Kauno apygardos teismo nutartis

2012-01-11 · Civilinė byla Nr. 2A-106-264/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-11
Bylos Nr.
2A-106-264/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Arvydas Žibas
Ieškovas
S. T.
Atsakovas
M. D. S., Z. S.
Trečiasis asmuo
S. S., VĮ Registrų centro
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-106-264-2012
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Raimundas Klimaitis
Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 30.10; 121.15; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. T. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovėms M. D. S., Z. S., tretieji asmenys S. S. ir VĮ Registrų centro Tauragės filialas, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimo tvarkos nustatymo bei pagal atsakovių M. D. S. ir Z. S. priešieškinius dėl dalies bendrojoje nuosavybėje ir naudojimosi tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė S. T. patikslintu ieškiniu (2t.b.l. 84-90) prašė: 1) atidalinti jos nekilnojamąjį turtą nuo atsakovių M. D. S. ir Z. S. turto: pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), jai asmeninės nuosavybės teise paliekant naudoti, valdyti ir disponuoti gyvenamojo namo I-ojo aukšto patalpomis, projektiniame I-ojo aukšto patalpų atidalijimo plane pažymėtomis indeksais 1-1 (1,14 kv.m.), 1-2 (13,06 kv. m.), 1-7 (17,71 kv. m.), 1-6 (11,15 kv. m.), 1-5 (6,38 kv. m.), 1-4 (4,84 kv. m.), 1-3 (17,48 kv. m.), 1-19 (7,95 kv. m.), taip pat laiptinės patalpą (4,23 kv. m.), viso: 83,94 kv. m. Taip pat asmeninės nuosavybės teise palikti naudoti, valdyti ir disponuoti gyvenamojo namo mansardos aukšto patalpomis, mansardos atidalijimo projektiniame plane pažymėtomis indeksais:1-20(18,69 kv. m.), 1-21 (5,68 kv.m.), 1-22 (14,24 kv. m.), viso: 41,61 kv.m., bei mansardos patalpas, projektiniame plane pažymėtas simboliais ESGFE; IHTUI; MLVJIURM; atsakovėms M. D. S. ir Z. S. paliekant naudoti, valdyti ir disponuoti gyvenamojo namo I-ojo aukšto patalpomis, projektiniame atidalijimo plane pažymėtomis indeksais: 1-8 (3,62 kv. m.), 1-9 (6,76 kv. m.), 1-10 (4,81 kv. m.), 1-11 (10,97 kv. m.), 1-12 (19,06 kv. m.), 1-13 (4,47 kv. m.), 1-14 (2,95 kv. m.), 1-15 (10,57 kv. m.), 1-16 (11,82 kv. m.), 1-17 (29,69 kv. m.), 1-18 (11,38 kv. m.), bei mansardos patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-23 (10,12 kv. m.), 1-24 (27,09 kv. m.); 2) atidalinti jos nekilnojamąją turtą nuo atsakovės M. D. S. turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini): ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijant ir jai asmeninės nuosavybės teise paliekant naudoti, valdyti ir disponuoti 60/100 dalį pagalbinio pastato-ūkinio pastato, projektiniame žemės sklypo atidalijimo plane pažymėtą indeksu Nr. 2; 3) nustatyti, kad kiemo įrengimu-šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtės ieškovė ir atsakovės naudosis bendrai, proporcingai turimoms nuosavybės dalims; 4) atidalinti jos nekilnojamąjį turtą nuo atsakovės M. D. S. turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), atidalijant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 0,2300 ha ploto, pagal pateikiamą žemės sklypo atidalijimo planą, jai nustatant nuosavybės teisę į 1150 kv. m. ploto žemės sklypą: jai, ieškovei, asmeninės nuosavybės teise paliekant naudoti, valdyti ir disponuoti žemės sklypo dalimi, projektiniame žemės sklypo atidalijimo plane pažymėta simboliais AFGHCBA, o atsakovėms M. D. S. ir Z. S. paliekant naudoti, valdyti ir disponuoti žemės sklypo dalimi, plane pažymėta simboliais: FEDCHGF; 5) M. D. S. ir S. S. palikti naudoti, valdyti ir disponuoti gyvenamojo namo priestato patalpas, projektiniame plane pažymėtas indeksais 1-13 (4,47 kv. m.), 1-14 (2,95 kv. m.), 1-15 (10,57 kv.m.), 1-16 (11,82 kv. m), jai priteisiant avarinės būklės ūkinį pastatą, projektiniame žemės sklypo padalinimo projekte pažymėtą Nr. 4, kurį ji pageidauja nugriauti; 6) priteisti iš atsakovių sumokėtą žyminį mokestį ir visas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Atsakovė M. D. S. patikslintu priešieškiniu (3t.b.l. 14-16) prašė: 1) pripažinti, kad 1974-12-21 vieno aukšto mūrinio gyvenamojo namo 20x10 m. dydžio, esančio (duomenys neskelbtini), sutartimi D. P. savo nuosavybės pirmajame aukšte įsigijo patalpas 2-1/1,42kv.m., 2-2/5kv.m., 2-3/l,92kv.m., 2-4/2,96kv.m., 2-5/10,45kv.m., 2-6/18,36kv.m., 2-7/30,07kv.m., 2-8/ll,13kv.m., 2-9/7,95kv. m., bei mansardoje - 2-10/9,68kv.m., 2-11/10,66kv.m., 2-12/17,63kv.m., tuo įsigydamas savo nuosavybėn 52/100 viso gyvenamojo namo; 2) Nustatyti tokią gyvenamojo namo naudojimosi tvarką: ieškovei paskirti naudotis patalpas 1-1/1,14kv.m., l-2/13,06kv.m., 1-7/17,71kv.m., 1-6/11,15kv. m., 1-5/6,38kv. m., 1-4/kv.m., l-3/2kv.m., laiptinės patalpą 4,23kv.m., viso 76,99kv.m. bei mansardoje patalpas 1-21/8,68kv.m., 1-20/18,69kv.m., l-22/14,24kv.m., viso 41,61kv.m; atsakovams skirti naudotis patalpas 1-8/3,62kv.m., 1-9/6,76kv.m., 1-10/4,81kv.m., l-ll/10,97kv.m., l-12/19,06kv.m., 1-17/29,69kv.m., 1-18/11,38kv.m., 1-16/11.82kv.m., l-15/10,57kv.m., l-14/2,95kv.m., l-13/4,47kv.m., 1-19/7,95kv.m., viso 124,05kv.m.; 3) namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatyti pagal projekto vadovės B. M. paruoštą padalijimo projektą

