Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Baškienė, sekretoriaujant Agnietei Garbaliauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei Skirmantei Černeckytei, atsakovo atstovams Mindaugui Domkui ir advokato padėjėjui Vygintui Kupriui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovui UAB „Surfkolita“, trečiajam asmeniui UAB „REMONTIS“ dėl nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos (b.l.27-31,43-59,73-75 dok.reg. Nr.CBP-4929, Nr.DOK-5572, Nr.DOK-9873, Nr.DOK-11116, Nr.DOK-11423), matyti, kad: automobilio MERCEDES BENZ 1824, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), savininku yra ieškovas; 2014-03-26 atsakovas išrašė ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr.16339 už paskirstymo velenėlio remontą, įvorės tekinimą ir įvorės įstatymą 1.220,-Lt sumai, kurią ieškovas apmokėjo 2014-03-26; byloje pateiktas atsakovo turto įvedimo į eksploataciją aktas apie 2005-12-31 įsigytą ilgalaikį turtą AMC-SCHOU ašies pratekinimo mašiną L-2500V; trečiasis asmuo UAB „REMONTIS“ išrašė ieškovui PVM sąskaitas-faktūras: už detales ((duomenys neskelbtini)) 2014-04-01 Nr.1001126 – 8.782,68 Lt sumai (ieškovo apmokėta 2014-05-06–09), 2014-05-30 Nr.1001142 – 1.477,61 Lt sumai (ieškovo apmokėta 2014-06-02), 2014-07-25 Nr.1001412 – 30.943,81 Lt sumai (ieškovo apmokėta 2014-06-27, 2014-07-18, 2014-08-01); už darbus ((duomenys neskelbtini)) 2014-07-24 Nr.1001406 – 8.699,90 Lt sumai (ieškovo apmokėta 2014-07-25); 2014-05-18 raštu UAB „Auto ekspertas“ informavo ieškovą, kad su jų įmone bendradarbiaujantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros docentas dr.V.Valiūnas sutinka atlikti techninę ekspertizę dėl automobilio Mercedes Benz 1824, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), variklio gedimo; V.Valiūnas yra technikos mokslų daktaras ir docentas nuo 1994 m., yra atlikęs 7 ekspertizes, iš jų 3 teismams; 2014-05-19 elektroniniu paštu atstovas nurodė po darbo valandų gavęs pranešimą apie kokybės komisiją, kurios sudėtis neaiški, ir prašė paskirti jiems priimtiną komisijos darbo laiką; 2014-06-16 UAB „Auto ekspertas“ techninės ekspertizės akto Nr.2014-06-16/1 dėl automobilio „Mercedes Benz 1824“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), variklio gedimo projekte nurodyta išvada – UAB „Surfkolita“ autoservise remonto metu variklių bloke naujai pratekintos paskirstymo velenėlio guoliavietės su įpresuotais kompensavimo žiedais netinkamai centravosi su jau esančiomis gamyklinėmis guoliavietėmis ir, dirbdamas tokiomis sąlygomis, paskirstymo velenėlis dėl sutrūkusios tepimo alyvos plėvelės sukėlė įdėklų užsipleišėjimą atskirose guoliavietėse ir kartu sugadino dyzelinį variklį, taip pat pateikta 12 minėto variklio bloko ir velenėlio nuotraukų; 2014-07-01 UAB „Auto ekspertas“ išrašė ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr.0001327 už techninės ekspertizės paslaugas dėl automobilio MB 1824 variklio gedimo 1.210,-Lt sumai (ieškovo apmokėta 2014-12-16); 2014-07-31 ieškovas pareiškė atsakovui pretenziją dėl nekokybiško variklio remonto, reikalaudamas grąžinti 1.220,-Lt sumokėtų variklio restauravimo išlaidų bei atlyginti 8.346,75 Lt išlaidas, patirtas dėl variklio išrinkimo ir surinkimo darbų bei 1.210,-Lt už eksperto paslaugas; 2014-08-07 atsakovas raštu Nr.01.03.12 ieškovui pasiūlė nuostolių atlyginimo reikalauti iš variklio remontuotojų, nes nemato savo kaltės ir pretenzijos netenkins; 2015-05-28 trečiasis asmuo UAB „REMONTIS“ pateikė ieškovui atliktų darbų ataskaitą dėl transporto priemonės valst. Nr.(duomenys neskelbtini), variklio remonto 2014 m. balandžio-gegužės mėnesiais; 2015-04-08 atsakovas raštu Nr.01.03.10 kreipėsi į A.Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto dekaną, prašydamas ekspertizei paskirti kvalifikuotą asmenį, kompetentingą vidaus degimo variklių gedimo klausimais; 2015-04-09 Žemės ūkio inžinerijos fakulteto dekano potvarkiu dėl eksperto paskyrimo Nr.63 (12-6)-15 pagal atsakovo prašymą ekspertu skirtas Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos instituto prof. V.Jankauskas, byloje pateiktas jo mokslinių publikacijų sąrašas; 2015-04-13 A.Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto raštu Nr.63(12.34)-12 pateiktas atsakymas į atsakovo užklausimą dėl variklio gedimo; 2015-06-26 atsakyme į atsakovo užklausimą dėl variklio gedimo priežasties Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos instituto docentas, technikos mokslų daktaras A.Žunda nurodė, kad remiantis turima dokumentacija, eksperto išvadomis bei pateiktomis nuotraukomis ekspertas negalėjo padaryti vienareikšmiškos išvados, jog pakartotinio gedimo priežastis yra guoliaviečių neašiškumas ir kad UAB „Surfkolita“ už tai atsakinga bei turi atlyginti žalą; A.Žunda yra technologijos mokslų daktaras nuo 2001 m., docentas nuo 2007 m., yra pateiktas jo mokslinių publikacijų sąrašas; 2015-07-03 UAB „Kauno autobusai“ technikos tarnybos vadovo R.Locaičio, turinčio transporto inžinerijos magistro diplomą, atsakyme į paklausimą dėl nuomonės apie eksperto išvadas dėl apatinio paskirstymo velenėlio slydimo guolių sugadinimo priežasties nurodyta, jog išvada pagrįsta prielaidomis, nepagrindžiant jų jokiais įrodymais (b.l.73,74, DOK-11423).

