- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- eI-1358-764/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04224-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vilniaus skyriui
- Pareiškėjas
- Daugiabučio namo savininkų bendrijos, Vilniuje
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Upės lašas“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovei R. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), Vilniuje skundą atsakovams Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Upės lašas“).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Bendrija) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:
1) Panaikinti Kultūros paveldo departamento (toliau – KPD) Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. pritarimą (duomenys neskelbtini) projektui.
2) Panaikinti KPD Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. raštą Nr. (7.12)7VS-134.
3) Panaikinti KPD 2018 m. spalio 31 d. raštą Nr. (11.13)2-2799.
4) Įpareigoti KPD ir KPD Vilniaus skyrių užtikrinti nekilnojamojo kultūros paveldo Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, tinkamą vertingųjų savybių išsaugojimą.
Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) g. kvartale UAB „Upės lašas“ planuoja statyti iki 7 aukštų daugiabučius namus (Daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir statybos projektas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) projektas)). Pareiškėjos manymu, šis projektas neatitinka kultūros vertybės (reg. Nr. 33653) Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (toliau – ir KV Naujamiestis), vertingųjų savybių (2–3 aukštų aukštingumo).
KV Naujamiestis, kaip nekilnojamoji kultūros vertybė, pagal sandarą yra vietovė. Nekilnojamojo turto vertybė saugo ne atskirus objektus (pvz., namus, aikštes ar pan.), tačiau visą vietovę, kaip vientisą teritoriją. (duomenys neskelbtini) projektas yra plėtojamas pietinėje šios nekilnojamosios kultūros vertybės dalyje, 77 kvartale. KPD skundžiamame rašte išdėstyta pozicija, kad KV Naujamiestis nėra saugoma vietovė, o tik atskirų kultūros paveldo pastatų rinkinys, yra akivaizdžiai klaidinga, nes prieštarauja Kultūros vertybių registre esantiems duomenims, kurie patvirtina, kad KV Naujamiestis yra saugoma vietovė, o ne kitas objektas ar objektų rinkinys. KPD Vilniaus skyriaus vertinimas, kad KV Naujamiestyje vertingoji savybė yra tik atskirų pastatų, o ne visoje teritorijoje esančių pastatų aukštingumas, neatitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. vasario 6 d. akto Nr. KPD-RM- 1387/6 (toliau – Aktas) turinio, nes Akte aiškiai ir nedviprasmiškai užfiksuota, kad 1–3 aukštų su pastoge planavimo sprendinys yra visos pietinės KV Naujamiesčio dalies vertingoji savybė.
KPD laikosi pozicijos, kad projektui pritarta dėl to, kad (duomenys neskelbtini) projektas neapima saugomų KV Naujamiesčio vertingųjų savybių, kurios numatytos Akte. Pareiškėjos įsitikinimu, toks teiginys yra visiškai klaidingas. (duomenys neskelbtini) projektuojama teritorija akivaizdžiai patenka į KV Naujamiesčio vietovę, o vietovės vertingosios savybės galioja visoje vietovėje. Akte nėra išskirtos teritorijos dalys, kuriose nurodytos vertingosios savybės negaliotų dėl bet kokių priežasčių. Priešingai, vertinimo tarybos protokole aiškiai užfiksuota, kad vertingosios savybės galioja visai 77 kvartalo teritorijai.
KPD Vilniaus skyrius, nesant kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento, privalėjo remtis Aktu bei Kultūros vertybių registro duomenimis ir atsisakyti derinti (duomenys neskelbtini) projektą, kaip pažeidžiantį KV Naujamiesčio vertingąsias savybes (2–3 aukštų pastatai su pastoge). Priešingai aiškinant teisės aktus, pareiškėjos teigimu, būtų įteisintas kultūros vertybių naikinimas, neatsižvelgiant į tai, jog jos yra identifikuotos, aprašytos, įregistruotos ir yra inicijuotas šių vertybių saugojimas.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti. Papildomai paaiškino, kad Bendrija nagrinėjamoje byloje turi reikalavimo teisę, nes ji atstovauja namo gyventojų interesams, kurie susiję su tuo, kokioje aplinkoje namo gyventojai gyvens.