Atsakovė Z. S. priešieškiniu (3t.b.l. 87-88) prašė: 1) ieškovės S. T. ieškinį atmesti, atsakovės M. D. S. priešieškinį tenkinti iš dalies, dalyje dėl gyvenamųjų patalpų padalinimo tvarkos nustatymo; 2) nustatyti tokią 2300 kv. m. žemės sklypo naudojimo tvarką: S. T. skirti naudotis 1150 kv. m. plane nurodyta plotai B, C, D; M.D, S. skirti naudotis 867 kv. m. plane plotai E, F; Z. S. skirti naudotis 283 kv. m. plotai F; bendram naudojimui skirti 306 kv. m. S. T., M. D. S., Z. S..

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 27 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį netenkino; priteisė iš ieškovės S. T. bei atsakovių M. D. S. ir Z. S. po 60 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš byloje esančios medžiagos ir šalių paaiškinimų, šalys pasistatė priestatus neturėdamos atitinkamų leidimų ir projektų, todėl šiai dienai tie pastatai nėra tinkamai įregistruoti, todėl atidalijimas iš bendrosios nuosavybės bei naudojimosi tvarkos nustatymas yra negalimas, nes nėra tikslaus naudojamų patalpų ploto bei įregistravus šiuos pastatus gali keistis naudojamo ploto dydžiai. Teismas padalindamas turtą ir nustatydamas tvarką išspręs savavališkų statybų klausimą, kas negalima, nes iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisė. Nugriovus savavališkus priestatus gali pasikeisti įvažiavimų į sklypą išdėstymas, kas yra visų šalių ginčijamas klausimas.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Ieškovė S. T. apeliaciniu skundu (3t.b.l. 106-113) prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-07-27 sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priimant naują sprendimą- ieškovės S. T. patikslintą ieškinį tenkinti. Apeliantė nurodo, kad teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, netinkamai vadovavosi įstatymu, neatskleidė byloje kilusio ginčo esmės, dėl to teismo sprendimas dalyje, kuria nuspręsta jos ieškinio netenkinti, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių motyvų:

1. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Atidalinti bylos šalių turtą galima ir šalys gali įgyti teisę juo naudotis, nes apeliantės prašomi atidalinti gyvenamasis pastatas ir žemės sklypas yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir yra įregistruoti jų plotai. Apeliantei S. T., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), įregistruoti nekilnojamojo turto registre: ½ dalis pastato gyvenamojo namo lAlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 301,72 kv.m.; 60/100 dalis ūkinio pastato 211p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 199,30 kv.m.; ūkinis pastatas 311p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 13,93 kv.; šiltnamis 511ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 6.34 kv.m.; dalis kitų statinių (šulinio - k, lauko tualeto - v), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei M. D. S. priklauso 377/1000 dalis minėto pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 40/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis kitų statinių (šulinio - k, lauko tualeto - v), o atsakovei Z. S. priklauso 123/1000 dalys pastato -gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat apeliantei S. T. priklauso ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2300 ha, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), o nuosavybės teisė į 867/2300 dalį šio žemės sklypo priklauso M. D. S., ir 283/2300 dalys šio žemės sklypo priklauso Z. S..

2. Teismas, nustatęs, kad apeliantė iš savo tėvo J. T. paveldėjo būtent ½ dalį gyvenamojo namo, apsiribojo tik bylos šalims priklausančių pastato dalių nurodymu, tačiau neatsižvelgė į tai, kad vadovaujantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis, gyvenamojo namo būklė yra būtent tokia: objektas 100 proc. baigtas statyti, statybos pabaigos metai 1994, bendras plotas 301,72 kv.m. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ginčas byloje dėl minėto gyvenamojo namo ploto neteisingų duomenų nėra kilęs, todėl laikytina, kad minėti nekilnojamojo turto registro duomenys yra teisingi, nes jie nenuginčyti. Teismas privalėjo įvertinti tai, jog baigtos statybos konstatavimas reiškia, kad tampa galimas daikto padalijimas (kartu ir bendraturčio atsidalijimas iš bendrosios nuosavybės) ieškovės prašomu būdu. Byloje šalys konfliktuoja dėl gyvenamojo namo atidalijimo ir naudojimosi šio namo patalpomis (konkrečiai viena iš jų-patalpa Nr. 1.19), o ne dėl naudojimosi priestatais, kurie, kaip nurodoma teismo sprendime, yra neįteisinti įstatymų nustatyta tvarka.

3. Teismas neturėjo pagrindo traktuoti gyvenamojo namo padidėjimo dėl priestatų kaip neteisėtą ir be atskiro šalies reikalavimo, taip pat atsisakyti atidalinti gyvenamąjį namą, nes nėra neteisėtu pagrindu atsiradusios teisės. Namo priestatų, kaip teisiškai nereikšmingų ir menkaverčių statinių, neprašoma atidalinti, į priestatus šalys nepretenduoja, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas dėl priestato statybos teisėtumo šioje byloje nereikšmingas, nes tai nėra nagrinėjimo dalykas, ir toks reikalavimas teisme nepareikštas. Net jeigu ir nustatytina, kad gyvenamojo namo priestatai pastatyti neteisėtai, ir jie būtų nugriauti, ginčas tarp bendraturčių dėl gyvenamojo pastato padalinimo (atidalinimo) iš esmės gali būti išspręstas, nes nepasikeis nuosavybės teisės į turtą.

