- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- 1-2871-817/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32244-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Advokatai
- Gediminas Kažys
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „P.“, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1.5 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2021 m. rugsėjo 16 d., apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2021 m. rugsėjo 16 d. 22.50 val. alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2.26 promilių girtumas, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. J. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad jis šį įvykį prisimena miglotai, nes tai buvo didelis sukrėtimas. 2021 m. rugsėjo 16 d. darbe buvo išleistuvės, nes kaltinamasis planavo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), norėjo užsidirbti gydymuisi pinigų. 2021 m. rugsėjo 16 d. atvykęs į darbą, turėjo mintį nevykti į išleistuves, bet kolegos įkalbino jį atvykti. Jis atvyko į (duomenys neskelbtini) esančią kavinę apie 17 val. savo automobiliu, kur susirinko visi kolegos, jis pradėjo bendrauti su visais, laukė maisto. Maistą atnešė vėliau, o kol buvo laukiama maisto, jis pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Iš pradžių vartojo alų, po kurio laiko prisiminė, kad buvo tekilos, tikriausia ir ją gėrė. Išgėrė alaus 5 bokalus. Nežino, kas atsitiko, bet buvo sugalvojęs važiuoti namo su pavėžėju. Apie 22 val. taip jau gavosi, kad jis atsidūrė už automobilio vairo ir vyko į namus. Jis važiavo vienas ir sukėlė eismo įvykį. Nepamena visų avarijos detalių. Tikėtina, kad jis važiavo namo, pamena, kad buvo smūgis, kitų aplinkybių nepamena. Nelabai ką prisimena, tik pamena, kad atvažiavo policija, kas ją iškvietė, nežino. Suprato, kad yra neblaivus, tačiau vis tiek vairavo. Vairavo neblaivus pirmą kartą. Neįsivaizduoja, kodėl taip pasielgė. Nurodė, jog nors automobilis yra mamos vardu, tačiau jis pats jį pirko, yra paėmęs jam paskolą. Mama naudodavosi automobiliu retai. Savo veiksmus vertina blogai, yra labai sukrėstas po šio įvykio. Buvo sunku grįžti į gyvenimo ritmą, grįžti į tą pačią darbovietę, iš kurios planavo išeiti. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad jis su mama gyvena kartu. Mama jam yra artimiausias žmogus, su ja palaiko artimus santykius. Kai jis gyveno atskirai kelis metus, visada jai skambindavo. Jų santykiai yra geri, tai yra artimiausias jam žmogus. Mama buvo pirmas žmogus, kuriam paskambino būnant su tyrėją. Apie šią situaciją kalbėjosi su mama, ji jį pasiėmė iš areštinės. Mama labai supyko ant jo už šį įvykį, nesitikėjo to iš jo. Mama klausė jo, kodėl taip jis pasielgė, o jis tiesiog negalėjo nieko atsakyti. Mama jam gali daryti teigiamą įtaką. Jie visada stengiasi vienas kitam padėti. Mama jį kiekvieną dieną veža į darbą. Jis liko dirbti toje pačioje įmonėje, paprašė vadovo, kad leistų pasilikti dirbti. Jo atlyginimas per mėnesį yra 900 eurų, tačiau į rankas per mėnesį su priedais gauna 1 100 eurų. Pažymėjo, kad jis turi sveikatos problemų, (duomenys neskelbtini), todėl jo gydymui reikia daug pinigų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu laiduotoja E. J. prašė kaltinamąjį V. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jos priežiūrai. Nurodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Automobilis, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, yra registruotas jos vardu, tačiau faktinis šio automobilio savininkas yra jos sūnus. Ji turi kitą automobilį. Nurodė, jog jų santykiai yra artimi, gyvena kartu. Jis jai visada padeda, ko ji bepaprašytų. Jis jai niekada neatsisako. Jis gana dažnai klausia jos patarimo, kaip jam elgtis. Jis įsiklauso į jos patarimus. Jis yra geras žmogus, tačiau ji yra sukrėsta, kad jis taip galėjo pasielgti. Po visko jie aptarė šį įvykį. Jis jai paskambino iš areštinės, pasakė, kas nutiko. Ji nuvažiavo jo pasiimti, paklausė jo, kodėl taip įvyko, jis pasakė jai, kad neprisimena. Jis neturėjo paaiškinimo, kodėl taip apsielgė. Šiai dienai jie taip pat kalbasi apie šį įvykį. Jis labai gailisi, yra sukrėstas dėl to įvykio. Jis tikrai geras žmogus. Alkoholio nevartoja dažnai, jis nėra linkęs į tai. Nurodė, kad ji šiuo metu nedirba, paskutinė jos darbovietė buvo „N.