- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-13
- Bylos Nr.
- e2S-597-880/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23982-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- J. V., D. D.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) D. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovams J. V. ir D. D. dėl pirkėjo teisių pagal pirkimo–pardavimo sutartį perkėlimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarė Danguolė Bieliūnaitė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. VB7-4916) ir nustatyti, kad J. V. pardavė, o ieškovė už 80 000 Eur nusipirko 1/2 dalį buto / patalpos – buto su rūsiu 5,40 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 3/4 dalis negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovės D. D. 80 000 Eur pagal Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. VB7-4916), įpareigojant ieškovę sumokėti priteistą sumą per 24 mėnesius nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovės D. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad jai ir atsakovui J. V. priklausė po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovei 2024 m. spalio 24 d. buvo įteiktas atsakovės D. D. 2024 m. spalio 18 d. pareiškimas su pasiūlymu pirmenybės teise pirkti parduodamą buto dalį, esančią bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Iš gauto pareiškimo ieškovė sužinojo, kad atsakovas J. V., pažeisdamas imperatyvias įstatymo nuostatas, nepasiūlęs ieškovei įsigyti jam priklausančią 1/2 dalį buto, turtą pardavė atsakovei D. D.. Ieškovė 2024 m. lapkričio 12 d. gavo atsakovų sudarytos 2024 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties kopiją. Sutartimi atsakovas J. V. pardavė, o atsakovė D. D. nupirko 1/2 dalį buto / patalpos – buto su rūsiu 5,40 kv. m, taip pat 3/4 dalis negyvenamosios patalpos – garažo (bokso); bendra turto kaina – 80 000 Eur.
3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei D. D. priklausančią 1/2 dalį buto / patalpos – buto su rusiu 5,40 kv. m, esančios (duomenys neskelbtini), bei 3/4 dalis negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančios (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise ar kitaip apsunkinti.
4. Nurodo, kad ieškinys turi galimybę būti patenkintas. Ginčo turto perleidimas kitiems asmenims, kurį patvirtina atsakovės pateiktas pareiškimas pirmenybės teise pirkti parduodamą buto dalį, esančią bendrojoje dalinėje nuosavybėje, patvirtina, kad ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, atsakovės D. D. atstovas 2024 m. lapkričio 19 d. atvyko su užsieniečiais ir pareiškė, kad atliks bute remontą bei išnuomos butą užsieniečiams. Dėl to ieškovė 2024 m. lapkričio 19 d. kvietė policijos pareigūnus. Toks naujų sandorių sudarymas apsunkins ieškovės, kaip tikrosios buto pirkėjos, teises, sutartimis, kurių ji neketino ir neketina sudaryti. Taikius turto areštą, nekilnojamasis turtas liks valdomas ir naudojamas taip pat kaip iki laikinosios apsaugos priemonės taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei D. D. priklausančią 1/2 dalį buto / patalpos – buto su rusiu 5,40 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bei 3/4 dalis negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise ar kitaip apsunkinti.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė yra aiškiai suformulavusi ieškinio pagrindą bei dalyką, išdėsčiusi faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikusi jas pagrindžiančius įrodymus, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimus.
7. Teismas pažymėjo, kad sprendžiamas ginčas dėl bendraturčio teisių gynimo. Palankaus ieškovei teismo sprendimo priėmimo atveju jai būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos pagal nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį. Teismo vertinimu, ieškovė pateikė duomenis, pagrindžiančius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės – egzistavimą: pateiktas atsakovės pareiškimas dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamą dalį, esančią bendrojoje dalinėje nuosavybėje, patvirtina atsakovės siekį parduoti ginčo turtą už 100 000 Eur sumą. Nors ieškovė nepateikė įrodymų savo teiginiams apie atsakovės atsivestus asmenis, turint tikslą išnuomoti ginčo buto dalį, ar atlikti remonto darbus, pagrįsti, tačiau neatmestina ir tokio pobūdžio sandorių sudarymo tikimybė, kas objektyviai apsunkintų būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą ar galėtų lemti papildomus nuostolius.
