Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjams I. B., A. B., V. B., A. B. atstovui Laimonui Jakui, V. B. ir A. B. atstovei advokato padėjėjai Justinai Antanaitei, atsakovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovui Sergejui Montvilai, trečiojo suinteresuoto asmens Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovei Rūtai Lietuvninkaitei-Beliūnei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų I. B., A. B. ir V. B. skundus atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Antrajam operatyvinių tyrimų departamentui prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., V. B. ir I. B. (toliau – ir pareiškėjai) su skundais (t. I, b. l. 1–4, t. II, b. l. 3–9) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2014 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovė, KAM) Tarnybinio tyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. TS-6 (toliau – ir Sprendimas Nr. TS-6), kuriuo pripažinta, kad L. B. mirtis yra nesusijusi su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba.

L. B. tėvai A. B. ir V. B. bei sutuoktinė I. B. nurodė, kad L. B. tarnavo profesinėje karo tarnyboje Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir AOTD) skyriaus viršininko pavaduotoju. Pagal einamas tarnybines pareigas jis buvo atsakingas už informacinių technologijų ir telekomunikacijų sistemų apsaugą. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. PM-74 L. B. buvo išsiųstas mokytis kvalifikacijos kėlimo kursuose Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – ir JAV) nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2013 m. rugsėjo 8 d. Mokymų metu (duomenys neskelbtini) apie 10 val. 40 min. tarnybinio buto kambaryje (vonios patalpoje) L. B. buvo rastas be gyvybės ženklų. JAV ir Lietuvos specialistai pateikė išvadas, jog L. B. mirė nuo galimos širdies aritmijos, mirties būdas – natūralus, o Komisija skundžiamu Sprendimu Nr. TS-6 nusprendė, kad L. B. mirtis nėra susijusi su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba.

Pareiškėjų nuomone, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, Komisija netinkamai atliko savo funkcijas, o jos priimtas sprendimas yra nepagrįstai sutapatintas su ikiteisminio tyrimo sprendimu (nusikalstamos veikos nebuvimu). Pareiškėjų įsitikinimu, L. B. mirtis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų vykdymu. Pažymėjo, kad Sprendimas Nr. TS-6 yra prieštaringas, kadangi pastaruoju pripažinta, kad L. B. mirė tarnybos metu, tačiau vis tiek daroma išvada, jog jo mirtis yra nesusijusi su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba. Be to, pareiškėjų manymu, nusikalstamos veikos fakto nebuvimas ir tarnybinio patikrinimo išvados teikimas yra skirtingi dalykai ir negali būti tapatinami. Taip pat atkreipė dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertinta 2013 m. gegužės 17 d. Kariuomenės departamento JAV kariuomenės kriminalinių tyrimų biuro Fort Gordon CID valdybos 3-iosios karinės policijos grupės memorandumo (ataskaitos) visa medžiaga, kurios įvertinimas yra būtinas ir reikšmingas teisingai išvadai duoti – mirties laikui ir kitoms aplinkybėms, susijusioms su karine tarnyba, nustatyti. Pažymėjo, kad nebuvo atliktas tyrimas ir dėl L. B. vykdytų specifinių pareigų ir kvalifikacijos kėlimo (mokymosi), t. y. koks galimas mokymų apimties, intensyvumo, specifikos, atsiskaitymų (egzaminų) laikymo poveikis sveikatai.

