, 2016-03-18 gavus iš Vokietijos Federacijos policijos pareigūnų informaciją apie tai, kad 2016 m. kovo 15–16 dienomis Vokietijos miestelyje Brokstedt buvo pavogta savaeigė žoliapjovė „Kubota GR2120“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir šioje vagystėje, Vokietijos Federacijos policijos pareigūnų manymu, galėjo dalyvauti Lietuvos Respublikos piliečiai: N. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. Z., gim. (duomenys neskelbtini)); sodo traktorius „JOHN DEERE X155R“ ir „JOHN DEERE LTR 166“, benzininius pjūklus „DOLMAR PS-7900“, „STIHL MS 170“, „STIHL MS 181“, benzininę krūmapjovę (trimerį) „DOLMAR MS-2300“ ir elektrinį kampinį šlifuoklį „MAKITA GA9020R“ N. L. automobiliu „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno iš Vokietijos į Lietuvą – garažų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur 2016-05-16, apie 14.25 val., prie garažo Nr. 240 N. L. su minėtu turtu buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tačiau, N. L. teigimu, minėtus sodo traktorius ir kitus sodo technikos įrankius bei daiktus jis pirko Vokietijoje, Hamburgo miesto turguje (nurodė, kad nuo 2014 m. jis užsiėmė naudotų daiktų gabenimu iš Vokietijos į Lietuvą ir apie tai, kad jie yra vogti, nežinojo. Kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, mano, kad ši N. L. versija bylos duomenimis nėra paneigta.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, N. L. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 189 straipsnio 1 dalyje, grindžiama iš esmės pareigūnų disponuota informacija, kad, Vokietijos Federacijos policijos pareigūnų pateiktais duomenimis, kad naktį iš 2016-03-15 į 2016-03-16 Vokietijos miestelyje Brokstedt buvo pavogta savaeigė žoliapjovė „Kubota GR2120 Nr. (duomenys neskelbtini), ir, kad jų manymu, šioje vagystėje galėjo dalyvauti Lietuvos Respublikos piliečiai N. L. ir T. Z., kurie 2016-03-17 keltu „Optima Seaways“ išvyko iš Kylio į Klaipėdą. 2016-03-18 19.00 val. sustabdžius patikrinimui iš Kylio keltu „Optima Seaways“ automobiliu „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykusį N. L., buvo nustatyta, kad jo gabenamas sodo traktorius „Kubota GR2120“ Nr. (duomenys neskelbtini) paieškomas Vokietijoje. Patikrinimo metu N. L. pareigūnams pateikė šio sodo traktoriaus 2016-03-09 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 16/00154, kurioje, kaip vėliau buvo nustatyta, buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys (VSAT prie VRM Pakrančių apsaugos rinktinės Ikiteisminio tyrimo tyrėjos I. K. 2016-04-06 tarnybiniame pranešime „Dėl pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų pardavėjo rekvizitų“ nurodyta, kad sutartyje Nr. 16/00154 kaip pardavėja nurodyta Didžiosios Britanijos įmonė ,, (duomenys neskelbtini)“, registruota adresu (duomenys neskelbtini), United Kingdom, nurodytu adresu nėra registruota, nurodytas įmonės adresas neegzistuoja. Didžiojoje Britanijoje egzistuoja bendrovė ,, (duomenys neskelbtini)“, kurios registracijos kodas yra (duomenys neskelbtini) ir kuri yra įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 121); 2016-09-27 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešime Nr.TR/02860/079/LT/16 38-S-12109, be kita ko, nurodyta, kad Interpolo Jungtinės Karalystės nacionalinio biuro pareigūnai informavo, jog Jungtinėje Karalystėje egzistuoja bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Šios bendrovės registracijos kodas yra (duomenys neskelbtini), ji buvo įkurta 2011-03-02 ir yra įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovė yra veikianti ir užsiima kraštovaizdžio apipavidalinimu (t. 2, b. l. 69–70); 2017-04-10 bendrovės „Donald Jacobs & Partner“ atstovės M. I. elektroniniame pranešime nurodyta, kad jų klientas – bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ – patvirtino, jog niekada nebuvo pardavęs traktoriaus ir niekada neturėjo jokių reikalų su Vokietija ar Lietuva. Sąskaita–faktūra Nr. 16/00154 yra klastotė, ir nurodytas adresas spaude nėra visiškai susijęs su jų kliento bendrove. Visos JK bendrovės turi pateikti tam tikrą identifikuojančią informaciją sąskaitose – faktūrose, ir nė vieno iš jų nėra šioje sąskaitoje (t. 2, b. l. 79–80) (dėl šio N. L. inkriminuoto kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, t. y. kad jis, turėdamas tikslą nuslėpti nusikalstamu būdu gautų daiktų įgijimą ir gabenimą, įgijo netikrą dokumentą – 2016-03-09 pirkimo–pardavimo važtaraštį „INVOICE No. 16/00154“, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog 2016-03-09 N. L. už 2150 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ tariamai įgijo sodo traktorių „Kubota GR2120“, kurio tariamas VIN Nr. (duomenys neskelbtini), bus pasisakyta vėliau). Teismas pažymėjo, kad N. L. sulaikymo metu bei apklaustas kaip įtariamasis nurodė, kad sodo traktorių Kubota jis įgijo Didžiojoje Britanijoje, tačiau apklausiamas teisme pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad sodo traktorių pirko Vokietijoje bei paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė neteisingus parodymus, nes tokius liepė duoti advokatas, suklaidinęs jį. Tačiau teismas šiuos N. L. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus vertino kritiškai, pažymėdamas, kad žoliapjovės įsigijimo aplinkybes Didžiojoje Britanijoje jis nurodė jį sulaikiusiems pareigūnams, kai advokato padėjėjas nedalyvavo, tai, teismo vertinimu, patvirtina, kad kaltinamasis žinojo apie pirkimo-pardavimo sutarties duomenis ir tokiu būdu bandė išvengti jo paties ir turto sulaikymo. Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo vertinimu, apygardos teismas pažymi, kad paties N. L. parodymai patikrinimo metu nebuvo užfiksuoti, pirminė jo apklausa buvo atlikta 2016-03-30, t. y. praėjus beveik dviem savaitėms po to, kai patikrinimo metu buvo nustatyta, kad jis gabena Vokietijoje pavogtą sodo traktorių „Kubota GR2120“. Be to, kaip nurodė liudytojas S. L., Pakrančių apsaugos rinktinės Sargybų skyriaus vyresnysis pasienietis, patikrinimo metu paklausus N. L., kur jis įsigijo minėtą žoliapjovę, pastarasis nurodė, kad Vokietijoje (taip apklausiamas teisme nurodė ir N. L., pažymėdamas, kad ikiteisminio tyrimo metu advokatas patarė nurodyti, jog traktoriuką pirko ne Vokietijoje, bet Anglijoje, nes pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta traktoriuko pardavimo vieta Bristolyje, Anglijoje, jis taip ir pasakė suklaidintas advokato). Tuo tarpu liudytojas A. J., Pakrančių apsaugos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, nurodė, kad N. L. į klausimą, kur pirko žoliapjovę, atsakė, kad Didžiojoje Britanijoje Bristol mieste, daugiau nedetalizuodamas. Taigi, kaip matyti, minėtų pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jie patvirtino apklausiami teisme, dėl to, kur N. L. įsigijo sodo traktorių „Kubota GR2120“, yra nevienodi, todėl jie nepatvirtina N. L. kaltės. Nors N. L. pareigūnams pateiktoje pirkimo pardavimo sutartyje Nr. 16/00154“ nurodyta, kad sodo traktorių „Kubota GR2120“ N. L. 2016-03-16 įsigijo Didžiojoje Britanijoje, tačiau N. L. teigė, kad šio dokumento jis nepildė ir jokių įrašų jame nedarė, jo atidžiai neskaitė ir nesuprato, kad jam pateiktas pardavėjo atspausdintas dokumentas yra netikras, klaidingai įrašytos sodo traktoriaus pardavimo datos nepastebėjo. Šie N. L. parodymai bylos duomenimis nėra paneigti. Juolab, kad ir kaip liudytojas teisme apklaustas R. K., Pakrančių apsaugos rinktinės Sargybų skyriaus specialistas, nurodė, kad apžiūrėjęs N. L. pateiktą dokumentą manė, jog tai tikras dokumentas, kadangi dokumentas buvo su rekvizitais.

