- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-12
- Bylos Nr.
- 1-1276-738/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00533-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Birutė Drozdienė
- Kaltinamasis
- R. V., D. F.
- Nukentėjusysis
- R. K., G. G., D. M.
- Advokatai
- Romas Aikevičius
Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, kaltinamajam R. V., jo gynėjui advokatui Romui Aikevičiui, kaltinamajam D. F., nukentėjusiesiems R. K., G. G., D. M.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas 2013-06-03 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 180 str. 1 d. - 70 parų arešto, bausmę atlikęs,
D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) Kauno r., 2012-03-13 Kauno apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. 1 d., teistas 2013-06-03 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. - 60 parų arešto, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 233 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. ir D. F. 2013 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2013-02-05, apie 14 val. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, prie prekybos centro „Akropolis" esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdami bendrininkų grupėje, R. V. žadant sumokėti nukentėjusiajam R. K. 4000 litų, abu kartu įkalbinėjo nukentėjusįjį R. K. duoti melagingus parodymus teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl plėšimo, įkalbinėjo, kad nukentėjusysis R. K. teisme melagingai paliudytų, kad jį sumušė bei apiplėšė ne R. V. ir D. F., t.y. tai, kad jis apsipažino.
Be to, R. V. 2013 m. vasario 6 d., apie 13 val., Kauno apylinkės teisme, Laisvės al. 103, Kaune, prieš teismo posėdį bei teismo posėdžio metu, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl plėšimo, panaudodamas kitokią prievartą - pasakęs nukentėjusiajam R. K., kad jeigu nesakys, kaip sutarė (t.y. nenurodys, kad jį sumušė bei apiplėšė ne jie - R. V. ir D. F.), žino, kokios pasekmės jo laukia, ką nukentėjusysis suprato, jog vėl bus sumuštas, tokiu būdu siekė paveikti nukentėjusįjį R. K., kad šis duotų melagingus parodymus teisme.
Be to, R. V. 2013 m. sausio - vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, bet ne vėliau, kaip 2013-02-06, panaudodamas kitokią prievartą - paskambinęs liudytojui G. G., liepė perduoti dukroms D. M. ir G. G., kad jos teisme per daug nešnekėtų, nesakytų tiesos, nes bus taip pat, kaip R., ką nukentėjusiosios D. M. ir G. G. suprato, jog bus išvežtos į mišką ir sumuštos, tokiu būdu siekė paveikti liudytojas D. M. ir G. G., kad jos duotų melagingus parodymus teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl plėšimo.
Be to, R. V. 2013 metų kovo 14 d., apie 14 val., prie Kauno apylinkės teismo, Laisvės al. 103, Kaune, panaudodamas kitokią prievartą - pasakęs nukentėjusiajai G. G. per daug nešnekėti, nes gali atsitikti taip, kaip atsitiko R., ką nukentėjusioji suprato, jog gali būti išvežta į mišką ir sumušta, tokiu būdu siekė paveikti liudytoją G. G., kad ji duotų melagingus parodymus teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl plėšimo.