Kaip matyti, šioje byloje ginčas yra kilęs dėl nuostolių, kurie atsirado taisant ieškovo automobilio variklį, priteisimo, o ginčo esmė – kas turi juos atlyginti, nes ieškovas nurodo, jog nuostoliai atsirado dėl atsakovo veiksmų – atsakovo netinkamai restauruoto variklio bloko su paskirstymo velenėliu, o atsakovas neigia netinkamą savo sutartinių prievolių vykdymą.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas taisė ieškovo automobilio variklio paskirstymo velenėlį, tekino įvores ir jas įstatė bei su bloku atidavė ieškovui, kuris tą bloką perdavė trečiajam asmeniui UAB „REMONTIS“, surinkinėjusiam visą variklį. Taip pat neginčijama, jog po minėto atsakovo taisyto variklio bloko su velenėliu įstatymo į variklį šis tinkamai neveikė. Iš esmės neginčijami ir ieškovo nurodyti patirti nuostoliai – trečiajam asmeniui UAB „REMONTIS“ sumokėta suma už pakartotinį variklio išėmimą-surinkimą (nepavykus variklio remontui po atsakovo suremontuoto variklio bloko su velenėliu įstatymo į variklį, ieškovas įsigijo naują variklio bloką, kuris buvo sumontuotas, o ieškovas sumokėjo už pakartotinį variklio išrinkimą ir kito bloko su velenėliu įstatymą) bei ekspertizės išlaidos (CPK 182 str. 5p.).

Taigi, šalių paaiškinimai bei byloje esantys dokumentai patvirtina, kad šios bylos šalis – ieškovą ir atsakovą siejo sutartiniai žodinės rangos santykiai, nes remontuoti variklio bloką su velenėliu atsakovui perdavė ieškovas, kuris suremontuotą agregatą po to perdavė trečiajam asmeniui UAB „REMONTIS“ tolimesniam variklio taisymo procesui – surinkimui, paleidimui, todėl šiuo atveju svarbu nustatyti ar ieškovo reikalaujami atlyginti nuostoliai atsirado būtent dėl atsakovo veiksmų – ar šis netinkamai sutaisė jam perduotą variklio bloką su velenėliu, ar nuostoliai atsirado dėl kitų asmenų (trečiojo asmens arba paties ieškovo) veiksmų.