Pirmosios instancijos teismas N. L. kaltę, be kita ko, grindė ir GPS imtuvo duomenimis, kurie, teismo vertinimu, susiję su Vokietijoje pagrobtais daiktais. Teismas pažymėjo, kad sulaikius N. L. ir apžiūrint automobilį buvo aptiktas ir paimtas GPS imtuvas „Tomtom Start“ 1EX00 ir nors N. L. nurodė, kad GPS imtuvo nenaudojo, tačiau atlikus minėto įrenginio tyrimą (2016-06-02 specialisto išvada Nr. 11K-146(16), jo atmintyje rasta 21 ištrintos kelionės informacija, 211 vietovių (178 iš jų ištrintos), 164 ištrintų geografinių taškų ir kita informacija. Ikiteisminio tyrimo metu panaudojant internetinį žemėlapių servisą adresu https://www.google.lt/maps, rastų GPS taškų geografinės koordinatės buvo palygintos su žoliapjovės „Kubota GR2120“ vagystės adreso koordinatėmis ir nustatyta, kad kataloge „GPS Fixes“ taško, pažymėto Nr. 124, koordinatės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vokietija, yra nutolusios 15,5 km atstumu nuo vagystės vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vokietija; taškas Nr. 125, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vokietija, nuo vagystės vietos yra nutolęs 17 km atstumu; taškai Nr. 126, Nr. 127, Nr. 128, – 3,8-13,6 km atstumu nutolę nuo Kylio uosto. Suvedus taškus Nr. 127, Nr. 126, Nr. 125 ir Nr. 124 į https://www.google.lt/maps esantį lauką, aptiktas maršrutas nuo Kylio uosto iki vietos, kur buvo įvykdyta vagystė. Maršruto ilgis 66,6 km. Vietovių kataloge pavadinimu „Locations“ užfiksuota 211 vietovių, 178 iš jų ištrintos. Vietovių kataloge užfiksuotos 8 vietovės (Nr. 2 (neištrinta); Nr. 102 (ištrinta); N. 134 (ištrinta); Nr. 91 (ištrinta); Nr. 195 (ištrinta); Nr. 191 (ištrinta); Nr. 185 (ištrinta); Nr. 186 (ištrinta), esančios Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Vietovės Nr. 2 koordinatės N 54.085579, E 9.788670 internetiniame puslapyje https://www.google.lt/maps atitinka adresą – (duomenys neskelbtini), Vokietija, kuris nuo žoliapjovės „Kubota GR2120“ įvykdytos vagystės vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinė Respublika, yra nutolęs 13 km atstumu. Šie iš GPS imtuvo gauti duomenys, teismo vertinimu, paneigia kaltinamojo versiją dėl vykimo į Hamburgą bei dar labiau patvirtina šio asmens ryšį su turto grobimu, jį įvykdžiusiais asmenimis. Nesutikdamas su tokia apylinkės teismo išvada apygardos teismas pažymi, jog specialistas I. R. minėtoje 2016-06-02 išvadoje Nr. 11K-146(16), be kita ko, nurodė, kad: „<...> pateiktų duomenų laiko ir datos nustatyti negalime.“ (t. 1, b. l. 126–127), todėl sieti šiuos duomenimis su N. L. pareikštais kaltinimais nėra jokio pagrindo, nes, kaip matyti, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad GPS imtuvo duomenys užfiksuoti būtent N. L. kaltinime inkriminuotu laikotarpiu. Kita vertus, jeigu šie duomenys ir būtų nustatyti, vien tai, jog, kaip pažymėta skundžiamame nuosprendyje, N. L. keltu atvyko ir išvyko iš Kylio miesto, o turto pagrobimo vietos – adresu (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, – yra tik 77–78 km nuo Kylio uosto, o tarp turto pagrobimo vietų atstumas 1,3-2,9 km, savaime nepatvirtina, kad N. L. kaip nors susijęs su turto pagrobimu ir jį įvykdžiusiais asmenimis, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, juolab, kad tokie kaltinimai N. L. nebuvo pareikšti. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kolegijos nuomone, gali būti vertinama tik kaip spėjimas ar prielaida, nes byloje jokių objektyvių, neginčijamų ir abejonių nekeliančių duomenų apie N. L. žinojimą apie įgyto turto nusikalstamą kilmę nėra. Tokios išvados neleidžia daryti ir tai, jog, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nusikalstamų veikų padarymo metu N. L. buvo Vokietijoje (ši aplinkybė byloje nėra ginčijama).

