- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- eI3-1393-815/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03971-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė
- Atsakovas
- Centrinė projektų valdymo agentūra
- Trečiasis asmuo
- „Tradintek“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės atstovei šios įstaigos Juridinio skyriaus laikinai einančiai vadovės pareigas V. B.,
atsakovės viešosios įstaigos „Centrinė projektų valdymo agentūra“ atstovei šios įstaigos Struktūrinių ir investicijų fondų programų Pažeidimų prevencijos skyriaus vyresniajai teisininkei V. Č.,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tradintek“ atstovams advokatui T. J. ir advokato padėjėjai K. I.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant informacinių technologijų priemones išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės skundą atsakovei viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra“, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Tradintek“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Lietuvos sveikatos universiteto Kauno ligoninė (toliau – ir pareiškėja, ir Ligoninė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – ir CPVA, ir atsakovė) 2020 m. spalio 29 d. d. sprendimą Nr. 2020/3-35-170 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja paaiškina, Ligoninė, įgyvendindama projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Projektas), 2019 m. lapkričio 22 d. CPVA viešųjų pirkimų sistemoje (toliau – ir CPV IS) paskelbė tarptautinį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Pirkimas). Kadangi Pirkimas buvo tarptautinis, skelbimas apie jį buvo patalpintas tarptautinėje duomenų bazėje TED. Pažymi, jog 2020 m. kovo 30 d. su UAB „Tradintek“ (toliau – ir Tiekėjas) buvo sudaryta viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). 2020 m. birželio 30 d. Projekte buvo įregistruotas įtarimas apie pažeidimą, o 2020 m. liepos 7 d. raštu pareiškėja informuota apie pradėtą pažeidimo tyrimą. 2020 m. lapkričio 6 d. pareiškėjai pateiktas skundžiamas sprendimas, kuriuo CPVA: 1) pripažino, jog Ligoninė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo bei lygiateisiškumo principus, taip pat VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas; 2) pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, t. y. nuo 899 998 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkama finansuoti išlaidų suma – 224 999,50 Eur.
3. CPVA suteikė nepagrįstą prioritetą formalių reikalavimų pažeidimui, bet ne turiningajam Ligoninės pateiktų dokumentų ir duomenų visumos vertinimui, todėl nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią viešųjų pirkimų procedūrų formalizavimas yra pateisinamas tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Pareiškėjos įsitikinimu, nors kasacinis teismas akcentuoja VPĮ svarbą, tačiau kartu pabrėžia įstatymų leidėjo siekį reguliuoti viešųjų pirkimų teisinius santykius, pirkimų tikslą, perkančiajai organizacijai sudaryti sutartį įsigyjant ko reikia, racionaliai naudojant lėšas. CPVA Tiekėjo atitikimą kvalifikacijos reikalavimams įvertino retrospektyviniu, o ne ateities aspektu, t. y. pasisakė tik dėl formalaus neatitikimo, jog pasiūlymų pateikimo metu Tiekėjui Radiacijos centro išduotoje pažymoje nebuvo įrašyta, jog jis gali prekiauti siūlomu kompiuterinio tomografo modeliu, tačiau nevertino, ar pasibaigus siūlymų teikimo terminui, Tiekėjui bus galima pasirašyti Sutartį, ar tai atitiks bendruosius teisės principus. Pareiškėja pabrėžia, jog Tiekėjas licencijas prižiūrėti, remontuoti, montuoti bei prekiauti jonizuojančiosiomis spinduliuotės šaltiniais turėjo nuo 2000 m. birželio 2 d. ir jos niekada nebuvo sustabdytos. Iš Radiacinės saugos įstatymo 2 straipsnio 56 punkto normos neišplaukia, kad licencijuojama veikla, be kita ko, apima ikisutartinius santykius, o labiau reiškia faktinį veiklos vykdymą.
Ligoninė, vertindama Tiekėjo pateiktus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta Tiekėjo teisė nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. montuoti, prižiūrėti ir remontuoti kompiuterinius tomografus bei informaciją apie Tiekėjo vykdytus pirkimus su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis konstatavo, jog Tiekėjas atitiko nustatytus kvalifikacinio techninio pajėgumo reikalavimus.
