Kauno apylinkės teismo sprendimas

Sekretoriaujant Sandrai Gulevičiūtei, dalyvaujant ieškovui A. L., jo atstovui advokatui Dominykui Varnui, atsakovei J. D., jos atstovei advokato padėjėjai Gitanai Butrimienei, atsakovui A. K., Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S.Mockienei, teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo A. L. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams J. D., A. K., tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, išvadą duodanti institucija Kauno rajono vaiko teisių apsaugos skyrius , dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir sandorio pripažinimo niekiniu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateiktą byloje išvadą palaikė, paaiškino, kad nėra pagrindo iškeldinti atsakovą A. K. iš J. D. priklausančios namų valdos dalies. A. K. vaikams gyvenimo sąlygos ginčo valdoje yra tinkamos.

Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė V. S. dalyvavusi parengiamajame posėdyje paaiškino , kad tiriant A. L. skundą buvo patikrinta pastatyta tvora vietoje. Patikrinimo metu namų valdos bendraturtė J. D. pateikė kito bendraturčio, t.y. A. L., sutikimą tvoros statybai, todėl A. L. skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas toje vietoje, nes tokio objekto statybai reikalingas tik bendraturčio sutikimas, kiti statybos dokumentai nereikalingi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

2010-10-12 A. L. sutikime nurodyta, kad jis sutinka, kad J. D. pagal žemės sklypų naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą tvertųsi antros grupės tvorą, šis sutikimas patvirtintas parašu, kurį A. L. byloje ginčija (I t. b.l.6). 2012-05-11 Kauno m.apylinkės teismo sprendimu tenkinant A. L. ieškinį jam iš J. D. priteista skola ir palūkanos už elektros energiją bendrosios nuosavybės teise turimoje valdoje (duomenys neskelbtini), kituose dylos duomenyse atsispindi A. L. ir J. D. ginčas dėl elektros įvado ir mokėjimo už elektros energiją(I t.b.l.8-15,17-18). Kauno rajono savivaldybės administracijos Taurakiemio seniūnijos 2012-03-15 rašte nurodyta, kad 2006 m. spalio mėnesį į J. D. valdą (duomenys neskelbtini) atsikėlė gyventi A. K., gim. 1971-12-17 su dviem mažamečiais vaikais: E. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini) (I t. b.l.16).2012-06-12 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše matyti, kad ieškovas A. L. ir atsakovė J. D. bendros nuosavybės teise, po 1-2 dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių esančių (duomenys neskelbtini) (I t.b.l.19-21).Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2012-03-19 bei 2013-08-29 raštuose A. L. nurodyta, kad atlikus patikrinimą nustatyta, kad bendrojo naudojimo dūmtraukis gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) eksploatuojamas pažeidžiant Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus ir jų neatitinka (I t. b.l.22-23,84-85, II t. b.l.19). Kauno apskrities VPK Kauno r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos nuovados 2012-07- 3 rašte A. L. nurodyta, kad pagal A. L. prašymą dėl A. K. iškeldinimo pravestas tyrimas, teisėtvarkos pažeidimų nenustatyta (It.b.l.24, 101-102). 2011-11-14 ir vėlesniame susirašinėjime atsispindi ginčas tarp šalių dėl tvoros(I t. b.l.26-27).Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-01-16 rašte A. L. nurodyta, kad vadovaujantis STR1.01.07:2010“nesudėtingi statiniai 1 priedo 2 lentelės 3 punktu, ginčo tvora priskiriama 1 grupės nesudėtingiems statiniams; pagal Statybos įstatymo 23 str. bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010“Statybą leidžiantys dokumentai 6 priedą, statybą leidžiantys dokumentai šių statinių statybai nereikalingi, vienintelis privalomas dokumentas yra sklypo bendraturčio sutikimas (I t. b.l. 32, II t. b.l.8-9).2010-09-20 Žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo plane ieškovas A. L. ir atsakovė J. D. nusistatė naudojimosi sklypu tvarką, A. L. paskirta sklypo dalis pažymėta A+B – 60+ 903 kv.m.; J. D. paskirta sklypo dalis A+C - 60+903 kv.m. (b.l.34).Tarp A. L. ir J. D. 2011-09-21 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis dėl pastato stoginės dovanojimo bei šalys įsipareigojo sudaryti pagal 2010-09-20 minėtą planą tvarkos tarp bendraturčių bei ūkinio pastato esančio toje valdoje ½ dalies pardavimo (I t. b.l.35-36, prijungta civ.b.Nr.2-1078-97/2011).Ieškovas A. L. ir atsakovė J. D. po savo motinos mirties paveldėjo pagal testamentą jos turtą (I t.b.l.103-115).Byloje atlikta rašysenos ekspertizė ir pateikta 2013-08-09 ekspertizės aktas, kuriame pateikta išvada, kad ištirti pateiktame 2010-10-12 A. L. sutikime tvertis antros grupės tvorą esantis parašas nėra nukopijuotas techninių priemonių pagalba, o pasirašytas rašikliu- šratinuku be išankstinio techninio pasiruošimo.< >šalia išspausdintų žodžių A. L. esantis parašas ir A. L. parašai, esantys palyginimui pateiktuose dokumentuose nėra identiški, šis parašas nėra perkopijuotas prieš šviesos šaltinį, uždėjus Sutikimo popieriaus lapą ant kito su A. L. parašu dokumento. A. L. rašytiniame sutikime dėl antros grupės tvoros tvėrimo pasirašė pats A. L.. Požymių, kad parašas A. L. vardu 2010-10-12 sutikime dėl antros grupės tvoros tvėrimo pasirašytas kraipant rašyseną, nenustatyta.taip pat nustatyta < > ar tiriamasis parašas pasirašytas rašančiajam neįprastomis sąlygomis(stovint, pasilenkus) negalima (I t.b.l.135-139). Sklypo aptvėrimo projekte, kuriame statytoja nurodyta J. D., adresas (duomenys neskelbtini) matomas proj.tvoros segmentas 1,80 m. , ieškovo ir atsakovės žemės sklypo padalinimo planas(I t.b.l.149). 2013-06-03 Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatyta ieškovui A. L. ir J. D. bendros nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, pagal kurią: J. D. paskirta naudotis gyvenamojo namo lA2p, unikalus Nr. 5297-9020-7017, esančio (duomenys neskelbtini) patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-9, 11,73 kv.m., 1-10/2,88 kv.m., 1-11/15,08 kv.m., ir 1-12/16,66 kv.m.,1-13/16,92 kv.m., 1-14/ 12,06 kv.m., 1-15/ 2,49 kv.m., 1-16/2,68kv.m. Viso 80,50 kv.m., kas sudaro 47/100 idealines dalis. A. L., paskirta naudotis gyvenamojo namo lA2p, unikalus Nr. 5297-9020-7017, esančio (duomenys neskelbtini) patalpas 1-1/ 5,95 kv.m., ir 1-2/ 10,26 kv.m.,1-3/ 23,14 kv.m., 1-4/ 11,82 kv.m., 1-5/ 21,26 kv.m., 1-6/ 5,52 kv.m., 1-7/ 5,78 kv.m., 1-8/ 6,64 kv.m. Viso 90, 37 kv.m., kas sudaro 53/100 idealines dalis. Taip pat pripažinta J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) teisė be A. L., a.k. (duomenys neskelbtini), sutikimo įteisinti savavališkai atliktą kapitalinį remontą pagal UAB „Pastogė“ parengtą savavališkos statybos, esančios (duomenys neskelbtini) įteisinimo projektą . Ši teismo sprendimas Kauno apygardos teismo 2013-09- 30 nutartimi paliktas galioti (I t. b.l.167-185).Dviejose foto nuotraukose ir vienoje nuotraukos kopijoje matyti metalinės tvoros ei šalių gyvenamojo namo dalys, nurodyta, kad ieškovo namo dalies langai pirmame namo aukšte, atsakovės antrame aukšte (I t. b.l.188, 189).Ieškovas A. L. 2011-11-29 ir 2011-11-16 prašymuose Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui nurodė, kad nesivadovauti neva jo pasirašytu sutikimu dėl sutikimo statyti tvorą bei prašė ištirti ar teisėtai pastatyta ginčo tvora (II t. b.l.10-11). Byloje pateiktoje nuotraukoje ir nuotraukų kopijose matyti ginčo tvoros fragmento ties langu vaizdas bei namo langas ( II t. b.l42-46).