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1d.). Rangovo atliekamų darbų kokybė turi atitikti rangos sutarties sąlygas, jei sutartyje jos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus, o darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 str.). Užsakovas privalo apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą) dalyvaujant rangovui, o pastebėjęs jo trūkumus nedelsiant apie tai pranešti rangovui, be to, atlikto darbo priėmimas turi būti įforminamas aktu, kuriuo rangovas patvirtina perdavęs atliktus darbus, o užsakovas priimantis juos be išlygų ar su išlygomis (CK 6.662 str. 1d.). Šiuo atveju rašytinės sutarties tarp ieškovo (užsakovo) ir atsakovo (rangovo) nebuvo, variklio blokas su velenėliu po atsakovo atlikto remonto atiduotas ieškovui, išrašant 2014-03-26 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.16339, o darbų perdavimo aktas nebuvo surašytas. Priėmus darbą jo nepatikrinus, užsakovas netenka teisės remtis akivaizdžių darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas galimai nepademonstravo atlikto darbo tinkamumo – neprasuko ranka į bloką įstatyto velenėlio atmestini kaip nepagrįsti, juolab, kad atsakovo darbuotojas liudytojas J.G. parodė, jog visada atiduodant darbą užsakovui tai atlieka, o ieškovo darbuotojas liudytojas T. M. to nepaneigė, nors nurodė neatsimenąs demonstravimo (CK 6.662 str. 3d., CPK 185 str.). Nustačius paslėptus trūkumus, užsakovas privalo apie juos pranešti per protingą terminą po jų nustatymo (CK 6.662 str. 4d.). Kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų, šalys turi teisę reikalauti skirti ekspertizę, kurios išlaidos tenka rangovui, išskyrus atvejus, kai ekspertizė nenustato, jog rangovas pažeidė sutartį arba, kad yra priežastinis ryšys tarp rangovo veiksmų ir darbų trūkumų (CK 6.662 str. 5d.). Civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatomos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei žala, iš kurių kaltė yra preziumuojama (CK.6.246-6.249 str.). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 3d.). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda ne tik dėl sutartinės prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo, bet ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1d., 6.256 str. 1d., 6.263 str. 1,2d.). Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal sutartį, atsižvelgiama į asmeniui tenkančios prievolės pobūdį, reikalaujamo iš jo rūpestingumo laipsnį bei kitas aplinkybes, tačiau svarbus ir kreditoriaus elgesys, nes žala arba nuostoliai gali atsirasti ne tik kaip skolininko veiksmų rezultatas, bet ir dėl kreditoriaus kaltės arba dėl šio asmens bendros su skolininku kaltės, o kreditoriaus kaltė yra pagrindas sumažinti civilinę atsakomybę arba nuo jos visiškai atleisti (CK 6.248 str. 4d., 6.253 str. 5d., 6.259 str., 6.282 str. 1d., LAT nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-412/2008, Nr.3K-3-35/2014).

Atsakovo sutartinės prievolės netinkamas įvykdymas grindžiamas docento dr. V.Valiūno ne teismo proceso metu atlikta ekspertize, kurioje atsakovas nedalyvavo. Šalys skirtingai aiškina atsakovo informavimo dėl ketinamos atlikti ekspertizės aplinkybes, tačiau akivaizdu, jog atsakovo nuomonės dėl ekspertizės laiko tinkamumo ar eksperto kandidatūros parinkimo tinkamai nebuvo atsiklausta – 2014-05-15 (ketvirtadienį), 16.15 val. elektroniniu laišku ieškovas nurodė atsakovui būsimos apžiūros valandą (datos nėra), dėl eksperto kandidatūros ieškovas kreipėsi į UAB „Auto ekspertas“ 2014-05-17 (šeštadienį), duomenis apie ekspertą gavo 2014-05-18 (sekmadienį), ekspertizė atlikta 2014-05-19 (pirmadienį). Ieškovo argumentai dėl skubos atlikti ekspertizę (automobilis jau ilgą laiką buvo remonte) nelaikytini svarbiais ar pagrįstais, juolab, kad toks suderinimas būtų leidęs išsamiai ir tinkamai ištirti itin svarbias šiai bylai aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias atsakovo veiksmų neteisėtumą (netinkamumą) (CPK 185 str.).