4. Aplinkybė, jog Tiekėjo pateiktas licencijos priedas, kuriame nurodyta, jog Tiekėjo darbuotojai turi teisę montuoti, prižiūrėti ir remontuoti (duomenys neskelbtini) kompiuterinį tomografą, tačiau šio modelio nebuvo nurodyta tarp jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių modelių, kuriais Tiekėjas gali prekiauti Lietuvos Respublikoje, nereiškia, kad Tiekėjas neatitiko Pirkimo dokumentuose nurodomų sąlygų. Asmuo, kuriam yra suteikta teisė montuoti, prižiūrėti ir remontuoti atitinkamo modelio jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, jau yra pateikęs visus dokumentus, reikalingus prekybai to paties modelio įrangai, todėl yra kompetentingas ir pajėgus vykdyti šią veiklą. Kartu su pasiūlymu pateikti dokumentai įrodo, kad Tiekėjas reikiamą kompetenciją įgijo iki pasiūlymų pateikimo termino, o atitinkami licencijos priedo pakeitimai atlikti vadovaujantis Dokumentų, kurių reikia licenciniai ar laikinojo leidimo verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais gauti ir licencijos ar laikino leidimo verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais priedui pakeisti rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Radiacinės saugos centro direktoriaus įsakymu Nr. V-62 (toliau – ir Aprašas), nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, jog Tiekėjo kvalifikacija buvo patvirtinta jau 2016 m., į tai, jog jo licencijos priedas buvo pakeistas, darytina išvada, kad Tiekėjas reikiamas kompetencijas buvo faktiškai įgijęs iki pasiūlymų pateikimo termino.
5. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimą užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ar dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Tiekėjo kvalifikacijos atitiktis iškeltiems reikalavimams gali būti vertinama tik tokiu atveju, jei tiekėjo kompetenciją, pajėgumą ar patikimumą liudijančios aplinkybės atsirado ne vėliau, kaip galutinę pasiūlymų pateikimo dieną (įtvirtintą pirkimo dokumentuose), nors pats dokumentas, kaip jų patvirtinimo šaltinis, galėtų būti surašytas vėliau. Ligoninė nustatė, jog Tiekėjas dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, pasiūlo ir parduoda, montuoja, prižiūri ir remontuoja (duomenys neskelbtini) kompiuterinius tomografus, todėl pasirašytos sutartys su kitomis ligoninėmis tik patvirtino, kad Tiekėjas turėjo teisę parduoti tokio modelio kompiuterinį tomografą bei tai, kad jis turėjo tokią teisę iki pasiūlymų pateikimo termino, t. y. iki 2019 m. gruodžio 30 d. Be to, Pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymai buvo vertinti iki 2020 m. sausio 9 d., todėl Ligoninei net ir paprašius Tiekėjo patikslinti dokumentus dėl kvalifikacijos, jis jau būtų pateikęs papildytą licencijos priedą.
6. Tiekėjas, būdamas savo srities profesionalas, kuriam taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, dalyvaudamas viešųjų pirkimų procedūrose privalo itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai vertinti, ar bus pajėgus įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ar jo kvalifikacija atitinka perkančiosios organizacijos reikalavimus. 2020 m. lapkričio 25 d. raštu Tiekėjas patvirtino, jog pasiūlymo pateikimo metu jis buvo įgijęs reikiamą kvalifikaciją veiklai vykdyti.
II
1. Atsakovė CPVA atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
2. CPVA priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė, kad, atsižvelgiant į tai, kad, teikdamas pasiūlymą, Tiekėjas nepagrindė Pirkimo sąlygose aiškiai apibrėžto kvalifikacijos reikalavimo, t. y. pasiūlymo pateikimo dieną Tiekėjas neturėjo teisės prekiauti Tiekėjo pasiūlyme nurodyta įranga, todėl pareiškėja, Pirkimo laimėtoju nustačiusi Tiekėją, pažeidė VPĮ nuostatas.
3. Pasiūlymas, neatitinkantis bent vienos iš VPĮ 45 straipsnyje nurodytos sąlygos, ne tik sudaro teisėtą pagrindą, bet ir įpareigoja perkančiąsias organizacijas atmesti tokį pasiūlymą. VPĮ nustatyta, kad perkančiosios organizacijos negali pripažinti laimėjusiu tokio tiekėjo pasiūlymo, kuris neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, nagrinėjamo Pirkimo atveju, Pirkimo sąlygose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo. Vadinasi perkančiosios organizacijos ribota diskrecijos teisė nustatyti kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymų vertinimo metu įpareigoja perkančiąją organizaciją vertinti tiekėjų pasiūlymus pagal pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus. Nepakankamas skaidrumo ar proporcingumo lygis ar šių principų nesilaikymas kartu reiškia ir tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimą, nes taip yra nesudaromos vienodos prielaidos dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose.