Atsiliepimas
Atsakovas KPD Vilniaus skyrius atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
KPD Vilniaus skyrius laikosi pozicijos, kad Naujamiesčio vertingoji savybė, t. y. užstatymo aukštingumas – vyraujantis 2–3 aukštų su pastoge, planuojamais statybos darbais nebus pažeista. KPD Vertinimo tarybai Aktu nustačius vertingąsias Naujamiesčio savybes, jos taikomos tik kultūros paveldo vietovės vertingosioms savybėms – kultūros paveldo statiniams. Planuojami rekonstruoti ir statyti statiniai nėra pripažinti kultūros paveldo statiniais, taip pat nėra registruoti kultūros vertybių registre.
Pažymi, kad Akto formuluotė „užstatymo aukštingumas“ netaikoma naujai statomiems pastatams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, kultūros paveldo objektai, jų teritorijos, kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos tvarkomi ir veikla juose plėtojama pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus – tvarkymo planus, kurie nustato reikalavimus naujai statomiems pastatams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas KPD atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
KPD manymu, ginčijamas 2018 m. spalio 31 d. raštas Nr. (11.13)2-2799 nėra individualus administracinis teisės aktas ir jokių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Šis raštas yra informacinio pobūdžio, nes jame atsakoma į pareiškėjos prašyme pateiktus klausimus dėl planuojamų statybos darbų, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti KPD ir KPD Vilniaus skyrių užtikrinti nekilnojamojo kultūros paveldo Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, tinkamą vertingųjų savybių išsaugojimą negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Mano, kad pareiškėja šioje administracinėje byloje nėra asmuo, kurio teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Upės lašas“ rašytiniuose paaiškinimuose su pareiškėjos skundu nesutinka. Mano, kad ji nėra tinkamas subjektas teikti skundą byloje, taip pat teismo sprendimas neturės įtakos jos teisėms ir pareigoms.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė teismui skundą, nurodydama, kad atstovauja (duomenys neskelbtini) namo gyventojų interesams, tačiau, pagal Bendrijos 2018 m. lapkričio 26 d. valdybos posėdžio protokolą Nr. 1, pareiškėja įgaliota atstovauti ne daugiabučio gyvenamojo namo savininkų, o daugiabučio namo savininkų bendrijos, kaip juridinio asmens, interesams. Pagal detaliojo plano sprendinius ir 2018 m. rugsėjo 14 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Statybos leidimas), gretimame žemės sklype (duomenys neskelbtini) vykdomi statybos darbai niekaip neriboja ir nevaržo pareiškėjos, kaip Bendrijos, teisių bei netrukdo vykdyti pareigų valdant ir naudojant daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus, perduotus valdyti pagal įstatymą ir įstatus.
Atkreipia dėmesį, kad UAB „Upės lašas“ ir pareiškėja, atstovaudama gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkų interesams, 2019 m. balandžio 2 d. sudarė susitarimą, kad pareiškėja neprieštarauja, jog UAB „Upės lašas“, vykdydama daugiabučių gyvenamųjų namų statybos darbus pagal (duomenys neskelbtini) projektą bei kitus statybos projektus ir leidimus UAB „Upės lašas“ nuosavybės teise priklausiančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) Vilniuje, blokuotų naujai statomą daugiabutį prie vakarinės (duomenys neskelbtini) pastato sienos. Prie šio susitarimo pridėtos ištraukos iš (duomenys neskelbtini) projekto, kuriems pareiškėja pritarė. Taigi, pareiškėja buvo supažindinta su tais statybos projekto sprendiniais, kurie gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms ir jiems pritarė.
Mano, kad pareiškėjos ginčijamas pritarimas (duomenys neskelbtini) projektui yra tarpinis sprendimas, kurį priėmė viešojo administravimo subjektas, derindamas (duomenys neskelbtini) projektą. Šis sprendimas nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Jai teisines pasekmes galėtų sukelti tik statybos darbams (duomenys neskelbtini) žemės sklype vykdyti išduotas Statybos leidimas arba detalusis planas, pagal kurio sprendinius buvo parengtas statybos projektas ir išduotas statybos leidimas, tačiau pareiškėja nei Statybos leidimo, nei detaliojo plano teisėtumo neginčija.