Dėl atsakovo A. K. ir jo šeimos narių iškeldinimo.

Byloje nustatyta, kad Ieškovui A. L. ir atsakovei J. D. bendros nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas esantis (duomenys neskelbtini). CK 4.75 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o esant nesutarimui tokią tvarką nustato teismas. 2013-06-03 Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatyta bendraturčių naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, pagal kurią: J. D. paskirta naudotis gyvenamojo namo lA2p, unikalus Nr. 5297-9020-7017, esančio (duomenys neskelbtini) patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-9, 11,73 kv.m., 1-10/2,88 kv.m., 1-11/15,08 kv.m., ir 1-12/16,66 kv.m.,1-13/16,92 kv.m., 1-14/ 12,06 kv.m., 1-15/ 2,49 kv.m., 1-16/2,68kv.m. Viso 80,50 kv.m., kas sudaro 47/100 idealines dalis. A. L., paskirta naudotis gyvenamojo namo lA2p, unikalus Nr. 5297-9020-7017, esančio (duomenys neskelbtini) patalpas 1-1/ 5,95 kv.m., ir 1-2/ 10,26 kv.m.,1-3/ 23,14 kv.m., 1-4/ 11,82 kv.m., 1-5/ 21,26 kv.m., 1-6/ 5,52 kv.m., 1-7/ 5,78 kv.m., 1-8/ 6,64 kv.m. Viso 90, 37 kv.m., kas sudaro 53/100 idealines dalis.Ieškovas neginčija aplinkybės , kad J. D. priklausančioje pagal minėtą teismo nustatytą naudojimosi tvarką gyvenamojo namo dalyje gyvena atsakovas A. K. su savo nepilnamečiais vaikais.2011-11-15 nutartyje civ.byloje Nr. 3K-3-449/2011 Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad bendroji nuosavybės teisė kiekvienam savininkui reiškia jo teisę į visą bendrą daiktą. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Savininkų daugetas vienam ir tam pačiam daiktui reikalauja specialaus tokių santykių reguliavimo ir atitinkamo tokio reguliavimo aiškinimo. Bendroji nuosavybė apibūdinama kaip savininkų santykiai su trečiaisiais asmenimis (išoriniai santykiai) ir kaip santykiai tarp savininkų (vidiniai santykiai). Pirmieji santykiai turi absoliutų, antrieji – santykinį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Z. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-598/2007). CK 4.75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pagrindinė bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. D. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-233/2010). Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimui taikytini interesų derinimo, proporcingumo, tarpusavio supratimo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. D. v. T. K. I., bylos Nr. 3K-3-234/2010). Atsižvelgdama į CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų normų turinį, jų paskirtį ir sisteminį loginį ryšį su kitomis bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančiomis CK normomis, taip pat į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio principinė nuostata, reglamentuojanti bendraturčių tarpusavio, t. y. „vidinius“, santykius, kurie yra daiktinio–teisinio pobūdžio, susiję su bendraturčių daiktinėmis teisėmis. Šios CK 4.75 straipsnio 1 dalies normos nereguliuoja bendraturčių „išorinių“ santykių su trečiaisiais asmenimis. Remiantis šiuo kasacinio teismo išaiškinimu nagrinėjamoje byloje netaikytinos CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatos ieškovo ir santykiams su atsakovu A. K., gyvenančiu atsakovei J. D. priklasančioje gyvenamojo namo dalyje. CK 4.78 str. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį, ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis . Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje tai pat konstatuota, kad ši teisės norma, skirtingai nuo CK 4.75 straipsnio 1 dalies, reguliuoja bendraturčių „išorinius“ santykius su trečiaisiais asmenimis ir šie santykiai pagal savo prigimtį yra prievolinio–teisinio pobūdžio (pirkimo–pardavimo, mainų, nuomos, panaudos ir kiti teisiniai santykiai). Pažymėtina, kad CK 4.78 straipsnyje nurodytos bendraturčio teisės, tarp jų ir teisė išnuomoti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, kai naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarka buvo nustatyta, yra neribotos ir jų įgyvendinimas niekaip nesuvaržytas, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Šioje nutartyje jau nurodyta, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja bendraturčių tik „vidinius“ santykius ir nereguliuoja jų „išorinių“ santykių su trečiaisiais asmenimis. Dėl to CK 4.78 straipsnyje, reguliuojančiame bendraturčių „išorinius“ santykius, nurodyta išimtimi, kuri varžytų (ribotų) bendraturčio teisę laisvai išnuomoti savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, negali būti laikoma CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti bendraturčių sutarimą. Teismas nagrinėdamas ieškovo A. L. ieškinį šioje byloje nenustatė išimtinių aplinkybių ir joms šioje byloje taikytinų CK 4.78 straipsnyje nurodytų išimtinių normų. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. K. ilgą laiką, t.y. nuo 2006 metų gyvena atsakovės J. D. naudojamoje gyvenamojo namo dalyje, kurios naudojimo teisėtumas buvo patvirtintas 2013-06-03 įsiteisėjusiu Kauno apyl. teismo sprendimu. Ieškovas teigdamas, kad atsakovas gyvendamas antrame gyvenamojo namo aukšte kelia triukšmą, verčia vaikus naktį bėgioti ir sudaro ieškovui kitus nepatogumus, šių nurodytų aplinkybių nepagrindė byloje įrodymais.Ištirta byloje policijos įstaigos pateikta medžiaga, kurioje nustatyta, kad tiriant A. L. skundą dėl A. K. iškeldinimo teisėtvarkos pažeidimų nenustatyta; Vaiko teisių apsaugos skyriaus byloje pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ši institucija neturi duomenų apie A. K. vaikų nepriežiūrą. Remiantis byloje ištirtomis aplinkybėmis, esant teismo nustatytai gyvenamojo namo naudojimosi tvarkai tarp ieškovo ir atsakovės J. D., vadovaujantis CK 4.78 str. bei kasacinio teismo praktika, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė J. D. negali leisti naudotis atsakovui A. K. jai nuosavybės teise priklausančia gyvenamojo namo dalimi be ieškovo A. L. sutikimo, ir dėl to nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl A. K. ir jo nepilnamečių vaikų iškeldinimo iš J. D. priklausančios turto dalies.

Dėl sutikimo tverti antros grupės tvorą pripažinimo neteisėtu ir niekiniu

Byloje nustatyta, kad 2010-10-12 A. L. pasirašė sutikimą, kuriame nurodyta, kad jis sutinka, kad J. D. pagal žemės sklypų naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą tvertųsi antros grupės tvorą. Parašą šiame dokumente A. L. byloje ginčijo, tačiau atlikus rašysenos ekspertizę nustatyta, kad parašas minėtame dokumente yra A. L.. A. L. teismo posėdyje nurodė, kad , neatsižvelgiant į ekspertizės išvadas, jis nesutinka, kad yra pasirašęs šį dokumentą, nes negalėjo tokio dokumento pasirašyti, pastatyta tvora jį žudo moraliai.CPK 218 str. reglamentuojantis eksperto išvados įvertinimą nustato, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013 konstatavo, kad nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Įvertindamas byloje atliktos rašysenos ekspertizės aktą ir išvadas teismas nenustatė šių kasacinio teismo nurodytų aplinkybių dėl kurių būtų pagrindas nesutikti su ekspertizės išvadomis. Ieškovas aplinkybių patvirtinančių išvados nepagrįstumą ar neteisėtumą teismui taip pat nenurodė, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės išvadomis, kuriose nustatyta, kad A. L. rašytiniame sutikime dėl antros grupės tvoros tvėrimo pasirašė pats A. L.. Atsakovas A. K. paaiškino, kad pats ieškovas buvo suinteresuotas tvoros tvėrimu, nes nenorėjo nuolat matyti atsakovų. Iš pateiktų byloje nuotraukų bei ieškovo ir atsakovų paaiškinimų , duomenų apie tvorą matyti, kad tvora yra 1,60- 1,80 m. aukščio, pastatyta J. D. naudojamos žemės ribose, apie 20-30 cm. atstumu nuo ieškovo paklotų ant nustatytos sklypo padalinimo ribos , senų elektros stulpų, skiriančių naudojimosi sklypu ribas.Ištirtame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-01-16 rašte nurodyta, kad ši tvora priskiriama 1 grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems nereikalingi statybą leidžiantys dokumentai, išskyrus bendraturčio sutikimą. Tai patvirtino ir šios institucijos atstovė teismo posėdyje. Pagal STR1.01.07:2010“nesudėtingi statiniai 1 priedo 2 lentelės 3 punktą, ginčo tvora priskiriama 1 grupės nesudėtingiems statiniams; pagal Statybos įstatymo 23 str. bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010“Statybą leidžiantys dokumentai 6 priedą, statybą leidžiantys dokumentai šių statinių statybai nereikalingi, vienintelis privalomas dokumentas yra sklypo bendraturčio sutikimas. Tai, kad A. L. sutikimas buvo pasirašytas 2 grupės tvoros statybai, kurios aukštis gali būti iki 5 metrų, o faktiškai pastatyta 1 grupės statinys – 1,80m., 1,60 m. aukščio tvora, nėra pagrindo manyti, kad tai galėtų pažeisti ieškovo interesus, ieškovų nurodomų aplinkybių, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą dėl tvoros nugriovimo apimtyje, t.y. kad tvora užstoja saulės šviesą, vizualiai apriboja matyti sklypą, jį žudo moraliai. Iš pateiktų byloje nuotraukų matyti, kad tvora ties gyvenamojo namo pirmo aukšto langu yra pažeminta, ir pro langą matyti dalis žemės sklypo.Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad sutikimas buvo pasirašytas 2010-10-12, t.y. dar nesant žemės sklypo pasidalijimo , negali būti pagrindu pripažinti tokį sutikimą negaliojančiu, nes išankstinis pasirengimas tvoros statybai, kuriam reikalingas sutikimas, negali būti vertinamas kaip šio veiksmo, t.y. sutikimo tvorai statyti pasirašymas, šiuo atveju neteisėtumas.Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad nenurodyta tvoros statymo vieta, taip pat negali būti pagrindu sutikimą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, nes kita tvoros statymo vieta ir tikslas, kuriam būtų reikalingas bendraturčio sutikimas, šalių bendros nuosavybės teise valdomajame žemės sklype byloje nenurodyta, kitas žemės sklypas, kuriame būtų sprendžiamas tarp šalių tvoros statymo klausimas byloje nenurodytas. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad ginčijamas sutikimas nepatvirtinta notaro, nepagrįsta, nes statybą reglamentuojantys įstatymai ir poįstatyminiai aktai nenumato, kad toks sutikimas turėtų būti patvirtintas notaro. Teismo vertinimu ieškovas nenurodė objektyvių aplinkybių dėl kurių būtų pagrindas pašalinti atsakovų pastatytą ginčo tvorą. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (LAT nutartys civilinėse bylsje Nr. 3K-3-153/2010; Nr. 3K-3-77/2011).Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei šalių ir jų atstovų paaiškinimus sprendžia, kad ginčo tvora pastatyta nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, taip pat atsižvelgia į tai, kad, kad ieškovo ir atsakovų santykiai yra įtempti, tarp jų vyksta konfliktai ne tik dėl bendros nuosavybės teisių įgyvendinimo, bet ir kitose gyvenimo srityse, todėl ginčo tvora reikalinga ne tik kaip padalinto sklypo ribas nustatantis objektas, bet taip pat ir kaip objektas tarnaujantis šalių nuolatinei konfliktinei situacijai šalinti.

Iš ieškovo A. L. atsakovei J. D. priteistina turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. išlaidos advokato pagalbai byloje apmokėti(II t.b.l.37-41); valstybei priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu lt. 53,32 lt. (CPK 98 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti .

Priteisti iš ieškovo A. L. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. D. a.k. (duomenys neskelbtini) 2950,-(du tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt ) litų už advokato dalyvavimą byloje , valstybei – 112,-(vienas šimtas dvylika) litų teismo turėtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.