3.1. Pareiškėja Pirkimo sąlygose apibrėžė, kad tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turi pagrįsti kvalifikacijos reikalavime apibrėžtos teisės turėjimą, t. y. kvalifikacijos reikalavime aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas teisės turėjimo, o ne teisės įgijimo reikalavimas, todėl pareiškėja nepagrįstai interpretuoja ir plečiamai aiškina kvalifikacijos reikalavimą, pažymėdama, kad tokia teisė galėjo būti Tiekėjo įgyta Pirkimo vykdymo metu, nes toks aiškinimas neatitinka Pirkimo sąlygose apibrėžto kvalifikacijos reikalavimo turinio. Taigi nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad CPVA tik formaliai, neanalizuojant Pirkimo sąlygos turinio, vertino Tiekėjo atitikimą kvalifikacijos reikalavimui. Kita vertus, pati pareiškėjas nurodydama, kad CPVA „pasisakė tik dėl formalaus neatitikimo, jog Tiekėjas pasiūlymų pateikimo dienai Tiekėjui Radiacijos centro išduotoje licencijoje nebuvo įrašyta, jog Tiekėjas gali prekiauti siūlomu kompiuterinio tomografo modeliu (duomenys neskelbtini)“, sutinka, kad Tiekėjas tokios teisės pasiūlymo pateikimo metu neturėjo, todėl vien nustačius šią aplinkybę, visi skunde nurodyti argumentai dėl Sprendimo nepagrįstumo yra atmestini ir nenagrinėtini.
3.2. Pareiškėja Pirkimo sąlygose galėjo nustatyti, kad aptariamą teisę tiekėjas privalo įgyti iki pirkimo sutarties įgyvendinimo, tačiau, tokiu atveju, kvalifikacijos reikalavimas ir jo atitikimą įrodančio dokumento apibrėžimas turėjo būti atitinkamai suformuluotas Pirkimo sąlygose. Taigi, vertinant aplinkybę, kad Pirkimo sąlygose buvo apibrėžtas teisės turėjimo, o ne teisės įgijimo reikalavimas, nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad CPVA Tiekėjo atitikimą kvalifikacijos reikalavimams įvertino daugiau retrospektyviniu (praeities), o ne perspektyviniu (ateities) aspektu. Aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas kvalifikacijos reikalavimas negalėjo būti nei CPVA, nei pareiškėjos aiškinamas plečiamai, nes toks aiškinimas pažeidžia pirkimo dalyvių teises, kurie, susipažinę su Pirkimo sąlygomis ir nustatę, kad neturi aptariamos teisės, nepateikė pasiūlymo. Jei pareiškėja būtų kvalifikacijos reikalavimą apibrėžusi, nustatant, kad tiekėjai šią teisę turi įgyti, pavyzdžiui, iki pirkimo sutarties vykdymo pradžios, Pirkime būtų galėję dalyvauti ir tie tiekėjai, kurie pasiūlymo pateikimo metu šios teisės neturėjo, tačiau galėjo ją įgyti.
4. Vertinant Tiekėjo 2019 m. gruodžio 27 d. pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pasiūlymas) ir kartu su juo pateiktus dokumentus, nustatyta, kad Tiekėjas siūlo kompiuterinį tomografą (duomenys neskelbtini). Kartu su Pasiūlymu Tiekėjas pateikė 2019 m. sausio 11 d. išduotos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais priedą, kuris buvo pakeistas 2019 m. liepos 25 d. (toliau – ir Licencijos priedas). Licencijos priede yra nurodyta, kad Tiekėjo darbuotojai turi teisę montuoti, prižiūrėti ir remontuoti (duomenys neskelbtini) kompiuterinį tomografą, tačiau šio modelio nėra nurodyta tarp jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių modelių, kuriais Tiekėjas gali prekiauti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priede yra numatyta, kad galima prekiauti „(duomenys neskelbtini) serijos kompiuteriniais tomografais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)“, tarp kurių nėra nurodyta Pirkimui pasiūlyto kompiuterinio tomografo (duomenys neskelbtini). Atitinkamai Tiekėjas neturėjo Radiacinės saugos centro išduotos licencijos prekiauti (duomenys neskelbtini) kompiuteriniu tomografu, todėl jo pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimų.