KPD Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d., KPD 2018 m. spalio 31 d. sprendimai yra tik informacinio pobūdžio raštai, pateikti pareiškėjai atsakant į jos prašymus, todėl jie jai jokių teisinių pasekmių negali sukelti. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti KPD ir KPD Vilniaus skyrių užtikrinti nekilnojamojo kultūros paveldo Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, tinkamą vertingųjų savybių išsaugojimą yra abstraktaus pobūdžio ir nekonkretus.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje palaikė rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl KPD pritarimo (duomenys neskelbtini) projektui, KPD ir KPD Vilniaus skyriaus raštų (sprendimų) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovus užtikrinti KV Naujamiesčio tinkamą vertingųjų savybių išsaugojimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ribojasi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėja (Bendrija), kreipdamasi į teismą, atstovauja šio namo interesams.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Upės lašas“, siekdamas vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų statybas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parengė (duomenys neskelbtini) projektą ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. pateikė paraišką (Nr. CP-01-180828-17040) patikrinti projektą.
KPD Vilniaus skyrius, nenustatęs Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų poįstatyminių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) 2018 m. rugsėjo 4 d. pritarė pateiktam projektui.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija (duomenys neskelbtini) projektui 2018 m. rugsėjo 14 d. išdavė Statybos leidimą, jis yra galiojantis ir nenuginčytas.
Bendrija (pareiškėja) 2018 m. spalio 9 d. kreipėsi į KPD su prašymu įvertinti, ar planuojamos statybos, adresu: (duomenys neskelbtini), kurioms yra išduotas Statybos leidimas, nepažeis Naujamiesčio, kaip kultūros paveldo objekto, vertingųjų savybių; ar derinant projektą statybos leidimui gauti buvo tinkamai laikytasi visų procedūrų ir reikalavimų, ypač atsižvelgiant į tai, kad KPD 2018 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. Į-183 panaikino KPD Vilniaus skyriaus suderinimą, o vėliau 2019 m. rugsėjo 4 d., nepakeitus jokių kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių, pritarė statybai; kodėl pasikeitė kultūros paveldo vertybės vertinimas; ar KPD Vilniaus skyriaus sprendimas pritarti statyboms (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir galiojantis; ar KPD darbuotojai tinkamai įgyvendino savo pareigas, nepateikdami Kultūros paveldo vertinimo tarybos dokumentų, nepaisydami pareiškėjos išdėstyto prašymo el. paštu. Pareiškėja taip pat prašė leisti susipažinti su Kultūros paveldo vertinimo tarybos priimtais sprendimais ir įvertinti, ar jie šiuo metu turi teisinę galią.
KPD, atsakydamas į minėtą prašymą, ginčijamame 2018 m. spalio 31 d. rašte Nr. (11.13)2-2799 nurodė, kad planuojamų statybų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atitiktį Naujamiesčio, kaip kultūros paveldo vietovei, įvertinto KPD Vilniaus skyrius, IS „Infostatyba“ 2018 m. rugsėjo 4 d. pritardamas (duomenys neskelbtini) projektui. Informavo, kad KPD Vilniaus skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjos prašymą, 2018 m. spalio 18 d. raštu Nr. LRV-348 Kontrolės skyriui dėl pritarimo projektui pateikė paaiškinimą, kad (duomenys neskelbtini) projektas nepatenka į saugomų Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingųjų savybių, kurios numatytos Aktu, apimtį. Taip pat informavo, kad KPD 2018 m. liepos 20 d. raštu, atsakydamas į UAB „Upės lašas“ prašymą, pateikė poziciją dėl kai kurių Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, Akto formuluočių taikymo, t. y. formuluotė „užstatymo aukštingumas: teritorijos pietinėje dalyje (Š ribojama (duomenys neskelbtini) g.) vyraujantis užstatymas 2-3 aukštų su pastoge“ taikoma kultūros paveldo vietovės Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, nustatytoms vertingosioms savybėms – kultūros paveldo statiniams, Akto formuluotė netaikoma naujai statomiems pastatams. Nurodė, kad, derinant (duomenys neskelbtini) projektą, buvo laikytasi nustatytų procedūrų, projektui pritarta nepažeidžiant nustatytų terminų. Taip pat nurodė, su KPD Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. liepos 10 d. posėdžio, kuriame apsvarstytas Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingųjų savybių tikslinimo klausimas, protokolu Nr. VT-51 pareiškėja supažindinta 2018 m. liepos 19 d. raštu Nr. (9.51.)2-1935.
