- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- A-2192-1062/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02439-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ramutė Ruškytė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
- Pareiškėjas
- G. V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas G. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. jis buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK 2-jo sektoriaus karantino patalpą. Karantino patalpos kiemo durys paprastai yra rakinamos, tačiau 2018 m. rugsėjo 25 d. pareigūnas kiemelį paliko atrakintą. Pareiškėjui būnant karantino kiemelyje, pareiškėjo link atbėgo kitas nuteistasis ir sudavė pareiškėjui 2-3 smūgius bei metalo gabalu dūrė į žastikaulį. Dėl patirtų sužalojimų pareiškėjas kreipėsi į medicinos punktą, jam buvo suteikta medicininė pagalba. Pareiškėjas teigė, kad pataisos namų pareigūnai tarpininkavo su kitais nuteistaisiais siekiant sužaloti pareiškėją. Pareigūnai taip pat žinojo, kad pareiškėjas duoda parodymus prieš kitus asmenis ir dėl to jam kyla grėsmė. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė depresiją, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad visa informacija, susijusi su pareiškėjo sumušimu, yra perduota Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams į baudžiamąją bylą Nr. 06-0-00207-18, kurioje nukentėjusiuoju pripažintas nuteistasis pareiškėjas, o įtariamuoju – V. P. Baudžiamoji byla iškelta dėl to, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. Pravieniškių PN-AK 2-me sektoriuje apie 17 val. įstaigos karantino patalpų pasivaikščiojimo kiemelyje nuteistasis V. P. dūrė su ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu duriančių savybių turinčiu įrankiu G. V. į kairįjį žastą. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 25 d. apie 18 val. buvo atvežtas į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl durtinės žaizdos rankoje.
5. Atsakovo atstovas nurodė, kad tarnybinis patikrinimas dėl minėto įvykio nebuvo atliktas, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų žalos buvimo faktą, todėl, neįrodžius neteisėtų veiksmų bei žalos atsiradimo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
II.
6. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo G. V. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK), veiksmais (neveikimu), neužtikrinus pareiškėjui saugių kalinimo sąlygų, dėl ko jis kito nuteistojo buvo fiziškai sužalotas.
8.1. Pareiškėjas reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai karantino patalpos pasivaikščiojimo kiemelyje 2018 m. rugsėjo 25 d. neužtikrino jo saugumo, t. y., tarpininkaudami su nuteistaisiais ir žinodami apie pareiškėjui gresiantį pavojų, tyčia paliko atrakintas karantino patalpų pasivaikščiojimo kiemelio duris, dėl ko pareiškėjas buvo užpultas ir fiziškai sužalotas kito nuteistojo.
8.2. 2018 m. rugsėjo 25 d. apie 17 val. Pravieniškių PN-AK 2-jo sektoriaus karantino patalpų pasivaikščiojimo kiemelyje nuteistasis V. P. dūrė su duriančių savybių turinčiu įrankiu G. V. į kairįjį žastą. Dėl minėto įvykio tarnybinis patikrinimas nebuvo atliktas, tačiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00207-18 ir baudžiamoji byla perduota į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
8.3. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. I-3670-753/2018, kurioje nuteistasis V. P. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam paskirta laisvės atėmimo bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo (subendrinus – 2 metai 8 mėnesiai). Nuosprendžiu nustatyta, kad V. P., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PK-AK 2-ame sektoriuje, 2018 m. rugsėjo 25 d. apie 17 val. įstaigos karantino patalpų pasivaikščiojimo kiemelyje, be jokios aiškios priežasties, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą, dūrė su ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu duriančių savybių turinčiu įrankiu G. V. į kairįjį žastą, tuo nukentėjusiajam G. V. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Minėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo.
9. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukciją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (toliau – ir Taisyklės)), nurodė, kad karantino patalpų pasivaikščiojimo kiemas turi būti užrakinamas, o tuo pačiu metu pasivaikščiojimo kieme turi būti vienos kameros nuteistieji.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. apie 17 val. įstaigos karantino patalpų pasivaikščiojimo kiemas nebuvo užrakintas ir kiti nuteistieji į šią patalpą galėjo laisvai įeiti. Teismas pažymėjo, kad iš Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. I-3670-753/2018 matyti, kad V. P. į karantino patalpų pasivaikščiojimo kiemą įėjo pro neužrakintas duris ir tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą, dūrė su duriančių savybių turinčiu įrankiu G. V. į kairįjį žastą, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog V. P. atėjo iš kitos kamerų tipo patalpos, vienoje karantino kameroje su V. P. nebuvo laikomas.
11. Teismas pažymėjo, kad įpareigojo Pravieniškių PN-AK pateikti teismui tvarką (instrukciją) dėl pasivaikščiojimų kiemų (kamerų) priežiūros vykdymo (pasivaikščiojimo kameros rakinimo) Pravieniškių PN-AK, tačiau tokių duomenų atsakovo atstovas į bylą nepateikė. Teismas, vertindamas minėtų teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, netinkamai atliko pareigą užtikrinti nuteistųjų asmenų priežiūrą ir saugumą, nes 2018 m. rugsėjo 25 d. apie 17 val. karantino patalpų pasivaikščiojimo kiemą laikė atrakintą, dėl ko iš kitos kameros į pasivaikščiojimo kiemą įėjęs nuteistasis V. P. užpuolė pareiškėją ir jį fiziškai sužalojo.
12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad pareigūnai tyčia paliko atrakintas pasivaikščiojimo kiemo duris ir žinojo apie jam gresiantį pavojų bei buvo susitarę su nuteistaisiais, pažymėjo, jog konkrečių įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylą pareiškėjas nepateikė. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus, jog pareigūnai buvo susitarę su nuteistaisiais, tyčia veikė prieš pareiškėją, ar stengėsi jam pakenkti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Pravieniškių PK-AK pareigūnai žinojo ar galėjo žinoti, jog V. P. ketina su juo susidoroti ar, kad, pareigūnai buvo susitarę su nuteistaisiais ir veikė prieš pareiškėją. Teismo posėdžio metu pats pareiškėjas patvirtino, kad su V. P. nekonfliktavo ir su juo beveik nebuvo pažįstamas. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. įvykis, kai pareiškėjas karantino kiemelyje buvo užpultas ir sužalotas nuteistojo V. P. įvyko spontaniškai, o Pravieniškių PK-AK pareigūnai nežinojo ir negalėjo žinoti apie pareiškėjui gresiantį pavojų.
14. Teismas, įvertinęs nurodytų teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai tinkamai neįvykdė teisės aktų reikalavimų, įpareigojančių juos užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą (šiuo atveju - pareiškėjo), neužtikrino karantino patalpose laikomų asmenų tinkamos izoliacijos, kas sudarė prielaidas kitam nuteistajam užpulti pareiškėją ir jį sužaloti, t. y. Pravieniškių PN-AK (pareigūnai) neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti ir būtent dėl šio neveikimo pareiškėjas patyrė sužalojimus. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos valstybės institucijos (pareigūnų) veikos, atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas pažymėjo, kad nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į pareiškėjui padaryto sužalojimo dydį (pareiškėjui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata) bei į tai, kad jam nekilo ypatingai neigiamos pasekmės, kurios turėtų įtaką tolimesniam pareiškėjo gyvenimui. Be to, svarbu paminėti, kad pareiškėjui po įvykio buvo suteikta medicininė pagalba. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, jog pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta 5 000 Eur suma. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma – 300 Eur.
III.
16. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
17. Atsakovo atstovas pažymi, kad, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankamas pagrindas nustatyti, kad pataisos namų pareigūnai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė. Atsakovo atstovo nuomone, šiuo atveju yra būtina nustatyti ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai nulėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
18. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad Pravieniškių PN-AK, tik sužinoję apie neteisėtus nuteistųjų veiksmus, nedelsiant ėmėsi veiksmų, kad būtų nubausti kalti asmenys bei apsaugotas pareiškėjas (buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00207-18 ir baudžiamoji byla perduota į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus).