Kaltinamasis R. V. iš esmės savo kaltės neneigė ir parodė, kad susitiko su R. K. 2013 m. vasario mėn. pasikalbėti apie tą bylą. Pasakė jam, kad jis duotų parodymus ir greičiau baigtųsi teismai. Jis neprisiminė ar jis, ar D. F. paskambino R. K.. Jie buvo apsikeitę telefonais. Iki įvykio kaime R. K. yra matęs. Jis pasakė R. K., kad važiuotų į bylą ir, kad viskas greičiau baigtųsi, bet jam negrasino. Sakė R. K., kad jam sumokės už telefoną ir sportbačius. Kiek pamena neužilgo turėjo vykti teismo posėdis. Ką teisme kalbėjo neprisimena. Jis R. K. sakė, kad sakytų tiesą. G. G. yra jo draugo kaimynas, jam skambino ne kartą, su juo bendrauja. Kai skambino G. G., juokaudamas galėjo pagąsdinti. D. G. sakė, kad per daug nekalbėtų nesąmonių, ji turėjo pasakyti tiesą, kad greičiau baigtųsi teismai. Jai negrasino, tik pasakė, kad per daug nešnekėtų. Ką jis galvojo tuo momentu – nežino, gal juokaudamas ir pasakė „bus taip kaip R.“. Kuomet jam buvo pagarsinti t.1., b.l. 45 - akistatos protokolas, b.l. 49 - akistatos protokolas, b.l. 54 - akistatos protokolas, b.l. 81-82 apklausos protokolas, jis teigė, kad dėl plėšimo buvo pripažintas kaltu ir buvo paskirta bausmė – paros, kurias yra atlikęs. Perskaityti parodymai iš dalies teisingi. Jis siūlė pinigų už daiktus. R. K. mieste ne kartą buvo sutikęs. Kuomet jam buvo pagarsinti t.1., bl. 84 apklausos protokolas, jis teigė, kad jeigu skambino G. G., tai turėjo telefono numerį. Perskaityti parodymai teisingi. Su G. ir D. pabendraudavo. Kuomet buvo perskaityti t.1., b.l. 87-88 - apklausos protokolas, b.l. 89 - apklausos protokolas, kaltinamasis patvirtino, kad perskaityti parodymai teisingi. Jis pripažino daręs poveikį nukentėjusiems ir liudytojams, tačiau teigė nenaudojęs smurto, bet gal kokį piktą žodį ir pasakęs, tačiau nemano, kad dėl to nukentėjusiosios turėjo išsigąsti.
Kaltinamasis D. F. kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad pinigų nesiūlė R. K.. Buvo susitikę taip pakalbėti, o pinigų nesiūlė. Ką kalbėjo susitikę - neprisimena. Kiek pamena ikiteisminis tyrimas jau buvo pradėtas, bet ar byla buvo jau teisme – neprisimena. Pokalbis vyko apie 10 min. Buvo susitikę aikštelėje prie bažnyčios netoli „Akropolio“ . R. V. yra jo pusbrolis. Baudžiamojoje byloje nukentėjęs buvo R. K.. Kiek kartų su juo buvo susitikęs – nežino. Kuomet kaltinamajam buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, t.1., b.l. 120, 121, jis patvirtino, kad perskaityti parodymai teisingi, kad su R. K. prie „Akropolio“ susitikimas įvyko jo iniciatyva, bet jis R. K. pinigų nesiūlė. Ar R. V. siūlė pinigų nežino, bet tuo momentu pinigų nesiūlė. Paskui jis nuėjo ir negirdėjo ką jie kalbėjo.
Nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2013 m. vasario 5 d. jam skambino D. F. ir kvietė susitikti prie „Akropolio“. Tuo metu jis gyveno Vokiečių g. Susitiko „Akropolio“ pirmame aukšte prie bažnyčios. Baudžiamoji byla tuo metu jau buvo nagrinėjama teisme. Jis buvo jau gavęs šaukimą. Byla vyko dėl jo apiplėšimo, kuomet jis buvo nuvežtas į mišką, atimti batai, telefonas. Kai susitiko prie „Akropolio“, tai jo prašė, kad teisme pasakytų jog jis suklydo, kad nusikaltimą padarė ne jie. Jam siūlė pinigų. Abu buvo nepikti, geros nuotaikos. R. V. sakė, kad jis išvažiuos į užsienį ir jam atlygins žalą. Jie abu jį įkalbinėjo pakeisti parodymus. Pokalbis vyko apie 20 min. Jo draugė D. M. skambino ir prašė susitikti prie stoties. Jis bijojo eiti, bet ji sakė, kad nebijotų. Teismo salėje R. V. sėdėjo šalia jo ir sakė sakyti taip kaip susitarė. Jam nesakė, kad susitiks dar. Jis tą pasakymą suprato kaip grasinimą. R. V. siūlė pinigų, iškelti vestuves jam su drauge. Jis pasakė, kad bandys pakeisti parodymus. Jie jam pasakė, kad po to susitiks ir tai jis suprato kaip grasinimą. Posėdžio metu R. V. sakė, kad nepamirštų sakyti taip kaip susitarė.