Pareiškėja kreipėsi į KPD Vilniaus skyrių su 2018 m. spalio 15 d. prašymu pateikti bendrijai visą ruoštos dokumentacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini) planuojamomis statybomis (įskaitant, bet neapsiribojant: ruoštos projekto sąlygos, atlikto vertinimo dokumentacija, susirašinėjimas su statytoju ir kita) popierinę arba elektroninę versiją; nurodyti ir paaiškinti, kokie pasikeitimai buvo padaryti ir lėmė tai, kad, nepaisant KPD direktoriaus 2018 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. Į-183, suderino iš esmės nepakeistą objekto statybos projektą; nurodyti ir paaiškinti, kaip (duomenys neskelbtini) projektuojami statiniai atitiks Naujamiesčio, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, vertingąsias savybes ir kokią įtaką naujai projektuojami 7–8 aukštų „plokščiastogiai monstrai“ darys šios kultūros vertybės vientisumui, kai teritorijoje vyrauja 2–3 aukštų pastatai šlaitiniais stogais; kodėl taiko skirtingus reikalavimus perimetriniame užstatyme esantiems namams – 3–4 aukštų pastatams su šlaitiniais stogais, o kvartalo viduje sutiko formuoti urbanistinę kalvą iš 7–8 aukštų plokščiastogių pastatų.
KPD Vilniaus skyrius, atsakydamas į minėtą prašymą, ginčijamame 2018 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. (7.12-V)7VS-134 nurodė, kad į pareiškėjos 2018 m. spalio 15 d. prašyme keliamus klausimus KPD 2018 m. spalio 31 d. raštu Nr. (11.13)2-2799 pateikė atsakymą; dėl prašomų pateikti dokumentų pasiūlė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, nes šiais dokumentais KPD Vilniaus skyrius nedisponuoja, o projektų atitiktį paveldosaugos reikalavimams atlieka IS „Infostatyba“; informavo, kad KPD Vilniaus skyrius (duomenys neskelbtini) projekto sprendiniams pritarė, nes jie neprieštarauja paveldosaugos reikalavimams, planuojami darbai nepažeidžia Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingųjų savybių; atkreipė dėmesį, kad šiai vietovei suteikta pradinė apsauga, šis kultūros paveldo objektas nėra paskelbtas viešajam pažinimui ir naudojimui saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe.
Dėl KPD 2018 rugsėjo 4 d. pritarimo (duomenys neskelbtini) projektui ir pareiškėjos reikalavimo teisės
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra teisinis suinteresuotumas. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta pareiškėjo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą konstatavo, kad, pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas subjektyvus asmens suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr. LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009 ir kt.). Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos nagrinėjant bylą iš esmės. Jeigu nagrinėjant bylą nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl jos baigties (žr. LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas asmens skundą atmesti (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
Iš pareiškėjos skundo turinio ir jos atstovo paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad pareiškėja į teismą kreipėsi siekdama apginti gyvenamojo namo savininkų interesus, nes, pareiškėjos įsitikinimu, (duomenys neskelbtini) projektas (šalia jų namo statomas 7–8 aukštų pastatas) šiurkščiai pažeidžia KV Naujamiesčio vertingąsias savybes (2–3 aukštų pastatai su pastoge), todėl KPD Vilniaus skyrius negalėjo šiam projektui pritarti, o KPD ir KPD Vilniaus skyriaus ginčijamuose raštuose išdėstyta pozicija yra nesuprantama ir klaidinga.
Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – tai ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. To paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams.
Iš byloje pateiktų Bendrijos įstatų matyti, kad Bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra (2 punktas). Bendrijos tikslas yra racionaliai ir efektyviai eksploatuoti namą, jo inžinerinę įrangą bei jam priskirtą žemės sklypą, organizuojant valdymą ir priežiūrą; atstovauti bendrijos interesams (10 punktas). Pagrindiniai Bendrijos uždaviniai yra namo bendrojo naudojimo patalpų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, namo bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūra, eksploatavimas, remontas, renovacija, priskirto žemės sklypo tvarkymas, bendrų mokėjimo įsipareigojimų vykdymas, kitų bendrų teisėtų interesų gynimas ir apsauga (11 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad „bendrija, įgyvendindama savo funkcijas kaip jai patikėto turto valdytoja ir naudotoja, turi tiek teisių ir pareigų, kiek reikalinga šioms teisėms ir pareigoms įgyvendinti, veikiant bendrijos narių naudai. Bendrija, būdama juridinis asmuo, turi teisę kreiptis į teismą tais klausimais, kiek jai reikalinga šioms teisėms ir pareigoms įgyvendinti. Visa apimtimi ginti namo savininkų pažeistų teisių ji negali, bet ta apimtimi, kiek padarytas pažeidimas varžo, riboja ar kitaip trukdo bendrijai vykdyti pareigas valdant ir naudojant daugiabučio namo savininkams nuosavybės teise priklausantį turtą, ji turi teisę pareikšti reikalavimus (CK 2.33 straipsnio 1 dalis)“ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2007).