Pareiškėjo teigimu, Tiekėjas turėjo teisę iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pateikti kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą; šią teisę pareiškėja grindžia kasacinio teismo išaiškinimu. Tačiau nagrinėjamo Pirkimo atveju ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas buvo aiškiai apibrėžtas Pirkimo sąlygose. Savo ruožtu pareiškėjos nurodytoje kasacinio teismo nutartyje faktinės bylos aplinkybės buvo susijusios su kvalifikacijos reikalavimo, kuris nebuvo aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas Pirkimo sąlygose, vertinimu.
5. Pareiškėja pažymi, kad Tiekėjo pateiktų dokumentų vertinimas turėjo būti sprendžiamas pagal turiningąjį vertinimą. Tačiau Tiekėjui nepateikus Radiacinės saugos centro išduotos licencijos, suteikiančios teisę prekiauti (duomenys neskelbtini) kompiuteriniu tomografu, turinio viršenybės prieš formą principas negali būti taikomas, nes Tiekėjas pasiūlymo pateikimo dienai tokios teisės neturėjo ir tai pagrįsta pareiškėjos pateiktais įrodymais.
6. Atsakovė nesutinka su teiginiu, jog CPVA nevertino pareiškėjos nurodomų aplinkybių, kadangi jos yra aptartos skundžiamame Sprendime. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog pareiškėja, priimdama Tiekėjo pasiūlymą kaip tinkamą, nors jis neatitiko Pirkimo sąlygų, sudarė galimybę vienam tiekėjui dalyvauti Pirkime išskirtinėmis sąlygomis ir taip pažeidė VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.
7. Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarime Nr. 918 ,,Dėl Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo įgyvendino“, redakcijos, galiojusios nuo 2019 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. birželio 30 d. (toliau – ir Taisyklės), 17.2 punktas išskiria dvi atskiras licencijų rūšis, t. y. licenciją prekiauti, montuoti, prižiūrėti ir remontuoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius bei licenciją, suteikiančią teisę tik prekiauti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Taisyklėse nėra įtvirtinta, kad subjektas, turintis licenciją montuoti, prižiūrėti ir remontuoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, turi teisę prekiauti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Subjektui ne tik gali būti suteikiama licencija, kuri taip pat gali būti keičiama, bet ir kompetentingos institucijos iniciatyva panaikinama, todėl nepagrįstas pareiškėjos rėmimasis 2017 m. sudarytomis viešojo pirkimo sutartimis, kuriomis pareiškėja negalėjo įsitikinti aptariamos teisės turėjimo aplinkybe, nes Pirkimas buvo paskelbtas 2019 m. lapkričio 22 d., o Tiekėjas pasiūlymą pateikė tik 2019 m. gruodžio 27 d. Pasiūlymo pateikimo dieną Tiekėjas turėjo teisę tik montuoti, prižiūrėti ir remontuoti aptariamą kompiuterinį tomografą. Pareiškėja nurodo, kad Tiekėjas į Radiacinį saugos centrą dėl licencijos suteikimo kreipėsi 2020 m. sausio 3 d., o leidimas prekiauti (duomenys neskelbtini) tomografais buvo suteiktas 2020 m. sausio 6 d. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad Pasiūlymo pateikimo metu, t. y. 2019 m. gruodžio 27 d., Tiekėjas negalėjo pateikti Pirkimo sąlygose aiškiai ir konkrečiai apibrėžto kvalifikacijos reikalavimo pagrindžiančio dokumento, įpareigojančio įrodyti teisės turėjimo aplinkybę.
8. Pareiškėja tvirtina, jog Tiekėjo ginčijamos teisės turėjimas gali būti pagrindžiamas 2020 m. lapkričio 17 d. Radiacinės saugos centro rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma aplinkybe. Tačiau aptariamas raštas atspindi tik tai, kad išduotoje naujos rūšies licencijoje Tiekėjui buvo suteiktos prieš tai buvusiose licencijose turėtos teisės.
