Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2023 m. birželio 12 d. gautas nuteistojo L. E. prašymas dėl paskirtos bausmės peržiūrėjimo byloje Nr. T-555-890/2022. Nuteistasis prašo peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą ir sušvelninti/atleisti nuo bausmės ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2023 m. birželio 28 d. gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Girgždutaitienės atsiliepimas į nuteistojo L. E. prašymą, kuriame nurodoma, jog naujai įsigaliojus įstatymui, kuris švelnina ar kitaip lengvina nuteistojo padėtį pasikeitė tik dalies L. E. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacija, todėl atitinkamai atsiliepime nurodytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotinos, nekeičiant galutinių 2022 m. rugsėjo 22 d. ir 2022 m. lapkričio 15 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtų bausmių bei 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi L. E. paskirtos bausmės, kuria subendrintos minėtais baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. E. prašymas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Nuteistasis L. E. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo teismo atsižvelgti į naujus BK pakeitimus ir papildymus bei peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą nutartį baudžiamojoje byloje Nr. T-555-890/2022, tačiau teismas, susipažinęs su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei nustatęs, kad nuteistojo atžvilgiu su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutartyje paskirta bausme yra susiję ir kiti galutiniai teismų sprendimai, priimti dėl kitų L. E. padarytų nusikalstamų veikų, taip pat pasisakys ir dėl minėtose baudžiamosiose bylose priimtų galutinių teismo sprendimų ir jų pagrindu paskirtų bausmių.

Lietuvos Respublikos Seime 2023 m. balandžio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas, kuris įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d. Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog veikos perkvalifikuojamos pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Minėtu įstatymu yra pakeistos BK 190 straipsnio nuostatos, numatančios, kad XXVIII skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Taigi, lyginant su ankstesne aptariamo straipsnio redakcija, buvo išplėstos bei labiau diferencijuotos turto vertės ribos, o tai, tam tikrais atvejais, gali palengvinti nuteistųjų teisinę padėtį, panaikinti jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų nusikalstamumą ir (ar) sudaryti prielaidas bausmei švelninti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarime Nr. 707 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur, kas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą atitinka 1 MGL.

Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. baudžiamojo įsakymo

L. E. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį.

L. E. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, jog įsibraudamas į saugyklą pagrobė svetimą turtą (2022 m. kovo 30 d. svetimo turto vagystė įsibrovus į saugyklą). Pagal iki 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas, vagystę kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą, saugyklą, pagrobiant svetimą turtą, buvo numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje. Už šios veikos padarymą buvo numatytos šios bausmių rūšys bei dydžiai: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje vagystė įsibrovus į patalpą, saugyklą yra numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje. Tokio pobūdžio kvalifikuotą vagystę padariusiems asmenims numatytos šios bausmių rūšys bei dydžiai: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Taigi, naujoje įstatymo redakcijoje vagystės įsibrovus į patalpą ir saugyklą pavojingumas ir ją padariusiems asmenims galimos skirti bausmės nepakito. Aptariama kvalifikuota vagystė vertinama kaip apysunkis nusikaltimas tiek senoje, tiek ir naujoje BK redakcijoje, o maksimalios galimos skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis išliko toks pats (iki šešerių metų), taip pat nėra numatytos ir naujos alternatyvios bausmių rūšys. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nauja BK 178 ir 190 straipsnių redakcija šiuo atveju nešvelnina nuteistojo L. E. teisinės padėties ir nesudaro pagrindo jo padaryto nusikaltimo perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 3 dalį.

