Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-07-10 · Civilinė byla Nr. 2S-557-856/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-10
Bylos Nr.
2S-557-856/2018
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01151-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-557-856/2018Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01151-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.1.14; 3.3.2.5; 3.4.2.2.4; 3.4.2.3.3(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-33-476/2018 pagal pareiškėjo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ skundą dėl 2018 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administravimo išlaidų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. G. esmė

Fizinio asmens L. S. bankroto byloje bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ pateikė skundą, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2018-04-04 bankrutuojančio asmens L. S. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų pakeitimo.

Nurodė, kad 2018-04-04 įvyko L. S. kreditorių susirinkimas, kuriame darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų pakeitimo nutarta sumažinti bankroto administravimo išlaidas (tame tarpe ir bankroto administratoriaus atlyginimą) iki 25 Eur (plius PVM) per mėnesį. Darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų pakeitimo administratorius teikė sekantį nutarimo projekto pasiūlymą: pakeisti mokumo atkūrimo plane, kuris patvirtintas 2014-12-02 nutartimi, nustatytą administravimo išlaidų sąmatą; sumažinti bankroto administravimo išlaidas (tame tarpe bankroto administratoriaus atlyginimas) iki 31,83 Eur (be PVM) per mėnesį. Tuo tarpu kreditorius „Swedbank“, AB darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų pakeitimo pasiūlė sekantį nutarimo projektą: sumažinti bankroto administravimo išlaidas (tame tarpe bankroto administratoriaus atlyginimas) iki 25,00 Eur (plius PVM) per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriaus „Swedbank“, AB finansinis reikalavimas sudaro 99,49 procentų visų fizinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų, nutarimas darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų pakeitimo buvo priimtas pagal kreditoriaus „Swedbank“, AB pasiūlymą.

Administratorius nuo fizinio asmens mokumo plano patvirtinimo reguliariai teikia papildomą informaciją, atsakymus į individualius kreditoriaus „Swedbank“, AB užklausimus bei prašymus, susijusius su L. S. bankroto procesu, t. y. dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo vykdymo, turto realizavimo tvarkos, kainos, turto vertinimo, perėmimo, gautų piniginių lėšų paskirstymo, hipotekos panaikinimo ir kt. Gauti prašymai, pateikti atsakymai, informacija bei elektroninis susirašinėjimas su banku.

Kreditorius „Swedbank“, AB nepagrindė 2018-04-04 kreditorių susirinkimui pasiūlyto administravimo išlaidų dydžio (25,00 Eur (plius PVM) per mėnesį), kreditorius visiškai nevertino aplinkybių, kad administratorius ne kartą šaukė papildomus kreditorių susirinkimus ir teikė eilę atsakymų į individualius kreditoriaus „Swedbank“, AB užklausimus bei prašymus, susijusius su L. S. bankroto procesu, kas atitinkamai įtakojo administratoriaus darbo laiko sąnaudas ir kurie nebuvo įtraukti į pradinę administravimo išlaidų sąmatą.

Kreditorius „Swedbank“, AB atsiliepimu į bankroto administratoriaus skundą prašė bankroto administratoriaus skundo netenkinti. Nurodė, kad nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo praėjo daugiau nei treji metai ir per šį laikotarpį pasikeitė faktinės aplinkybės, kurioms egzistuojant buvo sprendžiamas bankroto administratoriaus atlygio klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad L. S. bankroto bylos administravimas tapo nesudėtingas (nebėra parduodamo turto, bankrutuojantis asmuo nevykdo individualios veiklos, byloje yra tik keli kreditoriai), todėl iš esmės vienintelis bankroto administratoriaus darbas - kas pusę metų sušaukti kreditorių susirinkimą ir pervesti kreditoriams mokėtinas sumas (jeigu tokių yra) bei pateikti kreditoriams plano vykdymo ataskaitą. Per didelis bankroto administratoriaus atlyginimas iškreipia interesų pusiausvyrą, patvirtina akivaizdų neekonomišką ir neefektyvų bankroto procesą, nes bankroto administratoriaus atlyginimas nuo L. S. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme, t. y. nuo 2014-12-02 iki 2017-11-20, net 14 kartų viršija visiems kreditoriams mokėtiną sumą.