Be to, pareiškėja neprašė Tiekėjo paaiškinti ar patikslinti pateikto pasiūlymo dėl aptariamo kvalifikacijos reikalavimo, todėl argumentai, susiję su VPĮ 45 straipsnio 3 dalies normomis, kuriose reglamentuota perkančiųjų organizacijų teisė prašyti patikslinti (paaiškinti) pasiūlymus, nėra taikytini nagrinėjamo Pirkimo atveju, todėl nėra tikslinga analizuoti ir atitinkamai vertinti skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su perkančiųjų organizacijų teise prašyti tiekėjų tikslinti pasiūlymus ir šios teisės įgyvendinimo apimtimi.
III
1. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tradintek“ atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo sutinka, prašo panaikinti skundžiamą Sprendimą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Tiekėjas sutinka, kad jo pateiktoje licencijoje pažodžiui nebuvo nurodyta, kad jis turi teisę prekiauti kompiuteriniu tomografu (duomenys neskelbtini). Tačiau tai nereiškia, kad Tiekėjas neturėjo reikiamos kvalifikacijos (teisės) pasiūlymo pateikimo dienai prekiauti nurodyti kompiuteriniu tomografu ar kad tai lemtų trečiojo asmens pasiūlymo atmetimą. Nėra ir negali būti išduodama licencija, kuri apimtų tik montavimą, priežiūrą ir remontą, kartu neapimant teisės prekiauti. Tiekėjo (jo darbuotojų) turima kvalifikacija dėl montavimo, prižiūrėjimo bei remonto apima ir teisę prekiauti atitinkama įranga. Licencija, kaip tokia, tik patvirtina ir įrodo Tiekėjo teisę vykdyti konkrečią veiklą, kuri kyla būtent iš dokumentų, kurie turi būti pateikti, siekiant gauti licenciją. Siekdamas gauti licenciją, kartu su paraiška Radiacinės saugos centrui Tiekėjas pateikė visus reikiamus dokumentus dėl teisės prekiauti, montuoti, prižiūrėti bei remontuoti (duomenys neskelbtini) kompiuterinius tomografus. Nurodytų dokumentų pagrindu Tiekėjui buvo išduota licencija, kurioje pažodžiui patvirtinta jo teisė montuoti, prižiūrėti ir remontuoti minėtus kompiuterinius tomografus.
2020 m. sausio 6 d. (pasiūlymų vertinimo metu) trečiojo suinteresuoto asmens licencija buvo patikslinta, joje pažodžiui patvirtinant jo teisę prekiauti, montuoti, prižiūrėti ir remontuoti kompiuterinius tomografus (duomenys neskelbtini). Licencija buvo patikslinta vadovaujantis Taisyklių 17.2 papunkčiu. Patikslinant licenciją ir joje tiesiogiai įrašant kompiuterinio tomografo pardavimo teisę, joks papildomas Tiekėjo ar jo darbuotojų kvalifikacijos ir (ar) kompetencijos vertinimas nebuvo atliktas, o licencija buvo patikslinta išimtinai ankstesnės licencijos duomenų pagrindu. Be to, Tiekėjas į Radiacinės saugos centrą dėl licencijos patikslinimo (nepateikiant jokių papildomų dokumentų) kreipėsi 2020 m. sausio 3 d. (penktadienis), o 2020 m. sausio 6 d. (pirmadienis) jau buvo išduotas patikslintas licencijos priedas. Ši aplinkybė patvirtina, kad Tiekėjas jau anksčiau buvo įgijęs (turėjo) reikiamą kvalifikaciją prekiauti aptariamais kompiuteriniais tomografais, o kreipimasis į Radiacinės saugos centro dėl licencijos priedo patikslinimo buvo tik formalus (procedūrinis) veiksmas.
3. Agentūra Sprendime dėl pažeidimo konstatuodama, jog Tiekėjo kvalifikacija neatitinka kvalifikacijos reikalavimo dėl to, kad pasiūlymų pateikimo dieną pateiktoje licencijoje nebuvo pažodžiui įrašyta teisė prekiauti kompiuteriniu tomografu (duomenys neskelbtini), iš esmės sutapatino Tiekėjo kvalifikaciją, kaip objektyvią kategoriją, su jo turimos kvalifikacijos pagrindimu. Šiuo konkrečiu atveju, asmuo, kuriam yra suteikta teisė montuoti, prižiūrėti ir remontuoti atitinkamo modelio jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, taip pat yra kompetentingas ir pajėgus prekiauti šia įranga, kadangi tokia teisė kyla būtent iš Taisyklių 13.1–13.9 ir 13.16 papunkčiuose nurodytų dokumentų, kurių pagrindu išduodama licencija, o ne iš licencijoje nurodyto įrašo, kuris yra tik atitinkamos teisės turėjimo įrodymas. Licencija vertintina tik kaip kvalifikacijos pagrindimo dokumentas, kuris jokiu būdu nelemia pačios kvalifikacijos, kaip tokios, turėjimo.