Skundžiamame nuosprendyje pažymėta ir tai, kad labai tikėtina, jog N. L. pats pašalino nuo vejos pjovimo traktorių originalius lipdukus su juose pažymėtais identifikaciniais numeriais, užklijuodamas naujus netikrus su kitais numeriais. Tačiau visų pirma pažymėtina, kad tokią išvadą teismas padarė peržengdamas kaltinimo ribas. Be to, jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Kaip galima suprasti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgdamas į tai, kad, bylos duomenimis, N. L. laikotarpiu nuo 2016-03-04 iki 2016-06-13, 11 kartų (2016-03-11, t. y. prieš 2016-03-14 išvykdamas į Vokietiją – 3 kartus) kontaktavo su L. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o tarp šios bendrovės deklaruojamų vykdomų veiklos rūšių yra įvairios produkcijos spausdinimo paslaugų teikimas. Šiuos duomenis teismas greičiausiai vertino kaip įrodymą (nuosprendyje motyvai nepateikti), jog N. L. prašė L. S. pagaminti netikrus sodo traktorių identifikavimo lipdukus. Tačiau 2016-09-28 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. S. nurodė bendravimo su N. L. tikslus ir aplinkybes, tuo paneigdamas daromas prielaidas, t. y. L. S. nurodė, kad jo vadovaujama įmonė: „<...> kuria internetines svetaines, teikia reklamos paslaugas, t. y. maketuojame reklaminius stendus, vizitines korteles, reklaminius lipdukus. Identifikaciniai lipdukai negaminami ir neturime tam techninių galimybių. Mes tik sumaketuojame reklamas, o jų gamybą atlieka partneriai. <...> Mūsų įmonėje nėra jokių lipdukų gaminimo, spausdinimo įrenginių.“ (t. 3, b. l. 36–38), kartu nurodė bendravimo su N. L. tikslus ir aplinkybes (teigė, kad: „N. L. prašė manęs pagaminti vizitines korteles jo žmonai <...>. Kitokių prašymų, susijusių su mano įmonės veikla iš N. L. ar jo žmonos, nebuvo.“ (t. 3, b. l. 37). Taigi šie bylos duomenys nei tiesiogiai, ne netiesiogiai neįrodo prisidėjus N. L. prie sodo traktoriaus Kubota lipdukų klastojimo, juolab, kad dėl to jokie kaltinimai N. L. nebuvo pareikšti.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, N. L. kaltė įgijus žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, be kita ko, buvo grindžiama ir pareigūnų disponuota informacija, kad N. L. palaikė ryšius (bendravo telefonu) su N. Š. (šie duomenys užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole ir jo prieduose – telefoninių pokalbių ir kitokio susižinojimo stenogramose, 2016-12-02 prokuroro nutarimu gautose iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 07-5-00008-16, kurioje užfiksuotas N. Š. telefoninių pokalbių ir kitokio susižinojimo turinys). Kaip nurodė teisme apklaustas liudytojas V. P., Pakrančių apsaugos rinktinės Imuniteto poskyrio vyriausiasis tyrėjas, 2014–2016 m. atlikus kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl galimų Pakrančių apsaugos rinktinės Uosto užkardos Sargybų skyriaus pareigūnų daromų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, buvo nustatyta, kad N. Š. dažnai vyksta keltų linijomis Klaipėda – Kylis – Klaipėda per Klaipėdos uosto terminalus, kur tarnybą vykdė M. K.. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu vykdomos M. K. ir N. Š. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo slaptos kontrolės metu buvo nustatyti ir užfiksuoti N. Š. telefoniniai pokalbiai ir kitoks susižinojimas su M. K., K. A. M. B. ir N. L.. Tyrimo metu surinkti duomenys leido pagrįstai manyti, kad N. Š., N. L. ir K. A. keltų linijomis iš Kylio, Vokietijos, į Lietuvos Respubliką gabena vogtus Europos sąjungos valstybėse daiktus, kuriuos nekliudomai gabenti per Klaipėdos uostą už materialinį atlygi jiems padeda (duodamas patarimus ir/arba netikrindamas) Uosto užkardos jaunesnysis specialistas M. K.. Tačiau šie duomenys nepasitvirtino, nes, kaip buvo nustatyta apeliacinės instancijos teisme atnaujinus įrodymų tyrimą, siekiant išsiaiškinti N. L. ryšius su Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnu M. K., buvo gauti duomenys, kad per visą tarnybos Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie VRM Pakrančių apsaugos rinktinėje laikotarpį (nuo 1998-07-13 iki 2016-04-22) pareigūnas M. K. tarnybine tvarka baustas nebuvo, baudžiamoji atsakomybė jam taip pat nebuvo taikyta (t. 6, b. l. 81).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog N. L. dar iki kaltinime nurodytų daiktų įgijimo buvo patekęs į teisėsaugos akiratį Vokietijoje (skundžiamame nuosprendyje pažymėta, jog 2016-06-21 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešime Nr. TR/02860/079/LT/16 nurodyta, kad nuo 2015 metų N. L. VFR kaip kaltinamasis pateko į akiratį įvairiose vietovėse dėl sunkių vagysčių, sunkių grupinių vagysčių, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo valstybiniais numeriais (t. 2, b. 1. 41–44); byloje pateikta 2016-12-05 kaltinamojo akto kopija, kurioje užfiksuota, kad N. L. ir T. Z. kaltinami 2015-11-06 02.35 val. įvykdę svetimo turto grobimą įsibraudami į saugomas patalpas ir pagrobę 5000 eurų vertės vejos pjovimo traktorių „John Deere“; Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktoje įvykdyto Europos tyrimo orderio medžiagoje užfiksuoti ir kiti duomenys, kad be Kylio prokuratūroje N. L. iškelto kaltinimo (571 Js 22928/16), susijusių asmenų L., T. ir Z. Flensburgo prokuratūroje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 109 Js 7976/16; bylos 109 Js 7976/16 baigiamajame pranešime nurodyta, kad Fleisburgo prokuratūroje buvo atliekamas tyrimų kompleksas dėl dvylikos Lietuvos piliečių, iš jų ir dėl N. L.; kaip įtariamasis N. L. nurodytas ir baudžiamosiose bylose dėl vagysčių VG172090/2016, VG 318782/2016, VG 308398/2016, VG 314332/2016), tačiau byloje kaltinime nurodytu laikotarpiu taip ir nėra užfiksuota jokių objektyvių duomenų, rodančių galimą N. L. ryšį su jam pareikštame kaltinime nurodyto turto pagrobimu ar/ir jį įvykdžiusiais asmenimis, dėl to būtų galima daryti išvadą apie N. L. žinojimą apie įgyto turto nusikalstamą kilmę. Pažymėtina, kad pas N. L. buvo rasti ir kiti daiktai, kuriuos jis nurodė taip pat įsigijęs Hamburgo turguje Vokietijoje, ir jie buvo jam grąžinti. Šių duomenų kontekste daryti išvadą, kad N. L. vykimo į Vokietiją tikslas buvo būtent įsigyti ir parsigabenti nusikalstamu būdu gautą turtą, kaip skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, nėra pagrindo.

