Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, informacijos apie asmens baustumus nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gegužės 28 d. - 2015 m. liepos 11 d., Kaune, (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas Nigerijos Federacinės Respublikos pilietis C. J. O.. Įmonės direktorius A. P. pateikė C. J. O. įdarbinimo dokumentus, tarp kurių nepateiktas leidimas dirbti. Nustatyta, kad UAB „Dargita“ direktorius A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 4 p., 98¹ str. 1 d. 3 p. nuostatas bei Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 64 str. 1 d. 1 p. ir leido dirbti Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui C. J. O., neturint įstatymo privalomo leidimo dirbti bei pažeidžiant trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką. Šiais veiksmais A. P. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino. Nurodė, kad užsienietis buvo įdarbintas per darbo biržoje vykusią mugę, todėl net nepagalvojo, kad jis gali neturėti leidimo dirbti, taip pat to nepatikrino, nors apie tokį reikalavimą žinojo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės (b. 1. 1), C. J. O. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad apie leidimą dirbti jam niekas nieko neminėjo. Jis buvo užregistruotas darbo biržoje, su darbdaviu susitarė dėl darbo, jam buvo minėta, kad turi užsiregistruoti darbo biržoje. Dirbo nuo 2015-05-28 iki 2015-07-11 įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 3), leidimo gyventi kopija, iš kurios matyti, kad leidimas gyventi buvo išduotas, nes asmuo yra priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą (b. l. 4, 5), darbo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad 2015 m. gegužės 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) sudarė terminuotą darbo sutartį su J. O. dirbti picų kepėju iki 2016-02-07, nustatant išbandymo laikotarpį iki 2015-08-27. Darbo sutartis nutraukta nuo 2015-07-11 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 str. 1 d. (b. l. 7, 8), VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatai, iš kurių matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) apdraustas darbuotojas J. C. O., kuris dirbo nuo 2015-05-28 iki 2015-07-11 (b. l. 9), darbo apskaitos žiniaraščio kopijos, iš kurių matyti, kad Jo. C. O. 2015 m. gegužės mėnesį dirbo 24 valandas, birželio mėnesį dirbo 167 valandas, liepos mėnesį dirbo 47 valandas (b. l. 10, 11, 12).

Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 64 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti, kai jį būtina turėti.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 4 punkte numatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka požymį - darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98¹ str. 1 d. 3 punkte numatyta, kad darbdavys turi pareigą, susijusią su trečiųjų šalių piliečių darbu, užtikrinti, kad trečiosios šalies pilietis dirbtų darbą, nurodytą leidime dirbti Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai trečiosios šalies pilietis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas daryti išvadai, kad C. J. O. dirbo darbą, neturėdamas leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje, šiais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 4 p., 98¹ str. 1 d. 3 p. nuostatas bei Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 64 str. 1 d. 1 p. ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Atsižvelgdamas į tai, kad A. P. pripažino padaręs pažeidimą, administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, nelegalus darbas truko trumpą laiką, pažeidimas buvo padarytas daugiau dėl neatidumo, neįsitikinus, kad užsienietis turi leidimą dirbti, kitų nelegalaus darbo požymių nenustatyta, t.y. su užsieniečiu buvo sudaryta sutartis, pranešta SODRAI, mokami mokesčiai ir kt, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas mano, kad net ir minimali ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, t.y. 868 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai) būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Teismo įsitikinimu, paskyrus mažesnę baudą nei numatyta ATPK 41³ str. 1 d. minimali, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 41³ str. 1 d., 286-288 str., teismas

nutarė:

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. ir skirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.