4. Apeliantei priklausanti gyvenamo pastato ½ dalis proporcingai išdėstyta per du aukštus, ir byloje kilusio ginčo tarp šalių patalpa Nr. 1.19 jai reikalinga laiptams į antrą aukštą įsirengti. Istoriškai, apeliantės močiutė naudojosi šia patalpa. Bendro naudojimo patalpų gyvenamajame name nėra, prie apeliantės ir atsakovių naudojamų pastato dalių suformuotini žemės sklypai. Todėl teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo, iš esmės patenkino atsakovių interesus dėl esamos naudojimosi gyvenamuoju namu, žemės sklypu ir kitais statiniais tvarkos palikimo nepakeista. Tačiau tik visiškas turto dalies atidalijimas, nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas šalių, kaip bendraturčių, atidalijimas. Prašomas atidalinti gyvenamasis pastatas turi atskirus įėjimus, todėl ginčijamą gyvenamojo namo patalpą Nr. 1-19 priskyrus apeliantei, atsakovių interesai iš esmės nebus pažeisti, nes toks atidalinimas nekliudys atsakovėms naudotis savo patalpomis. Siūlomas turto atidalijimo būdas užtikrina racionalų naudojimąsi atidalinto turto objektais. Žemės sklypas turi būti atidalijamas kartu su gyvenamojo namo atidalijimu. Atidalijus apeliantės dalį gyvenamajame name, o taip pat ir žemės sklypą, pastatui žala nebus padaroma, šalims neliks bendrosios nuosavybės objektų statinyje. Pastatų, esančių ant apeliantei atidalintinos žemės klypo dalies, būklė yra avarinė, šie pastatai netinkami naudoti, ir gresia pastatų griūtis. Be to, šie statiniai negali būti kapitališkai suremontuoti, nes pastatyti pernelyg arti gyvenamosios namo dalies, pažeidžiant statybos normas.

5. Apeliantės siūlomas atidalijimo būdas iš esmės nepažeis kitų bendrasavininkių interesų, nes, anksčiau gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai lygiomis dalimis priklausė jos močiutei O. M. T. ir atsakovei M. D. S. su jos sutuoktiniu S. S.. Gyvenamasis namas ankstesniems savininkams priklausė visiškai lygiomis dalimis, t.y. kiekvienam po ½ dalį. Be to, toks atidalijimas tiek pagal anksčiau susiklosčiusią faktinę padėtį, teik dabartiniu metu yra priimtiniausias ir labiausiai atitinkantis šalių turimas nuosavybės dalis.

Atsiliepimas

Atsakovė M. D. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (3t.b.l. 119) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad neaiški apeliantės pozicija, kuri nurodo, kad byloje yra neatskleista kilusio ginčo esmė, tačiau prašo panaikinus tesimo sprendimą-priimti naują sprendimą jos ieškinį patenkinti. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ginčas dėl gyvenamojo namo ploto neteisingų duomenų nėra kilęs, todėl teismas galėjo atidalinti turtą. Byloje yra dokumentai, kad patalpa 1-19 priklauso atsakovei M. D. S., kuri ja naudojasi. Ieškovė pati nugriovė turėtus laiptus, užmūrijo duris į gatvės pusę, o dabar reikalauja patalpos laiptinei ir įėjimo iš gatvės. Ieškovė, pateikdama UAB „Skena“ ūkinio pastato ir kiemo rūsio techninės būklės įvertinimą, įrodinėja, kad pastato negalima suremontuoti, tačiau ji neduoda atsakovei sutikimo pastato rekonstrukcijai, taip ketindama pastatą ir po juo esantį žemės sklypą perimti savo valdymui. Tik atlikus pastatų inventorizaciją ir tiksliai nustačius kiekvienam bendraturčiui tenkančias turto dalis, bus galima išspręsti ginčą dėl ginčo patalpos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teismo argumentai bei išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, neatskleidė bylos esmės.

Nagrinėjamoje byloje šalys konfliktuoja dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir nesutaria dėl gyvenamojo namo, jo priklausinių bei žemės sklypo atidalijimo. Bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta CK 4.80 straipsnyje. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš nuosavybės teisės įgyvendinimo išraiškų, kurios pasekmė yra tai, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra disponuoti, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų naudotis bei valdyti jam priklausančią nuosavybę.