Taigi, pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas, Bendrijos įstatus, Bendrija turi teisę kreiptis į teismą su skundais, susijusiais su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrojo naudojimo objektų ir namui priskirto žemės sklypo administravimu, kiek tai susiję su šio namo ir žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, bet ne siekdama nuginčyti gretimam žemės sklypui išduotą administracinį aktą (2018 m. rugsėjo 4 d. pritarimą (duomenys neskelbtini) projektui).
Pažymėtina, kad individualiam administraciniam aktui būdingas konkretus subjektas, kuriam šis aktas adresuojamas. Pareiškėja net nėra minėto administracinio akto pagrindu kilusių teisinių santykių dalyvė. 2018 m. rugsėjo 4 d. pritarimas (duomenys neskelbtini) projektui išduotas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Upės lašas“ atžvilgiu, todėl pritarimas (nepritarimas) (duomenys neskelbtini) projektui galėtų sukelti teisines pasekmes būtent UAB „Upės lašas“.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad konkrečias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atlieka ir už jų vykdymą atsako KPD.
Žemesnės instancijos teismas
KPD direktoriaus 2015 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. Į-121 patvirtintų KPD teritorinių skyrių nuostatų 5.2 papunktyje įtvirtinta, kad KPD Vilniaus skyrius vykdo KPD teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Vilniaus apskrityje. Vilniaus skyriaus funkcijos, įgyvendinant nustatytus uždavinius, išdėstytos šių nuostatų 5 punkte, t. y. priima sprendimus dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių suderinimo pagal KPD išduotas planavimo sąlygas, tikrina, ar rengiami teritorijų planavimo dokumentai atitinka paveldosaugos reikalavimus, ar šių dokumentų planavimo tikslai neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms; duoda sutikimus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais.
Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ir apsaugos zonoje statyti statinius ir įrenginius bei kt.
LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, kad KPD suderinimai, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka duotas pritarimas, yra vienas iš procedūrinių veiksmų iki galutinio dokumento patvirtinimo. Suderinimai nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymai (įpareigojimai asmeniui), jais nėra duota nurodymų ar išdėstyta kitų sprendimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms (žr. LVAT 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-415/2013).
Taigi, pareiškėjos ginčijamas pritarimas laikytinas tik tarpiniu sprendimu, kurį priėmė KPD Vilniaus skyrius, derindamas (duomenys neskelbtini) projektą, todėl negali būti savarankiškas šios administracinės bylos dalykas.
Pareiškėja skunde reiškia susirūpinimą, kad šalia Bendrijos namo statomas 7–8 aukštų pastatas šiurkščiai pažeidžia KV Naujamiesčio vertingąsias savybes (2–3 aukštų pastatai su pastoge).
Pažymėtina, kad tinkama nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos saugomiems objektams, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, laikytinas viešuoju interesu.
Pagal ABTĮ 55 straipsnio 1 dalį, įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Taigi, teisę ginti viešąjį interesą turi ne bet kas, o tik tie subjektai, kuriems tokia teisė nustatyta įstatyme. Šiuo atveju Bendrija nepatenka į subjektų, galinčių ginti viešąjį interesą, ratą.
Dėl KPD Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. rašto, KPD 2018 m. spalio 31 d. rašto, įpareigojimo atsakovus užtikrinti nekilnojamojo kultūros paveldo Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, tinkamą vertingųjų savybių išsaugojimą
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ) nustato kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 14 dalis). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 15 dalis). Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 14 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės). Šių taisyklių 35 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį. Į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – Teisės gauti informaciją įstatymas) nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.2 papunktis). Į kitus prašymus atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.4 papunktis). Taisyklių 37 punkte nustatyta, kad į skundus atsakoma laikantis VAĮ nustatytos tvarkos.