Taigi, 2014-06-16 dr. V.Valiūno ekspertizės akte projekte (posėdyje dr. V.Valiūnas nurodė, jog per apsirikimą buvo neištrintas žodis PROJEKTAS) padaryta išvada, kad atsakovo autoservise remonto metu variklių bloke naujai pratekintos paskirstymo velenėlio guoliavietės su įpresuotais kompensavimo žiedais netinkamai centravosi su jau esančiomis gamyklinėmis guoliavietėmis ir, dirbdamas tokiomis sąlygomis, paskirstymo velenėlis dėl sutrūkusios tepimo alyvos plėvelės sukėlė įdėklų užsipleišėjimą atskirose guoliavietėse ir kartu sugadino dyzelinį variklį (dok.reg.Nr.CBP-4929). Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad: apžiūrint išardytą variklį nustatyta, jog automobilio variklio alkūninio veleno visi pagrindiniai ir švaistikliniai kakliukai bei įdėklai (jie remonto metu buvo pakeisti naujais) yra nesudilę ir geros techninės būklės, kas rodo variklio tepimo sistemą esant tvarkingą; stūmokliai, cilindrai, paskirstymo velenėlio kumšteliai taip pat tvarkingi; apžiūrint paskirstymo velenėlio atraminius guolius ir guoliavietes nustatyta, kad 2-oje, 3-ioje ir 4-oje guoliavietėse cilindrų bloke yra įstatyti žiedai, o į juos įdėti įdėklai; tokiu būdu, remonto metu, pratekinant bloką ir įstatant kompensavimo žiedus, buvo bandyta ištaisyti variklio ankstesnio gedimo padarinius, kai dėl alyvos trūkumo buvo prasukti paskirstymo velenėlio įdėklai šiose guoliavietėse ir sugadinti guoliaviečių paviršiai; siekiant išsamiai apžiūrėti naujai sugadintus paskirstymo velenėlio guoliavietėse esančius įdėklus, teko išimti velenėlį, o jį ištraukint reikėjo išmušti įpresuotus kompensavimo žiedus; atliekant šį veiksmą, į velenėlio guolių tepimo kanalus buvo kišama viela, siekiant įsitikinti ar žiedų ir įdėklų tepimo angos sutampa su alyvos tiekimo kanalais ir ar jie neužsikimšę; visos angos sutapo su alyvos tiekimo kanalais, išskyrus originalią neremontuotą 6-ąją guoliavietę, kurioje įdėklai buvo prasukti; ištraukus velenėlį, nustatyta, kad 5-oje ir 7toje guoliavietėse įdėklai tvarkingi, nesudilę, neprasisukę; 1-mos guoliavietės įdėklų minkštasis sluoksnis iš dalies nutrintas, o UAB „REMONTIS“ darbuotojų nuomone tai padaryta mechaniškai prieš įstatant paskirstymo velenėlį, nes jis sunkiai lindo į blogai centruotas guoliavietes; tokie naujo paskirstymo velenėlio guoliavietėse esančių įdėklų sugadinimai rodo, kad velenėlis po remonto dirbo blogai centruotose guoliavietėse; esant netinkamam centravimui, atskirose guoliavietėse įdėklai buvo prispaudžiami per didele jėga, kad alyvos plėvelė, skirianti velenėlį nuo įdėklo, suirdavo ir nutrūkdavo, o dėl netinkamo tepimo kaito ir užsipleišėjo 2-os, 3-čios ir 4-tos guoliavietės įdėklai, 6-oje užsipleišėję įdėklai net prasisuko.

Atsakovas pateikė kitų specialistų – docento dr. A.Žundos, prof. V.Jankausko bei praktinį darbą dirbančio UAB „Kauno autobusai“ technikos tarnybos vadovo nuomones apie gedimo priežastis ir dr. V.Valiūno ekspertizę.

Docentas dr. A.Žunda nurodė, jog, remiantis turima dokumentacija – eksperto dr. V.Valiūno ekspertizės aktu, nuotraukomis, ieškovo pretenzija, 10 metų medžiagotyros bei medžiagų technologijų teorinėmis ir praktinėmis žiniomis daro išvadą, kad ekspertas negalėjo padaryti vienareikšmiškos išvados dėl pakartotinio gedimo priežasties – guoliaviečių neašiškumo, nes: esant ženkliam guoliaviečių ašių nesutapimui velenėlis būtų sukęsis sunkiai ir strigdamas, o variklį surenkantys meistrai, gavę remontuotą detalę, turėjo tai iš karto pastebėti ir pretenzijas UAB „Surfkolita“ pareikšti prieš atsiimant ar prieš surenkant variklį, o jų nebuvimas reiškia, kad jokių įtarimų dėl bloko ašiškumo atstatymo kokybės iki išardant variklį nebuvo; vien dėl neašiškumo per 30 min. negalėjo apsilydyti ar bent dalinai apirti kompensavimo žiedai, o tepimo kanalų ir kompensatorių bei įdėklų skylių sutapimas, alkūninio veleno guolių gera būklė dar nereiškia, kad buvo tepamos velenėlio guoliavietės, tačiau informacijos apie pagrindinio tepimo kanalo būklę nėra, be to, pirminio (prieš remontą) gedimo priežastis alyvos trūkumas galėjo būti ne vien dėl mažo alyvos lygio dugninėje, bet ir dėl pagrindinio kanalo užteršimo; bet kokie tikslūs matavimai, kurie patvirtintų ašiškumo nebuvimą, esant tokiam gedimui, neturi prasmės ir yra visiškai nepatikimi, juolab, kad ekspertizės metu buvo pašalintos atsakovo įstatytos tarpinės įvorės, o ekspertizė remiasi tik prielaidomis pagal esamus požymius; abejonių kelia faktas apie išdilusių įdėklų pozicijas, nes labiausiai pažeista 6-ta guoliavietė, bet sveikos 5-ta ir 7-ta, o, esant neašiškumui, velenėlis yra išlenkiamas ir apkrovos į guolius atitinkamai pasiskirsto ir baigtinių elementų analizė tą galėtų parodyti; kritiška remontuotų ir originalios 6-tos guoliaviečių būklė labiau rodo, jog kanalai nebuvo švarūs, o nešvarumai, esant geram tepimui, su slegiamu tepalu galėjo patekti į įdėklus dėl ko gali įvykti staigus įdėklo sugadinimas (priklausomai nuo nešvarumų kiekio ir rūšies – metalo dalelių, abrazyvo, vandens, oro burbuliukų ir t.t.), galėjęs sąlygoti ekspertizėje aprašomus gedimus (dok.reg.Nr.DOK-11116).