Bankrutuojantis asmuo L. S. atsiliepimu į bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ skundą dėl 2018 m. balandžio 4 d. priimto kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų pakeitimo prašė skundą tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi bankroto administratoriaus skundo netenkino.

Teismas konstatavo, kad bankroto administratoriaus veiksmai šioje bankroto byloje tapo nesudėtingi, kadangi nebeliko turto, kurį reiktų parduoti ar administruoti, L. S. nevykdo individualios veiklos, turi tik kelis kreditorius, todėl lėšų apskaita byloje nėra sudėtinga. Plane nustatyta ir teismo patvirtinta administravimo išlaidų suma per mėnesį 40,55 Eur šiai dienai jau yra per didelė pagal atliekamas procedūras, vykdomų funkcijų pobūdį ir bylos sudėtingumą. Administravimo išlaidos turi tiesioginę įtaką kreditorių reikalavimų tenkinimui.

Teismas pažymėjo, kad administratorius, teikdamas skundą teismui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų pakeitimo pripažinimo negaliojančiu, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog kreditorių susirinkimu nustatyta administravimo išlaidų suma 25,00 Eur (plius PVM) per mėnesį yra per maža ir neužtikrins sklandaus bankroto proceso. Bankroto administratorius, teikdamas skundą teismui dėl bankroto administravimo išlaidų sumažinimo, jame nurodė tik abstrakčias aplinkybes, kad nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos yra sušaukęs keturis papildomus kreditorių susirinkimus bei dažnai tenka teikti papildomas ataskaitas, ruošti atsakymus į kreditorių paklausimus bei prašymus pateikti informaciją dėl fizinių asmenų plano vykdymo ar kitais klausimais.

Teismo vertinimu, bankroto administratorius nepateikė jokių duomenų apie likusias ar planuojamas atlikti bankroto procedūras iki bankroto proceso pabaigos, išlaidas, reikalingas minėtoms procedūroms atlikti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pakeisti 2014-12-02 mokumo atkūrimo plane patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, sumažinant L. S. bankroto administravimo išlaidas (tame tarpe ir bankroto administratoriaus atlyginimą) iki 31,83 Eur be PVM per mėnesį. Teismui neradus pagrindo bylą išspręsti iš esmės - panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutartį ir klausimą grąžinti nagrinėti L. S. kreditorių susirinkimui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. L. S. mokumo atkūrimo planui pritarė jos kreditoriai, mokumo atkūrimo planas patvirtintas teismo nutartimi. Mokumo atkūrimo plano 24 p. numatytos 3 585,50 Eur administravimo išlaidos per mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį, iš jų 2 311,17 Eur administravimo išlaidos ir administratoriaus atlyginimas apmokamas iš fizinio asmens asmeninių lėšų. Plano 22 p. nurodyta, kad administravimo išlaidoms ir administratoriaus atlyginimui skiriama 40,55 Eur per mėnesį. Taigi, susitardami dėl administravimo išlaidų sąmatos, L. S. kreditoriai pritarė ne tik būsimų administravimo išlaidų maksimaliam dydžiui per visą fizinio asmens bankroto procesą, bet ir nustatė maksimalius bankroto administravimo procedūrų įkainius.