Atsiliepimas
19. Atsakovo atstovas nurodo, jog, kadangi pareiškėjas dėl jam nesaugių bausmės atlikimo sąlygų apskritai ar dėl asmeninių konfliktų su kuriuo nors nuteistuoju, nei žodiniu, nei rašytiniu skundu į pataisos namų administraciją nebuvo kreipęsis, todėl nėra pagrindo kaltinti Pravieniškių PN-AK, kad nesiėmė priemonių tokioms aplinkybėms pašalinti ar užkirsti joms kelią iš anksto. Atsakovo atstovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Pravieniškių PN-AK dėl jam gresiančio pavojaus būti sumuštam kitų nuteistųjų, informacijos apie galimus pareiškėjo sumušimus, neteisėtų veiksmų informacijos neturėjo, todėl įstaigos darbas buvo organizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka Atsakovo atstovas teigia, kad aplinkybė, jog pasivaikščiojimo kiemas nebuvo užrakintas, turėtų būti vertinama kaip žmogiškoji klaida, ir traktuojama kaip mažareikšmė.
20. Atsakovo atsakovas paaiškina, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kuo pasireiškė teisių pažeidimas, nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat nenurodė priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos žalos.
21. Atsakovo nuomone, byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, tiek priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas G. V. kildino iš Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip turėjo veikti (karantino patalpų pasivaikščiojimo kiemą laikė atrakintą, dėl ko iš kitos kameros į pasivaikščiojimo kiemą įėjęs nuteistasis užpuolė pareiškėją ir jį fiziškai sužalojo), priteisė pareiškėjui 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.
24. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, tiek priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų. Teigia, kad aplinkybė, jog pasivaikščiojimo kiemas nebuvo užrakintas, turėtų būti vertinama kaip žmogiškoji klaida, ir traktuojama kaip mažareikšmė. Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas neįvardijo jokių konkrečių aplinkybių, kuo pasireiškė teisių pažeidimas, nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat nenurodė priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimu ir jam padarytos žalos.
25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
26. Teisėjų kolegija nurodo, kad viešoji (valstybės) atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.271) straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar egzistuoja visos CK 6.271 straipsnyje nurodytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.
27. Pasisakydama dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), teisėjų kolegija nurodo, kad BVK 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pagal Taisyklių 7 punktą su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba. Remiantis Taisyklių 233 punktu, pasivaikščioti vienu metu gali būti vedami visi vienoje gyvenamojoje patalpoje arba kameroje esantys nuteistieji. Pagal Eksploatavimo taisyklių 18 ir 19 punktus, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, kuriuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu. Kamerų duryse (taip pat ir pasivaikščiojimo kiemo) tvirtinami mechaniniai arba elektromechaniniai ar kitos konstrukcijos užraktai (Eksploatavimo taisyklių 14.4 p.).
28. Atsižvelgdama į minėtą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog karantino patalpų pasivaikščiojimo kiemas turi būti užrakinamas, o tuo pačiu metu pasivaikščiojimo kieme turi būti vienos kameros nuteistieji. Pažymėtina, kad ir atsakovo atstovas neneigia aplinkybės, kad karantino patalpų pasivaikščiojimo kiemas turi būti užrakinamas ir nurodo, jog įvyko žmogiškoji klaida.
29. Pasisakydama dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, teisėjų kolegija nurodo, kad nekyla abejonių, jog pareiškėjas patyrė žalą (buvo sužalotas) dėl to, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus, t. y. pareiškėjas buvo užpultas kito nuteistojo ir patyrė sužalojimus dėl to, kad karantino patalpų pasivaikščiojimo kiemas buvo paliktas neužrakintas ir kitas nuteistasis turėjo galimybę ten patekti.
30. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.271 straipsnyje.
31. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, teisėjų kolega pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
32. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju laikytina proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).
33. Atsižvelgusi į CK 6.250 str. įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo ir jo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 300 Eur suma laikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.
34. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.