Profesorius V.Jankauskas, išanalizavęs analogišką medžiagą, taip pat nurodė, kad: ekspertizė remiasi prielaidomis ar spėjimais, nes bendraašiškumo matavimai nebuvo atliekami; 1-os guoliavietės įdėklų minkštojo sluoksnio dalinis nutrynimas patvirtina UAB „REMONTIS“ darbuotojų prisipažinimą pažeidus montavimo sąlygas, nes, surenkant slydimo trinties porą (dirbančią hidrodinaminio tepimo principu), negali būti naudojama jėga, skirstymo velenas įvorėse turi suktis tik esant vidinei tepamosios medžiagos trinčiai (neliečiant įvorių), o UAB „REMONTIS“ darbuotojai privalėjo išimti skirstymo veleną iš cilindrų bloko pastarojo išvalymui, tačiau veleno sumontavimo operacija jiems nepavyko (dok reg.Nr.DOK-5572).

UAB „Kauno autobusai“ technikos tarnybos vadovas R.Locaitis nurodė šiuos pastebėjimus techninės ekspertizės aktui: neaiški pirminio variklio gedimo priežastis, nenustatytos priežastys dėl ko dugninėje trūko alyvos; ekspertizėje nepaminėta ar variklio surinkimo metu buvo laikomasi technologinio proceso, nėra priedų ar iš viso toks procesas naudojamas surenkant variklius; tarpinių įvorių panaudojimas remontuojant variklio paskirstymo velenėlio guoliavietes naudotinas ir priimtinas; pagal variklio remonto technologinį procesą reikėjo išplauti variklio bloko tepimo kanalus, ištraukiant velenėlį iš bloko, todėl, egzistuojant neašiškumui po remonto, prieš surenkant variklį turėjo būti matomi pažeistų guolių įvorių antifrikciniai paviršiai ir šių pažeidimų priežastis remontą atliekantys meistrai turėjo matyti bei aiškintis jų priežastis; variklį rinkusiems darbuotojams matant 1-os guoliavietės įdėklo paviršiaus mechaninį pažeidimą, jie turėjo iš anksto žinoti, jog guoliavietės blogai centruotos ir, jei dėl centravimo jos sunkiai lindo, tai ir suktis turėjo sunkiai su užsikirtimu; pagal standartinę procedūrą, įstačius velenėlį ar alkūninį veleną į jo vietą bloke, jis ranka prasukamas, siekiant įsitikinti, kad surinkta teisingai ir jo sukimuisi nėra trikdžių; be to, toks pats rezultatas yra tiek esant neašiškumui guoliavietėse, tiek esant lenktam velenėliui, tačiau ekspertas nepamatavo velenėlio kakliukų, nepatikrino jo išlinkimo, nepaklausė remonto meistrų apie tokios kontrolės atlikimą prieš surenkant variklį ir jos rezultatus, o tai rodo, jog eksperto išvada nepagrįsta jokiais įrodymais ir nenurodo tikslios guoliaviečių sugadinimo priežasties; dr. V.Valiūno ekspertizė nepaaiškina tikėtino guoliaviečių pažeidimo vaizdo, kuris turėtų būti, esant gedimo priežasčiai – neašiškumui, nes gedimų vaizdas turi būti simetriškas nuo ašies virš leidžiamos tolerancijos labiausiai nutolusiai guoliavietei, tai yra jei 2-ra, 3-čia ir 4-ta guoliavietės yra ne ašyje, viršijant tolerancijos ribas, tai turėtų būti pažeistos 1-ma ir 5-ta (abi originalios gamyklinės) guolių įvorės, kurios pagal dr.V.Valiūno ataskaitą ir nuotraukas sveikos, išskyrus 1-mos guoliavietės įvorės minkštojo paviršiaus mechaninius pažeidimus, o 6-os (originalios gamyklinės) guoliavietės guolio įvorės maksimalūs pažeidimai nepatvirtina eksperto išvados dėl neašiškumo; toks atvejis yra labiau tikėtinas tada, jeigu guolis nebuvo tepamas arba nepakankamai tepamas, arba į jį pateko nešvarumų; tikrinant guoliaviečių kanalų sutapimą su guolių įvorių skylėmis, nepatikrinta tepalo likučių tepimo kanaluose švarumas (ant vielos, kuria buvo tikrinamas skylių sutapimas, neuždėta švari balta servetėlė) ar nėra abrazyvinių arba kitokio pobūdžio teršalų, kas leistų atmesti vieną tikėtiną gedimo priežastį; dėl alkūninio veleno pažeidimų nebuvimo ekspertas dr. V.Valiūnas daro išvadą, kad tepimo sistema dirbo gerai, tačiau nepaaiškina fakto, kad pirminė variklio išėjimo iš rikiuotės priežastis buvo tepalo trūkumas dugninėje, tepimo sistema neveikė ar veikė nepilnai, alkūninio veleno guolių įdėklai nenukentėjo, o nukentėjo paskirstymo velenėlio 2-ra, 3-čia ir 4-ta guoliavietės; darant išvadas, ekspertas dr. V.Valiūnas neįvertino variklio su apatiniu velenėliu tepimo ypatumų, o alkūninio ir paskirstymo velenėlio tepimas vyksta iš centrinio kanalo, kuris variklio bloke yra maždaug per vidurį – aukščiau alkūninio veleno ir žemiau paskirstymo velenėlio, todėl tepalas patenka į alkūninio veleno guolius ir tik sukilus spaudimui į paskirstymo velenėlio guolius, o tepimas pirmiausiai prasideda kur yra mažiausias pasipriešinimas oro pašalinimui iš tepimo sistemos, todėl alkūninio veleno guoliai galėjo gauti tepimą pirmi, o paskirstymo velenėlio guoliai vėliau ir to galėjo užtekti, kad prasidėtų paskirstymo velenėlio guolio įvorės paviršiaus pažeidimas, vystęsis iki pilnos destrukcijos ir variklio gedimo; ekspertizės procesas fotografuotas, bet nepakankamai dokumentuotas –nepažymėta ar ekspertas dalyvavo variklio ardyme, ar išvadas pateikė apžiūrėjęs išardytą variklį, nenurodyta kaip buvo atliktas variklio sistemos užpildymas alyva, kokia įranga tai atlikta, kokia alyvos markė ir koks kiekis supiltas, buvusi aplinkos temperatūra ir kt., galėję vėliau turėti įtakos remontuoto variklio sugedimui; iš ekspertizės išvadų neaišku kodėl reikėjo išmušti tarpines įvores, norint išimti velenėlį, nors nuotraukose paskirstymo velenėlio guolių kakliukai švarūs, prilipusių guolio įvorės liekanų nesimato; pašalinus įstatytas tarpines įvores iš bloko bet koks bandymas patikrinti guoliaviečių ašiškumą netenka prasmės, nes esminiai elementai, apsprendę guolių įvorių ašiškumą originalių guoliaviečių atžvilgiu yra negrįžtamai pašalinti iš bloko; tikrosios priežastys, dėl kurių pakartotinai buvo sugadinti paskirstymo velenėlio įdėklai, nėra nustatytos, o priežastys, kurios galėjo sukelti gedimą, visiškai nenagrinėtos ir nepaneigtos.