11.2. Nutartimi teismas neįsigilino į bylos esmę, neįvertino, kad mokumo atkūrimo plano patvirtinimas sukuria teisėtus lūkesčius ne tik bankrutuojančiam asmeniui, kreditoriams, bet ir administratoriui, neįvertino, kad savo rizika veikiantis verslo subjektas - administratorius, patvirtinus mokumo atkūrimo planą ir pasirašius pavedimo sutartį, įgyja teisėtus lūkesčius gauti visą numatytą atlygį už teikiamas paslaugas visą paslaugų teikimo laikotarpį, neįvertino, kad suplanuotų pajamų sumažinimas tiesiogiai neigiamai veikia verslo subjekto - administratoriaus galimybes tinkamai organizuoti paslaugų teikimą, padarė nepagrįstą išvadą, kad bankroto procedūrų masto sumažėjimas yra lemiamas veiksnys ir motyvas mažinti patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą.

11.3. Vykdydamas FABĮ apibrėžtas funkcijas ir vadovaudamasis mokumo atkūrimo plane patvirtintomis išlaidomis, administratorius nuo 2018-04-04 iki L. S. bankroto bylos pabaigos gali patirti 420,52 Eur išlaidų, susijusių su kreditorių susirinkimų šaukimu (nors mokumo atkūrimo plano 24 p. analogiška išlaidų eilutė jau de facto yra panaudota), 579,20 Eur buhalterinės apskaitos ir banko mokesčių išlaidų, 70,09 Eur plano įgyvendinimo akto paruošimo išlaidų. Viso išlaidos gali sudaryti 1 069,81 Eur. Visos šios išlaidos grindžiamos administratoriaus atliktinomis funkcijomis, kurios teismui surašant nutartį buvo žinomos (įstatyminės funkcijos), išlaidų dydžiai teismui taip pat buvo žinomi, kadangi jis disponuoja mokumo atkūrimo plano duomenimis. Todėl nepagrįstu laikytinas pirmosios instancijos teismo motyvas, neva administratorius nepateikė būsimas išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius „Swedbank“ AB prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad nei FABĮ, nei teismų praktika neapriboja kreditorių teisės peržiūrėti, t. y. sumažinti ar padidinti, bankroto administravimo išlaidas atsižvelgiant į pasikeitusias nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos aplinkybes. Bankroto administratoriaus skunde nurodomos aplinkybės, kad administratoriui dažnai tenka teikti papildomas ataskaitas, ruošti papildomą medžiagą kreditorių susirinkimams, teikti atsakymus į individualius kreditorių paklausimus, yra deklaratyvūs ir visiškai nesusiję su 2018-04-04 kreditorių susirinkime svarstytu klausimu dėl administravimo išlaidų sumažinimo, kadangi iš esmės visi administratoriaus nurodyti veiksmai buvo vykdomi iki kreditorių susirinkimo nutarimo sumažinti administravimo išlaidas priėmimo. Įvertinant tai, kad bankroto administratorius šioje byloje neatlieka specifinių užduočių, neginčija sandorių ir t. t., 2014-12-02 nutartimi nustatytos administravimo išlaidos bei atlyginimas bankroto administratoriui neatitinka bankroto proceso apimčių, todėl pagrįstai buvo priimtas nutarimas dėl administravimo išlaidų sumažinimo. Per didelis bankroto administratoriaus atlyginimas iškreipia interesų pusiausvyrą, patvirtina akivaizdų neekonomišką ir neefektyvų bankroto procesą, nes bankroto administratoriaus atlyginimas nuo L. S. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme, t. y. 2014-12-02 iki 2017-11-20, net 14 kartų viršija visiems kreditoriams mokėtiną sumą. Įvertinus fizinio asmens bankroto tikslus - atstatyti asmens mokumą bei kiek įmanoma maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus, kreditoriaus „Swedbank“, AB nuomone, prioritetas turėtų būti skiriamas kreditorių, o ne bankroto administratoriaus, interesų patenkinimui.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankrutuojanti L. S. prašo atskirąjį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi patvirtintas fizinio asmens L. S. mokumo atkūrimo planas, kuriame patvirtinta bankroto administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo suma per visą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį – 3 585,50 Eur. Mokumo atkūrimo plano 22 punkte numatyta, kad administravimo išlaidoms ir administratoriaus atlyginimui sumokėti į mėnesį skiriama suma fiziniam asmeniui įsidarbinus nuo 2015-04-09 bus 40,55 Eur (140,00 Lt) suma, įskaitant PVM, nepavykus įsidarbinti iki 2015-04-09 administravimo išlaidoms ir administratoriaus atlyginimui sumokėti iki to laiko, kol L. S. susiras darbą, jai lėšų skirs artimiausi giminaičiai. Plano 24 punkte pateikta administravimo išlaidų per visą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį detalizacija, kurioje numatyta: 72,41 Eur ryšių išlaidoms; 144,81 Eur kanceliarinėms išlaidoms; 231,70 Eur transporto išlaidoms; 1 523,40 Eur gautoms lėšoms ir jų naudojimo apskaitos tvarkymui, banko mokesčiams; 175,22 Eur plano vykdymo eigos ataskaitoms parengti; 64,24 Eur pašto išlaidoms, laiškų parengimui; 52,57 Eur asmens turto apžiūrai; 70,09 Eur skelbimui spaudoje; 7,01 Eur skelbimui internete; 84,11 Eur turto varžytinių vykdymui; 21,03 Eur turto pardavimo iš varžytinių akto parengimui; 17,52 Eur turto perdavimo-priėmimo akto parengimui; 70,09 Eur plano įgyvendinimo akto parengimui; 1 051,32 Eur kreditorių susirinkimų rengimui. Numatyta, kad atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė 60 mėnesių (5 metai).