Pabrėžė, jog L. B. turėjo pareigą vykdyti jam duodamus įsakymus ir nurodymus, be to, buvo numatytas reguliarus jo pareigų vykdymo ir tarnybos apskritai vertinimas, nuo kurio priklausė jo karininko karjera, taigi į mokymus JAV be ministro įsakymo L. B. nebūtų vykęs. Tuo, kad L. B. išvyko į kursus, jo tarnybinių pareigų ir pareigos kelti kvalifikaciją vykdymas nesibaigė, nes kursuose kvalifikacijos kėlimas yra tęstinis procesas. Tai buvo ilgalaikio pobūdžio kvalifikacijos kėlimo programa, kurios eigoje buvo numatyti dalyvių vertinimai, nuo kurių priklausė jų tolimesni galimi kvalifikacijos kėlimo veiksmai, todėl L. B. visą laiką nuo kursų pradžios turėjo rūpintis programos vykdymu ir rengtis reguliariems atsiskaitymams. Pareiškėjų teigimu, asmuo, kuris rengiasi ne tik įsisavinti naujas žinias, tačiau ir pademonstruoti jų įsisavinimo kokybę, mokymų rezultatą, tam rengiasi ne tik per paskirtą užsiėmimų laiką, tačiau ir po jų, todėl negalima vien formaliai teigti, kad L. B. pareigų vykdymas baigdavosi iškart po numatytų užsiėmimų laiko. Anot pareiškėjų, L. B. labai rimtai ir kruopščiai vykdė savo pareigas, stengėsi būti įvertintas kuo geriau, todėl ir po užsiėmimų laiko, numatyto tvarkaraštyje, turėjo savarankiškai dirbti, kad įsisavintų gautą medžiagą ir pasiruoštų ateinantiems užsiėmimams bei atsiskaitymams. Atkreipė dėmesį, kad Komisija nenagrinėjo visų L. B. kvalifikacijos kėlimo eigos sąlygų, nepagrįstai apsiribojo vien tik oficialiu kursų eigos apibūdinimu, iš kurio visiškai nėra aišku, kokį darbo, o tuo pačiu emocinį, psichologinį krūvį jis patyrė buvimo kursuose dienomis ir kokią įtaką toks krūvis turėjo jo sveikatos būklei.

Pasak pareiškėjų, išvykimas kelti kvalifikaciją į JAV aštuoniems mėnesiams pats savaime yra psichologiškai ir fiziškai sunkus faktorius – L. B. turėjo visą šį laiką gyventi atskirai nuo savo šeimos, svetimoje aplinkoje, karinės paskirties teritorijoje esančiu režimu, vietovėje, kur vyrauja drėgnas subtropinis klimatas, ir nuolat bendrauti ne gimtąja kalba. Prieš išvykstant mokytis į JAV, L. B. sveikata buvo tikrinama Karo medicinos ekspertizės komisijoje (toliau – ir KMEK). 2012 m. atlikus elektrokardiogramą buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), 2011 ir 2012 m. buvo nustatytas padidėjęs (duomenys neskelbtini) kiekis kraujyje. Kadangi L. B. mirties priežastimi yra nurodytas širdies veiklos sutrikimas dėl galimos aritmijos, pareiškėjų įsitikinimu, širdies ritmo sutrikimus galėjo sukelti arba jų poveikį žymiai sustiprinti ne tik minėti nustatyti sveikatos sutrikimai, bet ir tai, kad L. B., būdamas kursuose, dėl gyvenimo režimo, aplinkos pasikeitimo, psichologinio krūvio patyrė intensyvesnę įtampą (stresą), nei įprastomis sąlygomis. Pabrėžė, jog 2012 m. nustatytų širdies veiklos sutrikimų tolimesnis tyrimas nebuvo atliktas, nors šių sutrikimų tyrimai būtų atskleidę anksčiau buvusius ir tik autopsijos metu nustatytus pakitimus. Pareiškėjų manymu, atlikus išsamius sveikatos tyrimus, išvada dėl L. B. sveikatos ir sprendimas dėl jo siuntimo į kursus JAV galimai būtų buvę kitokie, taigi L. B. sveikatos tyrimo trūkumai sudarė pagrindą rizikos nesuvaldymui, kai jis, vykdydamas įsakymą, pateko į galimai per daug kenksmingą pagal jo sveikatos būklę aplinką ir tai sukėlė sveikatos sutrikimus, lėmusius jo mirtį. Tai, kad L. B. nesiskundė sveikatos sutrikimais, pareiškėjų teigimu, nėra pagrindas konstatuoti, kad jis buvo visiškai sveikas, nepatyrė jokios psichologinės įtampos ir jautėsi visiškai gerai.

Be to, pareiškėjų nuomone, vykdamas į kursus L. B. galėjo turėti ir kitų pavedimų, susijusių su jo tarnybinių pareigų vykdymu, tačiau nėra aišku, ar Komisija aiškinosi šias aplinkybes.

