Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, paskirti viešieji darbai 2 mėn., įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

L. Ž. 2025 m. vasario 8 d. apie 18.55 val., adresu (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), 4,6 kilometras, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir patikrinus jo blaivumą alkoholio matuokliu, 21.02 val. nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais L. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Šiuos kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus betarpiškai patvirtina ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialisto N. A. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. vasario 8 d. dirbant kartu su Kauno apskr. VPK VTV Specialiosios parengties skyriaus specialistais T. V. ir D. M., radijo ryšio šaukiniu K1903“, tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apie 18.15 val., patruliuojant (duomenys neskelbtini) pastebėtos dvi transporto priemonės, kuri viena iš jų, t. y. „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lanksčia vilktimi tempė „VW Passat“, automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Sustabdžius įvardintas transporto priemones, paaiškėjo, kad „VW Passat“ automobilį, kurį tempė „BMW“ automobilio vairuotojas, vairavo L. P., o „BMW“ automobilį vairavo L. Ž.. Išsilaipinus asmenis iš automobilių ir pradėjus su jais bendrauti, nuo abiejų vyrų pradėjo sklisti stiprus alkoholio kvapas, jų judesiai buvo nekoordinuoti bei kalba nerišli, todėl įtarus jog abu asmenys gali būti neblaivūs. Naudojantis alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARPK-0107“, patikros sertifikato Nr. 2196701 „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui L. Ž., kuris tempė „VW Passat“ automobilį 2025 m. vasario 8 d. 20.44 val. Nustatytas 2,03 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu 21.02 val. nustatytas 1,99 promilių girtumas (b. l. 21-22). Taip pat neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuotas, jog L. Ž. pirmojo tikrinimo metu 20.44 val. nustatytas 2,03 promilės neblaivumas, o 21.02 val. – 1,99 promilės neblaivumas. L. Ž. su tikrinimo rezultatais sutiko pasirašydamas (b. l. 23-25). Kaltinamojo kaltę ir jo parodymų tikruma taip pat patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai: kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonės aprašas, kitų objektų apžiūros protokolas bei kiti byloje surinkti ir BPK 20 straipsnio nuostatomis ištirti įrodymai.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2025 m. vasario 8 d. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARPK-0107“, patikros sertifikato Nr. 2196701 „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui L. Ž., kuris tempė „VW Passat“ automobilį 2025 m. vasario 8 d. 20.44 val. Nustatytas 2,03 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 21.02 val. nustatytas 1,99 promilių neblaivumas (b. l. 21-22). Šiuo atveju kaltinime nurodyti abu neblaivumo patikrinimo rezultatai, kai tuo tarpu pagal Taisyklių 4 punktą kaltinime turėjo būti nurodyta tik mažiausia asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija, kuri nustatyta per antrąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog L. Ž. pirmu patikrinimu 2025 m. vasario 8 d. 20.44 val. nustatytas 2,03 promilių neblaivumas šalinama iš kaltinimo, paliekant, tik aplinkybę, jog antru patikrinimu 21.02 val. jam nustatytas 1,99 promilių neblaivumas. Pažymėtina, kad tai nekeičia inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Pripažintina, kad L. Ž. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pats pripažino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų rūšį, – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, į nusikalstamų veikų stadiją, – veika baigta, į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, suvokiant daromų veikų pavojingumą ir norint taip veikti, formalios veikų sudėtys; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka (b. l. 64-75), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, jog pats kaltinamasis teismo posėdyje nurodė, jog jo atžvilgiu yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo esant neblaiviam.