Apeliantė byloje pareiškė reikalavimus atidalyti jos dalį iš bendrosios nuosavybės su atsakovėmis pagal jos pateiktus projektinius pasiūlymus dėl atidalijimo (2 t.b. l. 96-100), atsižvelgiant į jos turimą 1/2 gyvenamojo namo, ūkinių pastatų bei žemės sklypo dalis namų valdoje (duomenys neskelbtini); atsakovės priešieškiniais prašė joms skirti naudotis tam tikromis gyvenamojo namo patalpomis pagal pateiktą planą su priešieškiniu (3 t.b.l. 17-18), taip pat nustatyti naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarką pagal projekto vadovės B. M. paruoštą projektą ( 1 t.b.l. 82, 3 t.b. l.89).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: nekilnojamojo turto kadastro registro duomenų, paveldėjimo teisės liudijimo, 1961 m., 1974 m. pirkimo-pardavimo, 2009-12-30, 2010-02-02 dovanojimo sutarčių (1 t.b.l. 9, 10-13, 14-15, 104-105, 2 t.b.l. 71-75, 105-106, 107-108) matyti, kad apeliantei S. T. bei atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir 0,2300 ha žemės sklypas, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), įregistruoti nekilnojamojo turto registre: apeliantei - ½ dalis gyvenamojo namo lAlp, 60/100 dalis ūkinio pastato 2I1p; ūkinis pastatas 3I1p; šiltnamis 51ž, ½ dalis kitų statinių (šulinio - k, lauko tualeto - v), ir ½ žemės sklypo; atsakovei M. D. S. priklauso 377/1000 dalis gyvenamojo namo, 40/100 dalis ūkinio pastato 2I1p, ūkinis pastatas – garažas 4I1p bei ½ dalis kitų statinių (šulinio - k, lauko tualeto - v) ir 867/2300 dalis žemės sklypo, o atsakovei Z. S. priklauso 123/1000 dalys gyvenamojo namo ir 283/2300 dalys žemės sklypo.

Apeliantės reikalavimu prašomos atidalinti gyvenamojo namo patalpos atsakovėms M. D. S. ir Z. S. atidalijimo projekte pažymėtos indeksais 1-13, 1-14-,1-15, 1-16, yra priestate 3a1/p , kuris neįregistruotas kaip daiktas (2t. b. l. 97), tarp šalių kilęs ginčas dėl patalpos pažymėtos projekte indeksu 1-19 atidalijimo bei pagalbinio ūkio pastato 2I1p su priestatu, įregistruoto apeliantės – 60/100 dalis bei atsakovės M. D. S. – 40/100 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise, kuris pagal apeliantės siūlomą atidalijimo projektą pažymėtas indeksu Nr. 4, yra jai priskirtinoje 1150 kv. m. žemės sklypo dalyje ir visas atitektų apeliantei.