Teisės gauti informaciją įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinti dokumentų teikimo principai, t. y. institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi, be kita ko, dokumentų išsamumo principu, kuris reiškia, kad pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai; dokumentų tikslumo principu, kuris reiškia, kad pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus.
Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėja su 2018 m. spalio 9 ir 15 d. prašymais kreipėsi į KPD Vilniaus skyrių ir KPD, prašydama pateikti informaciją, susijusią su (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planuojamomis statybomis, t. y. pateikti tiek atitinkamus dokumentus, tiek paaiškinimus dėl vykdytų procedūrų, įvertinti, ar planuojamos statybos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepažeis KV Naujamiesčio vertingųjų savybių, bei leisti pareiškėjai susipažinti su priimtais sprendimais. Atsakovai ginčijamuose raštuose pateikė paaiškinimus į pareiškėjos prašymus, o dėl prašomų pateikti dokumentų pasiūlė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, nes šiais dokumentais nedisponuoja. Atsakovai atsakymus pateikė vadovaudamiesi Teisės gauti informaciją įstatymo ir Taisyklių nuostatomis.
ABTĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra nustatyti administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinių teismų kompetencija nustatyta ABTĮ 17 straipsnyje. Pagal 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Taigi, ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
Įvertinus ginčijamų raštų turinį, darytina išvada, kad šie raštai yra informacinio pobūdžio, juose nėra viešojo administravimo subjekto nustatytų arba suteikiamų konkrečiam asmeniui (šiuo atveju pareiškėjai) teisių ir pareigų, todėl jie pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia. LVAT savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net patenkinus skundą asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015, 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-465-602/2019 ir kt.).
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja tiek 2018 m. spalio 9 ir 15 d. atsakovams teiktuose prašymuose, tiek skunde teismui kelia klausimus dėl galimai teisės aktų reikalavimus neatitinkančio ir KV Naujamiesčio vertingąsias savybes pažeidžiančio (duomenys neskelbtini) projekto, tačiau statybos darbams pagal šį projektą vykdyti 2018 m. rugsėjo 14 d. išduotas Statybos leidimas, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis. Taigi, pareiškėja ginčydama minėtus KPD Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d., KPD 2018 m. spalio 31 d. raštus, galiojant Statybos leidimui, šiuo atveju pasirinko netinkamą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, nes net ir panaikinus minėtus raštus, tiek (duomenys neskelbtini) projektas, tiek Statybos leidimas liktų galioti, o statybos darbai ginčo teritorijoje toliau vyktų.
Pareiškėja skunde taip pat prašo įpareigoti atsakovus užtikrinti nekilnojamojo kultūros paveldo Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, tinkamą vertingųjų savybių išsaugojimą.
Pažymėtina, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas įpareigoja KPD vykdyti nekilnojamojo kultūros paveldo valstybinio administravimo funkcijas. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 18 punktą, KPD tikrina, kaip vykdomas šis įstatymas ir kiti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, kontroliuoja, ar nepažeidžiami šie teisės aktai; pagal 19 punktą, kontroliuoja kultūros paveldo tvarkybą ir priežiūrą, stabdo fizinių ir juridinių asmenų atliekamus veiksmus nekilnojamosiose kultūros vertybėse, jų teritorijose ir apsaugos zonose, jeigu nustatomi paveldosaugos reikalavimų pažeidimai.
Pareiškėja skunde nedetalizuoja, kokių veiksmų atsakovai turėtų imtis ar atlikti, kad užtikrintų nekilnojamojo kultūros paveldo Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, tinkamą vertingųjų savybių išsaugojimą, todėl laikytina, kad šis pareiškėjos reikalavimas yra abstraktaus pobūdžio ir negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje neturi materialiojo suinteresuotumo ginčyti KPD Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. pritarimą (duomenys neskelbtini) projektui, KPD Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. ir KPD 2018 m. spalio 31 d. raštai yra informacinio pobūdžio, pareiškėjai nesukeliantys jokių teisinių pasekmių, o reikalavimas įpareigoti atsakovus užtikrinti nekilnojamojo kultūros paveldo KV Naujamiesčio tinkamą vertingųjų savybių išsaugojimą yra abstraktaus pobūdžio, nesusijęs su konkrečiomis pareiškėjos teisėmis ar pareigomis, todėl nenagrinėtinas administraciniame teisme. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), Vilniuje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.