Atsakovė KAM atsiliepimuose (t. I, b. l. 17–21; t. II, b. l. 33–36) su pareiškėjų skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Paaiškino, kad Komisijos egzistavimas ir jos pagrindinė veikla (priežastinio ryšio nustatymas) siejami tik su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 67 str., kurio 1 d. nustatyta, kad atitinkamo dydžio vienkartinės kompensacijos mokamos, jeigu karys žuvo arba jo sveikata sutriko dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu arba dėl tarnybos. Taigi Komisija turėjo nustatyti (įvertinti), ar L. B. mirtis įvyko dėl jo vykdomų tarnybos pareigų (funkcijų), tarnybos sąlygų, ar ši mirtis yra susijusi su specifiniais kario veiklos požymiais. Atsakovės nuomone, KASOKTĮ 67 str. aspektu apskritai neturėtų būti vertinama kaip reikšminga aplinkybė, jog L. B. mirė tarnybos metu, nes įstatymas reikalauja įvertinti, dėl kokių priežasčių karys mirė, ir / ar mirties priežastys atsirado dėl kario vykdomų pareigų ar dėl tarnybos. Pažymėjo, kad esant įgaliotų institucijų išvadoms, kad L. B. mirties (o ne žūties) priežastimi buvo širdies veiklos sutrikimas, kurio pobūdis buvo įvardintas kaip natūralus, Komisija objektyviai negalėjo konstatuoti, jog mirtis (jos priežastys) yra siejama su tarnybinių pareigų atlikimu. Kadangi L. B. mirtis ištiko jam būnant viešbučio kambario vonioje, Komisija neturėjo pagrindo konstatuoti, jog L. B. mirė jo vykdomų tarnybinių pareigų metu, t. y. vykdydamas kariui privalomas funkcijas, nors ir konstatavo, kad karys mirė jo buvimo kvalifikacijos kėlimo kursų laikotarpiu, kuris vertinamas kaip karinės tarnybos laikas bendrąja prasme. Atkreipė dėmesį, jog pagal KASOKTĮ 66 str. nuostatas, profesinės karo tarnybos kariai valstybės lėšomis draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, tačiau tokių atsitikimų tyrimas ir sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio nustatymas pagal šio KASOKTĮ 67 str. yra skirtingi savarankiški institutai, kurie negali būti tapatinami. Pabrėžė, jog tai, kad L. B. mirė profesinės karo tarnybos metu, karinio dalinio teritorijoje, savaime nereiškia priežastinio ryšio su tarnyba buvimo.

Atsakovė nurodė, kad Komisijos darbas (funkcijos) iš esmės yra susijęs su atitinkamų dokumentų rinkimu bei šių dokumentų analize bei vertinimu, nepriklausomai nuo dokumentų kilmės. Komisija neatlieka veiksmų, susijusių su žūties (mirties) fakto, priežasčių bei aplinkybių nustatymu, t. y. veiksmų, priskirtų ikiteisminio tyrimo institucijoms (policijai, prokuratūrai, teismo medicinos ekspertams ir pan.), todėl Komisija privalo remtis tik objektyviais įrodymais, patvirtinančiais mirties priežastis ir aplinkybes, o tokius įrodymus galima surinkti tik nustatyta tvarka atlikus būtinus procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje metu.

Atsakovė nesutinka, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 1 d. nutartyje byloje Nr. 1S-587-172/2014 nurodė, jog iš JAV kompetentingų institucijų buvo gauti visi būtini dokumentai, kurių reikėjo norint atlikti išsamų ir visapusišką ikiteisminį tyrimą, gauti dokumentai yra pakankami, kad būtų priimtas pagristas procesinis sprendimas, o pareiškėjų nurodyta kaip neišreikalauta 2013 m. gegužės 17 d. JAV tyrimo medžiaga vertintina kaip pradinė visos tyrimo medžiagos dalis, kuri neprieštarauja galutinei išvadai dėl L. B. mirties aplinkybių ir priežasčių. Pabrėžė, jog pareiškėjai, teigdami, kad Komisija neįvertino kažkokios konkrečios medžiagos dalies ar aplinkybių, patys nenurodė kaip ši medžiaga ar kaip joje nurodytos aplinkybės galimai paneigia Sprendime Nr. TS-6 padarytas išvadas dėl priežastinio ryšio.