Taip pat L. E. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir dėl įvykdytos atvirosios vagystės (2022 m. birželio 1 d. nusikalstama veika). Ankstesnėje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje asmenims, kurie įvykdė atvirąją vagystę, buvo numatytos šios rūšies bausmės bei jų dydžiai: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Šiuo metu galiojančioje 2023-04-27 Įstatymo redakcijoje už atvirosios vagystės padarymą numatyta: viešieji darbai, bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Taigi galimos už atvirąją vagystę skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmės maksimalus dydis sumažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis buvo nustatytas artimas vidurkiui, įvertinus minėtame teismo baudžiamajame įsakyme nurodytas aplinkybes, kurios charakterizuoja nuteistąjį bei apibūdina jo įvykdytas nusikalstamas veikas, pagrindo spręsti, kad jam paskirta bausmė yra akivaizdžiai per didelė ir turėtų būti mažinama, nėra. Kadangi ir kitokiu būdu veikos perkvalifikavimas šiuo atveju nešvelnintų nuteistojo teisinės padėties (atviroji vagystė vertinama kaip apysunkis nusikaltimas ir naujoje įstatymo redakcijoje), pagrindo taikyti BK 362¹ straipsnio 1 dalies nuostatas šiuo atveju taip pat nėra.

Taip pat L. E. nuteistas ir už tai, kad pasikėsino pavogti nedidelės vertės – 213,78 Eur – svetimą turtą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 4 dalis). Kadangi L. E. pagrobto turto vertė viršijo BK 190 straipsnyje numatytą 3 MGL dydį, bet neviršijo 5 MGL dydžio, o nuo 2023 m. birželio 1 d. BK 190 straipsnyje numatyta tokia pati minimali nedidelės vertės turto riba, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą. Naujoje įstatymo redakcijoje BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos tapačios bausmių rūšys kaip ir iki tol galiojusioje BK 178 straipsnio 4 dalyje, todėl nuteistojo teisinė padėtis pagal 2023-04-27 Įstatymą nesikeičia.

Taip pat L. E. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad pagrobė svetimą turtą, kurio vertė – 610 Eur (2022 m. birželio 18 d. vagystė). Kaip jau minėta, 2023-04-27 Įstatymu 190 straipsnio 1 dalis yra pakeista išaiškinant, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Taigi, pasikeitus minėtai įstatymo nuostatai, asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 1 dalį tik tuomet, jeigu jo vagystės būdu pagrobto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) sumą ir nėra aplinkybių, numatytų BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Kaip matyti, L. E. pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 500 eurų sumą, o už tokios vertės svetimo turto pagrobimą ir pasikeitus BK 190 straipsnio redakcijai, asmuo yra traukiamas atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl nuteistojo teisinė padėtis pagal 2023-04-27 Įstatymą nesikeičia.

Taip pat L. E. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir už svetimo turto pagrobimą (2022 m. gegužės 13 d. nusikalstama veika), kurio vertė 368,84 Eur, t.y. mažesnė nei 10 MGL (500 Eur) suma, todėl šiuo atveju naujasis 2023-04-27 Įstatymas palengvina nuteistojo teisinę padėtį. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, L. E. 368,84 Eur vertės pagrobtas turtas laikomas nedidelės vertės turtu ir sudaro baudžiamojo nusižengimo sudėtį pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Akivaizdu, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. atsiradus pirmiau aptartiems BK pakeitimams, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 įtvirtinta nauja BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija laikytina nuteistojo L. E. teisinę padėtį lengvinančiu įstatymu, todėl šiuo atveju nuteistajam tikslinga taikyti BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ir jam inkriminuotą BK 178 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Kaip numato BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi, bausmės individualizavimo metu yra įvertinama baudžiamajame įstatyme numatytų aplinkybių visuma, kas reiškia, kad naujai priimtas bausmę švelninantis įstatymas savaime konkretaus asmens teisinės padėties švelninti negali.

Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. baudžiamojo įsakymo turinio matyti, kad skiriant bausmę L. E. įvertintos aplinkybės, jog jis anksčiau teistas vieną kartą, paskirtą bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, jauno amžiaus, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytą žalą pripažino bei pasižadėjo ją atlyginti, todėl skyrė L. E. laisvės apribojimo bausmę. Aptartų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis bausmių skyrimo taisyklėmis, darytina išvada, kad L. E. paskirtos bausmės švelninti pagrindo nėra. Teismo nuomone, tokia bausmė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Atsižvelgiant į tai, L. E. padaryta nusikalstama veika (2007-06-28 įstatymo Nr. IX-1233 redakcija) perkvalifikuotina iš BK 178 straipsnio 1 dalies į 178 straipsnio 5 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), tačiau paskirta bausmė nekeistina. Bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, bendrintinos tuo pačiu būdu. Taikant Įstatymo nuostatas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. baudžiamuoju įsakymu galutinė subendrinta bausmė paliktina ta pati.