4. Tiekėjas taip pat nesutinka su CPVA Sprendime nustatytu finansinės korekcijos dydžiu ir pažymi, jog pareiškėja neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nesuderinamų su VPĮ reikalavimais, dėl to finansinės pataisos taikymas, trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, apskritai yra neteisėtas. Tačiau jeigu šiuo atveju būtų vertinama, kad pareiškėja, vykdydama Pirkimo procedūras bei vertindama Tiekėjo pasiūlymą pažeidė VPĮ nuostatas, tai atsakovės siūloma taikyti finansinė pataisa (jos dydis) – neproporcinga. Atsakovė neatsižvelgė į finansinės korekcijos proporcingumo principą, kuris reguliuoja finansinių korekcijų taikytinumą bei jų nustatymo dydį. Pareiškėjos veiksmai (sprendimai) Pirkime nepažeidė nei tiekėjų lygiateisiškumo, nei skaidrumo principų reikalavimų (VPĮ 17 straipsnis), užtikrino tinkamą trečiojo suinteresuoto asmens pasiūlymo vertinimą (VPĮ 47 straipsnis), dėl to atsakovės skundžiamame Sprendime numatytas taikyti finansinės pataisos dydis – 25 proc. nuo Pirkimo sutarties vertės – laikytinas akivaizdžiai prieštaraujančiu proporcingumo principo reikalavimui.
IV
1. Teismo posėdyje pareiškėjos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės atstovė šios įstaigos Juridinio skyriaus laikinai einanti vadovės pareigas V. B. prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais.
2. Teismo posėdyje atsakovės viešosios įstaigos „Centrinė projektų valdymo agentūra“ atstovė šios įstaigos Struktūrinių ir investicijų fondų programų Pažeidimų prevencijos skyriaus vyresnioji teisininkė V. Č. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tradintek“ atstovai advokatas T. J. ir advokato padėjėja K. I. prašė skundą tenkinti.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
V
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. 2019 m. lapkričio 22 d. pareiškėja CPV IS paskelbė Pirkimą. Pirkimo sąlygų priede skiltyje „Reikalavimas kvalifikacijai“ nurodyta: „Tiekėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti“.
2. 2019 m. gruodžio 27 d. Tiekėjas pateikė Pasiūlymą. Kartu su pasiūlymu Tiekėjas pateikė Licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) „Vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais“ priedą. Iš licencijos matyti, jog Tiekėjo darbuotojams yra suteikta teisė montuoti, prižiūrėti ir remontuoti (duomenys neskelbtini) serijos kompiuterinius tomografus: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Licencijos priedo 27 punkte taip pat išskirta, jog darbuotojams leidžiama prekiauti, be kita ko, šių modelių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje: (duomenys neskelbtini) serijos kompiuteriniais tomografais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).
3. 2020 m. kovo 30 d. sudaryta Sutartis tarp pareiškėjos ir Tiekėjo. Bendra Sutarties kaina – 899 998 Eur.
4. CPVA 2020 m. liepos 7 d. rašte Nr. 2020/2-4867 pareiškėjai pranešė, kad pasiūlymų pateikimo dienai (2019 m. gruodžio 30 d.) Tiekėjo kvalifikacija galimai iš dalies neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimo „Tiekėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti“, todėl Projekte buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01. Aptariamu rašte atsakovė prašė pateikti paaiškinimus ir įrodymus dėl minėtų aplinkybių. Pareiškėja paaiškinimus pateikė 2020 m. liepos 15 d. raštu Nr. 3V-1698(8.4).
5. 2020 m. spalio 29 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas, kuriuo CPVA už VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimus nusprendė taikyti 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 899 998 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma – 224 999,50 Eur.
CPVA konstatavo, kad pasiūlymų pateikimo metu Tiekėjas neturėjo Radiacinės saugos centro išduotos licencijos prekiauti (duomenys neskelbtini) kompiuteriniu tomografu ir Tiekėjo pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip kvalifikacijos reikalavimo neatitinkantis pasiūlymas. Perkančioji organizacija negali pripažinti laimėjusiu tiekėjo pasiūlymą, kuris neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų. Atitinkamai pareiškėja, priimdama Tiekėjo pasiūlymą kaip tinkamą bei pasirašiusi su juo Sutartį, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.