Nukentėjusioji G. G. parodė, kad gyveno tėvų name kaime su seserimis ir broliais. Ji gyveno antrame aukšte. Kai ėjo žemyn, sutiko R. K. ir R. V.. Išgirdo, kaip R. K. pasakė „ar tikrai“. Tuomet R. V. atsakė „nebijok, parvešime namo“. Ji praėjo ir daugiau negirdėjo pokalbio. R. K. atvažiuodavo pas jos sesę. Teismo metu buvo nutylėta, kad ji yra liudytoja. Buvo kviesta į teismą, bet jai atvykus, posėdis neįvyko. Kai išėjo iš teismo, tai R. V. jai pasakė, kad ji nekalbėtų. Ji atsakė „gerai“. Gal po poros mėnesių tėtis atėjo į antrą aukštą ir pasakė, kad R. V. perdavė jai linkėjimus ir, kad jai atsitiks taip, kaip R. K.. Ji jau buvo davusi parodymus teisme. Kas atsitiko R. K., sužinojo iš sesės kitą dieną po to įvykio. Ji suprato R. V. žodžius kaip grasinimą. Ji asmeniškai bijojo dėl savo vaiko, nes jos vaikas pirmos grupės invalidas. Ar kaltinamieji žino apie jos neįgalų vaiką – nežino. Ji tokių juokų nesuprato. Ji tuo metu buvo nepilnametė. Kai jai pasakė, kad ji daug nekalbėtų, suprato tai kaip grasinimą. Teisme ji melavo pradžią, bet jai neišėjo ir po to pasakė visą tiesą. Kuomet nukentėjusiajai buvo perskaityti t.1., b.l. 31, b.l. 32 - protokolai, b.l. 33 - protokolas, nukentėjusioji patvirtino, kad kiek ją kvietė į teismą, tiek buvo nuvykusi. Bylos nagrinėjimas buvo daug kartų atidėtas. Teismo posėdžių metu davė teisingus parodymus. Pirmą kartą sakė netiesą, bet paskui, kai kaltinamieji buvo pašalinti iš salės, viską papasakojo teisingai. Nukentėjusioji D. M. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad teisme davė teisingus parodymus nuo pat pradžios. Tėvas buvo atėjęs ir pasakė, kad jam skambino R. V. ir perdavė linkėjimus jai, kad išveš į mišką, jei teisme pasakys tiesą. Kai įvyko tas išvežimas į mišką, tai ji su vaiku buvo ligoninėje. Kai pamatė R. K., tai jis buvo sumuštas ir jis jai pasakė, kad jį sumušė R. V. ir D. F.. D. F. ji nepažinojo. Ji negirdėjo grasinimų R. K.. Nepastebėjo, kad R. K. po pokalbio su R. V. būtų išsigandęs. Jai asmeniškai jokių grasinimų nebuvo, tik per tėvą. Tėvas buvo išgėręs, kai perdavė linkėjimus nuo R. V.. Iš pradžių ji buvo išsigandusi ir bijojo. R. V. jos telefono numerio neturėjo. Nukentėjusioji patvirtino, kad akistatos metu davė teisingus parodymus. Jos tėvas ir R. V. yra draugai, nes skambinasi vienas kitam.
Motyvuojamoji dalis
Liudytojas G. G. parodė, kad kaltinamuosius mažai pažįsta. Jo šioje byloje niekas neprašė pakeisti parodymų. Liudytojas patvirtino, kad kuomet jį apklausinėjo tyrėjas, jis viską geriau prisiminė ir jo parodymai užrašyti teisingi. R. V. jo klausė, kodėl nevažiuoja į teismą. Taip pat teigė, kad gal dukroms ir pasakęs, kad R. V. prašė pasakyti dukroms, kad teisme nesakytų tiesos.
Be kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymų, kaltinamųjų kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
2014-01-10 akistatos protokolu, kuriame užfiksuota, kad apklausti suvestieji į akistatą - liudytoja G. G. ir įtariamasis R. V., abu pasiliko prie savo duotų parodymų (1 t., b.1. 45).
2014-01-10 akistatos protokolu, kuriame užfiksuota, kad apklausti suvestieji į akistatą - liudytoja D. M. ir įtariamasis R. V., abu pasiliko prie savo duotų parodymų (1t.,b.1.49).
2014-01-10 akistatos protokolu, kuriame užfiksuota, kad apklausti suvestieji į akistatą - liudytojas R. K. ir įtariamasis R. V., abu pasiliko prie savo duotų parodymų (1t.,b.1. 54).