KAM nuomone, nepagrįstas ir pareiškėjų argumentas, jog nebuvo atliktas tyrimas ir vertinimas dėl L. B. vykdytų specifinių pareigų ir kvalifikacijos kėlimo proceso galimo poveikio sveikatai. Nurodė, kad kvalifikacijos kėlimo kursų JAV metu karininkas jokių pareigų, numatytų jo pareiginėse nuostatuose nevykdė, jokių kitų pareigų ar pavedimų kursų metu neturėjo. Pagrindinė kario funkcija minėtų kursų metu buvo mokytis. Pabrėžė, jog Komisija pasisakė dėl aptariamų kvalifikacinio kėlimo kursų pobūdžio, kursų klausytojų gyvenimo sąlygų. Paaiškino, kad pagal savo pobūdį aptariami kursai (mokymai) orientuoti į informacinių technologijų specialistų rengimą ir jų kvalifikacijos tobulinimą. Per šį dviejų pakopų vadybos kursą klausytojai įgyja praktinių darbo su taktinių ir komercinių informacinių sistemų technologijomis įgūdžių, įskaitant tinklo konfigūravimą ir valdymą, operacines sistemas, bendros projektų sandaros sudarymą, apsaugos valdymą, sistemų analizę, duomenų bazių kūrimą, algoritmų rašymą ir programavimo kalbų principus, suteikia kursų dalyviams ryšių, sandaros ir bendrųjų informacinių technologijų principų pagrindus. Pagal šių mokymų galimos rizikos skalę kursas vertinamas kaip žemo rizikos lygio, nes klausytojų užsiėmimai vyksta paskaitų forma auditorijoje, lauko pratybos nenumatytos, fiziniai krūviai (fiziniai užsiėmimai) Kurso klausytojams nėra privalomi (fizinis pasirengimas vyksta savanoriškumo principu), visiškai užtikrinamas poilsis ir pan. Atkreipė dėmesį, jog į šiuos kursus JAV kasmet siunčiami mokytis ne tik įvairių krašto apsaugos sistemos institucijų profesinės karo tarnybos kariai, bet ir civiliai asmenys (valstybės tarnautojai), dirbantys informacinių technologijų srityje, taigi pagal savo pobūdį minėti kursai apskritai nelaikomi kariniais. Atsakovės įsitikinimu, Komisija neturėjo pagrindo konstatuoti, jog minėti kursai turėjo tokį poveikį L. B. sveikatai, kad jis dėl to mirė. Mano, kad aptariamojoje situacijoje apskritai nėra įmanoma nustatyti įprastinio mokymosi proceso (be jokių fizinių krūvių) galimo poveikio sveikatai (kario mirčiai) nesant tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad L. B. buvo aukštos kvalifikacijos savo srities (informacinių technologijų) specialistas, tarnaudamas įvairiose krašto apsaugos institucijose, ir anksčiau buvo siunčiamas į įvairius kvalifikacijos kėlimo kursus užsienyje, susijusius su jo kvalifikacija, taigi buvo labai patyręs profesinės karo tarnybos karys, kuriam kvalifikacijos kėlimas (mokymasis įvairiuose kursuose) buvo įprastas dalykas, kaip neatsiejama jo profesinės karjeros dalis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AOTD atsiliepime (t. I, b. l. 16) nurodė, kad Sprendimas Nr. TS-6 nėra susijęs su jo teisėmis ar pareigomis, todėl savarankiškų reikalavimų dėl skundo pagrindų ir dalyko nekelia.

Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovai prašė skundus tenkinti, remdamiesi skunduose išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti, remdamasis KAM atsiliepimuose pateiktais argumentais.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Skundai atmestini.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl KAM Tarnybinio tyrimo komisijos 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. TS-6 (t. I, b. l. 6–9), kuriuo pripažinta, kad L. B. mirtis, ištikusi jį (duomenys neskelbtini) nesusijusi su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. PM-74 AOTD skyriaus viršininko pavaduotojas kpt. L. B. nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2013 m. rugpjūčio 18 d. išsiųstas mokytis į Informacinių sistemų vadybos kursą JAV (t. I, b. l. 38). Būdamas minėtuose kursuose, L. B. (duomenys neskelbtini) mirė.