VI
1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti CPVA Sprendimą, kuriuo buvo nustatyti VPĮ nuostatų pažeidimai bei pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės (žr. šio teismo sprendimo V skyriaus 5 punktą).
2. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VPĮ, kurio 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta jo paskirtis – užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą. VPĮ 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę.
Pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Aptariamo įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalies 3 punktą, pasiūlymą pateikęs tiekėjas turi atitikti pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnį ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal šio įstatymo 48 straipsnį, nediskriminacines taisykles ir kriterijus, nustatytus pagal šio įstatymo 54 straipsnį.
3. Teismų praktikoje tiekėjo kvalifikacija suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).
VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Tačiau tai savaime nereiškia, kad perkančiosios organizacijos diskrecija šiuo aspektu yra neribota. Pirkimo sąlygos turi būti tokios, kad jas atitiktų tik kompetentingi, patikimi ir pajėgūs įvykdyti pirkimo sąlygas tiekėjai, tačiau tuo pačiu turi būti siekiama kuo didesnės tiekėjų konkurencijos tam, jog būtų gaunama ekonomiškai kuo racionalesnė kaina. Perkančioji organizacija tam, kad įsitikintų, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, turi nustatyti minimalius, o ne maksimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017).
Taigi, kaip matyti iš pateikto teisinio reglamentavimo perkančioji organizacija turi nustatyti tik tokias viešojo pirkimo sąlygas, kurios susiję išimtinai su pirkimo objektu, turi būti aiškūs, tikslūs, proporcingi ir negali dirbtinai riboti konkurencijos.
4. Byloje nustatyta, kad Pirkimo sąlygų priede skiltyje „Reikalavimas kvalifikacijai“ nurodyta: „Tiekėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti“ (žr. šio teismo sprendimo V skyriaus 1 punktą). Byloje, be kita ko, vyksta ginčas, ar Tiekėjas pasiūlymo teikimo dieną (2019 m. gruodžio 27 d.) turėjo teisę prekiauti ginčo aparatais, t. y. (duomenys neskelbtini) serijos kompiuteriniais tomografais (duomenys neskelbtini), nes jam išduotoje licencijoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais“ buvo nurodyta, jog Tiekėjo darbuotojams yra suteikta teisė montuoti, prižiūrėti ir remontuoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) serijos kompiuterinius tomografus: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); licencijos priedo 27 punkte taip pat išskirta, jog darbuotojams leidžiama prekiauti, be kita ko, šių modelių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje: (duomenys neskelbtini) serijos kompiuteriniais tomografais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (žr. šio teismo sprendimo V skyriaus 2 punktą). Kitaip tariant, Tiekėjui išduotoje licencijoje nebuvo nurodyta, kad gali prekiauti (duomenys neskelbtini) serijos kompiuteriniais tomografais (duomenys neskelbtini), tačiau juos galėjo montuoti, prižiūrėti ir remontuoti. Būtent todėl atsakovė padarė išvadą, kad Tiekėjas pasiūlymo teikimo metu neturėjo teisės prekiauti (duomenys neskelbtini) serijos kompiuteriniais tomografais (duomenys neskelbtini).
Teismas atkreipia dėmesį, kad licencijos, kaip administraciniai aktai, o kartu įrodymai, viešųjų pirkimų procesuose turi būti vertinamos su kitais dokumentais, o taip pat viešosios teisės norminiuose aktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, apsprendžiančiu tiekėjų galimybes verstis tam tikra veikla. Šiame kontekste paminėtina, jog Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad licencijų ar laikinųjų leidimų rūšys yra šios: 1) licencija ar laikinasis leidimas gaminti, naudoti (taip pat pakartotinai naudoti), saugoti, perdirbti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir (ar) tvarkyti (atlikti pradinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, atlikti pagrindinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, saugoti) radioaktyviąsias atliekas; 2) licencija ar laikinasis leidimas prekiauti, montuoti, prižiūrėti ir remontuoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius; 3) licencija ar laikinasis leidimas vežti radioaktyviąsias medžiagas ir (ar) radioaktyviąsias atliekas; 4) licencija ar laikinasis leidimas vykdyti veiklą jonizuojančiosios spinduliuotės aplinkoje branduolinės energetikos objekte; 5) licencija ar laikinasis leidimas vykdyti veiklą jonizuojančiosios spinduliuotės aplinkoje pas kitą asmenį, turintį licenciją. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktuali yra antroji licencijos rūšis, t. y. licencija prekiauti, montuoti, prižiūrėti ir remontuoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius. Ši licencija gali suteikti: a) tik galimybę prekiauti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, b) galimybę montuoti, prižiūrėti bei remontuoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, c) galimybę prekiauti ir montuoti, prižiūrėti bei remontuoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius: tai išvedama iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarime Nr. 918 „Dėl Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintų Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimo taisyklių 17.2 papunkčio.
