- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-14
- Bylos Nr.
- eI3-2872-423/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01573-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. prašymą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl praleistų terminų atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas A. K. prašo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą bei nuosavybės teises į šį turtą ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jis pagal 2002-04-02 testamentą paveldėjo O. M. turtą. O. M. yra pareiškėjo A. K. teta. Pagal Kauno regioninio valstybės archyvo 2025-04-22 pažymą 1947-1948 m. Čekiškės valsčiaus DŽDT vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje įrašytas M. A., A., gim. (duomenys neskelbtini), ūkis. Knygos skiltyje „Žemė“ įrašyta: „Iš viso“ žemės 9,20“. M. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra O. M. brolis.
Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kas turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y. nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, - jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939-1990 m.) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, - į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) - į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, nuosavybė teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. To paties įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose išvardintiems asmenims nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik tuo atveju, kai buvęs turto savininkas yra miręs, nuosekliai laikantis aptariamo straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose nustatyto eiliškumo, t. y. kiekvienas šios dalies punktas yra taikomas iš eilės ir tik nustačius, kad nėra pagrindo taikyti iš eilės pirmesnius punktus. Todėl šiuo atveju pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į A. M. iki nacionalizacijos valdytą turtą.
O. M. mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties O. M. apie brolio A. M. valdytą žemę nieko nepasakojo, todėl kreiptis dėl nuosavybės teisių atstatymo anksčiau nebuvo pagrindo. Tik 2025 m. iš giminių tapo žinoma, kad A. M. turėjo žemės, vaikų jis neturėjo, artimiausia paveldėtoja buvo O. M., kurios turtą pagal 2002-04-02 testamentą jis paveldėjo.
Nors žemė į testamentą įrašyta nebuvo, tačiau Atkūrimo įstatymu išplėstas asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašas ir nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos ir piliečiams, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, jog testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą.
Akivaizdu, jog paduoti prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises į šį turtą bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus nebuvo jokios galimybės, todėl terminų praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis ir prašo terminus atnaujinti.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime nurodė, kad su prašymu nesutinka, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis.
Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.
A. M., miręs (duomenys neskelbtini), pagal 1947-1948 m. Čekiškės valsčiaus DŽDT vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) ūkinę knygą valdė 9,20 ha žemės plotą, kuris neįrodo žemės valdymo nuosavybės teise fakto nacionalizacijos momentu 1940-07-22. A. M. buvo nevedęs, artimų giminaičių neturėjo, palikimo liudijimas, kad O. M., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą neišlikęs. O. M. yra pareiškėjo teta, kurios turtą jis paveldėjo pagal 2002-04-02 testamentą.
Pareiškėjas nenurodo svarbių priežasčių, dėl kurių O. M. ir jis praleido terminą daugiau nei dvidešimt metų, prašymui atkurti nuosavybės teises į A. M. nuosavybės teise valdytą turtą pateikti. Tik teigia, kad O. M. apie brolio A. M. valdytą žemę nieko nepasakojo, o pareiškėjui tik 2025 m. iš giminių tapo žinoma, kad A. M. turėjo žemės. Šios aplinkybės nelaikytinomis svarbiomis priežastimis. Taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad O. M. priėmė A. M. palikimą, todėl nėra aišku, ar pareiškėjas turi reikalavimo teisę šioje byloje.
Dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, būtina nustatyti, kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu asmuo iki įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino (2001-12-31) neįgijo subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, toks asmuo negali būti laikomas praleidusiu Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus ir siekti atnaujinti terminą įgyvendinti tokią teisę, kurios jis iki įstatymu nustatyto termino nebuvo įgijęs, o argumentai dėl teisės aktų nustatytų terminų praleidimo priežasčių nėra teisiškai reikšmingi.
Teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, visuma leidžia daryti išvadą, kad terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir įstatymo nustatytiems dokumentams paduoti, gali būti atnaujinamas tik tiems asmenims, kurie turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir galimybę paduoti prašymą, bet nerealizavo šios galimybės įstatymo nustatytu terminu dėl svarbių priežasčių. Prašymo padavimas, jo terminas ir šio termino atnaujinimas tarpusavyje susiję. Termino praleidimo priežastys, tiek objektyvaus, tiek subjektyvaus (sužinojimas apie turimą teisę) pobūdžio, turi būti susijusios būtent su asmeniu (jo veiksmais, elgesiu), kuris Atkūrimo įstatymo prasme turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Neįgijus teisės paduoti prašymą, neįgyjama ir teisė prašyti atnaujinti terminą tokiam prašymui paduoti.
Šiuo atveju pareiškėjo pasyvus elgesys ir nesidomėjimas savo teisių įgyvendinimu reiškia jo pačio subjektyvų apsisprendimą ir negali būti laikomas objektyviu veiksniu, lėmusiu termino praleidimą.
Šioje byloje yra svarbu nustatyti, ar asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl praleistų terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki įstatyme nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino pabaigos (2001-12-31) įgijo subjektinę teisę pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį savininko nekilnojamąjį turtą.
Pažymėjo, kad O. M. mirė (duomenys neskelbtini), taigi pareiškėjas iki 2001-12-31 nebuvo įgijęs subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, taigi jis negali būti laikomas praleidusiu Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus ir siekti atnaujinti terminą įgyvendinti tokią teisę.
Prašymas netenkintinas.
Byloje sprendžiamas termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su turto savininku A. M. patvirtinančius dokumentus atnaujinimo klausimas.
Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio Įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31.
Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad piliečiai, padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijos.