2018-04-04 L. S. kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą – sumažinti bankroto administravimo išlaidas (tame tarpe bankroto administratoriaus atlyginimą) iki 25 Eur (plius PVM) per mėnesį.

Bankroto administratorius, nesutikdamas su 2018-04-04 L. S. kreditorių susirinkimo nutarimu dėl administravimo išlaidų sąmatos sumažinimo, skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2018-04-04 kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas bankroto administratoriaus skundą atmetė.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, nurodydamas, jog teismas 2014-12-02 patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens L. S. mokumo atkūrimo planą, ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama, o tai reiškia, kad teisėti lūkesčiai sukuriami ne tik bankrutuojančiam asmeniui, jo kreditoriams, bet ir bankroto administratoriui.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto proceso metu itin didelis dėmesys skiriamas mokumo atkūrimo plano sudarymui, jo vykdymo priežiūrai ir kontrolei. Nors mokumo atkūrimo planą sudaro fizinis asmuo, tačiau šiame planavimo procese gali aktyviai dalyvauti fizinio asmens kreditoriai, teikdami pastabas ir pasiūlymus (FABĮ 9 straipsnio 3 dalis). Kreditoriai fizinio asmens bankroto procese turi pakankamai plačias mokumo atkūrimo plano vykdymo kontrolės funkcijas (FABĮ 27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015).

Kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtas administravimo išlaidų sąmatos keitimas, galimybė nustatyti jų mokėjimo tvarką (FABĮ 22 straipsnio 2 dalis). FABĮ 26 straipsnyje nustatyta, kad, be kitų teisių, kreditorių susirinkimas turi ir teisę tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti šių išlaidų mokėjimo tvarką ir pan. (26 straipsnio 4 punktas). Minėtos nuostatos reiškia, kad kreditorių susirinkimas kompetentingas ne tik kontroliuoti mokumo atkūrimo plano rengimo procese nustatomas administravimo išlaidas, bet ir savo sprendimu jas keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo tvarką. Taigi, kreditorių susirinkimas gali kontroliuoti plano vykdymą vertindamas pagal susidariusią situaciją administravimo išlaidų dydį ir, nustatęs pagrindą, spręsti dėl šių išlaidų pakeitimo.