Skiriant bausmę kaltinamajam L. Ž. įvertintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam bei vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriama nesunkių nusikaltimų, tačiau rūšinį šio nusikaltimo pavojingumą aptariamu atveju didina tai, kad L. Ž. automobilį vairavo praėjus tik kelioms valandoms po alkoholio vartojimo. Kaltinamasis administracine tvarka per paskutinius metus baustas, į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpiu dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b. l. 84), Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (b. l. 85), todėl pagrindo abejoti kaltinamojo pakaltinamumu nėra.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamasis nurodo, jog jo finansinė padėtis yra sunki, turi nesumokėtų administracinių baudų, jam suteiktas 30 000 Eur vartojimo kreditas, banko kortelė užblokuota dėl esančios skolos, jo atžvilgiu yra vykdomi priverstini išieškojimai, o pajamos gana mažos – 800 Eur, kas rodo, kad baudos bausmė jai keliamų tikslų nepasieks ir nesulaikys kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina artima vidurkiui 45 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 30 parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, arešto bausme baudžiamas pirmą kartą gailisi dėl savo elgesio ir kritiškai jį vertina, dirba, kaltinamasis šiuo metu nėra tiek pavojingas, kad jį būtų būtina izoliuoti nuo visuomenės, yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, todėl kaltinamojo L. Ž. atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7 ir 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu L. Ž. įpareigotinas, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

L. Ž. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,99 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Nors L. Ž. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant draudimo naudotis (įgyti) specialia (-ą) teise (-ę) vairuoti transporto priemones, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl L. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (-ą) teise (-ę) (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai praneština valstybės įmonei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus nesant jokio būtinumo, taip sukeldamas pavojų eismo pavojui, kitų žmonių ir savo paties sveikatai ir gyvybei, turtui, nors, kaip pats nurodė, prieš kelis mėnesius buvo sustabdytas dėl vairavimo esant neblaiviam. Spręstina, jog minėtas įvykis kaltinamajam įtakos nepadarė, kaltinamasis reikiamų išvadų nepadarė.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

L. Ž. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nekyla abejonių, kad šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. Transporto priemonė – automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas AB „Regitra“ kaip E. Ž. nuosavybė (b. l. 34). Kaltinamojo L. Ž. ir liudytojo E. Ž. parodymai nustatyta, kad automobilį E. Ž. pardavė iki veikos padarymo broliui L. Ž. už 500 Eur. Nustatyta, kad L. Ž. yra pilnai atsiskaitęs už įsigijimą automobilį, tačiau nėra įregistruotas nuosavybės perleidimas ir surašyta nustatytos formos pirkimo - pardavimo sutartis. Esant šiai aplinkybei darytina išvada, jog L. Ž. iki veikos padarymo įsigijo automobilį ir veikos vykdymo metu buvo teisėtas automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), faktinis savininkas ir valdytojas.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas būtų buvęs paslėptas ar suvartotas, jis nuosavybės teise priklauso kaltinamajam. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti kaltinamajam turto konfiskavimo institutą. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (girtumo laipsnį, vairavimo aplinkybes, neturi specialiosios teisės vairuoti), darytina išvada, kad turto konfiskavimas laikytinas proporcingu, kadangi šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas šiuo atveju užtikrina interesų pusiausvyrą ir paneigia galimą nebaudžiamumo jausmą. Šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskyrimas yra pakankamas garantas užkardyti nusikalstamo elgesio pasikartojimą ateityje, jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės, šioje byloje nenustatyta. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Todėl, nagrinėjamu atveju, netaikyti BK 72 straipsnio ir nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam L. Ž. nusikalstamų veikų darymui, transporto priemonė – automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas, t. y. kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Teismo nuomone, būtent tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.

V. Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje nebuvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgiant į tai klausimas nesprendžiamas.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 97-100), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „BMW 316i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB ,,Augenas“, nuosprendžiui įsiteisėjus persiųstini baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai, kompaktinis diskas su kūno kameros vaizdo įrašu, kuris yra saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

L. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. Ž. sumažintą bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 7 ir 10 punktais L. Ž. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu L. Ž. paskirti įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti L. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis (įgyti) specialia (-ą) teise (-ę) vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, jos terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, konfiskuoti automobilį „BMW 316i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), laikomą uždarosios akcinės bendrovės „Augenas“ aikštelėje, esančioje Kaune, Technikos g. 18A.

Kaltinamajam L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „BMW 316i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB ,,Augenas“, nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai. Kompaktinį diską su kūno kameros vaizdo įrašu, kuris yra saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.