Išklausius byloje apklaustus liudytojus T. M., J. G., S. R., R. V., V. R., H. V., R. L., dr. Valdą Valiūną, kurių parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą, akivaizdu, jog variklio gedimo priežasčių gali būti keletas – neašiškumas, velenėlio lenktumas, variklio tepimo sistemos trūkumai. Pirminis variklio gedimas buvo tepalo dugninėje trūkumas, tačiau dėl kokių priežasčių jo trūko neaišku ir dr. V.Valiūnas to nesiaiškino. Ekspertizę atlikęs dr. V.Valiūnas nurodė, jog antrinio gedimo (po variklio bloko su velenėliu remonto) priežastis yra neašiškumas, nors jo nematavo jokia įranga ir iš esmės kitų gedimo priežasčių netyrė. Pažymėtina, kad variklio tepimo sistemos veikimą ekspertas nurodė esant tvarkingą, tačiau teismo posėdyje pats pripažino, kad variklis ir minėta sistema buvo išardyti iki jo atvykimo atlikti ekspertizę, todėl akivaizdu, jog objektyviai ištirti minėtos sistemos, pagrindinio tepimo kanalo būklės jis negalėjo, o minėtos sistemos bei tepalo švarumo, kiekio, tinkamumo netyrė ir nevertino. Be to, dr. V.Valiūnas negalėjo atsakyti į klausimą dėl skirstymo mechanizmo veleno variklio cilindrų bloke sumontavimo aplinkybių, nes jų nesiaiškino, negalėjo nurodyti kaip turi atrodyti dėl neašiškumo pažeista guoliavietės įvorė ir nepaneigė atsakovo atstovų argumento dėl literatūroje nurodomų aplinkybių, jog dėl neašiškumo pažeistos įvorės yra simetriškai išsidėsčiusios didžiausią pažeidimą turinčios įvorės atžvilgiu, todėl neašiškumo atveju turėjo būti pažeistos atsakovo remontuotos guoliavietės, bet ne neremontuota 6-oji guoliavietė, kuriai nustatytas didžiausias pažeidimas. Taip pat dr. V.Valiūnas pripažino, jog dėl 1-os guoliavietės įdėklų minkštojo sluoksnio nutrynimo priežasties ir būdo vadovavosi UAB „REMONTIS“ darbuotojų nuomone.

