- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-16
- Bylos Nr.
- 1A-267-876/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44313-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Petraškienė, Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- M. Č.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
- 14.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č., pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį, ir jai paskirta 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. Č. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jai paskirta sumažinta 16 (šešiolikos) parų arešto bausmė.
Arešto bausmę paskirta atlikti kalėjime, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuteistosios faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
M. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir nuteistosios sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Iš M. Č. priteista 231,13 Eur (dviejų šimtų trisdešimt vieno euro 13 ct) turtinė žala civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.
Iš M. Č. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos nepriteistos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. Č., pagal BK 178 straipsnio 5 dalį nuteista už tai, kad 2024 m. spalio 19 d. apie 18.09 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausantį nedidelės bendros 231,13 Eur vertės turtą: 1 vnt. likerio „JAGERMEISTER“ 35 %, 0,75 l talpos - 21,95 Eur vertės; 1 vnt. romo „BACARDI CARTA BLANKA“ 37.5 %, 0,7 l talpos - 15,99 Eur vertės; 2 vnt. romo „CAPTAIN MORGAN SPICED“ 35 %, 1 l talpos - bendros 51,90 Eur vertės (vieneto vertė 25,95 Eur); skustuvo „GILLETTE VENUS“ 14,99 Eur vertės galvutę; skustuvą „GILLETTE FUSION PROGLIDE“ - 19,99 Eur vertės; skustuvo „GILLETTE MACH3“ 23,99 Eur vertės galvutę; 2 vnt. IKI šalto rūkymo atlantinių lašišų filė gabaliukų po 160 g - bendros 10,38 Eur vertės (vieneto vertė 5,19 Eur); 6 vnt. IKI lašišinių žuvų kuprių ikrų po100 g - bendros 71,94 Eur vertės (vieneto vertė 11,99 Eur).
2. Pirmos instancijos teismas, pripažindamas M. Č. kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo konstatavo, kad jos pačios prisipažinimu bei įrodymų visuma nustatyta, kad M. Č. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje. Kauno apylinkės teismas nustatė M. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kalta prisipažino, proceso neapsunkino, bylos nagrinėjimo nevilkino (BK 59 straipsnio 2 dalis). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas skirdamas M. Č. bausmę taip pat atsižvelgė į padarytos veikos pobūdį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis) bei charakterizuojančius duomenis (anksčiau teista eilę kartų, bausta administracine tvarka (virš 200 kartų) už analogiškas veikas nuosavybei, nedirba, priklausoma nuo narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimo), paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Teismas taip pat, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.
3. Nuteistoji M. Č., nesutikdama su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jai švelnesnę bausmę.
3.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas paskirdamas jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, neįvertino jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ko pasėkoje, paskyrė jai per griežtą bausmę.
Atsiliepimas
4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Plauskienė pateikė atsiliepimą į M. Č. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad:
4.1. M. Č. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nėra per griežta, kadangi jos nustatytas dydis yra mažesnis nei arešto bausmės vidurkis, ir mažesnis, nei siūlė prokuroras.
Šalies argumentai
4.2. M. Č. nurodo, jog jai paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, kuri, jos nuomone, yra per griežta, kai tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai nurodyta, jog jai skiriama 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmė, kuri mažinama vienu trečdaliu ir skiriama galutinė 16 (šešiolikos) parų arešto bausmė. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. Č. bausmę už jos padarytą baudžiamąjį nusižengimą, vadovavosi BK 54 straipsnio išdėstytais bendrais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai įvertino M. Č. asmenybę, atsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios M. Č. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde neginčijamos teismo išvados dėl nuteistosios kaltės bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirta arešto bausme – prašoma paskirti švelnesnę bausmę, todėl šiuo klausimu (dėl bausmės individualizavimo) apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nuosprendį.
6. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
7. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs M. Č. kalta dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, skyrė jai 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę, o ne 30 (trisdešimties), kaip teigiama apeliaciniame skunde. Nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį, kadangi galėjo skirti švelnesnę bausmę, tačiau teisėjų kolegija tokiam apeliantės vertinimui nepritaria. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. Č. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė nuteistajai M. Č. paskirta teisingai.
8. BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta ne tik arešto bausmė, bet ir viešieji darbai arba bauda bei laisvės apribojimas. Nors skundžiamu nuosprendžiu M. Č. buvo paskirta griežčiausia bausmė – areštas, teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad bausmė nuteistajai buvo paskirta nesilaikant bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų, neįvertinus bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertinus netinkamai, dėl to nuteistoji buvo nubausta aiškiai per griežtai, nenustatė.
9. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kalta prisipažino, proceso neapsunkino, bylos nagrinėjimo nevilkino), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad buvo padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, kaltės formą ir rūšį (veikta tiesiogine tyčia), į nuteistosios asmenybę (anksčiau teista 20 kartų, tame tarpe už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, nedirba, itin daug kartų bausta administracine tvarka, priklausoma nuo narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimo). Šie duomenys leido apylinkės teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistosios vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio.
10. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausme ir jos dydžiu. Šiuo atveju nėra nustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, jų nenurodė ir apeliantė, kurios galėtų leisti daryti išvadą, jog M. Č. bausmės tikslai gali būti pasiekti sumažinus jai skirtos arešto bausmės trukmę ar pakeitus bausmės rūšį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistoji nuo 2020 metų sistemingai daro nusikalstamas veikas, teisiama jau 21 kartą, dominuoja nusikalstamų veikų pakartotinumas. Taigi, yra akivaizdu, jog nuteistoji iš ankstesnių teistumų nepasimokė, būdama eilę kartų teista ir puikiai suvokdama nusikalstamų veikų darymo pasekmes, ji pasirinko ir toliau veikti nusikalstamai. Aptartos aplinkybės yra nepalankios nuteistajai, ją charakterizuoja išimtinai neigiamai ir tuo pačiu leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnės nei arešto bausmės skyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties, bei nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistosios nesulaikytų. Bylos medžiaga rodo, kad nuteistoji negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, M. Č. atžvilgiu yra priimti dar vienas apkaltinamasis nuosprendžis, t. y. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. vasario 26 d. nuosprendis, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi BK 178 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikalstamą veiką, nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. kovo 19 d. Šios aplinkybės apygardos teismui leidžia spręsti, kad M. Č. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, ji yra linkusi nusikalsti, nepaisyti įstatymų, moralės normų reikalavimų, jos visuomeninės nuostatos yra neteisingos, prieštaraujančios padoraus elgesio taisyklėms, didinančios jos pavojingumą visuomenei.
11. Be kita ko matyti, kad byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, M. Č. kalta prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios galutinės 16 (šešiolikos) parų arešto bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog apeliantė vis dėlto mano, kad jai turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jai pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.
12. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
13. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. Č. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistosios asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jos pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, dar labiau švelninti jai paskirtą bausmę objektyvaus pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistosios M. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.