Kreditorių susirinkimo sprendimo pakeisti mokumo plane patvirtintų administravimo išlaidų dydį pagrįstumas gali būti įvertinamas teismo, kai fizinis asmuo ar administratorius, nesutikdami su tokiu sprendimu, apskundžia teismui kreditorių susirinkimo nutarimą (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tokiu atveju teismas patikrina, ar administravimo išlaidos iš tiesų esant tam tikroms aplinkybėms yra per didelės ar per mažos, ar kreditorių susirinkimas, pakeisdamas administravimo išlaidų dydį, turėjo tam pagrindą, ar šių išlaidų keitimas geriausiai užtikrins (atitiks) fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017).

Bankroto administratorius UAB „ Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ teigia, kad teismo nutartis patvirtinti mokumo atkūrimo planą yra galutinė ir neskundžiama, o kreditorius, tvirtindamas mokumo atkūrimo planą, žinojo visas būtinas procedūras, todėl turi būti laikomasi mokumo atkūrimo plane sutarto administravimo išlaidų dydžio.

Teismas atmeta šį apelianto argumentą, nes įstatyme nustatyta kreditorių susirinkimo teisė keisti mokumo planą (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis). Priešingu atveju būtų pažeistos esminės kreditorių teisės dalyvauti sudarant mokumo atkūrimo planą, prižiūrėti jo vykdymą, kontroliuoti fizinio asmens bankroto procesą.

Pažymėtina, kad 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi patvirtinto mokumo atkūrimo plano 22 punkte numatyta, jog administravimo išlaidoms ir administratoriaus atlyginimui sumokėti per mėnesį skiriama suma fiziniam asmeniui įsidarbinus nuo 2015-04-09 bus skiriama 40,55 Eur (140,00 Lt) suma įskaitant PVM. Administratoriaus siūlymas sumažinti administravimo išlaidas iki 31,83 Eur be PVM per mėnesį reikštų ne ką kitą, kaip patvirtinti beveik tą pačią administravimo išlaidų sumą, nes 31,83 Eur administravimo išlaidos su PVM (21 procentai) sudarytų 38,51 Eur sumą.

Nagrinėjamu atveju byloje yra tik du kreditoriai – Swedbank AB ir antstolė E. R., parduotino turto nėra, bankrutuojantis fizinis asmuo nevykdo individualios ir (ar) ūkininko veiklos. Sutiktina su apelianto argumentais, kad bankroto administratoriui be FABĮ numatytų pareigų dar gali tekti teikti papildomas ataskaitas bei atsakymus į individualius kreditorių užklausimus, į prašymus pateikti informaciją apie tai, kaip yra vykdoma procedūra. Tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad bankroto administratorius pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie likusias ar planuojamas atlikti bankroto procedūras iki bankroto proceso pabaigos, išlaidas, reikalingas minėtoms procedūroms atlikti. Išlaidos, reikalingos minėtoms bankroto procedūroms atlikti, pateiktos tik apeliacinės instancijos teismui. CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Vertinant fizinio asmens bankroto tikslus – atstatyti asmens mokumą bei kiek įmanoma maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus, prioritetas nagrinėjamu atveju turėtų būti skiriamas kreditorių interesų patenkinimui, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad mokumo atkūrimo plane numatyta administratoriui skirtina lėšų suma šioje bankroto proceso stadijoje jau yra per didelė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu nėra teisingos kreditorių ir skolininkės interesų pusiausvyros, kadangi administravimo išlaidoms plano projekte nurodyta skirti didesnį procentą visų skolininkės lėšų, nei kreditorių reikalavimų patenkinimui, tuo labiau, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administratoriaus veikla šiuo metu yra minimali.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 2018-04-04 kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas dėl administravimo išlaidų pakeitimo yra teisėtas ir pagrįstas, neprieštarauja bankrutuojančios įmonės kreditorių turtiniams interesams bei atitinka bankroto proceso tikslus.

Vadovaudamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Bankroto administratoriaus atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė