Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) Kauno teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

A. P. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad pažeidėjas pripažįsta, jog padarė nurodytą administracinį teisės pažeidimą, apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl jo kaltės padarius šį pažeidimą, todėl teismas dėl to nepasisako. Apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamas ATPK 30¹ straipsnio taikymas A. P. ir prašo panaikinti nutarimą dėl ATPK 30¹ straipsnio pritaikymo bei administracinėn atsakomybėn patrauktajam paskirti nuobaudą ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytose ribose.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas, paskirdamas A. P. nuobaudą, nustatė, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino padaręs pažeidimą, jį padarė pirmą kartą, nelegalus darbas truko trumpą laiką, pažeidimas buvo padarytas daugiau dėl neatidumo, neįsitikinus, kad užsienietis turi leidimą dirbti, kitų nelegalaus darbo požymių nenustatyta, t. y. su užsieniečiu buvo sudaryta sutartis, pranešta Sodrai, mokami mokesčiai ir kt., jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, net ir minimali ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, t. y. 868 Eur, šiuo atveju būtų neadekvati ir neproporcinga. Teismo įsitikinimu, A. P. paskyrus mažesnę baudą nei numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje minimali, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Įvertinęs šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad Kauno apylinkės teismas, remdamasis ATPK 30¹ straipsniu ir paskirdamas švelnesnę nuobaudą, negu numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymo nepažeidė. Kaip ir nustatyta įstatyme, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, sprendimą motyvavo vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-29-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad nelegalus darbas iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai, taip pat pažeidžia konstitucines žmonių teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, tačiau paprastai, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Šiuo atveju akivaizdu, kad A. P. tokių ketinimų neturėjo, t. y. jis buvo sudaręs su Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui C. J. O. darbo sutartį, apie įdarbinimo faktą informavęs Sodrą, mokėjo visas privalomas įmokas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo netikėti pažeidėjo nurodoma versija, kad jis sąžiningai suklydo, nepatikrindamas įstatymo privalomo leidimo dirbti turėjimo fakto, t. y. tikėdamasis, kad šią aplinkybę patikrino darbo birža, per kurią jis ir įdarbino minėtą asmenį. Be to, šioje byloje nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracine tvarka už pažeidimus darbo ir gyventojų apsaugos srityje jis anksčiau nebaustas. Tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne piktybiškai siekiant pažeisti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką. Pažymėtina ir tai, kad nelegalus darbuotojas dirbo tik trumpą laiką. Taigi, byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pažeidimo pavojingumas yra mažesnis nei įprasti atvejai, kuomet nelegalūs darbuotojai dirba ilgą laiką, sistemingai, didelėmis apimtimis, į biudžetą nesumokami mokesčiai ir pan.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad pažeidimu nebuvo padaryta didelės žalos, įvertinus pažeidėjo kaltės laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, jog apylinkės teismas pagrįstai A. P. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad faktinių duomenų visuma leidžia šį konkretų atvejį vertinti kaip išskirtinį, ir mano, kad buvo pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Įvertinęs visas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, pažeidėjo kaltės laipsnį, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog šioje byloje A. P. už padarytą administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje paskirta 100 Eur bauda yra pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Įvertinęs visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas tikėti, jog A. P. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir nedarys teisės pažeidimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti pažeidėjai paskyrus mažesnę nei ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. vasario 10 d. nutarimą, išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Konstatuotina, kad A. P. skirta administracinė nuobauda nėra per aiškiai per švelni, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.