Automobilio variklis yra sudėtingas mechanizmas ir jo gedimo priežastys gali būti įvairios. Teismas neturi techninių žinių variklio gedimo priežasčiai nustatyti, teismo ekspertų sąraše galinčių atlikti tokią ekspertizę ekspertų nėra, šalys nepageidavo, kad teismas pavestų atlikti ekspertizę šalių abipusiu sutarimu išsirinktam specialistui, o šiuo atveju analogišką išsilavinimą turinčių specialistų teoretikų ir byloje apklaustų praktikų nuomonės išsiskyrė. Pažymėtina, kad atsakovo remontuotas blokas su velenėliu pats vienas neveikia, nes tai yra variklio dalis, o po minėto bloko remonto iki variklio užvedimo su juo buvo atliekama eilė veiksmų, kurių netinkamas ar nepilnas atlikimas galėjo sąlygoti atsakovo remontuoto bloko sugadinimą – remontuoto bloko su velenėliu pervežimas, sumontavimas į variklį, o prieš tai plovimas, ištraukus velenėlį, tepimo sistemos užpildymas ir kt.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos, teismas šio pobūdžio bylose įrodymų nerenka, bet juos vertina, vadovaudamasis tikėtinumo taisykle (CPK 178 str.). Įvertinus byloje apklaustų liudytojų T.M., J.G., S.R., R.V., V.R., H.V., R.L., dr. V.Valiūno parodymus, bylos šalių pateiktų specialistų išvadų turinį bei esmę darytina išvada, jog dr. V.Valiūno nurodytos variklio gedimo priežasties – atsakovo netinkamai atlikti darbai, remontuojant variklio bloką su paskirstymo velenėliu (variklių bloke naujai pratekintų paskirstymo velenėlio guoliaviečių su įpresuotais kompensavimo žiedais netinkamas centravimas su jau esančiomis gamyklinėmis guoliavietėmis), negalima pripažinti vienareikšmiškai teisinga ir pagrįsta ar labiau tikėtina, nes visos kitos realiai galimos variklio gedimo priežastys visiškai nebuvo išanalizuotos ir atmestos kaip nepagrįstos, negalimos ar neįmanomos, o analogišką kompetenciją turinčių oponentų argumentų dr. V.Valiūnas teismo posėdyje nepaneigė (CPK 185 str.). Be to, šiuo atveju svarbu tai, kad variklio netinkamo veikimo priežastimi galėjo būti ir trečiojo asmens UAB „REMONTIS“ darbuotojų veiksmai, o dr. V.Valiūnas ekspertizę atliko trečiojo asmens darbuotojams dar iki eksperto atvykimo išardžius variklį, taigi, ir tepimo sistemą, nedalyvaujant atsakovo atstovams, o savo akte rėmėsi trečiojo asmens darbuotojų nuomone, todėl dr.V.Valiūno aktas ir jame nurodyta išvada negali būti pripažinti objektyviais, juolab, kad akte nėra logiškai nuoseklios aplinkybių analizės bei iš to sekančios išvados pagrindimo (CPK 185 str.). Be to, net gedimo (antrojo – po variklio bloko taisymo) apibūdinimas ekspertizės akte nėra tikslus, nes liudytojų J.G. ir S.R. parodymais variklis džeržgė tik iš pradžių, o sekantį kartą jį užvedus, variklis sustojo dėl užkaitimo. Taip pat paminėtina, kad atsakovo atlikto darbo tinkamumą iš esmės patvirtino byloje liudytojais apklausti trečiojo asmens darbuotojai S.R. ir R.V., kurie nurodė, jog velenėlis bloke po remonto sukosi lengvai, niekur nekliuvo, vadinasi, ašiškumas buvo (CPK 177, 185 str.). Kiti bylos nagrinėjimo metu ieškovo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti nes: ieškovas pats pasirinko atsakovą rangovu, taigi, žinojo jo atliekamų darbų pobūdį ir lygį, juolab, kad vežė bloką su velenėliu iš Vilniaus į Kauną, o įrodymų apie turimą įrangą ir dirbančių specialistų kvalifikaciją nereikalavo, nors atsakovas yra pateikęs duomenis apie turimą AMC-SCHOU ašies pratekinimo mašiną L-2500V, dėl kurios galimybių niekas nesiginčijo (dok.reg.Nr.DOK-5572); 1-os guoliavietės įdėklo minkštojo sluoksnio dalies nutrynimas turėjo būti pastebėtas jei ne atsiėmimo iš atsakovo metu, tai suremontuotą bloką su velenėliu pristačius UAB „REMONTIS“ tolimesniam jo montavimui į variklį, todėl apie šį defektą atsakovui turėjo būti pranešta per protingą terminą po jo nustatymo ir, kilus abejonių ar ginčui dėl netinkamai atlikto darbo – perduotos remontuoti dalies sugadinimo, pareikalauta ekspertizės, o vėlesnės pretenzijos laikytinos nepagrįstomis, juolab, kad velenėlį iš bloko traukė ir po plovimo vėl įdėjo į bloką trečiasis asmuo UAB „REMONTIS“, turėjęs matyti minėtą detalę dar nustatant pirminę variklio gedimo priežastį, taigi, gavęs remontuotą detalę su pažeidimu jis turėjo stabdyti darbus bei informuoti šalis apie nustatytą defektą, o to nepadarius, negalima konstatuoti, jog minėtus nutrynimus padarė būtent atsakovas (CK 6.648 str. 2d., 6.659 str. 1d. 1,2p., 2d., 6.662 str. 4,5d.). Taip pat pažymėtina, kad ieškovas nereiškė jokių reikalavimų UAB „REMONTIS“, o liudytoju apklaustas šio trečiojo asmens darbuotojas S.R. parodė vienareikšmiškai rekomendavęs ieškovui neremontuoti, bet pirkti naują bloką su velenėliu, nes variklio darbas po remonto iš esmės trumpalaikis, todėl pasirinkdamas remontą ieškovas akivaizdžiai prisiėmė sau riziką (CPK 6.659 str. 3d.).