Bylos duomenys patvirtina, kad nei pareiškėjas, nei O. M. iki mirties (mirusi (duomenys neskelbtini))) nustatytais terminais - iki 2001-12-31 nepateikė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. M. iki nacionalizacijos priklausiusį ir nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, o iki 2003-12-31 nepateikė nuosavybės teises bei giminystės ryšį su nekilnojamojo turto savininku patvirtinančių dokumentų. Taip pat nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad O. M., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė A. M. palikimą po jo mirties.
Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta teisė piliečiams kreiptis į teismą dėl praleistų terminų prašymams atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su turto savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Teismas, pripažinęs, kad šie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, gali šiuos terminus atnaujinti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.), svarbu išsiaiškinti, ar prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo padavęs asmuo iki įstatymu nustatyto termino paduoti prašymą pabaigos (2001-12-31) įgijo subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y. asmuo turi būti: 1) turto savininku; 2) asmeniu, kuriam miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmens sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininku, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 m.) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis, – į jam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniu, vaiku (įvaikiu) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmeniu, kuriam turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmeniu, kuriam nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas ir formuodamas šių įstatymo nuostatų taikymo praktiką, yra konstatavęs, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose išvardytiems asmenims nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik tuo atveju, kai buvęs turto savininkas yra miręs, nuosekliai laikantis aptariamo straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyto eiliškumo, t. y. kiekvienas šios dalies punktas yra taikomas iš eilės ir tik nustačius, kad nėra pagrindo taikyti iš eilės pirmesnius punktus.
Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2–4 punktų nuostatų taikymą riboja Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kitiems dokumentams paduoti. Svarbu nustatyti, ar asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl praleistų terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki įstatyme nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino pabaigos (2001-12-31) įgijo subjektinę teisę pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį savininko nekilnojamąjį turtą. Praleisto termino atnaujinimo institutas negali būti taikomas situacijai, kai teisė, kuriai realizuoti nustatytą terminą prašoma atnaujinti, atsirado ne šio termino eigoje, o jam pasibaigus.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad asmens subjektinė teisė – atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – atsiranda tik tada, kai asmuo įvykdo įstatyme nustatytas sąlygas: pateikia prašymą atkurti nuosavybės teises, pateikia tam reikalingus nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus.
Šios bylos duomenys patvirtina, kad A. M., miręs (duomenys neskelbtini), pagal 1947-1948 m. Čekiškės valsčiaus DŽDT vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) ūkinę knygą valdė 9,20 ha žemės plotą, kuris neįrodo žemės valdymo nuosavybės teise fakto nacionalizacijos momentu 1940-07-22. A. M. buvo nevedęs, artimų giminaičių neturėjo, palikimo liudijimas, kad O. M., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą nepateiktas. O. M. yra pareiškėjo teta, kurios turtą jis paveldėjo pagal 2002-04-02 testamentą.
Pareiškėjas nenurodo svarbių priežasčių kodėl, O. M. ir jis praleido terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į A. M. nuosavybės teise valdytą turtą pateikti (iki 2001-12-31). Tik teigia, kad O. M. apie brolio A. M. valdytą žemę nieko nepasakojo ir pareiškėjui tik 2025 m. iš giminių tapo žinoma, kad A. M. turėjo žemės. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad O. M. priėmė A. M. palikimą, todėl nėra duomenų, kad pareiškėjas šiuo atveju turi reikalavimo teisę.
Jeigu asmuo iki įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino (2001-12-31) neįgijo subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, toks asmuo negali būti laikomas praleidusiu Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus ir siekti atnaujinant terminą įgyvendinti tokią teisę, kurios jis iki įstatymu nustatyto termino nebuvo įgijęs. Argumentai dėl teisės aktų nustatytų terminų praleidimo priežasčių nėra teisiškai reikšmingi, todėl nevertinami (LVAT 2019-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-648-629/2019).
Taigi, terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir įstatymo nustatytiems dokumentams paduoti, gali būti atnaujinamas tik tiems asmenims, kurie turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir galimybę paduoti prašymą, bet nerealizavo šios galimybės įstatymo nustatytu terminu dėl svarbių priežasčių. Prašymo padavimas, jo terminas ir šio termino atnaujinimas tarpusavyje susiję. Termino praleidimo priežastys, tiek objektyvaus, tiek subjektyvaus (sužinojimas apie turimą teisę) pobūdžio, turi būti susijusios būtent su asmeniu (jo veiksmais, elgesiu), kuris Atkūrimo įstatymo prasme turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Neįgijus teisės paduoti prašymą, neįgyjama ir teisė prašyti atnaujinti terminą tokiam prašymui paduoti (LVAT 2014-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1625/2014). Praleisto termino atnaujinimo institutas negali būti taikomas situacijai, kai teisė, kuriai realizuoti nustatytą terminą prašoma atnaujinti, atsirado ne šio termino eigoje, o jam pasibaigus.
Pažymėtina, kad O. M. mirė (duomenys neskelbtini), nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad O. M. priėmė A. M. palikimą po jo mirties, taigi pareiškėjas iki 2001-12-31 nebuvo įgijęs subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, todėl jis negali būti laikomas praleidusiu Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus ir siekti atnaujinti terminą įgyvendinti tokią teisę. Tokios praktikos nuosekliai laikosi LVAT (žr., pvz., 2019-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-611-629/2019; 2021-07-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1260-1062/2021).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui iki 2001-12-31 netapus Atkūrimo įstatymu reguliuojamo teisinio santykio atkurti nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą subjektu, jam negali būti atnaujinti terminai atlikti veiksmams, nustatytiems Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjo A. K. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.