8. Teismas šioje proceso stadijoje neturi pagrindo spręsti, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams ar pažeidžiančios asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą, taip pat viešąjį interesą. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nukreiptos užtikrinti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, t. y. nukreiptos į bendraturčio teisių gynimą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atsakovė D. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį dalyje, kuria uždraudžiama areštuotą turtą išnuomoti, perduoti panaudos teise ir remontuoti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. 2024 m. rugsėjo 11 d. atsakovas ir atsakovė sudarė Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. VB7-4916) (toliau – „Sutartis“). Notarės patvirtintoje Sutartyje yra nurodyta, kad pardavėjas patvirtina, jog ieškovei buvo pasiūlyta pasinaudoti pirmumo teise, tačiau bendraturtė pirmumo teise nurodytu terminu nepasinaudojo. Laikytina visiškai įrodyta aplinkybė yra, kad bendraturei E. V. buvo pasiūlyta pasinaudoti pirmumo teise įsigyjant buto ir garažo dalį. Ieškovė sąmoningai slepia šias aplinkybes, tokiu būdu siekdama sukurti iliuziją apie ieškinio pagrįstumą ir atsakovės nesąžiningumą.
9.2. Civilinėje byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, kad atsakovė dėl nesąžiningų paskatų ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie pagrįstų apie atsakovės sąmoningą siekį išvengti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė akcentuoja, kad turtą nutarė parduoti neapsikentusi nuolatinės neteisėtos ieškovės kontrolės ir trukdymo naudotis buto ir garažo dalimi.
9.3. Atsakovė nesiekė ir nesiekia turto perleisti tretiesiems asmenims, siekiant išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė siekė turtą perleisti iki sužinojimo apie civilinės bylos iškėlimą, todėl negalima laikyti, kad jos elgesys yra nesąžiningas.
9.4. Ieškovė prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių siekia ne apriboti atsakovės teisę parduoti turtą, o užkirsti kelią atsakovei, nederinus su ieškove, nuosavybės teise valdomą buto dalį nuomoti, suteikti panaudai ir remontuoti, kas, neva, sąlygos naujus teisminius ginčus.
9.5. Skundžiamoje nutartyje teismas niekaip neargumentuoja, kaip buto dalies išnuomojimas, suteikimas panaudai ir remontas, gali objektyviai apsunkinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą arba gali lemti papildomus nuostolius.
9.6. Skundžiama nutartimi Teismas, pritaikydamas tokios plačios apimties laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai neužtikrino Ieškovės ir Atsakovės teisių pusiausvyros bei, iš esmės, užkirto kelią Atsakovei naudotis savo Buto dalimi.
Atsiliepimas
10. Atsakovas J. V. atsiliepime į atskirąjį skundą jį prašė spręsti teismo nuožiūra.
11. Ieškovė atsiliepime prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atsakovė savo atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad neva tarp atsakovo J. V. ir ieškovės buvo sudaryta naudojimosi butu tvarka, apie kurios buvimą ieškovė neva nutylėjo. Ieškovė pažymi, kad buvusi sudaryta su atsakovu naudojimosi tvarka niekaip nėra susijusi su ieškinio dalyku, nes minėtoje tvarkoje šalys nesusitarė, kad atsakovas turi teisę parduoti butą be ieškovės sutikimo.
11.2. Kalbant apie būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar pasidarymą neįmanomu, pažymėtina, jog priešingai, nei bando įtikinti atsakovė, netaikius teismo nutartimi atsakovei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atlikti įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovės vardu registruotam nekilnojamajam turtui – galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas neabejotinai pasunkėtų arba net taptų neįmanomas. Taip yra dėl to, kad netaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė galėtų turtą perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims, ko pasėkoje ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas užtruktų neproporcingai ilgą laiko tarpą. Tokiu būdu būtų pažeisti ieškovės interesai, kadangi užsitęstų šalių grąžinimas į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.