“, ten dirbo (duomenys neskelbtini) metų, išėjo iš ten (duomenys neskelbtini). Dėl covido ji buvo prastovose, pasiūlė kitas pareigas, jai jos netiko, todėl išėjo iš darbo. Dabar yra registruota Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. J. prisipažinimo ir jo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. rugsėjo 17 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. J. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 16 d., maždaug 18 val., jis atvyko į susitikimą su bendradarbiais (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena. Atvyko vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš tai alkoholio nebuvo vartojęs, o susitikime išgėrė maždaug 6 bokalus alaus 0,5 l talpos. Jautėsi labai apsvaigęs. Pabuvęs ten, maždaug po 3 val., nusprendė važiuoti namo, adresu (duomenys neskelbtini). Įsidėjo į savo vairuojamą automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo namo. Suvokė, kad vairuoja neblaivus, kodėl taip pasielgė, dabar paaiškinti negali. Kokiu keliu važiavo, jis jau nebepamena, nes buvo stipriai neblaivus. Kad atsitrenkė į viešojo transporto troleibusą, jis nepamena, pamena tik, kad atvyko policijos pareigūnai, patikrino jam neblaivumą ir sulaikė. Kiek tiksliai jam nustatė neblaivumo, jis sužinojo tik iš pranešimo apie įtarimą, bet mano, jog tikrai galėjo tiek pripūsti, kadangi, kaip ir minėjo, buvo stipriai neblaivus. Automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), formaliai priklauso jo mamai E. J., tačiau automobilis priklauso jam ir jis juo visada naudojosi. Automobilį pirko už savo pinigus, o tiksliau – yra paėmęs paskolą automobiliui. Automobilį formaliai užrašė ant mamos tam, kad draudimas būtų pigesnis. Dėl to, kad vairavo neblaivus labai gailisi (b. l. 81-84).
2021 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausios patrulės I. D. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog š. m. rugsėjo 16 d., dirbant kartu su vyriausiu patruliu R. P., radijo šaukinys (duomenys neskelbtini) atvyko į eismo įvykį (duomenys neskelbtini), netoli pastato, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo Troleibusas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje jau buvo (duomenys neskelbtini), kuris patikrino „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. J. blaivumą, jam buvo nustatytas 2. 26 promilių girtumas. Troleibuso vairuotojas – G. J., paaiškino, kad važiavo pirma eismo juosta, rikiavosi į stotelę „(duomenys neskelbtini)“ ir pajuto smūgį į troleibuso galinę dalį. Įvykio vietoje taip pat buvo liudytojas J. M., kuris iš karto po eismo įvykio pribėgo prie „BMW“ vairuotojo bei iki atvažiuojant policijos pareigūnams asmenį stebėjo. Troleibuso vairuotojas – G. J., buvo blaivus. Į įvykio vietą buvo iškviesti kelių policijos pareigūnai, kurie užfiksavo eismo įvykį, bei (duomenys neskelbtini) ekipažas, kuris nuvežė įtariamąjį į Vilniaus apskrities VPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į (duomenys neskelbtini). Automobilio „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė T. J.. Eismo įvykis užregistruotas ROIK: (duomenys neskelbtini). V. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini) (b. l. 20).
2021 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2021 m. rugsėjo 16 d., apie 22.00 val., patruliuojant su tarnybiniu transportu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), netoli pastato, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), pastebėjo eismo įvykį, kuriame dalyvavo Troleibusas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sustojus ir priėjus prie troleibuso vairuotojo – G. J., bei „BMW“ vairuotojo – V. J., pastarasis atrodė neblaivus. Paklausius V. J., kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad prieš 15 minučių. V. J. kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl buvo nuspręsta patikrinti jo blaivumą. V. J. į alkotesterį įpūtė ne iš pirmo karto, o pirmu pūtimu, kurį užfiksavo alkotesteris, buvo nustatytas 2,34 promilių girtumas. Antru pūtimu po 18 minučių pertraukos buvo nustatytas 2,26 promilių girtumas. Įvykio vietoje taip pat buvo liudytojas J. M., kuris iš karto po eismo įvykio pribėgo prie „BMW“ vairuotojo bei iki atvažiuojant policijos pareigūnams asmenį stebėjo. Troleibuso vairuotojas – G. J., buvo blaivus. Į įvykio vietą buvo iškviesti kelių policijos pareigūnai, kurie užfiksavo eismo įvykį, bei (duomenys neskelbtini) ekipažas, kuris nuvežė įtariamąjį į Vilniaus apskrities VPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Faktinis sulaikymo laikas 22.33 val. Filmuota BODY 1010 (b. l. 21-22).
