Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Vėgelienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl termino privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pareiškėjo prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas.

Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl objektyvių aplinkybių, trukdančių ją išspręsti. Pažymėtina, kad administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 13 punktą) teismas gali sustabdyti bylos nagrinėjimą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti yra būtina. Taigi, ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodyta galimybė sustabdyti bylos nagrinėjimą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti yra būtina. Pažymėtina, kad ABTĮ 100 straipsnis pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą. ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytas bylos sustabdymo pagrindas yra fakultatyvusis. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai. Privalomai administracinė byla turi būti stabdoma, kai negalima jos nagrinėti, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (ABTĮ 100 str. 1 d. 3 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-440/2013; 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014 ir kt.). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą; tokiais atvejais byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių bylos asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai (ABTĮ 11 str.). Dėl to teismas, spręsdamas bylos fakultatyviojo sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme įtvirtintam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje yra sprendžiamas Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo klausimas, t. y. ar pagal pareiškėjo pateiktas aplinkybes yra teisinis pagrindas pratęsti jam Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra kilęs pareiškėjo civilinis ginčas su jo kaimynais dėl teisės be jų sutikimo teikti prašymą leidimui rekonstruoti virtuvę (civilinė byla Nr. 2-3502-600/2020). Teismo vertinimu, civilinėje byloje sprendžiamas ginčas niekaip neįtakoja šioje administracinėje byloje pareiškėjo pareikšto prašymo, t. y. ar civilinis ginčas bus išspręstas pareiškėjo naudai, ar ne, tai prašymo administracinėje byloje pagrįstumui reikšmės neturės. Nurodyta aplinkybė, kad dėl civilinio ginčo tapo neaiškus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas neaktuali šios bylos kontekste, kadangi šios administracinės bylos dalykas yra aiškus: pareiškėjas yra aiškiai suformulavęs iki kada šioje administracinėje byloje prašo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokių nei privalomųjų nei fakultatyviųjų administracinės bylos sustabdymo pagrindų. Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo prašymas dėl šios administracinės bylos sustabdymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Prašymas tenkintinas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Inspekcija 2018 m. spalio 23 d. atlikusi statybvietės adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimą, 2018 m. spalio 24 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2957, kuriuo nustatė, kad minėtame žemės sklype apie 1,2 m atstumu nuo ribos su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), stovi medinis pagalbinis nebaigtas įrengti pastatas (lauko virtuvė), kurio ilgis 8,23 m., plotis 6,42 m., aukštis 4,90 m. 2019 m. sausio 7 d. Inspekcija surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini)190107-00001, kuriame nurodė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pažeidimus: savavališkai neturint nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, rekonstruojama lauko virtuvė 2I1 m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Rekonstruojamos lauko virtuvės užstatymo plotas padidintas iki 52,82 kv. m., aukštis iki 4,90 m., nekilnojamojo turto registre registruotas lauko virtuvės užstatytas plotas 22 kv. m., aukštis 1,90 m. Rekonstruojamas statinys kultūros paveldo vietovėje „Dvidešimt septynių sodybų gatvinis kaimas“, unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)“. Inspekcija pateikė pareiškėjui Privalomąjį nurodymą, kuriuo statytojas buvo įpareigotas iki 2019 m. liepos 7 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Inspekcija 2019 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. SDPN-00-190703-00001 pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. spalio 7 d.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – Įstatymas), kurio 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies prasme sprendžiant reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą yra reikšmingos svarbiomis pripažintinos priežastys, sukliudžiusios nustatytais terminais šį reikalavimą įvykdyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (LVAT 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A283–822/2015; LVAT 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662–2358/2013). Svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą Įstatymo 14 straipsnio 4 dalį. Jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų, nustatytų Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. Kita procedūra, kuri taip pat galėtų lemti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimą, sietina ne su projektinės dokumentacijos pakeitimu, bet ir su kitų reikalingų dokumentų gavimu ar pertvarkymu. Taigi, LVAT išskyrė bent dvi procedūras, kurias pradėjus, teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą tęsti: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau, taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (LVAT 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A283–822/2015, 2014-02-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A662–678/2014).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje susiklostę teisiniai santykiai priskirtini aptartai antrajai procedūrai – pareiškėjas siekia įteisinti savavališkos statybos padarinius, parengdamas lauko virtuvės projektą ir gaudamas statybą leidžiantį dokumentą pagal parengtą projektą.

Pareiškėjas į teismą kreipėsi pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą (siekiant savavališkas statybas įteisinti), todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokių veiksmų pareiškėjas ėmėsi ir kokios priežastys jam sutrukdė įteisinti savavališkas statybas iki šiol.

Pareiškėjas yra nurodęs, kad šiuo metu projektinė dokumentacija yra paruošta, tačiau nežinojo, kad architektė ruošusi projektą privalėjo turėti leidimą ruošti projektus kultūros paveldo vietovėje. Todėl visas teises į parengtą projektą turi perimti architektas, turintis teisę projektuoti kultūros paveldo vietovėse. Be to, kaip nustatyta, šiuo metu yra kilęs civilinis ginčas dėl teisės be pareiškėjo kaimynų sutikimo teikti prašymą leidimui rekonstruoti virtuvę. Pareiškėjas prašė pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti iki 2020 m. sausio 31 d. (šiai dienai terminas yra suėjęs).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad pateiktų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad pareiškėjo nurodytos priežastys laikytinos priežastimis, susijusiomis su procedūromis, kurių trukmei pareiškėjas negali daryti įtakos, tačiau jis aktyviai siekia atlikti visus būtinus veiksmus savavališkai statybai įteisinti. Pareiškėjo teismui nurodytos priežastys pripažintinos svarbiomis, kad Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos įvykdymo terminas galėtų būti pratęstas. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs procedūrų, susijusių su savavališkos statybos įteisinimu, sudėtingumą ir galimą trukmę, šiuo konkrečiu atveju, mano, kad pareiškėjo prašomas nustatyti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo laikotarpis (iki 2020 m. sausio 31 d.) nebuvo per ilgas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas tenkinamas ir Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęsiamas iki 2020 m. sausio 31 d.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. prašymą tenkinti.

Pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 8 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini)190108-00001 įvykdymo terminą iki 2020 m. sausio 31 d.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.