Apygardos teismo vertinimu, šioje byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų, patikimų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti, kad N. L. įgijo kaltinime nurodyta turtą ir juo naudojosi, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, jis turi būti pagrįstas tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys (kasacinė byla Nr. 2K-603/2011). Apygardos teismas, vertindamas šio baudžiamosios bylos medžiagą, mano, kad paminėtų įrodymų vertinimo taisyklių šiuo atveju nebuvo laikytasi.

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012 ir kt.). Todėl pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nekaltumo prezumpcijos principas yra ne tik asmens nekaltumo prezumpcija viso proceso metu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, bet ir aukštų kokybinių reikalavimų įtvirtinimas įrodymams, kuriais turi būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis (kasacinė byla Nr. 2K-606-697/2015). Jau iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį įrodymais, kurių įrodomojo turinio patikimumas kelia abejonių. Toks draudimas yra įtvirtintas ir tarptautinėje baudžiamojoje jurisprudencijoje.

Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bei šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, nesant pakankamai svarių įrodymų, kurie leistų pašalinti iškilusias abejones, turi pripažinti, jog N. L. veiksmuose neįrodyti inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai – neteisėtas žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas (BK 189 straipsnio 1 dalis), todėl dėl šio nusikaltimo (2 nusikalstamos veikos epizodai) N. L. išteisintinas.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

Byloje nepasitvirtino ir N. L. inkriminuotas kaltinimas, kad jis laikotarpiu nuo 2016-03-15 17.00 val. iki 2016-03-17 20.00 val. (Vokietijos Federacinės Respublikos laiku) įgijo netikrą dokumentą – 2016-03-09 pirkimo-pardavimo važtaraštį „INVOICE No. 16/00154“ (byloje pateiktas šio dokumento vertimas įvardytas SĄSKAITA FAKTŪRA Nr. 16/00154 (t. 1, b. l. 115), kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog 2016-03-09 N. L. už 2150 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ tariamai įgijo sodo traktorių – „Kubota GR2120“, kurio tariamas VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), turėdamas tikslą nuslėpti nusikalstamu būdu gautų daiktų įgijimą ir gabenimą (kaip jau minėta anksčiau, šioje sąskaitoje faktūroje Nr. 16/00154 kaip pardavėja nurodyta Didžiosios Britanijos įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ užsiima kraštovaizdžio apipavidalinimu ir yra registruota kitu adresu, nei jis nurodytas sąskaitoje faktūroje). Kaip minėta, N. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sąskaitą kompiuteriu atspausdino ir jo duomenis sutartyje nurodė pardavėjas, jis pats dokumento nepildė ir jokių įrašų jame nedarė, prieš nusipirkdamas traktoriuką Kubota jį apžiūrėjo išoriškai, užvedimo spynelė nebuvo pažeista, lipdukų jis neplėšė ir kitų neklijavo. Nesuprato, kad traktoriukas yra vogtas, nežinojo, kad pardavėjo išduotas dokumentas yra netikras, jo atidžiai neskaitė. Šie N. L. parodymai jokiais bylos duomenims nėra paneigti. Taigi byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad N. L. suprato, jog pardavėjo jam išduotas dokumentas – sąskaita faktūra Nr. 16/00154 – yra netikras, todėl teisėjų kolegija mano, kad nuteistojo N. L. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nėra įrodyta neginčijamai jo kaltę patvirtinančiais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-05-28 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

N. L. dėl kaltinimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl sodo traktoriaus KUBOTA GR2120 Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl sodo traktoriaus „JOHN DEERE X155R“, VIN 1(duomenys neskelbtini); sodo traktoriaus „JOHN DEERE LTR 166“ ir kitų daiktų įgijimo) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

N. L. paskirtą kardomąją priemonę panaikinti.

Automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti teisėtam savininkui.

Daiktus: 1) traktorių „JOHN DEERE X155R“, VIN: (duomenys neskelbtini), saugomą Utenos AVPK daiktų saugykloje, Vokietijos draudimo bendrovei „Gribbohmer Merdaus-Gilde“ 2017-11-02 raštu atsisakius nuosavybės teisių, perduoti Lietuvos valstybei; 2) sodo traktorių „KUBOTA GR2120“, individualus Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, saugomą Valstybės sienos apsaugos tarnybos Turto valdymo valdybos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės poskyrio daiktų saugykloje, grąžinti savininkui A. K., tačiau pastarajam per 3 mėn. nuo pranešimo išsiuntimo šio sodo traktoriaus neatsiėmus, perduoti jį Lietuvos valstybei; 3) GPS navigacijos prietaisą „Tomtom 1EX00“, saugomą Valstybės sienos apsaugos tarnybos Turto valdymo valdybos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės poskyrio daiktų saugykloje, grąžinti teisėtam savininkui.

Teisėjai Dalius JocysEduardas MaškevičiusAurelija Sadauskaitė