Taigi, įvertinus paminėtą teisinį reguliavimą, taip pat Licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, darytina išvada, kad Tiekėjas pasiūlymo teikimo dieną neturėjo galimybės būtent prekiauti (duomenys neskelbtini) serijos kompiuteriniais tomografais (duomenys neskelbtini), t. y. neatitiko Pirkimo sąlygų. Pareiškėja Pirkimo sąlygose galėjo nustatyti, kad aptariamą teisę Tiekėjas privalo įgyti iki pirkimo sutarties įgyvendinimo, tačiau, tokiu atveju, kvalifikacijos reikalavimas ir jo atitikimą įrodančio dokumento apibrėžimas turėjo būti atitinkamai suformuluotas Pirkimo sąlygose, o to nebuvo padaryta. Todėl aplinkybės, kad Tiekėjas į Radiacinės saugos centrą dėl licencijos patikslinimo kreipėsi 2020 m. sausio 3 d. (penktadienis), o 2020 m. sausio 6 d. (pirmadienis) jau buvo išduotas patikslintas licencijos priedas, nėra reikšmingos.
5. Vadinasi, atsakovė tinkamai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai pagrindė skundžiamame Sprendime padarytą išvadą, kad Tiekėjas neatitiko Pirkimo sąlygų, todėl tinkamai taikė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.
6. Pareiškėja mano, kad jai pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga, per didelė. Pabrėžtina, kad atsakovė vadovavosi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. C(2019) 3452 patvirtintomis su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis, jų 2.2 lentelės 14 punktu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad atrankos kriterijai buvo netinkamai taikomi atrankos etapo metu, todėl buvo priimti tokie laimėję pasiūlymai, kurie nebūtų buvę priimti, jei būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai (už tai taikoma vienintelė pataisos norma – 25 proc.). Šiame sprendime pagrįsta, kad Tiekėjas neatitiko Pirkimo sąlygų, bet buvo pripažintas laimėtoju, todėl pagrįstai taikyta 25 proc. finansinė korekcija, kurios nėra jokio teisinio pagrindo mažinti.
Pabrėžtina ir tai, kad iš formuojamos Europos Sąjungos ir nacionalinių teismų praktikos matyti, jog pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu. Antai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų mažareikšmiškumo, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (2018 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018). Tad, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimai negali būti laikomi formaliais ir mažareikšmiais, kadangi tai esminiai viešųjų pirkimų organizavimo principai.
Pareiškėjos argumentai, kad dėl Pirkimo jokių pretenzijų ar kitokio pobūdžio reikalavimų iš kitų tiekėjų nebuvo gauta, nepaneigia nustatyto pažeidimo ir nepatvirtina pažeidimo mažareikšmiškumo. Teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Šioje byloje, kaip jau buvo nurodyta, nustatyti pažeidimai nelaikytini formaliais ar mažareikšmiais. Taigi, pretenzijų gavimas ar jų negavimas vykdant viešuosius pirkimus negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nebuvo pažeisti VPĮ reglamentuojantys principai. Taip pat pastebėtina, kad pačios Gairės suformuluotos taip, kai finansinės korekcijos dydis parenkamas priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo, t. y. iš esmės realizuojant proporcingumo principą taikant finansines korekcijas. Mažinti taikytiną korekcijos dydį teismas nemato pagrindo, kadangi buvo vykdomas atviras (tarptautinės vertės) pirkimas, kuris reikšmingas visai ES vidaus rinkai ir, kaip minėta, nustatytas pažeidimas dėl esminio viešųjų pirkimų principo (skaidrumo) nesilaikymo.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimų, kuriuos palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, nėra pagrindo tenkinti šio prašymo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.