2021-09-21 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato vyr. tyrėjos J. P. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2021 m. rugsėjo 16 d., apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), V. J. vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Automobilis „BMW“ priklauso E. J., tačiau įtariamasis V. J. paaiškino, kad automobilis „BMW“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, jis juo naudojasi ir pirko automobilį iš savo pinigų, o būtent: jam buvo suteikta paskola automobilio pirkimui (b. l. 53-54).
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. rugsėjo 16 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Viskas užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 34-36, 37-43).
2021 m. rugsėjo 16 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, jog transporto priemonė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežta į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 48, 49. 50).
2021 m. rugsėjo 16 d. Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad V. J. patikros alkotesteriu Dräger Alcotest 7510, Nr. ARLK 0685 (patikros sertifikato Nr. 1488256), pirmą kartą – 2021 m. rugsėjo 16 d., apie 22.32 val., buvo nustatytas 2.34 promilių neblaivumas, antrą kartą – 2021 m. rugsėjo 16 d., apie 22.50 val., buvo nustatytas 2.26 promilių neblaivumas (b. l. 44, 45, 46).
Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 7510, Nr. ARLK 0685, ir patikros sertifikato Nr. 1488256 duomenys patvirtina, kad V. J. pirmą kartą – 2021 m. rugsėjo 16 d., apie 22.32 val., buvo nustatytas 2.34 promilių neblaivumas, antrą kartą – 2021 m. rugsėjo 16 d., apie 22.50 val., buvo nustatytas 2.26 promilių neblaivumas (b. l. 44, 47).
VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas yra E. J. (b. l. 51).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „BMW“ ((duomenys neskelbtini)), kaina 2021 m. rugsėjo mėnesį su PVM buvo 3 260 Eur, be PVM buvo 2 694 Eur (b. l. 52).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikaltimo pavojingą pobūdį ir nori taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad nors aptariama norma nėra blanketinė, pakanka paties fakto, kad asmuo vairavo neblaivus, kai jo kraujyje nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, vis tik ir Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. J. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis V. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tokie kaltinamojo V. J. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma: neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys ir alkotesterio Dräger Alcotest 7510, Nr. ARLK 0685 (patikros sertifikato Nr. 1488256), duomenys, iš kurių matyti, jog V. J. 2021 m. rugsėjo 16 d., apie 22.50 val., nustatytas 2.26 promilių neblaivumas (b. l. 44, 45, 46, 47), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausios patrulės I. D. tarnybinis pranešimas (b. l. 20), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. B. tarnybinis pranešimas (b. l. 21-22), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato vyr. tyrėjos J. P. tarnybinis pranešimas (b. l. 53-54), Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 34-36, 37-43), Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 48, 49. 50) ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys. Šių surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad V. J. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1.5 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2021 m. rugsėjo 16 d., apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2021 m. rugsėjo 16 d. 22.50 val. alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2.26 promilių girtumas, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes yra pagrindo konstatuoti, kad V. J. nurodytą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir jo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. ir jo gynėjas Gediminas Kažys prašė atleisti V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant kaltinamojo mamą E. J.. Analogišką prašymą teisiamojo posėdžio metu išreiškė ir laiduotoja prašanti būti E. J..
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010, 2K-221-693/2017, 2K-289-693/2019 ir kt.). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (b. l. 98-99), administracine tvarka baustas (b. l. 96-97). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus bei kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu, V. J. savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Teismas, įvertinęs V. J. parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme turinį, sprendžia, jog jis nuoširdžiai pripažino, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, papasakojo esmines faktines veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju duomenų, kad nusikaltimu būtų padaryta žala, byloje nėra, kas reiškia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.