2013-06-03 Kauno apylinkės teismo nutartimi, kurioje teismas, išnagrinėjęs bylą įžvelgė nusikalstamos veikos požymius (1t., b.l. 3).
2013-03-14 teismo posėdžio protokolo kopija, kuriame užfiksuota, kad liudytoja G. G. bijo liudyti dalyvaujant kaltinamiesiems (1 t.,b.l. 32-35).
Veikos kvalifikavimas.
Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad R. V. veika kvalifikuotina kaip viena tęstinė nusikalstama veika, kuri kvalifikuotina pagal LR BK 233 str. 1 d., t.y. nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką (LR BK 63 str. 140 d.). Tęstinė nusikalstama veika yra viena nusikalstama veika, kurią sudaro keli tapatūs veikos epizodai, nukreipti į vieningą objektą ir kurias apima vieninga kaltininko tyčia. Padarytos veikos epizodai laikomi vienos nusikalstamos veikos sudėtinėmis dalimis, siekiant vieningo rezultato. Nustačius vieningą tyčią, jos realizavimo laikas nėra reikšmingas. Iš ištirtų įrodymų matyti, jog R. V. veika buvo nukreipta į nukentėjusįjį ir liudytojus vienoje baudžiamojoje byloje, jo veiksmais buvo siekiama vieningos tyčios - bet kokiu būdu paveikti nukentėjusįjį R. K. ir liudytojas D. M. bei G. G. baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo kaltinamas plėšimu, duoti melagingus parodymus, taigi, savo veiksmais jis siekė vieningo rezultato. Kvalifikuojant nusikalstamas veikas pagal LR BK 233 str. 3d., turi būti kvalifikuojantys požymiai, t.y. prieš nukentėjusįjį, liudytoją turi būti panaudotas smurtas ar kitokia prievarta. Pagal baudžiamosios teisės teoriją smurtas skirstomas į fizinį ir psichinį smurtą. Šiuo konkrečiu atveju nei R. V., nei D. F. fiziniu smurtu nekaltinami, nurodyta, kad prieš nukentėjusįjį ir liudytojus buvo panaudota kitokia prievarta. Teismų praktikoje kitokia prievarta suprantama kaip veiksmai, kuriais suvaržomos liudytojo, nukentėjusiojo asmens ar jiems artimų žmonių teisės ir laisvės (pvz.: jie kvaišinami narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, vaistais). Ištyrus šios bylos medžiagą fizinės prievartos fakto nepatvirtino nei kaltinamieji, nei nukentėjusieji, nei liudytojas. Iš pateiktų kaltinimų būtų galima konstatuoti, kad tai galėjo būti psichinis smurtas, tačiau ir tai turėjo būti daroma kaltinamojo aktyviais veiksmais. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad R. V. nei vienu atveju nenurodo, kokių konkrečių priemonių jis imsis nukentėjusiųjų atžvilgiu, jeigu jie teisme duos teisingus parodymus, todėl teismas daro išvadą, jog visa R. V. veika atitinka LR BK 233 str. 1 d. dispozicijai ir papildomai pagal LR BK 233 str. 3 d. nekvalifikuotina.
Kaltinamojo D. F. veika pagal LR BK 233 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.
Skirtinos bausmės, kardomosios priemonės.
Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamų veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Abu kaltinamieji nusikalto dar būdami neteisti (D. F. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindu 2012-03-13). Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltės iš esmės neneigė, gailisi nusikaltęs, D. F. – kad prisipažino kaltas ir taip pat gailisi nusikaltęs. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamieji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia. Abu kaltinamieji bausti administracine tvarka (1 t., b.l.65-66, 107-109), psichiatrinės ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašyti (1 t., b.l. 61-64, 97-102), R. V. yra iš dalies darbingas (50 %), registruotas darbo biržoje.
Abiems kaltinamiesiems skirtina bausmė - areštas, kuri numatyta LR BK 233 str. 1 d. sankcijoje .
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, abiems kaltinamiesiems paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,
nusprendžia:
R. V. pripažinti kaltu pagal LR BK 233 str. 1 d. ir nuteisti jį 90 (devyniasdešimčia) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
D. F. pripažinti kaltu pagal LR BK 233 str. 1 d. ir nuteisti jį 30 (trisdešimčia) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
Abiems kaltinamiesiems paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Nuosprendžio apskundimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.