Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, veiksmais (neveikimu), neužtikrinus pareiškėjui saugių kalinimo sąlygų, dėl ko jis kito nuteistojo buvo fiziškai sužalotas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai karantino patalpos pasivaikščiojimo kiemelyje 2018-09-25 neužtikrino jo saugumo, t. y., tarpininkaudami su nuteistaisiais ir žinodami apie pareiškėjui gresiantį pavojų, tyčia paliko atrakintas karantino patalpų pasivaikščiojimo kiemelio duris, dėl ko pareiškėjas buvo užpultas ir fiziškai sužalotas nuteistojo V. P..

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018-09-25 apie 17.00 val. Pravieniškių PN-AK 2-jo sektoriaus karantino patalpų pasivaikščiojimo kiemelyje nuteistasis V. P. dūrė su duriančių savybių turinčiu įrankiu G. V. į kairįjį žastą (b. l. 20). Dėl minėto įvykio tarnybinis patikrinimas nebuvo atliktas, tačiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00207-18 ir baudžiamoji byla perduota į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (b. l. 15, 41).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018-12-13 nuosprendžiu išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. I-3670-753/2018, kurioje nuteistasis V. P. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam paskirta laisvės atėmimo bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo (subendrinus – 2 metai 8 mėnesiai). Nuosprendžiu nustatyta, kad V. P. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PK-AK 2-ame sektoriuje 2018-09-25 apie 17.00 val. įstaigos karantino patalpų pasivaikščiojimo kiemelyje, be jokios aiškios priežasties, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą, dūrė su ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu duriančių savybių turinčiu įrankiu G. V. į kairįjį žastą, tuo nukentėjusiajam G. V. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Minėtas teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. Laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, išskyrus laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas, atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes (BVK 72 str.). BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 7 punktą, su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba.

Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 7.1 punkte numatytas vienas iš asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudarančių elementų – asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose. Taigi, pagal nurodytą teisinį reguliavimą, pataisos namai, siekdami užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę juose laikomų asmenų elgesio kontrolę ir patikrinimus.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 18, 19 punktus, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, kuriuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu (Taisyklių 19 p). Kamerų duryse (taip pat ir pasivaikščiojimo kiemo) tvirtinami mechaniniai arba elektromechaniniai ar kitos konstrukcijos užraktai (Taisyklių 14.4 p.). Remiantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 233 punktu, pasivaikščioti vienu metu gali būti vedami visi vienoje gyvenamojoje patalpoje arba kameroje esantys nuteistieji. Atsižvelgęs į paminėtą reglamentavimą teismą daro išvadą, kad karantino patalpų pasivaikščiojimo kiemas turi būti užrakinamas, o tuo pačiu metu pasivaikščiojimo kieme turi būti vienos kameros nuteistieji.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2018-09-25 apie 17.00 val. įstaigos karantino patalpų pasivaikščiojimo kiemas nebuvo užrakintas ir kiti nuteistieji į šią patalpą galėjo laisvai įeiti. Iš Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018-12-13 sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. I-3670-753/2018 matyti, kad V. P. į karantino patalpų pasivaikščiojimo kiemą įėjo pro neužrakintas duris ir tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą, dūrė su duriančių savybių turinčiu įrankiu G. V. į kairįjį žastą, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. V. P. kaltę pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. G. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad V. P. atėjo iš kitos kamerų tipo patalpos, vienoje karantino kameroje su V. P. nebuvo laikomas.

Pažymėtina, kad teismas tiek 2019-02-07, tiek 2019-03-06 raštu įpareigojo Pravieniškių PN-AK pateikti teismui tvarką (instrukciją) dėl pasivaikščiojimų kiemų (kamerų) priežiūros vykdymo (pasivaikščiojimo kameros rakinimo) Pravieniškių PN-AK, tačiau tokių duomenų atsakovo atstovas į bylą nepateikė. Teismas, vertindamas nurodytų teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, netinkamai atliko pareigą užtikrinti nuteistųjų asmenų priežiūrą ir saugumą, nes 2018-09-25 apie 17.00 val. karantino patalpų pasivaikščiojimo kiemą laikė atrakintą, ko pasėkoje iš kitos kameros į pasivaikščiojimo kiemą įėjęs nuteistasis V. P. užpuolė pareiškėją ir jį fiziškai sužalojo.

Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad pareigūnai tyčia paliko atrakintas pasivaikščiojimo kiemo duris ir žinojo apie jam gresiantį pavojų bei buvo susitarę su nuteistaisiais, bet konkrečių įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylą nepateikė. Teismas vertina, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus, jog pareigūnai buvo susitarę su nuteistaisiais, tyčia veikė prieš pareiškėją, ar stengėsi jam pakenkti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių PK-AK direktoriaus 2018-08-21 nutarimu Nr. 67-1114 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda už tai, kad jis atsisakė eiti į paskirtą būrį ir konkrečių priežasčių nenurodė (b. l. 65). Pravieniškių PK-AK direktoriaus 2018-09-06 nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo skirta dar viena drausminė nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas - už tai, kad pareiškėjas atsisakė eiti į paskirtą būrį ir konkrečių priežasčių nenurodė (b. l. 61). 2018-08-20, 2018-08-21 ir 2018-09-05 savo paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 1-me ir 2-me sektoriuose gyventi negali, tačiau konkrečių priežasčių nedetalizavo (b. l. 58, 60, 62). Iš Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018-09-06 ir 2018-08-21 pažymų taip pat matyti, kad profilaktinio pokalbio metu G. V. konkrečių atsisakymo gyventi būryje priežasčių nenurodė (b. l. 59, 63). Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Pravieniškių PK-AK pareigūnai žinojo ar galėjo žinoti, jog V. P. ketina su juo susidoroti ar, kad, pareigūnai buvo susitarę su nuteistaisiais ir veikė prieš pareiškėją. Teismo posėdžio metu patas pareiškėjas patvirtino, kad su V. P. nekonfliktavo ir su juo beveik nebuvo pažįstamas. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad 2018-09-25 įvykis, kai pareiškėjas karantino kiemelyje buvo užpultas ir sužalotas nuteistojo V. P. įvyko spontaniškai, o Pravieniškių PK-AK pareigūnai nežinojo ir negalėjo žinoti apie pareiškėjui gresiantį pavojų.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai tinkamai neįvykdė teisės aktų reikalavimų, įpareigojančių juos užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą (šiuo atveju - pareiškėjo), neužtikrino karantino patalpose laikomų asmenų tinkamos izoliacijos, kas sudarė prielaidas kitam nuteistajam užpulti pareiškėją ir jį sužaloti. Darytina išvada, kad Pravieniškių PN-AK (pareigūnai) neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti ir būtent dėl šio neveikimo pareiškėjas patyrė sužalojimus. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos valstybės institucijos (pareigūnų) veikos, atlyginimą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismui nekyla abejonių, jog dėl patirto sumušimo pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, sukrėtimą ir orumo pažeminimą, t. y. neturtinę žalą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pareiškėjui padaryto sužalojimo dydį (pareiškėjui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata) bei į tai, kad jam nekilo ypatingai neigiamos pasekmės, kurios būtų įtakojusios tolimesnį pareiškėjo gyvenimą. Be to, svarbu paminėti, kad pareiškėjui po įvykio buvo suteikta medicininė pagalba. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta 5000 Eur suma. Teismo vertinimu, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma - 300 Eur, dėl ko pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.