Kita Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. baudžiamojo įsakymo dalis paliktina nepakeista.

Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. baudžiamojo įsakymo

L. E. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad pagrobė svetimą – 342 Eur vertės – turtą. Minėtos nusikalstamos veikos kontekste pabrėžtina, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, šios veikos padarymo laikotarpiu, dalyko minimali vertė buvo siejama su 5 MGL (250 Eur) kriterijumi, o maksimali – su 250 MGL (12500 Eur) kriterijumi. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujajai BK 190 straipsnio redakcijai, kaip jau minėta, pasikeitė vagystės nusikaltimo dalykas, dėl kurio asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Pagal šios nutarties priėmimo metu galiojančią BK 190 straipsnio redakciją, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsakys tas asmuo, kuris pagrobė svetimą turtą, viršijantį 10 MGL (500 Eur) vertę, bet ne didesnį nei 400 MGL (20 000 Eur) dydis. Tuo tarpu tuo atveju, jeigu bus pagrobtas svetimas turtas, kurio vertė yra mažesnė nei 10 MGL (500 Eur), tokie asmens veiksmai bus vertinami ne kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, bet jau kaip baudžiamasis nusižengimas, kriminalizuotas BK 178 straipsnio 5 dalyje. Akivaizdu, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. atsiradus pirmiau aptartiems BK pakeitimams, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 įtvirtinta nauja BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija laikytina nuteistojo L. E. teisinę padėtinį lengvinančiu įstatymu, todėl šiuo atveju nuteistajam tikslinga taikyti BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ir jam inkriminuotą BK 178 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Kaip numato BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi, bausmės individualizavimo metu yra įvertinama baudžiamajame įstatyme numatytų aplinkybių visuma, kas reiškia, kad naujai priimtas bausmę švelninantis įstatymas savaime konkretaus asmens teisinės padėties švelninti negali.

Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad skiriant bausmę L. E. įvertintos aplinkybės, jog jis anksčiau teistas, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirba, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių nebuvimą, todėl skyrė L. E. laisvės apribojimo bausmę. Aptartų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis bausmių skyrimo taisyklėmis, darytina išvada, kad L. E. paskirtos bausmės švelninti pagrindo nėra. Teismo nuomone, tokia bausmė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Atsižvelgiant į tai, L. E. padaryta nusikalstama veika (2007-06-28 įstatymo Nr. IX-1233 redakcija) perkvalifikuotina iš BK 178 straipsnio 1 dalies į 178 straipsnio 5 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), tačiau paskirta bausmė nekeistina.

Kita Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. teismo baudžiamojo įsakymo dalis paliktina nepakeista.

Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi L. E., vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos laisvės apribojimo bausmės pridėta dalis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir jam paskirta galutinė subendrinta – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi L. E. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. ir lapkričio 15 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės nekeičiamos, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ ir 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo L. E. prašymą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. baudžiamąjį įsakymą pakeisti - L. E. 2022 m. gegužės 13 d. padarytą nusikalstamą veiką (dėl 368,84 Eur vertės svetimo turto vagystės) perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir už šią nusikalstamą veiką paskirtos bausmės nekeisti.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. baudžiamojo įsakymo dalį palikti nepakeistą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. baudžiamąjį įsakymą pakeisti - L. E. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir už šią nusikalstamą veiką paskirtos bausmės nekeisti.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. baudžiamojo įsakymo dalį palikti nepakeistą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį, kuria subendrintos L. E. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. bei 2022 m. lapkričio 15 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės, palikti nepakeistą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.