Pagal KASOKTĮ 67 str. 1 d. kariui žuvus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba dėl tarnybos, išmokama šio straipsnio 11 d. nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Šios kompensacijos mokamos iš KAM skirtų valstybės biudžeto lėšų. KASOKTĮ 67 str. 3 d. nustatyta, kad kario žūties, ligos ar sveikatos problemos priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Komisijos uždavinius, funkcijas, teises, darbo organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 patvirtinti Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Sprendimo Nr. TS-6 priėmimo metu galiojusios redakcijos Nuostatų 8.1 p. nustatyta, kad vienas iš Komisijos uždavinių yra ištirti ir nustatyti kario ar šaulio mirties ar sveikatos sutrikdymo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba. Sprendimą, kad kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba, Komisija priima, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kario ar šaulio vykdytų pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, vykdymo ir įvykusios mirties ar patirto sveikatos sutrikdymo (Nuostatų 27 p.) Pagal Nuostatų 29.6 p. sprendimą, kad kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba, komisija priima, kai karys ar šaulys miršta ar patiria sveikatos sutrikdymą, nevykdydamas tarnybos pareigų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Komisija, atlikusi tyrimą dėl L. B. mirties priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba nustatymo, skundžiamame sprendime Nr. TS-6 konstatavo, kad L. B. mirė jo tarnybos metu, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad jis mirė vykdydamas tarnybos pareigas, nes mirtis L. B. ištiko jam būnant viešbučio kambaryje (kambario vonioje), o ši aplinkybė (buvimas poilsio, gyvenimo vietoje) negali būti vertinama kaip tarnybinių pareigų atlikimas, todėl Komisija, vadovaudamasi nuostatų, 27 bei 29.6 p. nusprendė pripažinti, kad L. B. mirtis, ištikusi jį (duomenys neskelbtini) nesusijusi su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba (b. l. 6–9).

Pareiškėjų nuomone, Komisija neišsamiai išnagrinėjo visas su L. B. mirtimi susijusias aplinkybes, todėl nepagrįstai nenustatė priežastinio ryšio tarp kario mirties ir jo tarnybinės veiklos.

Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjai klaidingai tapatina Komisijos išvadą, kad L. B. mirė jo tarnybos metu ir išvadą, kad L. B. mirtis nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei karys miršta tarnybos metu, tai ne visada reiškia, jog mirtis ištiko vykdant tarnybines pareigas ir būtent dėl tarnybinių pareigų atlikimo. Kaip teisingai nurodo atsakovė, nagrinėjamu atveju turi būti tiriamas ir nustatomas priežastinis ryšys tarp kario mirties ir jo tarnybinių pareigų vykdymo. Tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad karys mirė būtent dėl to, kad jis vykdė savo tarnybines pareigas, būtų galima konstatuoti, jog kario mirtis yra susijusi su jo tarnyba, todėl vien ta aplinkybė, kad L. B. mirė tarnybos laiku, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog mirtis jį ištiko dėl tarnybinių pareigų vykdymo. Be to, pagal minėtą teisinį reglamentavimą nepakanka, kad būdamas susietas tarnybos santykiais su KAM karys mirtų darbo metu, nes minėtose teisės normose tiesiogiai kalbama apie kario žūtį ryšium su tarnyba, t. y. specifine jo veikla. Kaip minėta, Sprendime Nr. TS-6 išvada, kad L. B. mirtis yra nesusijusi su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba, padaryta, be kita ko, vadovaujantis Nuostatų 29.6 p., t. y. kai karys miršta ar patiria sveikatos sutrikdymą, nevykdydamas tarnybos pareigų. Karininkas L. B. buvo atsakingas už informacinių technologijų ir telekomunikacinių sistemų apsaugą ir vykdė su tuo susijusias funkcijas, tuo tarpu iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad jis mirė savo viešbučio kambario vonioje, o ne vykdydamas informacinių technologijų ir telekomunikacinių sistemų apsaugą, todėl vien jau ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, kad Komisija turėjo pagrindą priimti sprendimą, kad kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba.