Paskutinė sąlyga, kurią būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į įgyvendintą sąlygą dėl žalos atlyginimo, tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis V. J. anksčiau neteistas. V. J. praeityje yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tačiau, teismo vertinimu, vien tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, įvertinus administracinių nusižengimų pobūdį, nagrinėjamu atveju negali nulemti išvados dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo, nes byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti tuo, jog kaltinamasis ateityje elgsis tinkamai ir nebenusikals. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, įvykdytus veiksmus vertina neigiamai, iš kaltinamojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu yra pagrindo manyti, jog jis tikrai suvokia savo elgesio pavojingumą, be to, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, aukštosios mokyklos charakterizuojamas teigiamai, dirbantis UAB „P.“, (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, neatlygintinai davęs kraujo donorystei, išklausęs „Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai“ programą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis V. J. padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismo posėdyje apklausta laiduotoja prašanti būti kaltinamojo mama E. J. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus, su juo sutaria gerai, jų santykiai yra artimi, gyvena kartu. Jis jai visada padeda, taip pat klausia jos patarimų ir į duodamus patarimus įsiklauso. Vertindamas, ar E. J. yra tinkama laiduotoja, teismas atsižvelgia į tai, jog ji yra darbingo amžiaus, aukštojo išsilavinimo, ilgai dirbo UAB „V.“, darbdavio charakterizuojama teigiamai, neteista, nors anksčiau administracine tvarka bausta, tačiau šių administracinių nusižengimų pobūdis nagrinėjamu atveju nėra pagrindas spręsti dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo. V. J. ir E. J. gyvena kartu, padeda vienas kitam. Pastebėtina, kad nuolatinis ryšio palaikymas, tarpusavio pagalba, sprendžiant įvairias gyvenimiškas problemas, moralinis vienas kito palaikymas, pasitikėjimo vienas kitam demonstravimas, pagarbus bendravimas yra veiksniai, kurie paprastai daro teigiamą įtaką santykius palaikantiems asmenims. Būtent tokį teigiamą poveikį, teismo vertinimu, E. J. ir darys V. J.. Atsižvelgdamas į duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad E. J. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam V. J. .
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajam V. J. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi V. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).
Teismo vertinimu, baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti V. J. skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Vien tik asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, neskiriant minėtų baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju neleistų pasiekti BK 281¹ straipsniu įtvirtinto tikslo, siekio apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti.
Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės
Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – 2 (dvejų) metų terminui.
BK 67 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų – ir teise vairuoti transporto priemones) (BK 68 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Pažymėtina, jog vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Kaltinamasis V. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,26 promilių etilo alkoholio koncentracija, kuri žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieš tai vartojo nemažą kiekį alkoholio bei nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Be to, kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Administracinių nusižengimų kodeksas už vairavimą neblaiviam iki 1,5 promilės (t. y. už panašią mažesnio pavojingumo veiką) nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į prevencinį uždraudimo naudotis specialia teise taikymo tikslą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. (b. l. 88, 91, 93-94) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė sudarys galimybę kaltinamajam dar kartą įvertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti.
Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo
Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę –konfiskuoti automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).
Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl turto konfiskavimo baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamasis, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, matyti, jog vien faktas, kad buvo pritaikytas laidavimas, nesudaro pagrindo teismui netaikyti turto konfiskavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-136-699/2018). Matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netaiko turto konfiskavimo tais atvejais, kai tai aiškiai prieštarauja proporcingumo principui. Vertinama kaltinamojo sveikatos būklė, veikos pavojingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-719/2018 ir kt.). Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivūs, nesukėlę eismo įvykio, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo taikymas šioje byloje niekaip nepažeidžia proporcingumo principo, o priešingai – būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje.
V. J. konstatuotą nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu valdytojas ir savininkas buvo E. J. (b. l. 51). Tačiau teismo posėdžio metu E. J. nurodė, kad nors automobilis, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, yra registruotas jos vardu, tačiau faktinis šio automobilio savininkas yra jos sūnus V. J., ji turi kitą automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. J. taip pat nurodė, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tik formaliai priklauso jo mamai E. J., tačiau iš tikrųjų automobilis priklauso jam, jis juo visada naudojosi. Automobilį pirko už savo pinigus, o tiksliau – yra paėmęs paskolą automobiliui, automobilį formaliai „užrašė“ ant mamos tam, kad draudimas būtų pigesnis. Taigi, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Vien tai, kad šiuo atveju konfiskuotina transporto priemonė yra registruota kaltinamojo mamos E. J. vardu, konfiskavimo galimybės neeliminuoja. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, aplinkybę, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, realiai priklauso kaltinamajam, sprendžia, kad minėto automobilio konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, jog automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kad asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui. Taigi, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas valstybės naudai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 – ojo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. kovo 21 d. Turto saugotoju paskirtas UAB „T.“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 55). Kadangi automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra konfiskuojamas, prokurorės 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam automobiliui paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, dienos.
Kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (b. l. 85-86,88-89, 91, 93-94).
Paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoja paskirti E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.
Paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 17 d.
Paskirti V. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 – ojo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.
Paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Paimtą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti V. J., kad, jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti V. J., kad, jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti E. J., kad vadovaujantis BK 40 straipsnio 6 dalimi ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.