Iš prijungtos administracinės bylos Nr. I-814-342/2010 dokumentų: VĮ Registrų centro Tauragės filialo 2010-05-26 sprendimo Nr. (9.6.1)Pr.-1171, 2010-07-28 Centrinio registratoriaus sprendimo Nr. 164, nekilnojamojo turto registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad gyvenamojo namo priestatas 3a1/p ( 29, 81 kv. m. bendro ploto) kaip daiktas nėra suformuotas ir įregistruotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas bei teisės į jį neįregistruotos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat pastatyti kiti du priestatai : 1a1p (3, 62 kv. m. bendro ploto), 2a1p ( 1, 14 kv. m. bendro ploto), kurie neįeina į gyvenamojo namo bendrą - 301, 72 kv. m. plotą. Apeliantės reikalavimu prašomos atidalinti gyvenamojo namo patalpos atsakovėms M. D. S. ir Z. S. atidalijimo projekte pažymėtos indeksais 1-13, 1-14-,1-15, 1-16, yra priestate 3a1/p 1-8 priestatas 1a1p, o o apeliantei prašoma atidalinti patalpa 1-1 yra priestatas 2a1p (2t. b. l. 97), tarp šalių kilęs ginčas dėl atidalijimo patalpos 1-19 bei ūkio pastato 2I1p su priestatu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, darė išvadą, kad šalys pasistatė priestatus neturėdamos atitinkamų leidimų ir projektų, todėl jie nėra tinkamai įregistruoti, todėl atidalijimas iš bendrosios nuosavybės bei naudojimosi tvarkos nustatymas yra negalimas, nes nėra tikslaus naudojamų patalpų ploto bei įregistravus šiuos pastatus gali keistis naudojamo ploto dydžiai, o teismas padalindamas turtą ir nustatydamas naudojimosi tvarką išspręstų savavališkų statybų klausimą, ieškinį bei priešieškinius atmetė.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada dėl pastatytų priestatų teisinių pasekmių, apeliantė, nurodo, jog ginčo tarp šalių dėl priestatų nėra, nes išsprendus reikalavimus dėl atidalijimo, atsakovei M.D. S. atitektų priestatas 3a1/p bei 1a1p , o apeliantei atitektų priestatas 2a1p bei atidalijamoje 1150 kv. m. žemės sklypo dalyje esantis avarinės būklės ūkinis pastatas 2I1p su priestatu, kurį ji nugriautų. Iš bylos medžiagos matyti, jog žemės sklype prie gyvenamojo namo faktiškai yra pastatyti 3 priestatai : 1a1p (3, 62 kv. m. bendro ploto), 2a1p ( 1, 14 kv. m. bendro ploto), 3a1/p ( 29, 81 kv. m. bendro ploto), todėl, kolegijos vertinimu, šių statinių statybai, nepaisant jų poreikių ar tikslų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintą statybos reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VI skyriaus 9.5 punktą, privalėjo būti išduotas statybos leidimas. Priestatų statyba nėra įteisinta, jie nėra nugriauti, todėl darytina išvada, kad neišsprendus ginčo dėl kiekvienam gyvenamojo namo bendraturčiui tenkančios dalies bendrojoje nuosavybėje, nepasiekus kiekvieno bendraturčio teisių apsaugos, negalima spręsti klausimo dėl bendraturčio tam tikros dalies atidalijimo. Atsakovei M.D. S. teigiant, jog būtent gyvenamojo namo priestato 3a1p statyba bei tai, kad ji nesutinka perduoti ieškovei jai priklausančio ūkio pastato 2I1p su priestatu dalies, kurią norėtų perstatyti, yra kliūtis atidalinti bendrąją nuosavybę, negali būti pripažinta, kad atidalijimas pagal ieškovės pateiktą projektą nepažeis atsakovės teisėtų interesų. Įvertinus surinktus duomenis, jog pastačius 3 priestatus praplėstas gyvenamojo namo plotas 34, 57 kv. m., spręstina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą traktuoti gyvenamojo namo padidėjimą dėl perstatymo kaip neteisėtą, taip pat atsisakyti atidalinti šį objektą, nes nėra teisėtu pagrindu atsiradusios teisės ir ji negali būti ginama. Toks atidalijimas prieštarautų CK 4.103 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-993 redakcija; Žin., 2010, Nr. 84-4402) 1 dalies normai, kurioje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Be to iš šalių paaiškinimų byloje matyti, priestatą 3a1p pasistatė ir faktiškai naudojasi atsakovė M.D. S., todėl įstatymų nustatyta tvarka įteisinus priestatą, esant kitų bendraturčių sutikimui, atitinkamai pasikeistų jos dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ( CK 4. 77 str.).

Be to apeliantės siūlomas atidalijimo būdas, gyvenamojo namo patalpų padalijimo projekte apeliantei paskiriant nuosavybėn gyvenamojo namo patalpą pažymėtą padalijimo projekte 1-19 (7, 95 kv.m. ploto), atsakovės M. D. S. nuosavybės teise priklausančią 40/100 dalį ūkio pastato 2I1p su priestatu natūra, nesant bendraturtės sutikimo, nesant duomenų apie galimybę atsakovėms įsirengti atskirą įvažiavimą į joms atidalijamą 945 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, nenumačius kompensacijos pinigais, yra neproporcingas ir pažeidžiantis atsakovių teises (CK 4.48 str.), todėl apeliantės teisės ar teisėti interesai pasirinktu būdu negali būti ginami teismo (CK 1.136-1.138 straipsniai, CPK 5 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, kad gyvenamasis namas su priklausiniais yra žemės sklypo priklausinys, tačiau sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, gyvenamasis namas ir žemės sklypas yra nepriklausomi objektai. LR Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Tai reiškia, kad remiantis šia teisės norma, žemės sklypas turi būti atidalijamas kartu su statinio atidalijimu. Tik išsprendus gyvenamojo namo ir jo priklausinių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, galima nustatyti optimaliausius žemės sklypo padalijimo projektus.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl nepasisakytina.

Esant šioje nutartyje išdėstytiems motyvams bei išvadoms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimų dėl turto atidalijimo, ir kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netekinti ieškovės reikalavimai yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliacinis skundas netekintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktina galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aušra BaubienėVirginija GudynienėArvydas Žibas