Šiuo atveju sutiktina su pareiškėjais, kad nusikalstamos veikos fakto nebuvimas negali būti tapatinamas su išvada, kad L. B. mirtis nesusijusi su tarnybinių pareigų vykdymu, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Sprendime Nr. TS-6 Komisija šių dviejų aplinkybių netapatina. Šiuo atveju Komisija rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje tiriamos L. B. mirties aplinkybės, tačiau Komisija nekonstatavo, kad priežastinio ryšio tarp kario mirties ir tarnybinių pareigų atlikimo nėra tik dėl to, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl L. B. mirties priežasties, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, pažymėtina, kad pagal Nuostatų 10.3 p. Komisija turi teisę kreiptis į valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, ar fizinius asmenis ir gauti iš jų su tiriamuoju įvykiu susijusią medžiagą, paaiškinimus bei kitus dokumentus, todėl Komisija neturėjo pagrindo nesiremti ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Pareiškėjai taip pat teigia, kad Komisija neišnagrinėjo visų tarnybiniam patikrinimui reikšmingų dokumentų, t. y. JAV kariuomenės kriminalinių tyrimų biuro Fort Gordon CID valdybos 3-iosios karinės policijos grupės memorandumo (ataskaitos) priedų. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai nenurodo, kokias aplinkybes patvirtinti ar paneigti galėtų minėti dokumentai, tuo labiau, kad tiek JAV, tiek Lietuvos specialistai patvirtino, jog L. B. mirė natūralia mirtimi nuo širdies aritmijos, be to, Komisija vertino galutinę JAV kariuomenės kriminalinių tyrimų biuro išvadą dėl L. B. mirties, kuri ir buvo priimta pareiškėjų nurodomų dokumentų pagrindu (t. I, b. l. 61–69, baudžiamojo byla Nr. 10-9-00173-13, t. I, b. l. 105–107).

Teismas kritiškai vertina ir pareiškėjų teiginius, jog Komisija nevertino kursų poveikio L. B. sveikatai. Kaip matyti iš Sprendimo Nr. TS-6, jame nurodoma, kad pagal savo pobūdį Informacinių sistemų vadybos kursas (mokymai) orientuotas į informacinių technologijų specialistų rengimą ir jų kvalifikacijos tobulinimą. Per šį dviejų pakopų vadybos kursą klausytojai įgyja praktinių darbo su taktinių ir komercinių informacinių sistemų technologijomis įgūdžių, įskaitant tinklo konfigūravimą ir valdymą, operacines sistemas, bendros projektų sandaros sudarymą, apsaugos valdymą, sistemų analizę, duomenų bazių kūrimą, algoritmų rašymą ir programavimo kalbų principus, suteikia kursų dalyviams ryšių, sandaros ir bendrųjų informacinių technologijų principų pagrindus. Sprendime Nr. TS-6 taip pat pažymėta, kad pagal šių mokymų galimos rizikos skalę kursas vertinamas kaip žemo rizikos lygio, nes klausytojų užsiėmimai vyksta paskaitų forma auditorijoje, paskaitos paprastai vyksta nuo 8.30 iki 16.30 val. su pusantros valandos pietų pertrauka, lauko pratybos nenumatytos, fiziniai krūviai (fiziniai užsiėmimai) kurso klausytojams nėra privalomi (fizinis pasirengimas vyksta savanoriškumo principu), klausytojų gyvenimo sąlygos yra komfortiškos (viešbučio tipo kambarys, kuriame gyvena vienas klausytojas, kambaryje yra atskiras sanitarinis mazgas, darbo stalas, televizorius, virtuvės priemonės ir pan.), kurso klausytojams du kartus per savaitę (šeštadienis ir sekmadienis) suteikiamos poilsio dienos, taip pat JAV oficialių švenčių dienomis. Be to, Komisija, įvertinusi minėtas aplinkybes, konstatavo, kad kursai (mokymai), kurių metų mirė L. B., pagal savo pobūdį negali būti laikomi rizikos, sukėlusios mirtį, faktoriumi.

Pažymėtina, kad šiuo atveju kursų pobūdis negali būti vertinamas ir kaip sukeliantis labai didelį stresą, nuo kurio sutriko L. B. širdies veikla ir jis mirė. Sutiktina, kad išvykimas į užsienį ilgesniam laikotarpiui bei mokymasis ir atsiskaitymai (egzaminai) gali sukelti tam tikrą stresą, tačiau toks stresas negali būti laikomas peržengiančiu tam tikrą ribą, identifikuojamą pagal tokius apibūdinimus, kaip „intensyvus“, „žymus“, „išskirtinio sunkumo“, tuo labiau, kad L. B. buvo karys, iš kurio tarnybinės charakteristikos matyti, kad jo tiesioginis viršininkas skiltyje „Atsparumas stresui“ buvo nurodęs, kad L. B. visada ramus ir dirba efektyviai (t. I. b. l. 131–133). Be to, kaip nurodė atsakovė, L. B. ne vieną kartą dalyvavo įvairiuose mokymuose užsienyje, todėl Informacinių technologijų vadybos mokymai, teismo nuomone, neturėtų būti laikomi padidinto streso šaltiniu.

Teismo vertinimu, šiuo atveju atmestini kaip nepagrįsti ir pareiškėjų teiginiai dėl galimai neišsamiai atliktų L. B. sveikatos tyrimų. Pažymėtina, kad KMEK 2011 m. gruodžio 13 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 4971/2011 (t. I, b. l. 105), galiojanti iki 2015 m. gruodžio 13 d. patvirtina, kad L. B. buvo tinkamas profesinei karo tarnybai. Be to, L. B. papildomai tikrinosi sveikatą prieš išvykdamas į mokymus JAV ir 2012 m. lapkričio 6 d. Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos Medicinos ekspertizės aktu Nr. 59 (t. I, b. l. 88–91) L. B. pripažintas tinkamu mokytis užsienyje. Pareiškėjų nurodomas 2012 m. L. B. nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas apatinėje sienelėje bei padidėjęs (duomenys neskelbtini) kiekis šiuo atveju negali būti vertinami, kaip patvirtinantys netinkamą tarnybai kario sveikatos būklę, kadangi, kaip minėta, net ir nustačius minėtas diagnozes, L. B. buvo pripažintas tinkamu tarnybai. Pareiškėjų argumentus dėl L. B. sveikatos netinkamo įvertinimo paneigia ir specialisto išvada. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo dėl L. B. mirties metu Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buvo pavesta atlikti komisijinį L. B. mirties priežasties tyrimą (baudžiamojo byla Nr. 10-9-00173-13, t. II, b. l. 83). Atlikęs minėtą tyrimą specialistas konstatavo, kad L. B. mirties priežastis – ūminis širdies veiklos sutrikimas, tikėtinai įvykęs sutrikus širdies ritmui. L. B. sveikatos patikrinimų Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnyboje metu, bei elektrokardiogramoje, atliktoje 2012 m. lapkričio 6 d., nebuvo nustatyta sveikatos sutrikimų, galinčių nulemti staigią mirtį, o aprašyti (duomenys neskelbtini) sutrikimai apatinėje sienelėje galėtų būti sietini su ateroskleroziniais pokyčiais koronarinėse arterijose, kurie nebuvo diagnozuoti autopsijos metu. Be to, specialistas konstatavo, kad elektrokardiografinių duomenų, leidžiančių įtarti gyvybei pavojingas širdies aritmijas šioje elektrokardiogramoje bei elektrokardiogramose, atliktose 2002 m., 2007 m. ir 2011 m., nestebėta, o L. B. sveikatos patikrinimo metu kraujyje nustatyta (duomenys neskelbtini) koncentracija vertinama kaip nereikšmingas (duomenys neskelbtini) koncentracijos padidėjimas. Taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus medicininius duomenis ir juose aprašytą sveikatos būklę, tarp jų ir 2012 m. lapkričio mėn. atlikto sveikatos patikrinimo duomenis, įtarti L. B. numanomą širdies ritmo sutrikimą nebuvo pagrindo (t. I, b. l. 55–59). Taip pat atkreiptinas dėmesį, jog pats L. B., pildydamas medicinos ekspertizės aktus, niekada nebuvo nurodęs su širdimi ar aukštu kraujospūdžiu susijusių sveikatos sutrikimų (t. I, b. l. 88–89, 103–104, 123, 142).

Taigi tiek Lietuvos, tiek JAV specialistų, kurių išvadomis teismas neturi pagrindo abejoti, nustatyta, kad L. B. mirė natūralia mirtimi, kurios iš jam atliktų tyrimų objektyviai nebuvo įmanoma iš anksto numatyti, be to, konstatuota, kad tuo metu, kai L. B. mirė jis nevykdė savo profesinių pareigų, todėl sutiktina su Komisijos ginčijamame sprendime padaryta išvada, jog L. B. mirtis, ištikusi jį (duomenys neskelbtini) nesusijusi su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba. Teismas daro išvadą, kad Sprendimas Nr. TS-6 yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį remiantis pareiškėjų skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Komisija pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjų A. B., V. B. ir I. B. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.