Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Ušinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav., išsituokęs, dirbantis MB (duomenys neskelbtini), teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (bausmė atlikta 2020 m. gruodžio 18 d.), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. G. vengė išlaikyti vaiką: jis, turėdamas pareigą pagal 2014 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas nepilnametės dukters S. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki jos pilnametystės kas mėnesį po 115,84 Eur, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o nuo 2020 m. spalio 30 d. iki vaiko pilnametystės pagal 2021 m. kovo 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą kas mėnesį mokėti po 265 Eur, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 15 d., būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių pateisinamų priežasčių visiškai nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, o nuo 2022 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. lėšas mokėjo nereguliariai ir nepilnomis įmokomis bei kitos būtinos materialinės paramos vaikui neteikė. Tokiu būdu A. G. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui.

Kaltinamasis A. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu su jam pareikštu įtarimu sutiko visiškai, pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, jog yra susipažinęs su 2014 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu ir žino, kad turi pareigą mokėti lėšas nepilnametės dukters S. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki jos pilnametystės kas mėnesį po 115,84 Eur. Taip pat yra susipažinęs su 2021 m. kovo 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu ir žino, kad turi pareigą nuo 2020 m. spalio 30 d. iki vaiko pilnametystės mokėti po 265 Eur, tačiau laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 15 d., būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių pateisinamų priežasčių nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, o nuo 2022 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. lėšas mokėjo nereguliariai ir nepilnomis įmokomis bei kitos būtinos materialinės paramos vaikui neteikė, dėl to susidarė įsiskolinimas. Koks šiuo metu yra susidaręs įsiskolinimas, tiksliai nežino, tačiau sutinka, kad jis gali būti 8 041,88 Eur. Išlaikymo vaikui nemokėjo, nes S. J. (buvusi sutuoktinė) neleidžia jam matytis su vaiku, taip pat buvo laikotarpis, kai jis neturėjo darbo ir neturėjo pajamų. Šiuo metu dirba, ir antstoliai išskaičiuoja skolą iš jo atlyginimo. Kiek leido galimybės, tiek jis prisidėjo prie dukters išlaikymo tada, kai jo buvusi žmona S. jam leisdavo matytis su vaiku. Kai ji nebeleido jam matytis su vaiku, jis vaikui nieko nebepirko. Šiuo metu neturi tokios sumos, kad galėtų iš karto padengti susidariusį įsiskolinimą. Pažada toliau dirbti ir dalimis dengti susidariusį įsiskolinimą. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, paskiriant jam įstatyme numatytą bausmę.

Nukentėjusioji S. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su A. G. buvo sudariusi santuoką, santuokoje gimė dukra S. G.. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu jų santuoka buvo nutraukta abiejų bendru sutikimu ir iš A. G. nepilnametės dukters išlaikymui buvo priteista po 400 Lt iki jos pilnametystės. A. G. teismo sprendimo nevykdė, ir 2014 m. vykdomasis dokumentas buvo perduotas vykdymui antstolei V. D. dėl išlaikymo išieškojimo. 2021 m. kovo 4 d. Klaipėdos apylinkės teismas pakeitė 2014 m. gegužės 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir priteisė iš A. G. nepilnametei dukrai S. G. nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 30 d., iki vaiko pilnametystės po 265 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vykdomasis dokumentas dėl išlaikymo išieškojimo 2021 m. liepos mėn. perduotas vykdyti antstoliui G. J.. Dėl išlaikymo nemokėjimo ji kreipėsi į VSDFV dėl išmokų gavimo. Nuo baudžiamosios bylos išnagrinėjimo 2020 m. gegužės 28 d. A. G. dukrai priteisto išlaikymo pagal teismo sprendimą nemokėjo, išlaikyti savo vaiką vengia. Pats savo iniciatyva vaiko nelanko, po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo vaiką aplankė tik 2 kartus. Nuo 2022 m. sausio mėn. dukrai susirgus ir jai (nukentėjusiajai) paprašius, A. G. porą kartų buvo atvežęs dukrai maisto, vaistų, davė dukrai savo naudotą telefoną. Jis vaikui prie rūbų pirkimo neprisideda, nesidomi, kaip vaikui sekasi, 2022 m. kovo mėn. paskutinį kartą su dukra kalbėjosi telefonu, žadėjo aplankyti, bet taip ir neaplankė. Pasak A. G., jis nemoka vaikui priteisto išlaikymo, nes ji pinigus išleis savo reikmėms. Jos žiniomis, A. G. nedirba, tačiau užsiima statybos darbais ir gauna nelegalias pajamas, kiekvienais metais jis rugpjūčio-rugsėjo mėn. išvažiuoja dirbti į Daniją, ten išdirba po 4 mėn. ir vėl grįžta į Lietuvą, prieš išvažiuodamas prižada, kad grįžęs pradės mokėti išlaikymą, nupirks visokių daiktų vaikui, bet savo pažadų netęsi. Kiek jai žinoma, A. G. gyvena Dituvoje, nekilnojamojo turto, registruoto savo vardu, neturi, sakė, kad Dituvoje statosi sau namą. Nuo baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ir pagal 2021 m. kovo 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą priteisto išlaikymo iš A. G. negauna. Ragina jį mokėti, tačiau jis jai sako, kad iš teismo dokumentų negavo ir nežino, kad yra priteistas naujas padidintas vaiko išlaikymas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą A. G. atžvilgiu dėl vengimo išlaikyti vaiką pagal teismo sprendimą.?

Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo matyti, kad teismas nusprendė pakeisti 2014 m. gegužės 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą nepilnamečiui vaikui S. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisė iš A. G. nepilnametei dukrai S. G. nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 30 d., iki vaiko pilnametystės po 265 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paliekant S. J. lėšų, skirtų dukros S. G. išlaikymui, tvarkytoju uzufrukto teise. A. G. 2021 m. kovo 4 d. paštu buvo išsiųsta 2021 m. kovo 4 d. sprendimo kopija. ??

Iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos rašto matyti, kad A. G. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, sudariusias sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, nesikreipė.??

Iš Užimtumo tarnybos rašto matyti, kad A. G. nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje.?

Iš 2022 m. liepos 1 d. antstolės V. D. rašto matyti, kad yra užvesta byla Nr. 0004/14/00987 Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. N2-4057-826/2014 pagrindu dėl išlaikymo išieškojimo iš A. G. nepilnametės dukters S. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį periodine išmoka po 115,84 Eur nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki jos pilnametystės, pinigines lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, pervedant į motinos S. B. (dabar J.) banko sąskaitą, jas indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. 2022 m. balandžio 4 d. A. G. įsidarbino. Antstolė 2022 m. balandžio 8 d. vykdomojoje byloje Nr. 0004/14/00987 priėmė patvarkymą dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo ir išsiuntė į MB (duomenys neskelbtini), nurodant išlaikymo įsiskolinimą 3 708,14 Eur. Išieškotoja S. J. informavo, kad pagal pateiktą vykdymui 2022 m. balandžio 8 d. patvarkymą MB (duomenys neskelbtini) pervedė 89,32 Eur. A. G. įsiskolinimas dukters S. G. išlaikymui nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d. sudaro 3 618,82 Eur.

Iš 2022 m. rugpjūčio 12 d. antstolio G. J. rašto matyti, kad pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-733-637/2021 dėl A. G. išlaikymo mokėjimo dukrai S. G. įsiskolinimas 2022 m. rugpjūčio 1 d. yra 4 423,06 Eur. Taip pat matyti, kad A. G. dirba MB (duomenys neskelbtini), į kurią 2022 m. balandžio 6 d. buvo išsiųstas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo.

Iš 2022 m. liepos 4 d. MB (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad A. G. įmonėje dirba nuo 2022 m. balandžio 5 d. Jam nustatyta 20 valandų darbo savaitė (0,5 etato) bei minimali mėnesinė alga (MMA) su galimais darbdavio sprendimu priedais. Įdarbinus A. G., įmonė iš viso gavo 4 antstolių vykdomuosius raštus, 2 patvarkymai buvo dėl išlaikymo A. G. nepilnametei dukrai S. G. išskaičiavimo iš jo atlyginimo. 2022 m. gegužės 15 d. pagal patvarkymą Nr. 0091/21/00699 antstoliui pervesta 184,05 Eur, pagal patvarkymą Nr. 0004/14/00987 antstoliui pervesta 80,39 Eur, o 2022 m. birželio 12 d. pagal patvarkymą Nr. 0091/21/00699 antstoliui pervesta 204,50 Eur, o pagal patvarkymą Nr. 0004/14/00987 pervesta 89,32 Eur.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos rašto matyti, kad A. G. 2022 m. gavo 241,8 Eur pajamų. Apie A. G. 2021 m. išmokėtas išmokas tretieji asmenys duomenų nėra pateikę. A. G. pajamų mokesčių deklaracijų už 2020 m., 2021 m. mokestinius laikotarpius nėra pateikęs.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus rašto matyti, kad S. J. 2014 m. liepos 7 d. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko išlaikymo išmokos skyrimo už S. G.. Pagal pareiškėjos pateiktą prašymą ir 2014 m. liepos 3 d. antstolės V. D. pažymą Nr. 0004/14/00987 S-140009541 Vaikų išlaikymo fondo administracija 2014 m. liepos 14 d. priėmė sprendimą skirti vaiko išlaikymo išmoką S. J. nuo 2014 m. liepos 7 d. S. J. nuo 2014 m. liepos 7 d. iki 2022 m. kovo 1 d. išmokėta 5 502,83 Eur.

Iš Sodros duomenų išrašo matyti, kad A. G. nuo 2022 m. balandžio 5 d. pradėjo dirbti MB (duomenys neskelbtini).

Iš policijos CDB matyti, kad A. G. neturi savo vardu registruotų transporto priemonių, iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad A. G. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto taip pat neturi.

Išanalizavęs ir įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis A. G. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui: jis, turėdamas pareigą pagal 2014 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas nepilnametės dukters S. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki jos pilnametystės kas mėnesį po 115,84 Eur, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o nuo 2020 m. spalio 30 d. iki vaiko pilnametystės pagal 2021 m. kovo 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą kas mėnesį mokėti po 265 Eur, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 15 d., būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių pateisinamų priežasčių visiškai nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, o nuo 2022 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. lėšas mokėjo nereguliariai ir nepilnomis įmokomis bei kitos būtinos materialinės paramos vaikui neteikė. Tokia kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. G. padarė vieną tyčinį trunkamojo pobūdžio nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą, išvadų iš to nepadarė, toliau tęsė nusikalstamus veiksmus, t. y. vengė išlaikyti savo vaiką, baustas administracine tvarka, tačiau už kitokio pobūdžio nusižengimus, paskirtų baudų nesumokėjęs, yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirba. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), nustatant maksimalią jo trukmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir jam paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamajam A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.