11.3. Teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovai yra nesąžiningi ir sudarė sandorį pažeidžianti imperatyvias įstatymo normas. Laikytina, kad toks elgesys gali pasikartoti, juolab, kad atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų turtą parduoti. Tai patvirtina ieškovei 2024 m. spalio 24 d. įteiktas atsakovės D. D. 2024 m. spalio 18 d. pareiškimas, su pasiūlymu pirmenybės teise pirkti parduodamą buto dalį, esančią bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų
14. CPK 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi.
15. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), nurodė ieškinio faktinį bei teisinį pagrindą, pridėjo įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su vertinimu, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, be to, atskiruoju skundu ši pirmosios instancijos teismo išvada ir nėra ginčijama.
16. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).
17. Apeliantė teigia, kad ieškovės ieškinyje nurodomi atsakovės tariamai nesąžiningi veiksmai patys savaime nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo, be to, nėra pateikta į bylą įrodymų, kad atsakovė ketintų neįvykdyti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo arba apsunkinti tokio sprendimo vykdymą.
18. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovų elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nepreziumuojamas, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovų jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
19. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovų (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovų sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022).
20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovė pateikė duomenis, pagrindžiančius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės – egzistavimą.
21. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje kilęs ginčas dėl pirkėjo teisių perkėlimo pagal Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. VB7-4916) dėl 1/2 dalies buto/patalpos - buto su rūsiu 5,40 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 3/4 dalių negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
22. Iš kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovei 2024 m. spalio 24 d. buvo įteiktas atsakovės 2024 m. spalio 18 d. pareiškimas, kuriuo siūloma pirmenybės teise pirkti parduodamą buto dalį, esančią bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Priešingu atveju, bus laikoma, kad ieškovė nepageidauja pasinaudoti pirmumo teise ir jai priklausantis turtas bus parduotas kitam asmeniui.
23. Taigi minėtas pareiškimas, atsižvelgiant į tai, kad jis išsiųstas ieškovei dar iki ieškinio pateikimo teismui, nors ir neįrodo atsakovės nesąžiningų veiksmų, vis tik patvirtina atsakovės realų siekį jai priklausantį ginčo turtą parduoti.
24. Atsižvelgiant į galimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus, skundžiama nutartimi teismas padarė pagrįstą išvadą, jog egzistuoja grėsmė, kad galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas, nes nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, apeliantei išliktų galimybė ginčo turtą perleisti kitiems asmenims, todėl ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, pirkėjo teisių perkėlimas ieškovei, o tuo pačiu ir teismo sprendimo įvykdymas, būtų apsunkintas arba pasidarytų neįmanomas. Pažymėtina ir tai, kad jau vien aplinkybė, jog ginčo objektas, kuris palankaus ieškovei sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas apeliantę, kuri turi teisę disponuoti ginčo objektu, teismų praktikoje pripažįstama kaip aplinkybė, patvirtinanti teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1205/2011).
25. Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir atskirojo skundo teiginiai, kad skundžiamoje nutartyje teismas niekaip neargumentavo, kaip buto dalies išnuomojimas, suteikimas panaudai ir remontas gali objektyviai apsunkinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą arba lemti papildomus nuostolius.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus ginčo turtui nagrinėjamu atveju lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę apeliantei pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant jai šiuo metu priklausantį nekilnojamąjį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017). Kaip minėta, nagrinėjamojoje byloje tokį poreikį pagrindžia tarp ieškovės ir atsakovų kilęs ginčas dėl sudarytų nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perleidimo sandorių (ne)teisėtumo.
27. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje civilinėje byloje tokia apimti, kokia jas prašė taikyti ieškovė, t. y. uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise ar kitaip apsunkinti, ieškinio tenkinimo atveju padės išvengti teisminių ginčų ateityje. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų kilti teisminiai ginčai, tiek dėl nuomos ar panaudos sutarčių nutraukimo, nuomininkų iškeldinimo ar dėl remonto išlaidų kompensavimo ir pan.
28. Pažymėtina, kad civilinė byla dėl pirkėjo teisių perkėlimo nėra laikytina sudėtinga, todėl jos nagrinėjimas neužtruks, o atsakovės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą nebus ribojamos ilgiau nei būtina.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė nepaneigė egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, taip pat siekdamas užtikrinti status quo išsaugojimą bei užkirsti kelią ginčo nagrinėjimo metu galimiems situacijos pokyčiams, sprendžia, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Apeliantės (atsakovės) D. D. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.