Atsakovo (rangovo) darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jei sutartimi tai nenumatyta – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus ir darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes bei turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą laiką (CK 6.663 str.). Kaip minėta, suremontuotam blokui su velenėliu perdavimo momentu ir iki jis sugedo įmontuotas į variklį pretenzijų nebuvo, o iš dr. V.Valiūno ekspertizės akto, specialistų prof. V.Jankausko, dr. A.Žundos, R.Locaičio išvadų ir pastebėjimų, šalių atstovų paaiškinimų bei liudytojo S.R. parodymų akivaizdu, kad dr. V.Valiūno ekspertizės, atliktos nedalyvaujant atsakovui, metu atsakovo remontuotos dalys, tai yra įpresuoti kompensavimo žiedai buvo išmušti, siekiant apžiūrėti naujai atsiradusius sugadinimus – įdėklus paskirstymo velenėlio guoliavietėse, taigi, nebeliko galimybės nustatyti atsakovo atlikto remonto kokybę.

Sutartinės pareigos nevykdymas laikytinas neteisėtu neveikimu, dėl kurio atsiradę nuostoliai turi būti atlyginami, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė atsakovo sutartinių įsipareigojimų netinkamo įvykdymo, todėl negalima konstatuoti būtent atsakovo veiksmų neteisėtumo bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o, nenustačius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakomybė negalima, ir dėl to ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 6.245 str. 3d., 6.246-6.249, 6.256, 6.263, 6.663 str., CPK 177, 178, 185 str.).

Ieškinio netenkinus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: atsakovui – 1.839,20 Eur už advokato paslaugas, 14,30 Eur išlaidas, išmokėtas liudytojui T.M. iš atsakovo įmokėtų į teismo sąskaitą lėšų; valstybei – 3,42 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; tretieji asmenys savo turėtų bylinėjimosi išlaidų nėra pateikę, todėl tokios išlaidos jiems nepriteistinos (CPK 79 str., 80 str. 1d. 1p., 88 str. 1d. 3,6,9p., 92, 93, 96, 98 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355, b.l.2,81,90-92,95-108,116). Atsakovui grąžintinos 105,70 Eur nepanaudotos liudytojų iškvietimui lėšos, atsakovo įmokėtos į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (b.l.81,116).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „VSA Vilnius“ (įmonės kodas 220074960, buveinė Vilniuje, Lentvario g.15, atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini) Danske bankas Lietuvos filialas) atsakovui UAB „Surfkolita“ (įmonės kodas 232175180, buveinė Kaune, Raudondvario pl.99, atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), Swedbank AB) 1.839,20 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt devynis eurus 20ct) už advokato paslaugas, 14,30 Eur (keturiolikos eurų 30ct) išlaidas liudytojui.

Priteisti iš ieškovo UAB „VSA Vilnius“ (įmonės kodas 220074960, buveinė Vilniuje, Lentvario g.15, atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini) Danske bankas Lietuvos filialas) 3,42 Eur (trijų eurų 42ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Grąžinti atsakovui UAB „Surfkolita“ (įmonės kodas 232175180, buveinė Kaune, Raudondvario pl.99, atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), Swedbank AB) 105,70 Eur (vieno šimto penkių eurų 70ct) nepanaudotas liudytojų iškvietimui lėšas, atsakovo įmokėtas į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.